Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Narėpų metaliniai garažai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1004-944/2019 pagal ieškovės Kauno rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Narėpų metaliniai garažai“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, delspinigių priteisimo, tretieji asmenys K. D., K. J. P., J. S., Š. S., Viešoji įstaiga „Itokos“ lenktynių komanda, T. D., Z. P., J. Ž., A. B., D. J., T. P., Ž. T., J. T., S. G., L. G., A. G., V. T., J. B., R. O. M., D. B., Lietuvos Respublika atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas, P. A. B., V. K. Š., E. G., J. G., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Kauno rajono savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Narėpų metaliniai garažai“, kuriame ir 2018 m. lapkričio 13 d. dublike prašė teismo priteisti ieškovei iš atsakovės 24 070,40 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį ir 1 733,05 Eur delspinigius.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. naudojosi žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini). Tarp atsakovės ir Nacionalinės žemės tarnybos buvo sudarytos sutartys: 2011 m. liepos 22 d. dėl žemės klypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuri galiojo iki 2014 m. liepos 22 d., ir 2011 m. spalio 19 d. dėl žemės klypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos keturiasdešimčiai metų. Atsakovė liko skolinga už naudojimąsi valstybine žeme, todėl buvo skaičiuojami delspinigiai. Nurodė, kad pasibaigus 2011 m. liepos 22 d. sutarties terminui, atsakovė sklypo negrąžino, save laikė žemės sklypo naudotoja. Ginčo sklype yra atsakovei priklausantys statiniai, kurių eksploatavimui būtinas žemės sklypas. Ieškovė vertino, jog atsakovei pareiga mokėti nuomos mokestį kilo dėl faktinio žemės naudojimo.

3. Atsakovė UAB „Narėpų metaliniai garažai“ 2018 m. spalio 19 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį ir 2018 m. gruodžio 3 d. tripliką, kuriuose prašė ieškovės ieškinį atmesti. Ji nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės taryba 2013 m., 2014 m., 2015 m., buvo atleidusi atsakovę nuo dalies nuomos mokesčio ir delspinigių. Atsakovė kreipėsi į ieškovę su prašymu panaikinti ar sumažinti valstybinės žemės nuomos mokestį ir už 2016 m., tačiau toks prašymas nebuvo patenkintas. Atsakovė laikė, jog būtų neprotinga ir neteisinga spręsti, kad atsakovei pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį kyla pilna apimtimi be jokių išimčių, vos tik nustačius, kad naudotis atsakovė galimybę turi, tuo tarpu valstybei būtų leista varžyti visapusiškai naudotis valstybiniu žemės sklypu ir už tokius veiksmus rinkti nuomos mokestį bei delspinigius. Atsakovė triplike nurodė, kad 2011 m. liepos 22 d. nuomos sutartis yra pasibaigusi, todėl nuomos santykiai šalių nebesieja. Kadangi atsakovė žemės sklypu nesinaudoja sutarties pagrindu, neturi tokių teisių, kurias turėjo pagal nuomos sutartį.

4. Trečiasis asmuo valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, 2019 m. balandžio 29 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.

5. Trečiasis asmuo Virginijus K. Š. 2019 m. rugsėjo 16 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad jam priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. liepos 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį patvirtintą notarės, pardavė Š. S., kuris kartu su J. S. savininko nuosavybės teisę įregistravo VĮ Registrų centre 2016 m. liepos 28 d.

6. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio 31 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovės ieškinį tenkinti. Nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1793 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo ir kitos paskirties valstybinį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“ nuspręsta atsakovei prie jos nuosavybės teise valdomų statinių trims metams išnuomoti kitos paskirties 14,1352 ha valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. liepos 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi atsakovei išnuomojo 14,1352 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 7SD-(14.7.104.)-4097 „Dėl valstybinės žemės sklypų nuomos sutarties sudarymo“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.2. papunkčiu ir šiuo nutarimu patvirtintų naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 punktu, atsisakė atsakovei vėl išnuomoti valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovė, nesutikdama su Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 7SD-(14.7.104.)-4097, jį apskundė teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2019, netenkino atsakovės reikalavimo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos sutartį, kadangi šiame sklype esantys statiniai (buvusių metalinių garažų pamatai, tvoros, kiemo aikštelės), kurie nuosavybės teise priklauso atsakovei, neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo. Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 7FPĮ-244-(14.7.124.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, žemės sklype esančių pastatų savininkų iniciatyva, yra pradėtas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas padalinti žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) į du ar daugiau žemės sklypų. Valstybinės žemės nuomos mokesčio dydis už faktinį žemės naudojimąsi nustatomas atsižvelgiant į faktiškai naudojamos žemės dydį. Kadangi valstybinės žemės sklype stovi atsakovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, todėl, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, atsakovė privalo mokėti žemės nuomos mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškovės Kauno rajono savivaldybės administracijos ieškinį tenkino, priteisė jai iš atsakovės UAB „Narėpų metaliniai garažai“ 24 070,40 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį, 1 733,05 Eur delspinigius, taip pat valstybei 581 Eur žyminį mokestį bei 135,40 Eur pašto išlaidas.

8. Teismas sprendime nurodė, jog iš bylos duomenų nustatyta, kad 2011-10-19 sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria išnuomotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 12–14). 2011-07-22 sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 7SŽN-86, kuria išnuomotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 27–28). Nacionalinės žemės tarnybos 2014-08-08 sprendimas Dėl žemė sklypo išformavimo (el. b. t. 1, l. 79). Nacionalinės žemės tarnybos 2014-08-08 įsakymas D. K. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo (el. b. t. 1, l. 86–88). Kauno rajono savivaldybės tarybos 2016-09-29 sprendimas Dėl juridinio asmens atleidimo nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio (el. b. t. 1, l. 29). Kauno rajono savivaldybės raštas Dėl atleidimo nuo žemės mokesčio (el. b. t. 1, l. 30). Atsakovės 2016-12-20 prašymas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2016 m. atleidimo (el. b. t. 1, l. 33). Kauno rajono savivaldybės tarybos 2017-03-30 sprendimas Dėl juridinio asmens atleidimo nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio (el. b. t. 1, l. 34). Kauno rajono savivaldybės administracijos 2018-03-21, 2018-07-20 priminimai (el. b. t. 1, l. 4, 5). Mokesčių mokėtojo kortelė (el. b. t. 1, l. 6–7), mokesčių mokėtojo delspinigių ataskaita (el. b. t. 1, l. 8–9). 2016 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracija (el. b. t. 1, l. 10). 2017 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracija (el. b. t. 1, l. 11). 2018 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracija (el. b. t. 2, l. 9). Nacionalinės žemės tarnybos 2019-04-26 įsakymas Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo (el. b. t. 3, l. 84).

9. Spręsdamas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo pagal sutartį teismas nustatė, kad 2011 m. spalio 19 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 7SŽN-107 dėl 0,4992 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 3 punkte nustatyta, kad sutarties galiojimo terminas keturiasdešimt metų nuo sutarties sudarymo dienos. Sutartyje nurodyta, kad nuomininkas žemės nuomos mokestį moka pagal Kauno rajono savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės. Atkreipė dėmesį į tai, kad nuomos mokesčio mokėjimas yra esminė nuomininko pareiga. Kadangi atsakovė nuomojasi valstybinę žemę, teismas laikė, kad jai kilo pareiga sumokėti teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą nuomos mokestį (CK 6.551 straipsnis, 6.552 straipsnis, Žemės įstatymo 9 straipsnis). Šalys susitarė dėl nuomos mokesčio mokėjimo, tačiau nustatyta tvarka ir terminais atsakovė nemokėjo šio mokesčio, tokiu būdu pažeidė sudarytos sutarties sąlygas, konkrečių motyvų dėl mokesčio už šį žemės sklypą nenurodė. Todėl teismas sprendė, kad atsakovė pažeidė sudarytą nuomos sutartį ir iš jos už 2016 m. ir 2017 m. žemės nuomos mokestis priteistinas pagal 2011 m. spalio 19 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 7SŽN-107 dėl 0,4992 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos.

10. Spręsdamas dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo pasibaigus nuomos sutarties terminui teismas nustatė, kad 2011 m. liepos 22 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 7SŽN-86 dėl 14,1352 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 3 punkte nustatyta, kad sutarties galiojimo terminas treji metai nuo sutarties sudarymo dienos. Byloje reiškiamas reikalavimas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo pasibaigus sutartyje nustatytam terminui. Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutiko, kadangi laikė, jog šiame sklype yra tretiesiems asmenims priklausančių statinių, kurie laikytini naudotojais, o taip pat, kad nebuvo sudaryta nauja nuomos sutartis, todėl atsakovė negalėjo naudoti šio sklypo kaip pilnateisė nuomininkė. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Narėpų metaliniai garažai“ civilinėje byloje 2-3302-748/2017 reiškė reikalavimus dėl trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos administracinio pobūdžio aktų panaikinimo ir prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su UAB „Narėpų metaliniai garažai“ žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), prie bendrovei priklausančių statinių, nuomos sutartį. Teismas pastebėjo, kad šioje byloje UAB „Narėpų metaliniai garažai“ įrodinėjo, kad visas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), būtinas statinių eksploatacijai. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 27 d. šiuos reikalavimus atmetė, Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 8 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą pareikštus reikalavimus tenkino, taip jų ir reikalavimą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su ieškove UAB „Narėpų metaliniai garažai“ 14,0422 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), prie bendrovei priklausančių statinių, nuomos sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. sprendimą panaikino ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismas svarbia aplinkybe laikė tai, kad UAB „Narėpų metaliniai garažai, aptartose bylose įrodinėjo aplinkybę, kad visas žemės sklypas jiems būtinas naudojimui. Teismas įvertino, kad byloje pateiktos atsakovės deklaracijos už 2016 m. ir 2017 m., kuriose buvo nurodomas ir atsakovės naudojamas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovė, pati pildydama šias deklaracijas, pripažino, kad ji deklaravo viso žemės sklypo naudojimą. Teismas nurodė, kad duomenų, jog būtų prašoma pakeisti ištaisyti minėtų deklaracijų duomenis nėra pateikta. Taip pat nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pasibaigus 2011 m. liepos 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 7SŽN-86 dėl 14,1352 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) terminui, atsakovė būtų grąžinusį šį sklypą trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai. Teismas laikė, jog teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys dėl pradėtų teisminių procesų suponuoja, jog atsakovė po nuomos sutarties pabaigos buvo suinteresuota išsaugoti galimybę naudotis visu ginčo sklypu. Be to, pagal Nekilnojamojo turto registro 2019 m. gruodžio 12 d. duomenis teismas nustatė, kad ginčo sklypas nėra išformuotas. Teismas konstatavo, kad sprendžiant ieškovės reikalavimo pagrįstumą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo už šį žemės sklypą, turi būti vadovaujamasi teisės aktais ir teismų suformuota praktika dėl pareigos mokėti valstybinės žemė nuomos mokestį nesant/pasibaigus sutartiniams santykiams – pasibaigus sutarties terminui dėl 14,0422 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovė toliau liko šio sklypo faktinė naudotoja nesant sutarties. Atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką teismas nurodė, jog valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimui neturi teisinės reikšmės žemės klypo teisinė padėtis: jo išformavimas, performavimas ir t. t. Todėl sprendė, jog byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad po sutarties termino pabaigos atsakovė toliau išliko žemės sklypo faktinė naudotoja ir jai kyla pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Narėpų metaliniai garažai“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1004- 44/2019 dalį, kuria iš jos yra priteisti ieškovei Kauno rajono savivaldybės administracijai 22 992 Eur valstybinės žemės nuomos mokestis ir 1 733,05 Eur delspinigiai ir bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Priimant skundžiamą sprendimo dalį buvo pažeistos tiek procesinės teisės normos, tiek materialinės teisės normos, o tai sudarė pagrindą neteisingai išspręsti bylą. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad dalimi žemės sklypo 2016 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu naudojosi tretieji asmenys jiems nuosavybės teise priklausantiems, žemės sklype esantiems, statiniams eksploatuoti, tačiau nepaisant to, būtent iš atsakovės priteisė valstybinės žemės nuomos mokestį už viso žemės sklypo ploto naudojimą minėtu laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas tokią išvadą ir priimdamas sprendimą iš atsakovės priteisti valstybinės žemės nuomos mokestį už viso žemės sklypo ploto naudojimą 2016 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 3 d. laikotarpiu, netinkamai aiškino ir taikė valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimą reglamentuojančius teisės aktus, bei nukrypo nuo šiuo klausimu aktualios teismų praktikos. Teisės normose aiškiai įtvirtinta nuostata, kad už naudojimąsi valstybei priklausančia žeme turi būti mokamas žemės nuomos mokestis, išskyrus neatlygintinį suteikimą naudotis - panaudą, kuri reglamentuota Žemės įstatymo 8 straipsnyje, konkrečiai apibrėžiant atvejus, kada sudaroma valstybinės žemės panaudos sutartis ir su kokiais subjektais. Žemės sklypo dalis yra užstatyta tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais (garažais), todėl ginčo laikotarpiu žemės sklypas buvo naudojamas ne vien tik atsakovės, bet ir trečiųjų asmenų jiems priklausančių garažų eksploatavimo tikslais. Todėl tretieji asmenys privalėjo (privalo) mokėti valstybei valstybinės žemės nuomos mokestį už žemės sklypo atitinkamų dalių naudojimą jiems nuosavybės teise priklausančių garažų eksploatavimui. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog tretiesiems asmenims priklausantis turtas atsakovei nebuvo kliūtis naudotis ir disponuoti visu sklypu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė naudojosi tretiesiems asmenims priklausančiais garažais, todėl klaidinga spręsti, kad atsakovė taip pat naudojosi trečiųjų asmenų garažams eksploatuoti būtinomis žemės sklypo dalimis. Be to, atsakovė deklaracijas pildė pagal pateiktą formą, kurioje galėjo būti įrašomas tik viso žemės sklypo plotas. O vien tai, kad deklaracijose nurodytas visas žemės sklypo plotas, nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad žemės sklype yra tretiesiems asmenims priklausantys garažai ir kad šiais garažais naudojosi ne atsakovė, o patys tretieji asmenys. Atsakovės siekis išsaugoti galimybę naudotis žemės sklypu buvo susijęs ta apimtimi (dalimi), kuri nebuvo naudojama trečiųjų asmenų jiems priklausančių garažų eksploatavimui. Sutartis dėl žemės sklypo nuomos buvo sudaryta 2011 m. liepos 22 d., kai dalis trečiųjų asmenų jau valdė nuosavybės teise žemės sklype esančius garažus. Todėl, jos nuomone, kad akivaizdu, jog ieškovei ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos buvo žinoma, kad atsakovė objektyviai negalės naudotis visu žemės sklypo plotu.

1.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino teisingam bylos išnagrinėjimui tiesioginę įtaką turinčių atitinkamų institucijų (ne)veikimo pasekmių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą skundžiamą sprendimo dalį.

1.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių taikymo ir aiškinimo praktikos.

1.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo ir (ar) netinkamai vertino ypač svarbias nagrinėjamai situacijai aplinkybes, kad ginčo žemės sklype yra tretiesiems asmenims nuosavybės teisė priklausantys statiniai – garažai, kad bylos nagrinėjimo metu tretieji asmenys patvirtino naudojantys valstybinę žemę (atitinkamas žemės sklypo dalis) garažų eksploatavimui, kad bylos nagrinėjimo metu tretieji asmenys patvirtino sutinkantys mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už garažų eksploatavimui naudojamą valstybinę žemę (atitinkamas žemės sklypo dalis), kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priima sprendimus dėl statinio eksploatavimui reikalingos žemės sklypo dalies nustatymo pagal matininkų atliekamus matavimus. Ieškovė nepaneigė aplinkybės, kad tretieji asmenys naudojasi valstybine žeme (atitinkamomis žemės sklypo dalimis) garažų eksploatavimui. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią aplinkybę laikė nereikšminga ir ją atmetė. Taip pat mano, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą suteikė greitam, tačiau iš esmės neteisingam bylos išnagrinėjimui.

1.5. Byloje susiklostė tokia situacija, kai neginčijamai yra nustatyta, kad tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklauso žemės sklype esantys garažai, tretieji asmenys neneigia, bet net ir sutinka, mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už šių statinių eksploatavimui naudojamą valstybinę žemę (atitinkamą žemės sklypo dalį), tačiau nepaisant to, trečiųjų asmenų mokėtiną valstybinės žemės nuomos mokesčio dalį pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės. Toks teisės taikymas yra išimtinai formalus ir užkertantis kelią teisingam teismo sprendimui.

1.6. Pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai dėl 22 992 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo esant nepagrįstai ir naikintinai, taip pat yra nepagrįsta ir naikintina iš to išplaukianti dalis dėl 1 733,05 Eur delspinigių priteisimo.

12. Ieškovė Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovės UAB „Narėpų metaliniai garažai“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, dėl trečiųjų asmenų statinių ir mokesčių yra nepagrįsti, kadangi atsakovė būdama valstybinės žemės naudotoja ir naudodama du valstybinės žemės nuomos sklypus, valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2016 ir 2017 metus nemokėjo.

2.2. Atsakovė, pateikdama 2016 metų ir 2017 metų valstybinės žemės nuomos deklaracijas Kauno rajono savivaldybės administracijos biudžeto ir finansų skyriui, deklaravo du sklypus (duomenys neskelbtini) deklaracijose nurodydama apmokestinamo sklypo plotą 0,4992 ha ir (duomenys neskelbtini) deklaracijose nurodydama apmokestinamo sklypo plotą 14,1352 ha. Duomenų, kad būtų prašoma pakeisti ištaisyti minėtų deklaracijų duomenis nėra pateikta. Atsakovė pagal nustatytą tvarką pati pildydavo šias deklaracijas ir pateikdavo jas nurodžiusi naudojamo valstybinės žemės sklypo plotą ieškovei. Atsakovė pateikdama prašymus į Kauno rajono savivaldybės tarybą ir administraciją dėl atleidimo nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimo, niekada neginčijo naudojamo valstybinės žemės ploto dydžio, todėl apeliacinio skundo argumentai ir teiginiai dėl netikslaus nuomojamo valstybinės žemės ploto ir valstybinės žemės nuomos mokesčio paskaičiavimo atmestini, kaip nepagrįsti. Byloje nustatyta už kokio ploto dydį atsakovė turi mokėti už valstybinės žemės nuomą, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo yra visiškai nepagrįsti.

2.3. Pasibaigus 2011 m. liepos 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 7SŽN-86 dėl 14,1352 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), terminui, atsakovė negrąžino sklypo Nacionalinei žemės tarnybai. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ginčo sklypas nėra išformuotas, jis priklauso Lietuvos Respublikai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-49-1075/2018, suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis aiškintina kaip nustatanti pareigą valstybinės žemės nuomos mokestį mokėti ne tik tiems valstybinės žemės naudotojams, kurie naudoja tik teisės aktų nustatyta tvarka suformuotą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą valstybinės žemės sklypą, bet ir kitiems valstybinės žemės naudotojams, kurie naudoja valstybinę žemę, t. y. už faktinį naudojimąsi valstybei priklausančia žeme, išskyrus neatlygintinį suteikimą naudotis – panaudą.

2.4. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino vykusius teisminius procesus, kuriuose dalyvavo atsakovė UAB „Narėpų metaliniai garažai“. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje 2-3302-748/2017 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis Nr. 3K-3-291-313/2018), atsakovė UAB „Narėpų metaliniai garažai“, įrodinėjo aplinkybę, kad visas žemės sklypas jiems būtinas naudojimui, ir šios aplinkybės paneigia teiginius dėl naudojamo žemės sklypo ploto, kas nesuteikia teisių nemokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylą, užtikrino objektyvų visų aplinkybių vertinimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra.

13. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1. Apeliantės teiginys, neva ieškovė turėjo apskaičiuoti trečiųjų asmenų mokėtiną mokestį visiškai nepagrįstas. Apeliantė, žinodama, jog yra tretiesiems asmenims priklausantys statiniai, 2016 m. ir 2017 m. teikė pačios užpildytas deklaracijas, kuriose nurodė viso 14,1352 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimą. Pagal šias deklaracijas buvo paskaičiuotas mokėtinas mokestis.

3.2. Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 7FPĮ-244-(14.7.124.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, žemės sklype esančių pastatų savininkų iniciatyva, yra pradėtas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas padalinti žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) į du ar daugiau žemės sklypų. Šiuo metu šis projektas pateiktas tvirtinimui. Tik patvirtinus minėtą projektą ir suformavus atskirą sklypą prie tretiesiems asmenims priklausančių statinių bus paskaičiuotas mokėtinas mokestis.

3.3. Nagrinėjamu atveju valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra atsakovei nuosavybės teise priklausantys garažų pamatai, tvoros, kiemo aikštelės ir nors valstybinė nuomos sutartis su atsakove yra pasibaigusi, tačiau valstybinis žemės sklypas jai yra reikalingas statinių eksploatacijai. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) stovi atsakovei nuosavybės teise priklausantys statiniai ir vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, atsakovė privalo mokėti žemės nuomos mokestį. Teisę reikalauti sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį teisės aktai suteikia Kauno rajono savivaldybės administracijai. Todėl ieškovė pagrįstai prašo teismo iš atsakovės priteisti žemės nuomos mokestį, delspinigius ir palūkanas. Valstybinės žemės nuomos mokesčio dydis už faktinį žemės naudojimąsi nustatomas atsižvelgiant į faktiškai naudojamos žemės (žemės sklypo) dydį. Naudojamos žemės (žemės sklypo) dydis nustatomas įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes pagal įrodinėjimo taisykles.

3.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, kadangi daliai trečiųjų asmenų priklausančio turto kadastriniai duomenys, nuosavybės teisės ir t. t. buvo įregistruotos iki 2011 m. liepos 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sudarymo, t. y. tretiesiems asmenims priklausantis turtas nebuvo kliūtis naudotis ir disponuoti visu sklypu sutarties terminu. Pati apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teigė, kad nesinaudoja visu 14,1352 ha sklypu, bet tiksliai nurodyti, kokio dydžio sklypu naudojasi, negali.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųstojo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas atsakovės paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 7VĮ - (14.7.2.) – 1793 pagrindu Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, 2011 m. liepos 22 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr.7SŽN-86 išnuomojo nuomininkei UAB „Narėpų metaliniai garažai“ trims metams 14,1352 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 27-28). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjas 2014 m. rugpjūčio 8 d. priėmė sprendimą Nr.7SK – (14.7.110.) – 1506 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išformavimo“, kuriuo nutarė išformuoti šį žemės sklypą. Apie tai nuomininkė UAB „Narėpų metaliniai garažai“ buvo informuota 2014 m. rugpjūčio 12 d. raštu (t. 1, b. l. 79 ir 82-83). Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, 2014 m. gruodžio 1 d. UAB „Narėpų metaliniai garažai“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti 2014 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 7SK-(14.7.110)-1506 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išformavimo“; 2) panaikinti 2014 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1061 „D. K. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo“ dalyje dėl 14,1352 ha žemės ploto įtraukimo į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijos laisvos valstybinės žemės sąrašą; 3) panaikinti 2014 m. rugpjūčio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus raštu NR. 7SD-(14.7.104.)-4097 įformintą sprendimą bei 2014 m. lapkričio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo sprendimą, įformintą raštu „Dėl pareiškimo nagrinėjimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nesudaryti žemės nuomos sutartį; 4) įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su UAB „Narėpų metaliniai garažai“ žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), prie bendrovei priklausančių statinių, nuomos sutartį. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-3302-748/2017, UAB „Narėpų metaliniai garažai“ ieškinį, kuriame buvo pareikšti šie reikalavimai, atmetė. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal UAB „Narėpų metaliniai garažai“ apeliacinį skundą, 2018 m. sausio 8 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino iš dalies, t. y. panaikino administracinius aktus ir įpareigojo atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su ieškove UAB „Narėpų metaliniai garažai“ 14,0422 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), prie bendrovei priklausančių statinių nuomos sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasacinį skundą, 2018 m. spalio 24 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 8 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti uždarosios akcinės bendrovės „Narėpų metaliniai garažai“ ieškinio reikalavimai dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. rugpjūčio 12 d. rašto Nr. 7SD-(14.7.104.)-4097 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. lapkričio 7 d. rašto Nr. 1SS-(8.5)-2832 panaikinimo bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įpareigojimo sudaryti su uždarąja akcine bendrove „Narėpų metaliniai garažai“ 14,0422 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, panaikino ir paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmesti šie uždarosios akcinės bendrovės „Narėpų metaliniai garažai“ ieškinio reikalavimai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. 7VĮ - (14.7.2.) – 2448 pagrindu Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, 2011 m. spalio 19 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr.7SŽN-107 išnuomojo nuomininkei UAB „Narėpų metaliniai garažai“ keturiasdešimčiai metų 0,4992 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 12-14). Pagal šias valstybinės žemės nuomos sutartis atsakovė UAB „Narėpų metaliniai garažai“ žemės mokestį privalėjo mokėti Kauno rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka pagal Kauno rajono savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės, taip pat sutartyse numatyta, kad nuomininkas moka delspinigius nuo nesumokėto ar pavėluotai sumokėto nuomos mokesčio. Kauno rajono savivaldybės taryba 2013 m., 2014 m., 2015 m. buvo atleidusi atsakovę UAB „Narėpų metaliniai garažai“ nuo dalies nuomos mokesčio ir delspinigių. Atsakovė kreipėsi į ieškovę ir su prašymu panaikinti ar sumažinti valstybinės žemės nuomos mokestį už 2016 m., tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas (t. 1, b. l. 29-30 ir 33-34). 2016 ir 2017 metais UAB „Narėpų metaliniai garažai“ deklaravo, kad naudojasi žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) (0,4992 ha ploto) ir (duomenys neskelbtini) (14,1352 ha ploto). Už tai paskaičiuotas žemės nuomos mokestis: už sklypą (duomenys neskelbtini) po 539,20 Eur 2016 metais ir 2017 metais, už sklypą (duomenys neskelbtini) – 11 336 Eur 2016 metais ir 11 656 Eur 2017 metais (t. 1., b. l. 10-11). Atsakovei UAB „Narėpų metaliniai garažai“ laiku nesumokėjus žemės nuomos mokesčio, ieškovė paskaičiavo, kad atsakovė privalo sumokėti ir 1 733,05 Eur delspinigius ( t. 1, b. l. 6-8). Ieškovė 2018 m. kovo 21 d. ir liepos 20 d. raštais priminė atsakovei, kad ši privalo sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. 2018 m. rugsėjo 21 d. ieškovė Kauno rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė iš atsakovės UAB „Narėpų metaliniai garažai“ priteisti 24 070,40 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį ir 1 733,05 Eur delspinigius. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino, iš atsakovės UAB „Narėpų metaliniai garažai“ priteisė ieškovei Kauno rajono savivaldybės administracijai 24 070,40 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį ir 1 733,05 Eur delspinigius. Atsakovė UAB „Narėpų metaliniai garažai“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės yra priteistas ieškovei Kauno rajono savivaldybės administracijai 22 992,00 Eur valstybinės žemės nuomos mokestis už 14,0422 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) faktinį naudojimą ir 1 733,05 Eur delspinigiai, ir bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

16. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nepagrįstai ignoravo ir netinkamai vertino ypač svarbias nagrinėjamam klausimui aplinkybes, o būtent, kad ginčo žemės sklype yra tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantys statiniai – garažai, ką bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir patys tretieji asmenys, nurodydami, jog jie naudojasi valstybine žeme garažų eksploatavimui ir todėl sutinka mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už garažų eksploatavimui naudojamą valstybinę žemę.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis, taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2010; 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2012; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017).

18. Civilinės teisės požiūriu žemė yra nekilnojamasis daiktas (CK 1.98 straipsnio 2 dalis). Kad žemė kaip turtas dalyvautų civilinėje apyvartoje, ji turi atitikti civilinių teisių objektui keliamus reikalavimus, įtvirtintus CK 1.109 straipsnyje: civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalį žemės sklypas apibrėžtas kaip teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Tokie reikalavimai keliami ir iš žemės nuomos teisinių santykių kylančių teisių objektui. CK 6.546 straipsnyje nustatyta, kad žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre.

19. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi, atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018). Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018).

20. Byloje nustatyta, kad dėl ginčo objektu esančios valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakove buvo sudaryta 2011 m. liepos 22 d., pagal ją atsakovei buvo išnuomotas trims metams 14,1352 ha žemės sklypas. 2014 m. liepos 22 d. pasibaigus nuomos terminui, ieškovė šiuo žemės sklypu naudojosi ir toliau, 2015 metais ji Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo atleista nuo 50 procentų valstybinės žemės nuomos mokesčio. 2016 ir 2017 metais ji pati deklaravo, kad naudojasi šiuo žemės sklypu, tačiau paskaičiuoto valstybinės žemės numos mokesčio nemokėjo. Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad valstybinės žemės naudotojas, kuris naudoja žemę, už faktinį naudojimąsi valstybei priklausančia žeme turi pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, išskyrus neatlygintinį suteikimą naudotis – panaudą. Valstybinės žemės panauda reglamentuota Žemės įstatymo 8 straipsnyje, konkrečiai apibrėžiant atvejus, kada sudaroma valstybinės žemės panaudos sutartis ir su kokiais subjektais. Todėl ieškovė pagrįstai reikalavo, kad atsakovė už naudojimąsi žemės sklypu, kuriame yra atsakovei priklausantys statiniai, kurių eksploatavimui būtinas žemės sklypas, sumokėtų valstybinės žemės nuomos mokestį ir delspinigius, paskaičiuotus už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį, o teismas pagrįstai tokius ieškovės reikalavimus patenkino.

21. Teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta atsakovės apeliacinio skundo argumentą, kad dalis šio žemės sklypo yra užstatyta tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais (garažais), todėl ginčo laikotarpiu žemės sklypas buvo naudojamas ne vien tik atsakovės, bet ir trečiųjų asmenų jiems priklausančių garažų eksploatavimo tikslais, todėl tretieji asmenys privalėjo mokėti valstybei valstybinės žemės nuomos mokestį už žemės sklypo atitinkamų dalių naudojimą jiems nuosavybės teise priklausančių garažų eksploatavimui.

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog apeliantė naudojo du valstybinės žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), žinojo, kad žemės sklype esančiame (duomenys neskelbtini), yra tretiesiems asmenims priklausantys statiniai, tačiau dėl to, kad būtų patikslinti duomenys apie sutarties pagrindu naudojamą žemės sklypą, jo dydį 2011-2014, į nuomotoją nesikreipė. 2016 m. ir 2017 m. atsakovė teikė užpildytas deklaracijas apie naudojamus valstybinės žemės sklypus, kurių pagrindu apeliantei ir buvo apskaičiuojamas mokėtinas žemės nuomos mokestis, tai darydama ji nenurodė, kad dalimi šio žemės sklypo naudojasi kiti asmenys. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė privalo mokėti žemės nuomos mokestį už tokio dydžio žemės sklypą, kokį pati pripažįsta naudojanti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą teisingai įvertino visas bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, pagrįstai sprendė, kad tretiesiems asmenims priklausantis turtas nebuvo kliūtis atsakovei naudotis ir disponuoti visu ginčo sklypu.

23. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotos atsakovės pareigos sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį ir delspinigius už tokios prievolės savalaikį neįvykdymą.

24. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

25. Apeliacinės instancijos teismas spendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, o apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.