- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-22
- Bylos Nr.
- eA-387-442/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02113-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- Narėpų metaliniai garažai
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Bendrija "Šaro ratai"
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Narėpų metaliniai garažai“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Narėpų metaliniai garažai“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – garažų savininkų bendrija „Šaro ratai“, dėl administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Narėpų metaliniai garažai“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 7FPĮ-45-(14.7.124E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 7SK-1253-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, servitutų nustatymo“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai – statiniai: pastatas – administracinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – remonto dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora, vartai, varteliai, asfaltbetonio aikštelės, asfaltbetonio keliai) bei kiti inžineriniai statiniai – pamatai. Pastatai stovi 0,4992 ha bendro ploto valstybinės žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), o statiniai visuomet (t. y. nuo pat sklypo suformavimo) stovėjo 14,1352 ha bendro ploto valstybinės žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).
3. Pareiškėjas paaiškino, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame yra jam priklausantys pastatai, 2011 m. spalio 19 d Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 7SŽN-107 pagrindu 40 metų laikotarpiui yra išnuomotas pareiškėjui. Tačiau naudojimosi Žemės sklypu, kuriame yra Bendrovei priklausantys statiniai, pagrindo pareiškėjas neturėjo (ir neturi). Bendrovė, siekdama įgyti naudojimosi Žemės sklypu pagrindą, pateikė NŽT 2019 m. gegužės 15 d. prašymą „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos“ (toliau – ir 2019 m. gegužės 15 d. prašymas), kuriuo prašė atlikti visus reikiamus veiksmus bei dėl Žemės sklypo sudaryti su pareiškėju valstybinės žemės nuomos sutartį. NŽT Kauno rajono skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2019 m. gegužės 15 d. prašymą, 2019 m. birželio 27 d. raštu Nr. 7SD-4487-(14.7.104.) (toliau – ir 2019 m. birželio 27 d. raštas) atsisakė sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl Žemės sklypo. Pareiškėjas, nesutikdamas su NŽT Kauno rajono skyriaus sprendimu, pateikė NŽT vadovui 2019 m. liepos 23 d. skundą, tačiau NŽT vadovas 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1SS-1622-(7.5.) (toliau – ir 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštas) pareiškėjo skundo reikalavimo netenkino. Bendrovė, nesutikdama su NŽT pozicija ir priimtais sprendimais nesudaryti su ja Žemės sklypo nuomos sutarties, su ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, prašydama panaikinti 2019 m. birželio 27 d. raštą ir 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštą bei įpareigoti NŽT dėl Žemės sklypo (arba jo dalies) ne aukciono (lengvatine) tvarka sudaryti su pareiškėju valstybinės žemės nuomos sutartį. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2511-1088/2019 pareiškėjo ieškinį priimti atsisakė. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2001-924/2019 Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį paliko nepakeistą.
4. Pareiškėjas nurodė, kad NŽT Kauno rajono skyriui 2019 m. gruodžio 12 d. pateikė naują prašymą „Dėl valstybinio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo“ (toliau – ir 2019 m. gruodžio 12 d. prašymas), kuriuo prašė suteikti jam kitą naudojimosi Žemės sklypu pagrindą, t. y. perleisti Žemės sklypą pareiškėjo nuosavybėn. NŽT Kauno rajono skyrius 2020 m. sausio 20 d. raštu Nr. 7SD-353-(14.7.104.) „Dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo“ (toliau – ir 2020 m. sausio 20 d. raštas) pareiškėjo 2019 m. gruodžio 12 d. prašymo netenkino. Bendrovė 2020 m. vasario 12 d. padavė skundą NŽT vadovui dėl 2020 m. sausio 20 d. rašto, tačiau jis netenkintas NŽT 2020 m. kovo 17 d. raštu Nr. 1SS-567-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2020 m. kovo 17 d. raštas). Dėl NŽT pozicijos nesudaryti su Bendrove Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties buvo inicijuotas teisminis procesas.
5. Pareiškėjas teigė, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-12317-1043/2020 (toliau – ir Civilinė byla) Bendrovė prašo panaikinti 2020 m. sausio 20 d. ir 2020 m. kovo 17 d. raštus ir įpareigoti NŽT ne aukciono (lengvatine) tvarka sudaryti su pareiškėju valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį dėl Žemės sklypo. Iš Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. lydraščio ir prie jo pridėtų procesinių dokumentų Bendrovei tapo žinoma apie šioje byloje ginčijamų administracinių sprendimų priėmimą. Priėmus ginčijamus administracinius aktus, Žemės sklypo apskritai nebeliko. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys patvirtina tai, kad Žemės sklypas yra išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad Įsakymas ir Sprendimas, kurių pagrindu Žemės sklypas išformuotas (pertvarkytas), yra priimti neteisėtai (inter alia (be kita ko, įskaitant) pažeidus teismo sprendimo privalomumo principą). Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies nuostata, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir teigė, kad žemės sklypas, kuris yra areštuotas, arba žemės sklypas, kuris nėra areštuotas, tačiau dėl kurio vyksta teisminis ginčas, nepriklausomai nuo to, ar areštuotas yra visas žemės sklypas ar tik jo dalis / ar teisminis ginčas vyksta dėl viso žemės sklypo ar tik dėl jo dalies, negali būti pertvarkomas. Pareiškėjas pažymėjo, kad NŽT Kauno rajono skyriui, priimant tiek Įsakymą, tiek Sprendimą, apie ginčus (tarp jų ir teisminį procesą) su Bendrove neabejotinai buvo žinoma.
6. Pareiškėjas nurodė, jog su NŽT tarpusavio ginčų yra buvę ir praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018 (toliau – ir LAT nutartis), o atsakovas, priimdamas ginčijamus administracinius aktus, ne tik pažeidė Žemės įstatymo nuostatas ir LAT nutarties dalį, bet ir teismo sprendimo privalomumo principą.
Atsiliepimas
7. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatyta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės). NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas 2019 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 7FPĮ-244-(14.19.124.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir NŽT 2019 m. balandžio 16 d. įsakymas) pagrindu priėmė sprendimą pradėti rengti projektą, kurio tikslas – žemės sklypo padalijimas į du ir daugiau žemės sklypų, pakeičiant vieno iš jų naudojimo būdą iš komercinės paskirties objektų teritorijos į susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. NŽT Kauno rajono skyrius 2019 m. gegužės 16 d. išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 7RE-158-(14.7.36). Pagal Taisyklių 17 punktą, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas susijęs su įslaptinta informacija, vykdomos automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS), kuri yra vieša ir visiems prieinama.
9. Atsakovas rėmėsi Taisyklių 58 punktu ir pažymėjo, kad į ŽPDRIS nebuvo įkelta ar pateikta pretenzijų ar pasiūlymų dėl rengiamo projekto sprendinių. Pagal ŽPDRIS esančią informaciją nustatyta, kad projekto būsena yra „Baigta“, t. y. parengtas projektas yra patvirtintas. NŽT struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, patikrino projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir 2020 m. vasario 4 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. FPA-610-(8.30) priėmė išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti. Atsižvelgus į tai, kad projekto sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams pažeidimų nenustatyta, NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo Įsakymu buvo patvirtintas 14,1352 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas). Žemės sklypo (suformuoto prie mūrinių garažų) (duomenys neskelbtini) plotas 0,2115 ha, Žemės sklypo (ginčo žemės sklypas) (duomenys neskelbtini) plotas 13,9237 ha. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo Sprendimu buvo pertvarkytas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijant į 2 žemės sklypus, kurių adresai ir unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir patvirtinti šių žemės sklypų nustatyti kadastro duomenys, nustatyti servitutai. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad po sklypo padalijimo į du sklypus, pasikeitė žemės sklypų adresai, plotai, kadastro ir unikalūs numeriai. Atsakovas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato NŽT prievolės įteikti UAB „Narėpų metaliniai garažai“ ginčijamų Sprendimo ir Įsakymo.
Atsiliepimas
10. Atsakovas teigė, kad Kauno apylinkės teisme 2019 m. gruodžio 12 d. 14.00 val. vykusio teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. e2-1004-944/219 (atsakovas UAB „Narėpų metaliniai garažai“) NŽT atstovė, duodama paaiškinimus, teigė, kad yra pradėtas rengti formavimo ir pertvarkymo projektas prie mūrinių garažų bokso, esančio (duomenys neskelbtini). NŽT Kauno rajono skyriaus 2020 m. sausio 30 d. atsiliepime į apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalies civilinėje byloje Nr. e2-1004-944/2019 (toliau – ir KAT sprendimas) buvo pasisakyta apie minėtą formavimo ir pertvarkymo projektą ir apie jo būseną. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo Sprendimas bei NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo Įsakymas buvo pateikti Kauno apylinkės teismui su NŽT Kauno rajono skyriaus 2020 m. gegužės 28 d. atsiliepimu Civilinėje byloje. Atsakovas vertino, kad apie pradedamą rengti projektą Bendrovė sužinojo dar 2019 m., o apie priimtą Įsakymą sužinojo dar iki 2020 m. gegužės 7 d., kadangi pareiškėjas 2020 m. gegužės 7 d. pateikė NŽT Kauno rajono skyriui prašymą dėl 13,9237 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), esančio prie Bendrovei priklausančių statinių, nuomos sutarties sudarymo (prašyme esantis plotas ir adresas nurodyti jau pasikeitę, kaip numatyta patvirtintame Projekte). Todėl atsakovas teigė, kad yra praleistas įstatymo nustatytas terminas ginčyti NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo Įsakymą.
11. Atsakovas nurodė, kad, rengiant atsiliepimą Civilinėje byloje, buvo peržiūrėti turimi dokumentai ir visa informacija, susijusi su ginčo objektu, pateikta teismui kartu su atsiliepimu. 2019 m. vasario 26 d. buvo gautas prašymas organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, Projektas pradėtas rengti 2019 m. balandžio 26 d., patvirtintas 2020 m. vasario 17 d., dar nesant jokio teisminio ginčo dėl Žemės sklypo ir nepažeidžiant Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies.
Kauno rajono skyriaus atstovė, rengdama atsiliepimą Civilinėje byloje, 2020 m. gegužės 28 d. sužinojo apie ginčą būtent dėl to paties žemės sklypo, dėl kurio 2020 m. gegužės 27 d. buvo priimtas Sprendimas. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neteisingai interpretuoja LAT nutartį. Joje teismas nepasisakė apie draudimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Pareiškėjas painioja dvi skirtingas sąvokas – išformavimą ir pertvarkymą, taip klaidindamas teismą. Ginčo žemės sklypas nebuvo išformuotas, Žemės sklypas formavimo ir pertvarkymo projektu buvo padalintas į du sklypus. Tai buvo padaryta nepažeidžiant teisės aktų ir laikantis LAT nutarties.
12. Atsakovas nurodo, kad Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1004-944/2019 pareiškėjas bandė įrodyti, kad nesinaudoja žemės sklypu po tretiesiems asmenims priklausančiu statiniu. Priėmus Įsakymą ir Sprendimą, pareiškėjui nebereikia įrodinėti, kad būtent šiuo sklypu Bendrovė nesinaudoja, jai atitinkamai mažėja žemės naudojimo mokestis. Panaikinus Įsakymą ir Sprendimą, pareiškėjas vėl turės mokėti už visą žemės sklypą, nors jame yra ir kitiems asmenims priklausančių statinių, todėl NŽT yra visiškai nesuprantama, kodėl pareiškėjas siekia panaikinti Įsakymą ir Sprendimą.
13. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu nesutiko su pareiškėjo skundu ir teigė, jog Projektas buvo parengtas tinkamai.
II.
14. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Narėpų metaliniai garažai“ skundą atmetė.
15. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
Šalies argumentai
15.1. 2019 m. vasario 26 d. su prašymu grupė asmenų kreipėsi į NŽT Kauno rajono skyrių dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo.
15.2. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas 2019 m. balandžio 26 d. Įsakymu (su vėlesniais jo pakeitimais) nusprendė rengti 14,1352 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – žemės sklypo padalijimas į du ir daugiau žemės sklypų, pakeičiant vieno iš jų naudojimo būdą iš komercinės paskirties objektų teritorijos į susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos.
15.3. NŽT Kauno rajono skyrius 2019 m. gegužės 16 d. išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 7RE-158-(14.7.36).
15.4. NŽT Priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė 2020 m. vasario 4 d. žemės valdos projekto patikrinimo akte Nr. FPA-610-(8.30) priėmė išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti.
15.5. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas Įsakymu patvirtino Projektą. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo Sprendimu, atsižvelgiant į Projektą, patvirtintą NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo Įsakymu, buvo pertvarkytas žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo būdu į 2 žemės sklypus, kurių adresai ir unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir patvirtinti šių žemės sklypų nustatyti kadastro duomenys.
16. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsniu ir nurodė, kad sprendimas pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą priimtas 2019 m. balandžio 26 d., todėl procedūros užbaigiamos iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusia tvarka.
17. Teismas rėmėsi Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalimi, Taisyklių 1, 5, 10, 12.1 punktais ir iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, jog pareiškėjas į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su ieškiniu dėl NŽT Kauno rajono skyriaus 2020 m. sausio 20 d. rašto 2020 m. kovo 17 d., kuriais įformintas sprendimas ne aukciono (lengvatine) tvarka nesudaryti su ieškovu UAB „Narėpų metaliniai garažai“ valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), panaikinimo ir įpareigojimo atsakovui NŽT su ieškovu UAB „Narėpų metaliniai garažai“ ne aukciono (lengvatine) tvarka sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kreipėsi 2020 m. balandžio 24 d., patikslintas ieškinys priimtas 2020 m. gegužės 18 d. rezoliucija (civilinė byla Nr. e2-725-1043/2021, teisminio proceso Nr. 2-69-3-06713-2020-1).
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas nurodė, kad Įsakymas buvo priimtas 2020 m. vasario 17 d., kai nebuvo ginčo teisme dėl pertvarkomo Žemės sklypo pardavimo.
19. Teismas vadovavosi Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punktu, Taisyklių 65, 67 punktais, įvertino byloje pateiktą NŽT 2020 m. vasario 4 d. žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. FPA-610-(8.30) ir nenustatęs aplinkybių, jog buvo pažeistas Taisyklių 10 punktas bei Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalis, konstatavo, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto. Teismas, nusprendė, jog Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo.
20. Teismas rėmėsi Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, nustatė, jog Sprendimas priimtas Įsakymo pagrindu, suformavus žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Teismas vertino, kad tai yra išvestinis aktas ir pažymėjo, jog teismui pripažinus, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo naikinti ir Sprendimo.
21. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl teismo sprendimo privalomumo nesilaikymo, nes žemės sklypas nebuvo išformuotas, priimant Įsakymą bei Sprendimą. Teismas pažymėjo, kad Žemės sklypas buvo pertvarkytas Taisyklių nustatyta tvarka, todėl nebuvo pagrindo laikytis LAT nutarties.
22. Teismas atmetė atsakovo argumentus, susijusius su sužinojimu apie formavimo ir pertvarkymo projektą, Įsakymą, nes nurodė, kad teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atnaujino pareiškėjui terminą skundui pateikti, kadangi buvo suklysta dėl teismingumo. Teismas vertino, jog atsakovo pateiktas pareiškėjo 2020 m. gegužės 7 d. prašymas, registruotas NŽT Kauno rajono skyriuje 2020 m. birželio 15 d. reg. Nr. 7JP-567, nepatvirtina aplinkybės, jog Bendrovei buvo žinomas Įsakymo turinys, priėmimo data, numeris. Teismas rėmėsi Taisyklių 73 punktu, nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjui buvo žinoma apie Įsakymo priėmimą anksčiau nei nurodyta prašyme atnaujinti terminą (2020 m. liepos 6 d., kai pareiškėjo atstovei Civilinėje byloje buvo įteiktas atsakovo NŽT atsiliepimas su priedais).
23. Teismas nenagrinėjo pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III.
24. Pareiškėjas UAB „Narėpų metaliniai garažai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, t. y. panaikinti NŽT Kauno rajono skyriaus Įsakymą, Sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja faktines aplinkybes, susijusias su jam nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamojo turto objektais – statiniais, esminius argumentus, kuriuos išdėstė skunde teismui, susijusius su teismo proceso inicijavimu, sužinojimu apie ginčijamų administracinių aktų priėmimą (2020 m. liepos 6 d. gavus atsakovo NŽT atsiliepimą Civilinėje byloje), LAT nutarties motyvus ir papildomai nurodo, kad Civilinėje byloje yra priimta 2020 m. spalio 19 d. nutartis, kuria nutarta Civilinės bylos nagrinėjimą sustabdyti iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas šioje byloje. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės dviem argumentais:
25.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 20 dalies, 32 straipsnio 3 dalies 12 punkto, 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2–3, 5–8 dalių nuostatas, kurias aiškinant sistemiškai kartu su Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtintu draudimu (t. y. jog negali būti pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai), darytina išvada, kad, žemės sklypui tapus teisminio ginčo objektu, privalo būti sustabdomi visi žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo veiksmai, nepriklausomai nuo to, kokioje stadijoje yra šie veiksmai. Nors Įsakymas buvo priimtas pareiškėjo ir NŽT ginčui dėl Žemės sklypo pirkimo–pardavimo dar nepersikėlus į teismą, tačiau, priešingai nei iš esmės sprendė teismas, nurodytu administraciniu sprendimu Žemės sklypo pertvarkymo procesas dar nebuvo užbaigtas. Bendrovei pareiškus ieškinį ir teismui iškėlus Civilinę bylą, buvo atliekami tolesni Žemės sklypo pertvarkymo proceso veiksmai, nors visi veiksmai privalėjo būti sustabdyti. Tai reiškia, kad NŽT negalėjo priimti Sprendimo. Taigi, teismas nepagrįstai nenustatė, kad, iškėlus Civilinę bylą, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procesas dar nebuvo užbaigtas bei, kad po Civilinės bylos iškėlimo NŽT atliko tolesnius Žemės sklypo pertvarkymo proceso veiksmus (priimtas Sprendimas), bei atitinkamai nepagrįstai Sprendimo nepripažino neteisėtu (Žemės įstatymo 30 str. 9 d.).
25.2. Priimant ginčijamus administracinius sprendimus (išformuojant / padalijimo būdu pertvarkant Žemės sklypą), NŽT pažeidė teismo sprendimo privalumo principą. Teismas, sprendęs priešingai, netinkamai vertino byloje esančius duomenis bei nustatytas aplinkybes, taip pat netinkamai aiškino LAT nutartį, dėl ko nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą.
Atsiliepimas
26. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į Bendrovės skundą, teiktą teismui, susijusią su pareiškėjo sužinojimu apie formavimo ir pertvarkymo projektą, Įsakymą, ŽPDRIS sistemos viešumą, NŽT Kauno skyriaus atstovės, rengiant atsiliepimą Civilinėje byloje, sužinojimą apie tai, kad yra ginčas būtent dėl to paties žemės sklypo, dėl kurio buvo priimtas Sprendimas patvirtinti kadastro duomenis ir nustatyti servitutus, neteisingu LAT nutarties interpretavimu ir papildomai nurodo, kad Žemės sklypas nėra ir nebuvo areštuotas, nebuvo jokių teisminių ginčų ginčo žemės sklypo formavimo metu. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, o Sprendimas priimtas Įsakymo pagrindu, suformavus žemės sklypų kadastro duomenų bylas bei yra išvestinis aktas, kurio taip pat nėra pagrindo panaikinti. Atsakovas akcentuoja, kad Žemės sklypas buvo pertvarkytas Taisyklių nustatyta tvarka, todėl nebuvo pagrindo laikytis LAT nutarties.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 7FPĮ-45-(14.7.124E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 7SK-1253-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, servitutų nustatymo“ pagrįstumo ir teisėtumo.
28. 2019 m. vasario 26 d. į NŽT Kauno rajono skyrių su prašymu kreipėsi grupė asmenų dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo.
29. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas 2019 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 7FPĮ-244-(14.19.124.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (su vėlesniais jo pakeitimais) nusprendė rengti 14,1352 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – žemės sklypo padalijimas į du ir daugiau žemės sklypų, pakeičiant vieno iš jų naudojimo būdą iš komercinės paskirties objektų teritorijos į susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos.
30. NŽT Kauno rajono skyrius 2019 m. gegužės 16 d. išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 7RE-158-(14.7.36).
31. NŽT Priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė 2020 m. vasario 4 d. žemės valdos projekto patikrinimo akte Nr. FPA-610-(8.30) priėmė išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti.
32. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjas 2020 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 7FPĮ-45-(14.7.124E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtino 14,1352 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.
33. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 7SK-1253-(14.7.110.), atsižvelgiant į formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 7FPĮ-45-(14.7.124 E.), buvo pertvarkytas žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo būdu į 2 žemės sklypus, kurių adresai ir unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir patvirtinti šių žemės sklypų nustatyti kadastro duomenys.
34. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis numato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
35. Teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami, o minėtose teisės normose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, suinteresuotumą laikant savarankišku teisiniu interesu ir poreikiu jį ginti.
36. Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-364/2014; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2102-502/2021).
37. Asmenys, kreipdamiesi į administracinį teismą, privalo nurodyti, kokia jų teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Taigi, nagrinėjamu atveju, pareiškėjas privalėjo nurodyti, kokias jo materialias teises ar įstatymų saugomus interesus ir kokiu būdu pažeidžia ginčijami administraciniai teisės aktai, kokia apimtimi pareiškėjo teisės ir interesai yra veikiami ginčijamų administracinių aktų, tačiau savo skundo reikalavimus grindė tik tuo, jog ginčijami administraciniai sprendimai buvo priimti pažeidžiant Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalį bei buvo pažeistas teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018) privalomumo principas.
38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012).
39. Pareiškėjui nenurodžius minėtų aplinkybių, t. y. nepagrindus savo suinteresuotumo šios nutarties 34 punkte nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, vien tik tai yra pagrindas pareiškėjo skundą atmesti. Šiuo aspektu pripažinus, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, klausimas dėl Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies normos, nustatančios, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai, pažeidimo ginčijamų administracinių sprendimų priėmimo procedūroje nėra reikšmingas. Todėl teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies taikymu ir aiškinimu.
40. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma.
41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018 yra priimta dėl ginčo, kuris tiesiogiai nėra susijęs su atsakovo atlikta žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūra, kurią vykdant buvo priimti ginčijami administraciniai aktai, šioje nutartyje nėra nuspręsta dėl atsakovo veiksmų (aktų), susijusių su minėta procedūra, todėl pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamo ginčo kontekste nebuvo pagrindo laikytis minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties.
42. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
43. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nesvarstytinas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Narėpų metaliniai garažai“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.