Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Narėpų metaliniai garažai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-25511-1088/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Narėpų metaliniai garažai“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 9 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinį atsisakyta priimti konstatavus, jog jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, be to, ieškinys nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktai), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 13 punktas). Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį.

Dėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo

9. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

10. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje aiškinant ir taikant minėtą teisės normą, ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017).

11. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nes ieškovė savo ieškinį grindė naujomis, t. y. jau po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018 priėmimo atsiradusiomis, aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

12. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 24 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018 pagal ieškovės UAB „Narėpų metaliniai garažai“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas dėl ieškovės teisės be aukciono nuomotis 14,1352 ha valstybinę žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Minėtoje byloje ieškovė pareikštu ieškiniu prašė: 1) panaikinti 2014 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus vedėjo sprendimą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) išformavimo“; 2) panaikinti 2014 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymą „Dėl Karmėlavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo“ dalyje dėl 14,1352 ha žemės ploto įtraukimo į Karmėlavos kadastro vietovės teritorijos laisvos valstybinės žemės sąrašą; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. rugpjūčio 12 d. raštą ir Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. lapkričio 7 d. raštą, kuriais įformintas atsisakymas išnuomoti ieškovei 14,1352 ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ; 4) įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM sudaryti su ieškove UAB „Narėpų metaliniai garažai“ žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , prie bendrovei priklausančių statinių, nuomos sutartį.

13. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašo: 1) panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus 2019-06-27 raštą Nr. 7SD-4487-(14.7.104.) „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo“ bei atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2019-08-21 raštą Nr. 1SS-1622-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriais yra įformintas sprendimas ne aukciono (lengvatine) tvarka nesudaryti su ieškove valstybinės žemės nuomos sutarties dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) 2) įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM atlikti visus reikiamus veiksmus ir su ieškove UAB „Narėpų metaliniai garažai“ ne aukciono (lengvatine) tvarka sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio adresu (duomenys neskelbtini) .

14. Taigi, abejose bylose šalys yra tos pačios ir ieškinio dalykas (reikalavimas sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ) sutampa. Taip pat sutampa ir ieškinių faktinis pagrindas, ieškovė abejuose ieškiniuose nurodė, kad atsakovė privalo išnuomoti ieškovei ginčo valstybinės žemės sklypą, nes šis sklypas yra užstatytas ieškovei priklausančiais statiniais, kuriuos ieškovė visą laiką naudojo, naudoja ir ateityje ketina naudoti ginčo valstybinės žemės sklypą savo statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Apeliantė teigia, kad savo ieškinį šioje byloje grindė naujomis, t. y. jau po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018 priėmimo atsiradusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą žemės sklypo nuomai ne aukciono tvarka, t. y. realiais ieškovės ketinimas atstatyti žemės sklype esančius ir jai nuosavybės teise priklausančius statinius (pamatus), taip pat pateikta 2019-09-02 Sutartimi Nr. 19/09/02, kurios pagrindu ieškovė yra susitarusi dėl žemės sklypo užstatymo projektinių pasiūlymų parengimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje civilinėje byloje pateiktame ieškinyje yra nurodomas patikslintas/papildytas ieškinio, išnagrinėto civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018, pagrindas. Ieškovės ieškiniu šioje byloje skundžiami atsakovės raštai, kuriais atsisakyta svarstyti ieškovės prašymą sudaryti ne aukciono tvarka žemės sklypo nuomos sutartį, grįsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Aplinkybė, kad šioje civilinėje byloje pareikštu ieškiniu papildomas ieškinio, išnagrinėto minėtoje civilinėje byloje, pagrindas, negali pateisinti naujos bylos iškėlimo dėl įpareigojimo ne aukciono (lengvatine) tvarka sudaryti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Dėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo

15. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jei ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Apelintė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį minėtu pagrindu, kadangi nors 2019-09-02 sutartis atsakovei ir nebuvo pateikta, tačiau skundu atsakovei buvo atskleisti ieškovės turimi ketinimai, susiję su statybų žemės sklype vykdymu.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2019-06-27 ir 2019-08-21 raštus, kuriais atsisakyta svarstyti ieškovės prašymą sudaryti ne aukciono tvarka žemės sklypo nuomos sutartį, ir įpareigoti atsakovę ne aukciono tvarka sudaryti su ieškove valstybinės žemės nuomos sutartį. Apeliantė nurodo, kad atsakovė neįvertino to, jog ieškovė šiuo metu turi realius ketinimus rekonstruoti / baigti statyti statinius (pamatus) ir pilna apimtimi juos eksploatuoti pagal paskirtį, kas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018, yra pagrindas žemės sklypo nuomai ne aukciono tvarka. Ieškovės ketinimus vystyti žemės sklypą patvirtina kartu su ieškiniu teikiama ieškovės ir UAB D. A. R. studija 2019-09-02 sudaryta sutartis Nr. 19/09/02, kurios pagrindu ieškovė yra susitarusi dėl žemės sklypo užstatymo projektinių pasiūlymų parengimo.

18. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

19. Taigi, pati apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad 2019-09-02 sutartis atsakovei pateikta nebuvo, nes ji pasirašyta vėliau, nei buvo pateiktas skundas, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, šiuo atveju ieškovė skundžia atsakovės atsisakymą sudaryti ne aukciono tvarka ginčo žemės sklypo nuomos sutartį argumentais ir įrodymais, kurie atsakovei nebuvo pateikti, atsakovė jų nenagrinėjo, nevertino ir dėl jų nėra priėmusi sprendimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos turėjo pagrindą atsisakyti priimti apeliantų pareikštą ieškinį ir vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

20. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti ieškovės ieškinį, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.