- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- A-2102-502/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00215-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė, Veslava Ruskan, Virginija Volskienė, Laimė Baltrūnaitė
- Pareiškėjas
- Z. D., UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. D. skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos) dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Z. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 3R-396(AG-317/03-2017); 2) panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. T4-176-(1.34.) (toliau – ir Įsakymas); 3) įpareigoti Tarnybą atlikti pakartotinį patikrinimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. VAGK sprendimas priimtas neištyrus ir neįvertinus skunde nurodytų aplinkybių. VAGK sprendime padarytos išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Tarnyba, nustačiusi gydytojo Ž. S. padarytus pažeidimus, dėl šių pažeidimo nepasisakė ir gydytojo veiksmų neįvertino. Gydytojas Ž. S. 2015 m. vasario 13 d. operacijos protokole klaidingai įrašė, kad reoperacija A. Ž. (toliau – ir pacientė) atlikta 2015 m. gruodžio 13 d. 9.00 val., sutikimą (duomenys neskelbtini) procedūrai pacientė pasirašė 2015 m. vasario 13 d. 10.00 val., o į operacinę pacientė pristatyta 2015 m. vasario 13 d. 10.30 val. Toks gydytojo įrašas klaidingas ir neatitinkantis realios faktinės situacijos.
2.2. Tarnyba įvertino tik Ž. S. klaidingus įrašus, padarytus biopsinės ir operacinės medžiagos siuntime tirti ir pacientės ligos istorijoje padarytus klaidingus įrašus, tačiau nustačiusi, jog gydytojas Ž. S. padarė klaidingą įrašą 2015 m. vasario 13 d. operacijos protokole, šių jo veiksmų neįvertino. Ekspertai savo išvadoje taip patvirtino, kad pacientei Kauno klinikų Chirurgijos skyriuje diagnozė buvo nustatyta neteisingai. Ginčijamame Įsakyme neįvertinta aplinkybė dėl pacientei atliktos operacijos kokybės, t. y. jai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės. Tarnyba, atlikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimą, privalo įvertinti, ar teikiant šias paslaugas nebuvo pažeistos pacientės teisės į kokybiškas ir geriausią medicininę praktiką atitinkančias paslaugas.
2.3. Gydytojas privalo teisingai ir tvarkingai pildyti medicininę ir kitą dokumentaciją. Gydytojas atsako už netinkamą jam pavestų funkcijų vykdymą, aplaidumą, padarytas klaidas. Skundžiamame sprendime tik bendromis ir aptakiomis frazėmis yra nurodyta, kad Tarnyba tinkamai įvertino pacientei nuo 2015 m. vasario 11 d. iki 2015 m. vasario 14 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (toliau – ir Kauno klinikos) teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktį teisės aktų reikalavimams, tačiau pats VAGK priimto sprendimo teksto turinys liudija, jog ši VAGK išvada neatitinka faktinių aplinkybių bei patvirtina, jog pareiškėjo skundo pagrindimas, esminės aplinkybės ir argumentai nebuvo tirti. Bylas tiriančioms institucijoms yra keliama užduotis objektyviai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes bei motyvuotai atsakyti į esminius skundo motyvus. VAGK netyrus, nepasisakius ir nepateikus savo motyvuotų išvadų dėl skunde nurodytos esminės aplinkybės, skundas nėra pilnai išnagrinėtas, todėl VAGK sprendimas yra naikintinas.
2.4. Pacientui yra garantuota teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, todėl Tarnyba, atlikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimą, privalo įvertinti, ar teikiant šias paslaugas nebuvo pažeistos pacientės teisės į kokybiškas ir geriausią medicininę praktiką atitinkančias paslaugas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos pasirašytoje trijų ekspertų išvadoje buvo nurodyta, kad pacientei teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas Kauno klinikų Chirurgijos klinikoje, diagnozė buvo nustatyta neteisingai. Hospitalizavus pacientę buvo tikslinga atlikti papildomus tyrimus. Šiuos teiginius taip pat patvirtina ir Teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada, Tarnybos pasitelktas specialistas ir šeši nepriklausomi ekspertai. Atlikto tyrimo metu neginčytinai nustatyta, jog gydytojas Ž. S., atlikdamas pacientei (duomenys neskelbtini) operaciją, pažeidė (duomenys neskelbtini), o jai pradėjus intensyviai kraujuoti, buvo priverstas ją pašalinti. Vykdydamas (duomenys neskelbtini) gydytojas sužalojo pacientei (duomenys neskelbtini) ir nesant jokių duomenų, jog operacijos metu pažeista (duomenys neskelbtini) būtų tinkamai sutvarkyta, operaciją baigė. Kadangi operacijos metu fiziškai pažeista (duomenys neskelbtini) nebuvo sutvarkyta, pacientei išsivystė (duomenys neskelbtini), dėl kurio pacientė mirė. Įsakyme teigiama, jog dėl pacientei teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, teisės aktų reikalavimai pažeisti nebuvo, nors faktinė tyrimo medžiaga liudija priešingai. Tarnyba, atlikdama tyrimą ir jo pagrindu priimdama Įsakymą, tai atliko neišsamiai ir neobjektyviai. VAGK, nagrinėdama pareiškėjo skundą, dėl esminių skundo motyvų nepasisakė ir savo išvadų bei argumentų nepateikė, todėl skundas nebuvo išsamiai išnagrinėtas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, jog:
3.1. Tarnyba, atlikdama neplaninį asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, vertina paciento medicininę dokumentaciją ir visus įstaigos pateiktus vidaus veiklą reglamentuojančius teisės aktus, siekdama nustatyti, ar pacientui suteiktos paslaugos atitiko teisės aktų reikalavimus. Šiai analizei Tarnyba naudoja ir kitus turimus ir žinomus įrodomuosius duomenis: byloje esančias medicinos specialistų konsultantų ir ekspertų išvadas, jas gretina, vertina ir pagal kompetenciją teikia patikrinimo ataskaitos galutinę išvadą dėl atitinkamam pacientui suteiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitikties teisės aktų reikalavimams.
3.2. Tarnyba, įvertinusi įrodymų visetą, turėjo pakankamą teisinį ir faktinį pagrindą konstatuoti, jog pacientei nuo 2015 m. vasario 11 d. iki 2015 m. vasario 14 d. Kauno Klinikose asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai. Tarnyba, atlikdama patikrinimą, vertino ne tik pasitelkto konsultanto, bet ir visų kitų specialistų ir (ar) ekspertų, kurių pozicijos dėl pacientės gydymo taktikos ir komplikacijų iš esmės sutapo, išvadas. Tarnyba taip pat vertino ir A. Ž. iniciatyva atliktos privačios ekspertizės metu nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas. Tarnyba įvertino aplinkybes, jog įrašuose, darytuose pacientės medicininėje dokumentacijoje, epizodiškai nenurodomas atitinkamų įrašų darymo laikas, todėl skundžiamo Įsakymo 1.2 papunkčiu buvo konstatuotas atitinkamas teisės aktų pažeidimas, įspėjant įstaigą dėl minėto pažeidimo padarymo. Tarnyba dėl reoperacijos protokole nurodyto galimai neteisingo operacijos pradžios laiko neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų pažeidimo ir pritaikyti sankcijos, nes nėra aiškus tikrasis operacijos atlikimo laikas.
3.3. Tarnyba atitinkamų teisės aktų reikalavimų pažeidimus konstatuoja tik tuo atveju, kai yra tiksliai žinomos visos faktinės aplinkybės, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų. Tarnyba neturėjo pakankamai įrodomų duomenų, kurių pakaktų konstatuoti, jog būtent 9.00 val. laikas, nurodytas operacijos protokole, yra klaidingas laikas. Tarnyba pareiškėjo nurodytų aplinkybių neignoravo ir dėl jų pasisakė patikrinimo ataskaitos motyvuojamojoje dalyje. Skundžiamas pakartotinis neplaninės asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis teisės aktais Tarnybai suteiktų įgaliojimų ribose ir pagal kompetenciją, laikantis visų procedūrinių reikalavimų
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos (toliau – ir Kauno klinikos) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
5. Kauno klinikos pažymėjo, jog Tarnybai pakartotinai patikrinus pacientei laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 11 d. iki 2015 m. vasario 14 d. Kauno klinikose teiktas asmens sveikatos priežiūras paslaugas, tarp gydytojų veiksmų ir pacientės mirties priežastinis ryšys nenustatytas. Tarnyba konstatavo, kad pacientei asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, taikant teisingą diagnostikos ir gydymo taktiką, išskyrus tam tikrus dokumentacijos pildymo trūkumus, tačiau pažymėtina, kad tai neturėjo įtakos pacientės sveikatos būklei bei mirčiai. Tarnyba išsamiai įvertino visą su pacientės gydymu Kauno klinikose susijusią dokumentaciją, visas pacientės medicininiuose dokumentuose fiksuotas aplinkybes. Tarnybos atliekamos kontrolės metu buvo gautos įvairių medicinos specialistų išvados, kurios buvo sistemiškai įvertintos, aprašytos, ir į kurias buvo atsižvelgta priimant sprendimus dėl pacientei teiktų paslaugų kokybės ir tinkamumo. Pareiškėjo skunde dėstomi teiginiai dėl to kaip turėjo ar neturėjo sveikatos priežiūros specialistai teikti paslaugas, vertinti situaciją, yra pagrįsti jo subjektyviu faktinių aplinkybių vertinimu. Aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina Tarnybos kontrolės ataskaitos ir jos pagrindu priimto Įsakymo turinys, negali būti vertinama kaip netinkamai ir neišsamiai atliktas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės priežiūros funkcijų atlikimas.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 6 d. sprendimu pareiškėjo Z. D. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
7. Teismas nustatė, jog byloje kilo ginčas dėl VAGK ir Tarnybos sprendimų dėl pacientei teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat pagrindo įpareigoti Tarnybą atlikti pakartotinį patikrinimą. Teismas vertino ar Tarnyba atliko pacientei teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimą išsamiai, ar VAGK sprendimo išvados pagrįstos faktiniais bylos duomenimis.
8. Teismas nustatė, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę dėl pacientei Kauno klinikose teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumo Tarnyba atliko keletą kartų. Buvo priimti: 2015 m. birželio 9 d. įsakymas, 2017 m. vasario 29 d. įsakymas ir skundžiamas 2017 m. liepos 4 d. Įsakymas. Tarnybos Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyrius pakartotinai atlikęs neplaninį pacientei Kauno klinikose laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 11 d. iki 2015 m. vasario 14 d. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, surašė 2017 m. liepos 4 d. neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. D11-174/2017 ataskaitą (toliau – ir Ataskaita), kurioje konstatuota, kad Kauno klinikose pacientei laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 11 d. iki 2015 m. vasario 14 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, taikant teisingą diagnostikos ir gydymo taktiką, išskyrus 1 ir 2 punktuose nurodytus pažeidimus. Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Ataskaita, priėmė Įsakymą, kurio 2 punktu, nustatęs, kad Kauno klinikose pacientei laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 11 d. iki 2015 m. vasario 14 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, taikant teisingą diagnostikos ir gydymo taktiką, išskyrus 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nurodytus pažeidimus, įspėjo Kauno klinikas dėl Įsakymo 1.1–1.2 papunkčiuose nurodytų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų pažeidimų.
9. Tiek Ataskaitoje, tiek Įsakyme konstatuota, kad Kauno klinikų chirurgijos gydytojas Ž. S. siuntime tirti įrašė neteisingą datą (2015 m. vasario 15 d.), o turėjo nurodyti 2015 m. vasario 12 d. Tuo minėtas gydytojas pažeidė medicinos dokumentų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus. Taip pat medicinos gydytojas K. U. prie 2015 m. vasario 12 d. įrašo pacientės ligos istorijoje nepažymėjo tikslaus įrašo laiko valandomis ir minutėmis, gydytojas M. S. prie 2015 m. vasario 13 d. įrašo pacientės ligos istorijoje nepažymėjo tikslaus įrašo laiko valandomis ir minutėmis, gydytoja D. Š. prie 2015 m. vasario 13 d. įrašo pacientės ligos istorijoje nepažymėjo tikslaus įrašo laiko valandomis ir minutėmis ir tuo pažeidė medicinos dokumentų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus. Nesutikdamas su Įsakymu, pareiškėjas kreipėsi į VAGK, prašydamas panaikinti Įsakymą ir Ataskaitą. VAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė skundžiamą 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
10. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1–3 dalimis, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 30 ir 31 punktais, 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V-823 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 86:2018 „Abdominalinės chirurgijos gydytojas“ (toliau – ir Medicinos norma) 11.9 papunkčiu, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T7-137 patvirtinto „Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarko aprašo“ (toliau – ir Aprašas) 4.1 papunkčiu, 23 punktu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
11. Teismas įvertinęs bylos duomenis padarė išvadą, kad gydytojas Ž. S. 2015 m. vasario 13 d. pasirašė pacientės operacijos protokolą Nr. 399-2015. Protokole nurodyta operacijos pradžios data – 2015 m. vasario 13 d. 9.00 val., operacijos trukmė – 2 val. Operacijos protokole Nr. 383-2015, kurį pasirašė tas pats gydytojas, nurodyta operacijos pradžios data 2015 m. vasario 13 d. 9.10 val. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš pacientės būklės aprašo matyti, jog 2015 m. vasario 13 d. 9.00 val. atliktas budinčio gydytojo (duomenys neskelbtini) įrašas, kad pacientė yra (duomenys neskelbtini). Pati pacientė sutikimą chirurginei operacijai invazinei ir (ar) neinvazinei procedūrai pasirašė 2015 m. vasario 13 d. 10.00 val.
12. Teismas nurodė, jog iš Ataskaitos turinio yra matyti, kad faktinės aplinkybės (pacientės sveikatos istorijos įrašai, kiti medicininiai dokumentai) buvo įvertinti ir Tarnyba padarė išvadą, jog medicininiuose dokumentuose nurodytas pakartotinai atliktos operacijos laikas neturi loginės sekos, todėl neaišku, kada pacientei iš tiesų buvo atlikta operacija ir kuris gydytojas nurodė klaidingą laiką.
13. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo teiginiai ir pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, jog būtent chirurgijos gydytojas Ž. S. padarė klaidą, įrašydamas klaidingus duomenis į 2015 m. vasario 13 d. pacientės operacijos protokolą Nr. 399-2015. Teismas įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes nustatė, kad medicininiuose dokumentuose egzistuoja tam tikras duomenų prieštaringumas, t. y. iš medicininiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų nėra vienareikšmiškai aišku, kurią valandą pacientei buvo atlikta operacija. Nurodė, kad iš rašytinių duomenų negalima vienareikšmiškai teigti, kad klaidą pildydamas pacientės medicininius dokumentus padarė būtent chirurgijos gydytojas Ž. S.. Teismas akcentavo, jog tokie duomenys (nurodyta operacijos valanda) susiję su gydytojams privaloma pildyti dokumentacija, o ne su asmeniui teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad toks medicininiuose dokumentuose pastebėtas netikslumas turėtų įtakos pacientei teiktoms sveikatos priežiūros paslaugoms ir jų kokybei.
14. Teismas atmetė kaip objektyviai nepagrįstus, pareiškėjo teiginius, kad chirurgijos gydytojas Ž. S. padarė klaidą pildydamas pacientės medicininius dokumentus ir taip buvo pažeista pacientės teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.
15. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo argumentai, susiję su sveikatos būklės ir paskirto gydymo vertinimu negali būti nagrinėjamu dalyku šioje administracinėje byloje, nes specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas.
16. Teismas pažymėjo, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEDM 2 (36)/2018 (01) padarytos išvados, kad papildomų tyrimų nereikėjo, nes ambulatoriškai atlikti instrumentiniai ir kiti tyrimai buvo pakankami, kad būtų atliekama operacija, o netiksliai nustatyta (duomenys neskelbtini) lokalizacija galėjo būti ir buvo patikslinta operacijos metu, klinikinė pacientės diagnozė ir patologinė anatomijos diagnozė suformuluotos teisingai.
17. Teismas nurodė, kad įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, nenustatė, kad Kauno klinikose pacientei teiktos sveikatos priežiūros paslaugos būtų nekokybiškos ar būtų neužtikrintas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Teismas nustatė, kad Tarnyba išsamiai įvertino visą pacientės medicininę dokumentaciją, ją detaliai aprašė Ataskaitoje, savo išvadas Tarnyba grindė pasitelkto specialisto konsultanto išvada, taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistų išvada, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos išvadomis, Kauno klinikų pateiktais paaiškinimais. Atsakovas pareiškėjo skundą ištyrė pagal savo kompetenciją, priėmė pagrįstą Įsakymą, kurį pagrindė išsamiais motyvais, nurodytais Ataskaitoje. Pareiškėjo nurodyti klausimai dėl teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, įskaitant ir atliktus tyrimus, jų pakankamumą, diagnozės nustatymą, medicininę dokumentaciją, aptarti ir aprašyti Ataskaitoje, Tarnyba šiuos klausimus tyrė ir dėl jų pasisakė. VAGK pagrįstai padarė išvadą, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, o jo naikinti nėra pagrindo. VAGK išvados dėl Tarnybos kompetencijos įgyvendinimo priimant Įsakymą ir jos atlikto tyrimo yra teisingos.
18. Teismas atkreipė dėmesį, jog Tarnybai teisės aktais nėra suteikta kompetencija nustatyti konkrečią pacientui galimai padarytą žalą, konstatuoti gydytojo kaltės buvimo ar nebuvimo faktą. Atlikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, Tarnyba nenustato priežastinio ryšio. Vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatomis, turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama minėto įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą ir norintys jį gauti, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Ši komisija yra privaloma ikiteisminė institucija nagrinėti ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo. Todėl pareiškėjo teiginių dėl sveikatos priežiūros darbuotojų veiksmų ir pacientei kilusių padarinių teismas nevertino.
III.
19. Pareiškėjas Z. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
20. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
20.1. Pacientei asmens sveikatos priežiūros paslaugos 2015 m. vasario 12 d. – 2015 m. vasario 13 d. buvo teikiamos netinkamai. Tai fiksuojantys įrašai medicininėje dokumentacijoje pildyti netinkamai ir aplaidžiai. Nurodytas aplinkybes iš dalies pripažino ir Tarnyba, nurodydama, jog gydytojas Ž. S., teikdamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, netinkamai pildė medicininę dokumentaciją, t. y. netinkamai atliko savo pareigas. Teismas pripažįsta, kad iš esmės medicininė dokumentacija operaciją atlikusio ir medicininius dokumentus pildžiusio chirurgo Ž. S. yra užpildyta netinkamai, tačiau nurodė, jog byloje esantys rašytiniai dokumentai teismui neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog šią klaidą padarė būtent minėtas gydytojas. Nei Tarnyba, nei gydytojas Ž. S. neginčija, jog 2015 m. vasario 13 d. operacijos protokole Nr. 399-2015 įrašą apie tai, jog A. Ž. pakartotinė operacija buvo atlikta 2015 m. vasario 13 d. 9–11 val., padarė būtent Ž. S..
20.2. Nei Tarnyba, nei skundus nagrinėjusios institucijos, nei teismas, kurio sprendimas skundžiamas, byloje esančių dokumentų netyrė ir nevertino. Formaliai nurodė, jog Ž. S. operacijos protokole padarytas įrašas neturi loginės sekos, kad vienareikšmiškai teigti, jog klaidingą įrašą padarė Ž. S., negalima. Tokia teismo išvada akivaizdžiai prieštarauja bylos medžiagai ir liudija, jog teismas neišanalizavęs byloje esančių duomenų padarė deklaratyvią ir nemotyvuotą išvadą. Visi nuoseklūs, chronologiški bei logiški įrašai liudija, jog pacientei Ž. S. atliekama operacija negalėjo būti vykdoma 2015 m. vasario 13 d. 9.00-11.00 val., kaip nurodė Ž. S. savo įraše 2015 m. vasario 13 d. operacijos protokole Nr. 399-2015. Pacientei atliekamos operacijos pobūdis liudija, jog ji gali būti atliekama taikant (duomenys neskelbtini), kuriai sutikimą pacientė pasirašė tik 10.00 val. ir 10.30 val. buvo atvežta į operacinę. Mėginiai (duomenys neskelbtini) taip pat galėjo būti paimti tik operacijos metu ir tik taikant (duomenys neskelbtini). Gydytojų H. J., R. R., E. R., G. A. 2015 m. vasario 13 d. medicininiuose dokumentuose padaryti įrašai, informacija, esanti rašytiniuose šaltiniuose – Anestezijos lape, mikrobiologijos laboratorijos tyrimų rezultatų lapuose yra nuoseklūs, vienas kitą papildantys ir parodantys realią pacientei teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų eigą. Šie duomenys nėra paneigti ar nuginčyti, priešingai, jie visi atskirai ir kaip visetas paneigia Ž. S. padarytą klaidingą įrašą 2015 m. vasario 13 d. operacijos protokole Nr. 399- 2015, kad jis pacientei operaciją neva atliko 2015 m. vasario 13 d. 9.00 – 11.00 val. Nurodytus bylos duomenis nei Tarnyba, nei skundus nagrinėjusios institucijos netyrė, jų nesugretino ir nepalygino, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų Ž. S. įrašo teisingumą. Nurodyti bylos duomenys leidžia padaryti kategorišką ir vienareikšmišką išvadą kad Ž. S. 2015 m. vasario 13 d. operacijos protokole Nr. 399- 2015 padarytas įrašas, jog pacientei 2015 m. vasario 13 d. 9.00 – 11.00 val. buvo atlikta pakartotinė operacija, yra klaidingas.
20.3. Ž. S., netinkamai atlikęs pirmąją operaciją pacientei ir suvokdamas galimas pasekmes, buvo ir yra suinteresuotas asmuo, sprendžiant ir vertinant jo veiksmų teisėtumą, todėl galimai nurodydamas klaidingą antrosios operacijos laiką siekė sudaryti operatyvaus ir savalaikio reagavimo įspūdį. Ekspertai J. M. P. ir R. R. ekspertizės akte Nr. PEDM 2(36)2018(01) nurodo, kad 2015 m. vasario 13 d. ryte medicininėje dokumentacijoje padaryti įrašai liudija, jog toks sveikatos būklės vertinimas medicininiuose dokumentuose vertintinas kaip pernelyg vėlyvas, ypač atsižvelgiant į pirmosios operacijos metu įvykusią ir aprašytą komplikaciją – (duomenys neskelbtini), dėl kurio (duomenys neskelbtini) buvo pašalinta, ir tolesnius pacientės sveikatos būkles pokyčius (blogėjimą) ir pasekmes bei pacientės mirtį. Skundžiamo teismo sprendimo išvada, kad pacientės dokumentacijoje Ž. S. padarytas klaidingas įrašas neturėjo įtakos pacientės gydymo kokybei ar paslaugų prieinamumui, akivaizdžiai prieštarauja byloje esančioms ekspertų išvadoms, kurias teismas ignoravo.
20.4. Teismas atmetė pareiškėjo skundą dalyje dėl neteisingos diagnozės nustatymo ir tyrimų trūkumo. Nurodė, jog ekspertizės akte Nr. PEDM 2(36)12018 (01) padaryta išvada, kad papildomų tyrimų nereikėjo, nes ambulatoriškai atlikti instrumentiniai ir kiti tyrimai buvo pakankami, kad būtų atliekama operacija, o netiksliai nustatyta (duomenys neskelbtini) lokalizacija galėjo būti ir buvo patikslinta operacijos metu. Teismas nepateikė jokių motyvų ir paaiškinimų, kodėl remiasi būtent šia išvada, kurią padarė du ekspertizę pasirašę specialistai – gydytojai J. T. ir A. R.. Minėta valstybinės teismo medicinos Tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizę atliko ne du, o keturi specialistai ir vyresnio teismo medicinos eksperto J. M. P. bei teismo medicinos eksperto R. R. ekspertizės išvados yra kardinaliai priešingos. Kokiu pagrindu ir kokiais motyvais teismas atmetė ekspertų išvadas nenurodyta. Kokiais kriterijais teismas vadovaujasi vienų specialistų išvadomis, o tame pačiame ekspertizės akte esančiomis teismo ekspertų kardinaliai priešingomis išvadomis, nesivadovavo teismo sprendime nenurodyta. Minėtos aplinkybės daro teismo sprendimą neaiškiu, nemotyvuotu ir nepagrįstu, todėl jis negali būti teisėtas. Apie neteisingai nustatytą diagnozę bei neatliktus būtinus tyrimus yra pasisakyta ir Teismo medicinos ekspertų konsultacinėje išvadoje Nr. A-KI-283-39, kuria remiamasi skunde, tačiau teismas jos išvadų netyrė, nevertino ir dėl jų nepasisakė. Bylos medžiagoje esant kategoriškoms ekspertų išvadoms darytina išvada, kad pacientei 2015 m. vasario 12 d. (duomenys neskelbtini) operacija atlikta ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos nekokybiškai. Ar operacijos metu sužaloti du gyvybiškai svarbūs ir sveiki pacientės organai – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – atitinka kokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą ir ar atlikta operacija atitinka teisės aktų reikalavimus nei Tarnyba, nei pareiškėjo skundus nagrinėjančios institucijos netyrė, nevertino ir išvadų nepateikė. Todėl manytina, jog Tarnybos atliktas patikrinimas yra neišsamus ir neobjektyvus, o jo pagrindu priimtas Įsakymas naikintinas.
Atsiliepimas
21. Atsakovas Tarnyba atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
21.1. Tarnyba, atlikdama patikrinimą, įvertino aplinkybes, jog įrašuose, darytuose pacientės medicininėje dokumentacijoje, epizodiškai nenurodomas atitinkamų įrašų darymo laikas, todėl Įsakymo 1.2 papunkčiu buvo konstatuotas atitinkamas teisės aktų pažeidimas, įspėjant įstaigą dėl minėto pažeidimo padarymo. Tarnyba dėl reoperacijos protokole nurodyto galimai neteisingo operacijos pradžios laiko neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų pažeidimo ir pritaikyti sankciją, kadangi nėra aiškus tikrasis operacijos atlikimo laikas. Akreditavimo tarnyba, vertindama paciento medicininių įrašų atitiktį teisės aktų reikalavimams, atitinkamų teisės aktų reikalavimų pažeidimus konstatuoja tik tuo atveju, kai yra tiksliai žinomos visos faktinės aplinkybės, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų. Tarnyba neturėjo pakankamai įrodomų duomenų, kurių pakaktų konstatuoti atitinkamus teisės aktų reikalavimus, ir kurie patvirtintų, jog būtent 9 val. laikas, nurodytas operacijos protokole, yra neabejotinai klaidingas laikas. Teismas išnagrinėjo pareiškėjo išreikštas abejones dėl medicininės dokumentacijos pildymo, ir, išsamiai motyvuodamas, priėmė sprendimą.
21.2. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizę Nr. PEDM 2 (36)/2018 (01) atliko keturi ekspertai: du Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos gydytojo specialybę turintys ekspertai bei du Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojai. Tam tikrais klinikiniais klausimais ekspertų nuomonė išsiskyrė ir abdominalinės chirurgijos gydytojai bei teismo medicinos gydytojai pateikė skirtingas pozicijas. Teismo medicinos gydytojų pozicija yra palankesnė pareiškėjo plėtojamam naratyvui, todėl jis natūraliai norėtų, jog teismas, priimdamas sprendimą, remtųsi būtent šita pozicija, tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. PEDM 2 (36)/2018 (01) šioje byloje nėra vienintelė ekspertinė išvada. Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo remtis visų byloje esančių įrodymų visuma, kas ir buvo padaryta. Atsižvelgiant į tai, jog realią pacientei atliktos operacijos klinikinę patirtį turintys gydytojai vieningai pasisakė, kad pacientės priešoperacinis ištyrimas buvo pakankamas, teismas turėjo pagrįstą teisę remtis būtent šitų gydytojų pozicija.
21.3. Tarnyba niekada neginčijo, jog pacientei kilusios komplikacijos yra neatsiejama jai atliktos operacijos dalis ir nebuvo neišvengiamos, tačiau, remdamasi byloje pasisakiusių ekspertų nuomonėmis, darė išvadą, kad pacientei operacijos metu kilusios komplikacijos sveikatos mokslui yra žinomos ir pasitaikančios. Teisės aktais yra įtvirtinta nuostata, jog gydytojas neprivalo garantuoti teigiamo gydymo rezultato, tačiau turi dėti maksimalias protingo ir atidaus profesionalo standartą atitinkančias pastangas. Atsižvelgiant į tai, jog byloje klinikines išvadas teikę medicinos specialistai yra aiškiai nurodę, jog pacientei operacijos metu kilusios komplikacijos yra žinomos medicinos mokslui bei pasitaikančios klinikinėje praktikoje, vien tik šių komplikacijų atsiradimas dar nepatvirtina, kad pacientei buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Tarnyba, pasitelkdama medicinos specialistą konsultantą, taip pat atsižvelgusi į kitų ekspertų išvadas, išnagrinėjo pacientės klinikinį atvejį ir priėmė sprendimą, jog pacientės buvo taikyta tinkama gydymo taktika, o kilusios komplikacijos, nors ir skaudžios, buvo įmanomos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. T4-176-(1.34.) panaikinimo ir įpareigojimo Tarnybą atlikti pakartotinį patikrinimą.
23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo Z. D. skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovas pareiškėjo skundą ištyrė pagal savo kompetenciją, priėmė pagrįstą Įsakymą, kurį pagrindė išsamiais motyvais, nurodytais Ataskaitoje. Pareiškėjo nurodyti klausimai dėl teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, įskaitant ir atliktus tyrimus, jų pakankamumą, diagnozės nustatymą, medicininę dokumentaciją, aptarti ir aprašyti Ataskaitoje, Tarnyba šiuos klausimus tyrė ir dėl jų pasisakė. VAGK pagrįstai padarė išvadą, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, o jo naikinti nėra pagrindo; VAGK išvados dėl Tarnybos kompetencijos įgyvendinimo priimant Įsakymą ir jos atlikto tyrimo yra teisingos. Teismas pažymėjo, kad Tarnybai teisės aktais nėra suteikta kompetencija nustatyti konkrečią pacientui galimai padarytą žalą, konstatuoti gydytojo kaltės buvimo ar nebuvimo faktą, o vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatomis, turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama minėto įstatymo ir CK nustatyta tvarka.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės laikosi pozicijos, kad Kauno klinikose pacientei sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai, nei Tarnyba, nei pareiškėjo skundus nagrinėjančios institucijos tinkamai teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, su tuo susijusių aplinkybių netyrė, nevertino ir išvadų nepateikė; Tarnybos atliktas patikrinimas yra neišsamus ir neobjektyvus, o jo pagrindu priimtas Įsakymas naikintinas. Pareiškėjo manymu, ir VAGK, ir pirmosios instancijos teismas priėmė formalius sprendimus, tinkamai neįvertino su ginču susijusių aplinkybių.
25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
26. Bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnyba, atsižvelgdama į VAGK 2017 m. kovo 29 d. raštu Nr. 9R-443(AG-268/03-2017) „Dėl informacijos pateikimo” pateiktame Z. D. 2017 m. kovo 29 d. skunde ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautame A. Ž. 2017 m. kovo 23 d. skunde nurodytą informaciją bei į Tarnybos Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyriaus atliktą neplaninį pacientei A. Ž. 2015 m. vasario 11 d. – 2015 m. vasario 14 d. Kauno klinikose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, Ataskaitą, 2017 m. liepos 4 d. priėmė įsakymą Nr. T4-176(1.34.) ,,Dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose A. Ž. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ (Įsakymą), kurio 1 punkte nustatė, kad 2015 m. vasario 11 d.–2015 m. vasario 14 d. Kauno klinikose pacientei A. Ž. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, taikant teisingą diagnostikos ir gydymo taktiką, išskyrus 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nurodytus pažeidimus. Šio Įsakymo 2 punktu Tarnyba įspėjo Kauno klinikas dėl Įsakymo 1 punkte nurodytų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų pažeidimų, o 3 punktu rekomendavo Kauno klinikoms patobulinti įstaigos vidaus dokumentus. Šio Įsakymo 4 punktu Tarnyba nustatė, kad Kauno klinikos, nesutinkančios su šiuo Įsakymu, turi teisę per 30 dienų nuo Įsakymo kopijos įteikimo dienos paduoti skundą VAGK ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
27. Pagal Sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2228 redakcija) Tarnyba atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 2 punktą (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2229 redakcija) Tarnyba atlieka įstaigų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą, asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės ir medicinos priemonių valstybinę priežiūrą. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šiame įstatyme nurodytos įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos pagal kompetenciją turi teisę: 1) įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus; 2) įstatymų nustatyta tvarka skirti įstaigos vadovams ir darbuotojams administracines nuobaudas; 3) reikalauti, kad būtų patikrinta įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinė kvalifikacija; 4) sustabdyti visų ar dalies paslaugų teikimą; 5) turėti kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teises. Pagal šio straipsnio 2 dalį šiame įstatyme nurodytos įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos taiko įstaigoms kontrolės priemones ir sankcijas, atsižvelgdamos į pažeidimo, kurio pagrindu taikoma kontrolės priemonė, turinį.
28. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos neplaninių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimų ir galimai neteisėtos asmens sveikatos priežiūros veiklos patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-136 (toliau – ir Patikrinimų aprašas), 2.1 punktas nustato, kad neplaninis asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas – Tarnybos atliekamas neplaninis asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimas, kurio metu nustatoma asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos atitiktis teisės aktų reikalavimams. Pagal Patikrinimų aprašo 27 punktą neplaninio patikrinimo atlikimas Tarnyboje baigiamas patvirtinant Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitą ir įforminant Tarnybos direktoriaus įsakymą. Šiame įsakyme teikiamos rekomendacijos asmens sveikatos priežiūros įstaigai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir (ar) kokybės gerinimo. Tais atvejais, kai įstaiga yra įspėjama dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimų, įsakyme privalo būti nurodomas šių pažeidimų, jei jie yra šalintini, pašalinimo terminas ir pareiga įstaigai informuoti Tarnybą apie minėtų pažeidimų pašalinimo rezultatus. Patikrinimų aprašo 38 punktas nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga, nesutinkanti su šio aprašo 27 punkte nurodytu Tarnybos direktoriaus įsakymu, turi teisę per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos paduoti skundą VAGK arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
29. Patikrinimų aprašo 32 punktas nustato, kad priėmus šio aprašo 27 punkte nurodytą įsakymą, Tarnyba per 3 darbo dienas nuo Tarnybos direktoriaus įsakymo priėmimo šio aprašo 37 punkte nurodytiems subjektams išsiunčia nurodyto Tarnybos direktoriaus įsakymo bei Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitos kopijas. Pagal Patikrinimų aprašo 37 punktą, informacija, susijusi su atliktais patikrinimais, teikiama: 1) įstaigai arba subjektui, kurio veikla tikrinta, ir asmeniui, inicijavusiam patikrinimų atlikimą, jei pastarasis turi teisę gauti tokią informaciją pagal Informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 65 „Dėl informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos patvirtinimo“, – Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitos ir Tarnybos direktoriaus įsakymo arba Galimai neteisėtos asmens sveikatos priežiūros veiklos patikrinimo ataskaitos, jei tokia buvo parengta, kopijas; 2) kitiems asmenims, inicijavusiems patikrinimų atlikimą – tokia apimtimi, kad informacijos atskleidimas nepažeistų Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytų konfidencialumo reikalavimų; 3) pacientui (jo atstovui) – gavus paciento ar jo atstovo prašymą pateikti informaciją, susijusią su atliktais patikrinimais, jei yra pateikti paciento (jo atstovo) tapatybę bei atstovavimą patvirtinantys dokumentai, patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka.
30. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl Tarnybos, pagal savo kompetenciją atlikusios asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, priimto individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, turi patikrinti tokio sprendimo priėmimo procedūrą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo atlikto bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2583-520-2016; 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-67-552/2019). Nagrinėdamas ginčą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę vykdančios institucijos sprendimo taikyti (netaikyti) asmens sveikatos priežiūros įstaigai kontrolės priemones bei sankcijas, administracinis teismas neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirti medicinos mokslo sričiai (diagnozių nustatymo, tyrimų vertinimo, gydymo taktikos parinkimo ir pan.), nes tai yra už teismo kompetencijos ribų. Teismas kiekvienu atveju turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1287/2014; 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1302-525/2015; 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-551-756/2017).
31. Tarnybos atliekamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės tikslas – nustatyti, ar sveikatos priežiūros įstaigos paslaugas teikia (teikė) pagal teisės aktų reikalavimus ir, atsižvelgiant į kontrolės rezultatus, pagal kompetenciją taikyti įstatyme numatytas kontrolės priemones ir siekti, kad būtų pašalinti nustatyti teisės aktų pažeidimai ir kad jie nepasikartotų ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1287/2014).
32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl Tarnybos priimtų sprendimų atliekant asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą yra pasisakęs, kad net pacientų skundų nagrinėjimo atveju Tarnybos veikla orientuota į viešojo intereso apsaugą – asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės priežiūrą ir apsaugą, o pareiškėjas turi pareigą nurodyti ir įrodyti savo reikalavimų pagrindu nurodytų viešosios teisės pažeidimų įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2375-502/2020).
33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje byloje taip pat pasisakė, kad administracinių teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies (aktualios redakcijos 23 straipsnio 1 dalis) nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012 ir kt.). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014).
34. Analogiškos pozicijos formuodamas vieningą teismų praktiką nagrinėjamose civilinėse bylose laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Aiškinant civilinio proceso teisės normas teigiama, kad teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami, o šiose teisės normose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, suinteresuotumą laikant savarankišku teisiniu interesu ir poreikiu jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018, 21 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014, konstatuota, kad į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Be kita ko nurodyta, kad asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Akcentuota, kad privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, jog būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose.
35. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Z. D. nenurodė ginčijamo Įsakymo įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Byloje nenustatytas pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimas ginčijamu atsakovo Įsakymu. Iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad tiesiogines teisines pasekmes Įsakymas sukelia asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiai asmens sveikatos priežiūros įstaigai – nagrinėjamu atveju – Kauno klinikoms. Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008, 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2021 ir kt.). Pareiškėjas neginčija Įsakymo tuo aspektu, kad jis buvo netinkamai informuotas apie atlikto neplaninio patikrinimo rezultatus. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei teismų praktiką, pareiškėjo skundas dėl Įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo Tarnybą atlikti pakartotinį neplaninį patikrinimą, turėjo būti atmestas. Tai, iš esmės teisėtai ir pagrįstai, ir padarė VAGK bei pirmosios instancijos teismas skundžiamais sprendimais.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su Tarnybos padarytos išvadomis, jog Kauno klinikose pacientei asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, taikant teisingą diagnostikos ir gydymo taktiką, išskyrus Įsakymo 1.1–1.2 papunkčiuose nustatytus pažeidimus, kadangi pacientė mirė, žala, galbūt padaryta pažeidus paciento teisę į tinkamą medicinos paslaugų teikimą, atlygintina pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytą tvarką. Tokios bylos nenagrinėtinos teismų ABTĮ nustatyta tvarka, o nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-803-442/2018 ir kt.).
37. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais naikinti nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Z. D. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.