Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Narėpų metaliniai garažai“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, delspinigių priteisimo, tretieji asmenys K. D., K.J. P., J. S., Š. S., Viešoji įstaiga „Itokos“ lenktynių komanda, T. D., Z. P., J. Ž., A. B., D. J., T. P., Ž. T., J. T., S. G., L. G., A. G., V. T., J. B., Regina O. M., D. B., Lietuvos Respublika atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas, P. A. B., V. K. Š., E. G., J. G., Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio palaikė savo reikalavimus.

Teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas,

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2011-10-19 sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 7SŽN-107, kuria išnuomotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). (el. b. t. 1, l. 12–14). 2011-07-22 sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 7SŽN-86, kuria išnuomotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). (el. b. t. 1, l. 27–28). Nacionalinės žemės tarnybos 2014-08-08 sprendimas Dėl žemė sklypo išformavimo (el. b. t. 1, l. 79). Nacionalinės žemės tarnybos 2014-08-08 įsakymas Dėl Karmėlavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo (el. b. t. 1, l. 86–88). Kauno rajono savivaldybės tarybos 2016-09-29 sprendimas Dėl juridinio asmens atleidimo nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio (el. b. t. 1, l. 29). Kauno rajono savivaldybės raštas Dėl atleidimo nuo žemės mokesčio (el. b. t. 1, l. 30). Atsakovės 2016-12-20 prašymas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2016 m. atleidimo (el. b. t. 1, l. 33). Kauno rajono savivaldybės tarybos 2017-03-30 sprendimas Dėl juridinio asmens atleidimo nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio (el. b. t. 1, l. 34). Kauno rajono savivaldybės administracijos 2018-03-21, 2018-07-20 priminimai (el. b. t. 1, l. 4, 5). Mokesčių mokėtojo kortelė (el. b. t. 1, l. 6–7), mokesčių mokėtojo delspinigių ataskaita (el. b. t. 1, l. 8–9). 2016 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracija (el. b. t. 1, l. 10). 2017 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracija (el. b. t. 1, l. 11). 2018 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracija (el. b. t. 2, l. 9). Nacionalinės žemės tarnybos 2019-04-26 įsakymas Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo (el. b. t. 3, l. 84).

Byloje reiškiami reikalavimai dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo, už du žemės sklypus: dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., pagal galiojančią žemės nuomos sutartį; dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)r., pagal žemės nuomos sutartį, kurios terminas yra pasibaigęs. Nors atsakovė nesutinka su ieškiniu, tačiau procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išsakyti argumentai susiję tik žemės sklypo, dėl kurio yra pasibaigęs žemės nuomos terminas.

Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo pagal sutartį.

Pagal byloje esančius nustatyta, kad 2011-10-19 sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 7SŽN-107 dėl 0,4992 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)r. Šios sutarties 3 punkte nustatyta, kad sutarties galiojimo terminas keturiasdešimt metų nuo sutarties sudarymo dienos. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad nuomininkas žemės nuomos mokestį moka pagal Kauno rajono savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės.

Teismas nurodo, kad tais atvejais, kai valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė, valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009). CK 6.547 straipsnio 1 dalyje, nepaisant to, ar žemė yra valstybinė, ar privati, nurodyta, kad žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė. Be žemės nuomos sutarties rašytinės formos reikalavimo, CK numato ir tam tikras privalomas žemės nuomos sutarties turinio sąlygas, kurių viena yra ta, kad žemės nuomos sutartyje turi būti nurodytas užmokestis už žemės nuomą (CK 6.550 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad nuomos mokesčio mokėjimas yra esminė nuomininko pareiga.

Kadangi atsakovė nuomojasi valstybinę žemę, jam kilo pareiga sumokėti teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą nuomos mokestį (CK 6.551 straipsnis, 6.552 straipsnis, Žemės įstatymo 9 straipsnis). Šiuo atveju šalys susitarė dėl nuomos mokesčio mokėjimo, tačiau nustatyta tvarka ir terminais atsakovė nemokėjo šio mokesčio, tokiu būdu pažeidė sudarytos sutarties sąlygas, konkrečių motyvų dėl mokesčio už šį žemės sklypą nenurodė procesiniuose dokumentuose ar teismo posėdžio metu.

Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad atsakovė pažeidė sudarytą nuomos sutartį, todėl iš jos priteistina už 2016 m. ir 2017 žemės nuomos mokestis pagal 2011-10-19 sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 7SŽN-107 dėl 0,4992 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). sutarties sąlygas – 1078,40 Eur suma.

Dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo pasibaigus sutarties terminui.

Pagal byloje esančius nustatyta, kad 2011-07-22 sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 7SŽN-86 dėl 14,1352 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)r. Šios sutarties 3 punkte nustatyta, kad sutarties galiojimo terminas treji metai nuo sutarties sudarymo dienos. Byloje reiškiamas reikalavimas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo pasibaigus sutartyje nustatytam terminui. Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutinka dėl kelių motyvų, nes šiame sklype yra tretiesiems asmenims priklausančių statinių, kurie laikytini naudotojais; kadangi nebuvo sudaryta nauja nuomos sutartis, atsakovė negalėjo naudoti šio sklypo kaip pilnateisė nuomininkė.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad atsakovė UAB „Narėpų metaliniai garažai“ civilinėje byloje 2-3302-748/2017 reiškė reikalavimus dėl trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos administracinio pobūdžio aktų panaikinimo ir prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su UAB „Narėpų metaliniai garažai“ žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5233/0003:322, esančio (duomenys neskelbtini), prie bendrovei priklausančių statinių, nuomos sutartį. Pastebėtina, kad šioje byloje UAB „Narėpų metaliniai garažai“ įrodinėjo, kad visas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., būtinas statinių eksploatacijai. Kauno apylinkės teismas 2017-04-27 šiuos reikalavimus atmetė, Kauno apygardos teismas 2018-01-08 sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą pareikštus reikalavimus tenkino, taip jų ir reikalavimą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su ieškove UAB „Narėpų metaliniai garažai“ 14,0422 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5233/0003:322, esančio (duomenys neskelbtini), prie bendrovei priklausančių statinių, nuomos sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-10-24 nutartimi Kauno apygardos teismo 2018-01-08 sprendimą panaikino ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Šios bylos kontekste teismo svarbia aplinkybe laikytina tai, kad UAB „Narėpų metaliniai garažai, aptartose bylose įrodinėjo aplinkybę, kad visas žemės sklypas jiems būtinas naudojimui. Pastebėtina, kad byloje pateiktos atsakovės deklaracijos už 2016 m. ir 2017 m., kuriuose buvo nurodomas ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad pati atsakovė pildydavo šias deklaracijas, todėl pripažintina, kad ji deklaravo viso žemės sklypo naudojimą. Duomenų, kad būtų prašoma pakeisti ištaisyti minėtų deklaracijų duomenis nėra pateikta. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad pasibaigus 2011-07-22 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 7SŽN-86 dėl 14,1352 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). terminui, atsakovė būtų grąžinusį šį sklypą trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai. Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) dėl pradėtų teisminių procesų, kurie buvo anksčiau aptarti, suponuoja kitokio pobūdžio išvadas – atsakovė po nuomos sutarties pabaigos buvo suinteresuota išsaugoti galimybę naudotis visu ginčo sklypu.

Šioje byloje atsakovė nurodė, kad ginčo sklype yra tretiesiems asmenims priklausančio nekilnojamojo turto, todėl atsakovė nenaudojo viso žemės sklypo. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai, dalies trečiųjų asmenų pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Atkreiptinas dėmesys, kad daliai trečiųjų asmenų priklausančio turto kadastriniai duomenys, nuosavybės tesės ir t. t. buvo įregistruotos iki 2011-07-22 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 7SŽN-86 dėl 14,1352 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., sudarymo, t. y. tretiesiems asmenims priklausantis turtas nebuvo kliūtis naudotis ir disponuoti visu sklypu sutarties terminu. Duomenų, kad aplinkybės būtų pasikeitusios po sutarties termino pabaigos nėra pateikta. Nors atsakovė nurodė, kad nebuvo naudojamas visas ginčo žemės sklypas, tačiau teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, koks faktiškai, realiai dydžio žemės sklypo plotas naudojamas. Duomenų, kad pasibaigus sutarties terminui atsakovė būtų grąžinusi žemės sklypą nėra pateikta. Be to, pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą 2019-12-12 ginčo sklypas nėra išformuota, jis priklauso Lietuvos Respublikai.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuotina, kad sprendžiant ieškovės reikalavimo pagrįstumą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo už šį žemės sklypą, turi būti vadovaujamasi teisės aktais ir teismų suformuota praktiką dėl pareigos mokėti valstybinės žemė nuomos mokestį nesant/pasibaigus sutartiniams santykiams.

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose, kuriose sprendžiami klausimai dėl valstybinės žemės ir jos naudojimo, konstatuota, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies taikymo, savo praktikoje nuosekliai pripažįsta, kad prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme kyla ne tik iš valstybinės žemės nuomos sutarties, bet ir iš įstatymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Be to, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad faktinis žemės naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų negu asmuo, su kuriuo yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016 18 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teisė naudotis valstybine žeme reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme įtvirtinta teisė (Civilinio kodekso XXIX skyrius, Žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016 13 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Šiuo atveju teismas konstatavo, kad pasibaigus sutarties terminui dėl 14,0422 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovė toliau liko šio sklypo faktinė naudotoja nesant sutarties.

Pastebėtina, kad pagal teismų formuojamą praktiką pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį kyla net ir tais atvejais, kai žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas teisės aktų nustatyta, tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-49-1075/2018, suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis aiškintina kaip nustatanti pareigą valstybinės žemės nuomos mokestį mokėti ne tik tiems valstybinės žemės naudotojams, kurie naudoja tik teisės aktų nustatyta tvarka suformuotą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą valstybinės žemės sklypą, bet ir kitiems valstybinės žemės naudotojams, kurie naudoja valstybinę žemę teisiniu pagrindu, už faktinį naudojimąsi valstybei priklausančia žeme, išskyrus neatlygintinį suteikimą naudotis – panaudą (žr. minėtos nutarties 31 punktą). Darytina išvada, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimui neturi teisinės reikšmės žemės klypo teisinė padėtis: jo išformavimas, performavimas ir t. t.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad po sutarties termino pabaigos atsakovė toliau išliko žemės klypo faktinė naudotoja, todėl jai kyla pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškinio reikalavimas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo už 14,0422 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., faktinį naudojimą tenkintinas ir iš atsakovės priteistina – 22992 Eur suma.

Dėl netesybų delspinigių forma priteisimo.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos gali būti nustatytos įstatymais, sutartimi ar teismo procesiniu sprendimu. Kadangi pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį nustatyta įstatymo (Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis), už šios pareigos nevykdymą (nuomos mokesčio nesumokėjimą laiku) ieškovei taip pat priteistini delspinigiai – 1733,05 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant šias aplinkybes už patenkintus reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės valstybei 581 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje valstybė patyrė 135,40 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovės valstybei.

V. C. proceso kodekso 263 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Narėpų metaliniai garažai“, juridinio asmens kodas 259906460, ieškovei Kauno rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188756386, 24070,40 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio, 1733,05 Eur delspinigių.

Priteisti iš atsakovės UAB „Narėpų metaliniai garažai“, juridinio asmens kodas 259906460, valstybei 581 Eur žyminio mokesčio ir 135,40 Eur pašto išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.