Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Narėpų metaliniai garažai“ atstovei advokato padėjėjai M. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Narėpų metaliniai garažai“ skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui garažų savininkų bendrijai „Šaro ratai“ dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020-02-17 įsakymą Nr. 7FPĮ-45-(14.7.124 E.) (toliau – ir Įsakymas); 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020-05-27 sprendimą Nr. 7SK-1253-(14.7.110.) (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdyje jos atstovė panašiai paaiškino, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai – statiniai: pastatas – administracinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatas – remonto dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora, vartai, varteliai, asfaltbetonio aikštelės, asfaltbetonio keliai) bei kiti inžineriniai statiniai – pamatai. Nurodė, jog pastatai stovi 0,4992 ha bendro ploto valstybinės žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) ., o statiniai visuomet (t. y. nuo pat sklypo suformavimo) stovėjo 14,1352 ha bendro ploto valstybinės žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) . (toliau – ir Žemės sklypas).

Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) , kuriame yra pareiškėjai priklausantys pastatai, 2011-10-19 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 7SŽN-107 pagrindu 40 metų laikotarpiui yra išnuomotas pareiškėjai. Tačiau naudojimosi Žemės sklypu, kuriame yra pareiškėjai priklausantys statiniai, pagrindo pareiškėja neturėjo (ir neturi).

Pareiškėja, siekdama įgyti naudojimosi Žemės sklypu (duomenys neskelbtini) pagrindą, pateikė NŽT 2019-05-15 prašymą „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos“, kuriuo prašė atlikti visus reikiamus veiksmus bei dėl Žemės sklypo sudaryti su pareiškėja valstybinės žemės nuomos sutartį.

NŽT Kauno rajono skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos 2019-05-15 prašymą, 2019-06-27 raštu Nr. 7SD-4487-(14.7.104.) atsisakė sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl Žemės sklypo. Pareiškėja, nesutikdama su NŽT Kauno rajono skyriaus sprendimu, pateikė NŽT vadovui 2019-07-23 skundą, tačiau NŽT vadovas 2019-08-21 raštu Nr. 1SS-1622-(7.5.) pareiškėjos skundo reikalavimo netenkino.

Pareiškėja, nesutikdama su NŽT pozicija ir priimtais sprendimais nesudaryti su pareiškėja Žemės sklypo nuomos sutarties, su ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, prašydama panaikinti 2019-06-27 raštą ir 2019-08-21 raštą bei įpareigoti NŽT dėl Žemės sklypo (arba jo dalies) ne aukciono (lengvatine) tvarka sudaryti su pareiškėja valstybinės žemės nuomos sutartį.

Kauno apylinkės teismas 2019-10-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2511-1088/2019 pareiškėjos ieškinį priimti atsisakė. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos dėl nurodytos nutarties paduotą atskirąjį skundą, 2019-11-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2001-924/2019 Kauno apylinkės teismo 2019-10-09 nutartį paliko nepakeistą.

Pažymėtina, kad esminis pirmiau minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose nurodytas motyvas, dėl kurio buvo atsisakyta priimti pareiškėjos ieškinį, – Žemės sklypo nuomos ne aukciono (lengvatine) tvarka pareiškėjai klausimas neva jau yra išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018, šioje nutartyje konstatuojant, kad pareiškėja neturi teisės į Žemės sklypo nuomą ne aukciono (lengvatine) tvarka.

Pareiškėja, atsižvelgdama į tai, kad NŽT atsisakė išnuomoti pareiškėjai Žemės sklypą, o taip pat į tai, kad Žemės sklype yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys statiniai ir pareiškėja siekia vystyti Žemės sklypo teritoriją, tačiau negali to daryti, pirmiausia neišsprendus naudojimosi Žemės sklypu klausimo, pateikė NŽT Kauno rajono skyriui naują 2019-12-12 prašymą „Dėl valstybinio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ., pardavimo“, kuriuo prašė suteikti jai kitą naudojimosi Žemės sklypu pagrindą, t. y. perleisti Žemės sklypą pareiškėjos nuosavybėn.

NŽT Kauno rajono skyrius 2020-01-20 raštu Nr. 7SD-353-(14.7.104.) „Dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo“ pareiškėjos 2019-12-12 prašymą tenkinti atsisakė. Pareiškėja dėl 2020-01-20 rašto padavė 2020-02-12 skundą NŽT vadovui, kuris 2020-03-17 raštu Nr. 1SS-567-(7.5.) pareiškėjos skundo netenkino.

Pareiškėjai nesutinkant su NŽT pozicija bei priimtais sprendimais nesudaryti su pareiškėja Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pareiškėjos pareikšto ieškinio pagrindu nurodytu klausimu buvo inicijuotas teisminis procesas.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-12317-1043/2020 (toliau – ir byla) pareiškėja prašo: panaikinti 2020-01-20 ir 2020-03-17 raštus, kuriais įformintas sprendimas ne aukciono (lengvatine) tvarka nesudaryti su pareiškėja valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties dėl Žemės sklypo ir įpareigoti NŽT ne aukciono (lengvatine) tvarka sudaryti su pareiškėja valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį dėl Žemės sklypo.

Kauno apylinkės teismas 2020-07-03 pareiškėjos atstovei byloje advokato padėjėjai per EPP sistemą išsiuntė lydraštį ir prie jo pridėtus procesinius dokumentus. Susipažinus su kartu su lydraščiu gautu NŽT atsiliepimu į pareiškėjos ieškinį bei jo priedais, pareiškėjai tapo žinoma apie šioje byloje ginčijamų administracinių sprendimų priėmimą.

Priėmus skundžiamus aktus, Žemės sklypo apskritai nebeliko. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys patvirtina tai, kad Žemės sklypas yra išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro.

Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Įsakymas ir Sprendimas, kurių pagrindu Žemės sklypas išformuotas (pertvarkytas), yra priimti neteisėtai (inter alia pažeidus teismo sprendimo privalomumo principą).

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 30 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai.

Pažymėtina, kad, aiškinant ir taikant nurodytą Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies nuostatą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad: „<...> Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalis neišskiria dalies žemės sklypo arešto ir pažymi, jog negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai. Remiantis tuo, galima daryti išvadą, kad ši nuostata taikytina nepriklausomai nuo, ar areštuotas (yra ginčo objektu) visas žemės sklypas ar tik jo dalis.“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1514-12).

Taigi, remiantis imperatyvia Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies nuostata bei pacituota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, žemės sklypas, kuris yra areštuotas, arba žemės sklypas, kuris nėra areštuotas, tačiau dėl kurio vyksta teisminis ginčas, nepriklausomai nuo to, ar areštuotas yra visas žemės sklypas ar tik jo dalis / ar teisminis ginčas vyksta dėl viso žemės sklypo ar tik dėl jo dalies, negali būti pertvarkomas.

Kaip patvirtina skunde aptartos faktinės aplinkybės ir šias aplinkybes patvirtinantys prie skundo pridėti rašytiniai įrodymai, šiuo skundu skundžiami administraciniai sprendimai, kurių pagrindu Žemės sklypas buvo išformuotas (pertvarkytas padalijimo būdu), buvo priimti dar vykstant pareiškėjos ir NŽT ginčams dėl Žemės sklypo išnuomojimo / pardavimo pareiškėjai ne aukciono (lengvatine) tvarka. Pabrėžtina tai, kad ginčas inter alia dėl NŽT įpareigojimo sudaryti su pareiškėja Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ne aukciono (lengvatine) tvarka yra nagrinėjamas teisme (pareiškėjos ieškinys buvo paduotas 2020-04-24, priimtas 2020-05-14, šis ginčas dar neišnagrinėtas).

NŽT Kauno rajono skyriui, priimant tiek 2020-02-17 Įsakymą, tiek 2020-05-27 Sprendimą, apie ginčus (tarp jų ir teisminį procesą) su pareiškėja neabejotinai buvo žinoma.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos įsitikinimu, priimdama ginčijamus administracinius sprendimus NŽT šiurkščiai pažeidė imperatyvią Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies nuostatą, todėl yra aiškus pagrindas skundžiamus Įsakymą ir Sprendimą panaikinti.

Pareiškėjos ir NŽT tarpusavio ginčų yra buvę ir praeityje. Išnagrinėjus pareiškėjos ir NŽT ginčą priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-10-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018 paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2018-01-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-33-555/2018 dalį, kuria šis teismas panaikino NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014-08-08 sprendimą Nr. 7SK-(14.7.110)-1506 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) išformavimo“ ir NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014-08-08 įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1061 „Dėl Karmėlavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo“ dalį, kurios pagrindu Žemės sklypo plotas buvo įtrauktas į Karmėlavos kadastro vietovės teritorijos laisvos valstybinės žemės sąrašą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-10-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018 nurodytą savo sprendimą inter alia motyvavo taip: „Kaip pirmiau konstatuota, atsakovė pagrįstai atsisakė išnuomoti ieškovei ginčo valstybinės žemės sklypą be aukciono, kita vertus, liko neišspręstas klausimas dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių (tvoros, kiemo aikštelių) ir statinių dalių (metalinių garažų pamatų) likimo jai nebeturint teisės naudotis ginčo valstybinės žemės sklypu (statinių (jų dalių) nukėlimo ar nugriovimo). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendimo išformuoti valstybinės žemės sklypą priėmimas ir įgyvendinimas (valstybinės žemės, sudariusios išformuotąjį sklypą, priskyrimas laisvos valstybinės žemės fondui), neišsprendus klausimo dėl ieškovei priklausančių statinių (jų dalių) likimo, sudaro prielaidas paneigti ieškovės nuosavybės teisę į šiuos statinius (jų dalis), todėl yra neteisėtas.“ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018).

Taigi, pareiškėjos vertinimu, priimant ginčijamus administracinius sprendimus ne tik buvo pažeista Žemės įstatymo nuostata, bet papildomai ir, atsižvelgiant į pirmiau pacituotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-24 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018 dalį, pažeistas teismo sprendimo privalomumo principas. Kitaip tariant, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018 pateiktais bei pirmiau pacituotais išaiškinimais, prieš priimant sprendimus išformuoti (pertvarkyti) Žemės sklypą tarp NŽT ir pareiškėjos pirmiausia turėjo būti išspręstas Žemės sklype esančių statinių likimo klausimas. Neišsprendus šio klausimo, tačiau Žemės sklypą vis tiek išformavus (pertvarkius padalijimo būdu), darytina pagrįsta išvada, kad skundžiami administraciniai sprendimai buvo priimti pažeidus teismo sprendimo privalomumo principą. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, pareiškėjos įsitikinimu, priimdama ginčijamus administracinius sprendimus (išformuojant / padalijimo būdu pertvarkant Žemės sklypą) NŽT taip pat šiurkščiai pažeidė teismo sprendimo privalomumo principą, o tai, pareiškėjos vertinimu, sudaro papildomą pagrindą skundžiamų Įsakymo ir Sprendimo panaikinimui.

Atsakovė su skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė ir atsakovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatyta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės).

NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas 2019-04-26 įsakymo Nr. 7FPĮ-244-(14.19.124.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) , formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pagrindu priėmė sprendimą pradėti rengti projektą, kurio tikslas – žemės sklypo padalijimas į du ir daugiau žemės sklypų, pakeičiant vieno iš jų naudojimo būdą iš komercinės paskirties objektų teritorijos į susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. NŽT Kauno rajono skyrius 2019-05-16 išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 7RE-158-(14.7.36).

Pagal Taisyklių 17 punktą, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas susijęs su įslaptinta informacija, vykdomos automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS), jei šioje sistemoje numatyta galimybė jas atlikti ir Taisyklėse nenurodyta kitaip. Atkreiptinas dėmesys, kad ŽPDRIS yra vieša ir visiems prieinama.

Taisyklių 58 punkte nustatyta, kad susipažinimui su parengto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų laikotarpis, per kurį suinteresuoti asmenys pasiūlymus dėl projekto sprendinių teikia raštu arba ŽPDRIS priemonėmis. Organizatorius ne per ŽPDRIS pateiktus pasiūlymus ir pritarimus ne vėliau kaip kitą darbo dieną įkelia į ŽPDRIS.

Pažymėtina, kad į ŽPDRIS nebuvo įkelta ar pateikta pretenzijų ar pasiūlymų dėl rengiamo Projekto sprendinių, vadinasi, nustatytu laikotarpiu, t. y. nuo 2019-12-06 iki 2019-12-20, Projekto rengimu suinteresuoti asmenys šio projekto rengimo organizatoriui (NŽT Kauno rajono skyriui) neteikė pretenzijų ar pasiūlymų dėl Projekto sprendinių. Pagal ŽPDRIS esančią informaciją nustatyta, kad šiuo metu Projekto būsena ŽPDRIS yra „Baigta“, t. y. parengtas Projektas yra patvirtintas.

Pagal Taisyklių 67 punktą, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti.

Tikrinama, ar žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ar šie sprendiniai neprieštarauja aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir yra suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, ar atliktos visos žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūros.

Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, patikrino Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir 2020-02-04 žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. FPA-610-(8.30) priėmė išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad, patikrinus Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūras bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams, pažeidimų nenustatyta, NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020-02-17 įsakymu Nr. 7FPĮ-45-(14.7.124E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ buvo patvirtintas 14,1352 ha žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) , formavimo ir pertvarkymo projektas. Žemės sklypo (suformuoto prie mūrinių garažų) (duomenys neskelbtini) plotas 0,2115 ha, Žemės sklypo (ginčo žemės sklypas) (duomenys neskelbtini) plotas 13,9237 ha.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020-05-27 sprendimu Nr. 7SK-1253-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) ., pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, servitutų nustatymo“ buvo pertvarkytas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) padalijant į 2 žemės sklypus, kurių adresai ir unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr(duomenys neskelbtini) ), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), ir patvirtinti šių žemės sklypų nustatyti kadastro duomenys, nustatyti servitutai. Atkreiptinas dėmesys, kad po sklypo padalijimo į du sklypus pasikeitė žemės sklypų adresai, plotai, kadastro ir unikalūs numeriai.

Paminėtina ir tai, kad teisės aktai nenumato Nacionalinei žemės tarnybai prievolės įteikti UAB „Narėpų metaliniai garažai“ ginčijamų Sprendimo ir Įsakymo.

Kauno apylinkės teisme 2019-12-12 14.00 val. vykusio teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. e2-1004-944/219 (atsakovė UAB „Narėpų metaliniai garažai“) Nacionalinės žemės tarnybos atstovė duodama paaiškinimus teigė, kad yra pradėtas rengti formavimo ir pertvarkymo projektas prie mūrinių garažų bokso, esančio (duomenys neskelbtini) .

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2020-01-30 atsiliepime į apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019-12-19 sprendimo dalies civilinėje byloje Nr. e2-1004-944/2019 (atsiliepimo 2 puslapis 10 pastraipa) buvo pasisakyta apie minėtą formavimo ir pertvarkymo projektą ir apie jo būseną: <...> Nacionalinės žemės tarnybos 2019-04-26 įsakymu Nr. 7FPĮ-244-(14.7.124.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) , formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ žemės sklype esančių pastatų savininkų iniciatyva yra pradėtas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – padalinti žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) į du ar daugiau žemės sklypų. Šiuo metu šis projektas pateiktas tvirtinti. Tik patvirtinus minėtą projektą ir suformavus atskirą sklypą prie tretiesiems asmenims priklausančių statinių bus apskaičiuotas mokėtinas mokestis.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020-05-27 sprendimas Nr. 7SK-1253-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, servitutų nustatymo“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020-02-17 įsakymas Nr. 7FPĮ-45-(14.7.124 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ buvo pateikti Kauno apylinkės teismui su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2020-05-28 atsiliepimu civilinėje byloje Nr. e2-12317-1043/2020 (ieškovė UAB „Narėpų metaliniai garažai“).

Darytina išvada, kad apie pradedamą rengti formavimo ir pertvarkymo projektą UAB „Narėpų metaliniai garažai“ sužinojo dar 2019 m., o apie priimtą ginčijamą Įsakymą sužinojo dar iki 2020-05-07, kadangi UAB „Narėpų metaliniai garažai“ 2020-05-07 pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui prašymą dėl 13,9237 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , esančio prie bendrovei priklausančių statinių, nuomos sutarties sudarymo (prašyme esantis plotas ir adresas nurodyti jau pasikeitę, kaip numatyta patvirtintame formavimo ir pertvarkymo projekte). Todėl mano, kad yra praleistas įstatymo nustatytas terminas ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020-02-17 įsakymą Nr. 7FPĮ-45-(14.7.124E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“.

Pažymėtina, kad ŽPDRIS vieša ir visiems prieinama, todėl pareiškėja galėjo matyti visą projekto eigą, teikti pretenzijas ir pasiūlymus.

Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje pasakyta, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai.

2020-05-14 pareiškėja pateikė teismui ieškinį dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (civilinė byla Nr. e2-12317-1043/2020), 2020-05-18 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai persiuntė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (centrui) pranešimą su ieškiniu įpareigodami pateikti atsiliepimą. 2020-05-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius, susipažinęs su pateiktais procesiniais dokumentais, pateikė atsiliepimą. Rengiant atsiliepimą buvo peržiūrėti skyriuje turimi dokumentai ir visa turima informacija, susijusi su ginčo objektu, pateikta teismui kartu su atsiliepimu.

2019-02-26 buvo gautas prašymas organizuoti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, minėtas projektas pradėtas rengti 2019-04-26, projektas patvirtintas 2020-02-17, dar nesant jokio teisminio ginčo dėl žemės sklypo ir nepažeidžiant Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies.

Kauno rajono skyriaus atstovė rengdama atsiliepimą civilinėje byloje Nr. e2-12317-1043/2020 2020-05-28 sužinojo apie ginčą būtent dėl to paties žemės sklypo, dėl kurio 2020-05-27 buvo priimtas sprendimas patvirtinti kadastro duomenis ir nustatyti servitutus.

Pareiškėja neteisingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018. Minėtoje nutartyje teismas nepasisakė apie draudimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Pažymėtina, kad pareiškėja painioja dvi skirtingas sąvokas – išformavimą ir pertvarkymą, taip klaidindama teismą. Ginčo žemės sklypas nebuvo išformuotas, ginčo žemės sklypas formavimo ir pertvarkymo projektu buvo padalintas į du sklypus. Tai buvo padaryta nepažeidžiant teisės aktų ir laikantis minėtos LAT nutarties.

Taisyklių 4 punktas numato, kad rengiant Projektą gali būti formuojami nauji valstybinės žemės sklypai arba pertvarkomi žemės sklypai. Minėtu atveju buvo pertvarkomas jau esamas sklypas padalijant į du ar daugiau žemės sklypų, jo neišformavus.

Kauno apylinkės teismas 2019-12-19 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1004-944/2019 konstatavo, jog „<...> šioje byloje atsakovė (UAB „Narėpų metaliniai garažai“) nurodė, kad ginčo sklype yra tretiesiems asmenims priklausančio nekilnojamojo turto, todėl atsakovė nenaudojo viso žemės sklypo. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai, dalies trečiųjų asmenų pateiktas atsiliepimas į ieškinį <...>“. Pareiškėja minėtoje byloje bandė įrodyti, kad nesinaudoja žemės sklypu po tretiesiems asmenims priklausančiu statiniu. Priėmus ginčo Įsakymą ir Sprendimą, pareiškėjai nebereikia įrodinėti, kad būtent šiuo sklypu pareiškėja nesinaudoja. Pareiškėjai atitinkamai mažėja žemės naudojimo mokestis. Panaikinus ginčo Įsakymą ir Sprendimą, pareiškėja vėl turės mokėti už visą žemės sklypą, nors jame ir yra kitiems asmenims priklausančių statinių, todėl NŽT yra visiškai nesuprantama, kodėl pareiškėja siekia panaikinti ginčo Įsakymą ir Sprendimą.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos skundu ir teigia, jog projektas parengtas buvo tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškėja ginčą byloje kelia dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020-02-17 įsakymo Nr. 7FPĮ-45-(14.7.124 E.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020-05-27 sprendimo Nr. 7SK-1253-(14.7.110.) teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2019-02-26 su prašymu grupė asmenų kreipėsi į NŽT Kauno rajono skyrių dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo.

NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas 2019-04-26 įsakymu Nr. 7FPĮ-244-(14.19.124.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) , formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (su vėlesniais jo pakeitimais) nusprendė rengti 14,1352 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) , formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas), kurio tikslas – žemės sklypo padalijimas į du ir daugiau žemės sklypų, pakeičiant vieno iš jų naudojimo būdą iš komercinės paskirties objektų teritorijos į susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos.

NŽT Kauno rajono skyrius 2019-05-16 išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 7RE-158-(14.7.36).

NŽT Priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė 2020-02-04 žemės valdos projekto patikrinimo akte Nr. FPA-610-(8.30) priėmė išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjas 2020-02-17 įsakymu Nr. 7FPĮ-45-(14.7.124 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtino 14,1352 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) ., formavimo ir pertvarkymo projektą.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020-05-27 sprendimu Nr. 7SK-1253-(14.7.110.), atsižvelgiant į formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020-02-17 įsakymu Nr. 7FPĮ-45-(14.7.124 E.), buvo pertvarkytas žemės sklypas, kurio kadastro Nr(duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , padalijimo būdu į 2 žemės sklypus, kurių adresai ir unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr(duomenys neskelbtini) ), ir patvirtinti šių žemės sklypų nustatyti kadastro duomenys.

Pareiškėja, ginčydama Įsakymo ir Sprendimo neteisėtumą, skundą grindžia dviem pagrindiniais argumentais – pirma, kad aktai priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalį, antra, kad buvo pažeistas teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018) privalomumo principas.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, dėl kurių iki įstatymo Nr. XIII-2149 įsigaliojimo priimti sprendimai pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, baigiami rengti, apie juos informuojama visuomenė, derinami, tikrinami ir tvirtinami iki įstatymo Nr. XIII-2149 įsigaliojimo galiojusia tvarka.

Šiuo konkrečiu atveju sprendimas pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą priimtas 2019-04-26, todėl procedūros užbaigiamos iki 2020-01-01 galiojusia tvarka.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės, redakcija, galiojusi iki 2020-01-01), 1 punkte numatyta, jog Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau – Projektas) rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto.

Projektas rengiamas, viešinamas, derinamas, tikrinamas ir tvirtinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu ir Taisyklėmis. Projektą, parengtą kaimo gyvenamosios vietovės (išskyrus miestelius, laisvąsias ekonomines zonas ir pramonės parkus) teritorijoje, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o Projektą, parengtą miesto ar miestelio, laisvosios ekonominės zonos ir pramonės parko teritorijoje, – savivaldybės administracijos direktorius (Taisyklių 5 p.). Kaimo gyvenamųjų vietovių (išskyrus miestelius, laisvąsias ekonomines zonas ir pramonės parkus) teritorijose projektų rengimą organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (Taisyklių 12.1 p.).

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai. Tapačiai numato ir Taisyklių 10 punktas, kuriame nurodyta, jog negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti arba esantys teisminio ginčo objektu žemės sklypai.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog pareiškėja į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su ieškiniu dėl atsakovės NŽT Kauno rajono skyriaus 2020-01-20 rašto Nr. 7SD-353-(14.7.104.) „Dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo“, NŽT 2020-03-17 rašto Nr. 1SS-567-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriais įformintas sprendimas ne aukciono (lengvatine) tvarka nesudaryti su ieškove UAB „Narėpų metaliniai garažai“ valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ., panaikinimo ir įpareigojimo atsakovę NŽT su ieškove UAB „Narėpų metaliniai garažai“ ne aukciono (lengvatine) tvarka sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ., kreipėsi 2020-04-24, patikslintas ieškinys priimtas 2020-05-18 rezoliucija (civilinė byla Nr. e2-725-1043/2021, teisminio proceso Nr. 2-69-3-06713-2020-1).

Ginčijamas Įsakymas priimtas 2020-02-17, kai ginčo teisme dėl pertvarkomo Žemės sklypo pardavimo nebuvo.

Suderintą Projektą organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti arba jo netvirtinti (Taisyklių 65 p.). Projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti (Taisyklių 67 p.). Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punkte (redakcija, galiojusi iki 2020-01-01) buvo numatyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, laisvąsias ekonomines zonas ir pramonės parkus, teritorijose, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas <...> Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Teisės aktai numato, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad šį projektą tvirtinti tikslinga. Byloje pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020-02-04 žemės valdos projekto patikrinimo aktas Nr. FPA-610-(8.30) patvirtina, jog buvo pritarta teikimui tvirtinti. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog buvo pažeistas Taisyklių 10 punktas bei Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalis, konstatuotina, kad atsakovė, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto. Teismas, įvertinęs visumą išdėstytų aplinkybių, konstatuoja, kad ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punkte numatyta, jog NŽT priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus.

Ginčijamas Sprendimas priimtas Įsakymo pagrindu, suformavus žemės sklypų kadastro duomenų bylas, ir tai yra išvestinis aktas. Todėl teismui pripažinus, jog Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo naikinti ir Sprendimo.

Pareiškėjos argumentai, susiję su teismo sprendimo privalomumo nesilaikymu, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi šiuo konkrečiu atveju žemės sklypas nebuvo išformuotas priimant skundžiamą Įsakymą bei Sprendimą. Žemės sklypas buvo pertvarkytas Taisyklių nustatyta tvarka, todėl nebuvo pagrindo laikytis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-24 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018.

Atsakovė atsiliepime nurodė, jog apie pradedamą rengti formavimo ir pertvarkymo projektą pareiškėjai buvo žinoma jau 2019 metais, o apie ginčijamą Įsakymą jai buvo žinoma iki 2020-05-07, kadangi 2020-05-07 pateikė NŽT Kauno rajono skyriui prašymą dėl 13,9237 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , esančio prie bendrovei priklausančių statinių, nuomos sudarymo. Prašyme plotas ir adresas nurodyti jau pasikeitę, kaip numatyta patvirtintame formavimo ir pertvarkymo projekte.

Pažymėtina, jog teismas 2020-08-25 nutartimi atnaujino pareiškėjai terminą skundui pateikti, kadangi buvo suklysta dėl teismingumo. Atsakovės pateiktas pareiškėjos 2020-05-07 prašymas, registruotas NŽT Kauno rajono skyriuje 2020-06-15 reg. Nr. 7JP-567, nepatvirtina aplinkybės, jog pareiškėjai buvo žinoma skundžiamo Įsakymo turinys, priėmimo data, numeris. Be to, Taisyklių 73 punkte numatyta, jog informacija apie Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo arba savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą, kuriuo patvirtintas Projektas (nurodant Projekto pavadinimą, sprendimo datą, numerį), paskelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Ši informacija viešinama ne ilgiau kaip iki sprendimo, kuriuo patvirtintas Projektas, apskundimo termino pabaigos. Duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjai buvo žinoma apie Įsakymo priėmimą anksčiau nei nurodyta prašyme atnaujinti terminą (2020-07-06, kai pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-12317-1043/2020 buvo įteiktas atsakovės NŽT atsiliepimas su priedais), į bylą nėra pateikta. Todėl argumentai, jog pareiškėjai galimai buvo žinoma anksčiau apie skundžiamą Įsakymą, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nenagrinėtinas, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, savo išlaidų atlyginimą iš kitos proceso šalies turi teisę gauti proceso šalis, kurios naudai priimtas galutinis sprendimas byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Narėpų metaliniai garažai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.