- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-06
- Bylos Nr.
- I3-70-281/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00215-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- Z. D.
- Atsakovas
- Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos
- Advokatai
- Arūnas Petrauskas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Gedimino Užubalio,
atsakovės Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos atstovėms Agatai Bosak ir Ramunei Vaitkevičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. D. skundą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos, dėl įsakymo, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-01-22 nutartimi priimta pareiškėjo Z. D. skundo dalis, kurioje prašoma: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2017-12-18 sprendimą Nr. 3R-396(AG-317/03-2017); 2) panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2017-07-04 įsakymą Nr. T4-176-(1.34.) (toliau – ir Įsakymas); 3) įpareigoti Tarnybą atlikti pakartotinį patikrinimą (b. l. 1–9).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad VAGK sprendimas priimtas neištyrus ir neįvertinus skunde nurodytų aplinkybių, VAGK sprendime padarytos išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Tarnyba, nustačiusi gydytojo Ž. S. padarytus pažeidimus, dėl šių pažeidimo nepasisakė ir gydytojo veiksmų neįvertino. Gydytojas Ž. S. 2015-02-13 operacijos protokole klaidingai įrašė, kad reoperacija pacientei atlikta 2015-12-13 9.00 val., sutikimą anestezijos procedūrai pacientė pasirašė 2015-02-13 10.00 val., o į operacinę pacientė pristatyta 2015-02-13 10.30 val. Toks gydytojo įrašas klaidingas ir neatitinkantis realios faktinės situacijos.
Tarnyba įvertino tik Ž. S. klaidingus įrašus, padarytus biopsinės ir operacinės medžiagos siuntime tirti ir A. Ž. (toliau – ir pacientė) ligos istorijoje padarytus klaidingus įrašus, tačiau nustačiusi, jog gydytojas Ž. S. padarė klaidingą įrašą 2015-02-13 operacijos protokole, šių jo veiksmų neįvertino. Ekspertai savo išvadoje taip pat patvirtino, kad pacientei Kauno klinikų Chirurgijos skyriuje diagnozė buvo nustatyta neteisingai. Ginčijamame įsakyme neįvertinta aplinkybė dėl pacientei atliktos operacijos kokybės, t. y. jai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės. Tarnyba, atlikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimą, privalo įvertinti, ar teikiant šias paslaugas nebuvo pažeistos pacientės teisės į kokybiškas ir geriausią medicininę praktiką atitinkančias paslaugas.
Gydytojas privalo teisingai ir tvarkingai pildyti medicininę ir kitą dokumentaciją, gydytojas atsako už netinkamą jam pavestų funkcijų vykdymą, aplaidumą, padarytas klaidas. Skundžiamame sprendime tik bendromis ir aptakiomis frazėmis yra nurodyta, kad Tarnyba tinkamai įvertino pacientei 2015-02-11 - 2015-02-14 Kauno klinikose teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktį teisės aktų reikalavimams, tačiau pats VAGK priimto sprendimo teksto turinys liudija, jog ši VAGK išvada neatitinka faktinių aplinkybių bei patvirtina, jog pareiškėjo skundo pagrindimas, esminės aplinkybės ir argumentai nebuvo tirti. Bylas tiriančioms institucijoms yra keliama užduotis objektyviai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes bei motyvuotai atsakyti į esminius skundo motyvus. Tuo tarpu VAGK netyrus, nepasisakius ir nepateikus savo motyvuotų išvadų dėl skunde nurodytos esminės aplinkybės, t. y. gydytojo Ž. S. padaryto klaidinančio įrašo 2015-02-13 operacijos protokole Nr. 399-2015, skundas nėra pilnai išnagrinėtas, todėl VAGK sprendimas yra naikintinas.
Pareiškėjo vertinimu, pacientui yra garantuota teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, todėl tarnyba, atlikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimą, privalo įvertinti, ar teikiant šias paslaugas nebuvo pažeistos pacientės teisės į kokybiškas ir geriausią medicininę praktiką atitinkančias paslaugas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos pasirašytoje trijų ekspertų išvadoje buvo nurodyta, kad pacientei teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas Kauno klinikų Chirurgijos klinikoje, diagnozė buvo nustatyta neteisingai. Konkrečiu atveju hospitalizavus pacientę buvo tikslinga atlikti papildomus tyrimus. Šiuos teiginius taip pat patvirtina ir Teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada, Tarnybos pasitelktas specialistas ir šeši nepriklausomi ekspertai. Atlikto tyrimo metu neginčytinai nustatyta, jog gyd. Ž. S., atlikdamas pacientei (duomenys neskelbtini) operaciją, pažeidė (duomenys neskelbtini), buvo priverstas ją pašalinti, bet vykdydamas (duomenys neskelbtini) operaciją, sužalojo pacientei (duomenys neskelbtini) ir nesant jokių duomenų, jog operacijos metu pažeista (duomenys neskelbtini) būtų tinkamai sutvarkyta, operaciją baigė. Kadangi operacijos metu fiziškai pažeista (duomenys neskelbtini) nebuvo sutvarkyta, pacientei išsivystė (duomenys neskelbtini), kurio pasėkoje pacientė mirė. Nepaisant to, Tarnybos įsakyme teigiama, jog dėl pacientei teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, teisės aktų reikalavimai pažeisti nebuvo, nors faktinė tyrimo medžiaga liudija priešingai. Taigi Tarnyba, atlikdama tyrimą ir jo pagrindu priimdama skundžiamą įsakymą, tai atliko nepilnai ir neobjektyviai. Tuo tarpu VAGK, nagrinėdama pareiškėjo skundą, dėl esminių skundo motyvų nepasisakė ir savo išvadų bei argumentų dėl jų nepateikė, todėl skundas nebuvo pilnai išnagrinėtas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 41–52).
Paaiškino, kad Tarnyba, atlikdama neplaninį asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, vertina paciento medicininę dokumentaciją ir visus įstaigos pateiktus vidaus veiklą reglamentuojančius teisės aktus, siekdama nustatyti, ar pacientui suteiktos paslaugos atitiko teisės aktų reikalavimus. Šiai analizei Tarnyba naudoja ir kitus turimus ir žinomus įrodomuosius duomenis, kaip kad byloje esančias medicinos specialistų konsultantų ir ekspertų išvadas, jas gretina, vertina ir pagal kompetenciją teikia patikrinimo ataskaitos galutinę išvadą dėl atitinkamam pacientui suteiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitikties teisės aktų reikalavimams.
Nagrinėjamu atveju, Tarnyba, įvertinusi minėtų įrodymų visetą, turėjo pakankamą teisinį ir faktinį pagrindą konstatuoti, jog pacientei A. Ž. 2015 m. vasario 11 – 14 d. Kauno Klinikose asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai. Tarnyba, atlikdama patikrinimą, vertino ne tik pasitelkto konsultanto, bet ir visų kitų specialistų ir (ar) ekspertų, kurių pozicijos dėl pacientės gydymo taktikos ir komplikacijų iš esmės sutapo, išvadas. Tarnyba taip pat vertino ir A. Ž. iniciatyva atliktos privačios ekspertizės metu nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas. Tarnyba įvertino aplinkybes, jog įrašuose, darytuose pacientės medicininėje dokumentacijoje, epizodiškai nenurodomas atitinkamų įrašų darymo laikas, todėl skundžiamo Įsakymo 1.2 papunkčiu buvo konstatuotas atitinkamas teisės aktų pažeidimas, įspėjant įstaigą dėl minėto pažeidimo padarymo. Tarnyba dėl reoperacijos protokole nurodyto galimai neteisingo operacijos pradžios laiko neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų pažeidimo ir pritaikyti minėtos sankcijos, nes nėra aiškus tikrasis operacijos atlikimo laikas.
Tarnyba atitinkamų teisės aktų reikalavimų pažeidimus konstatuoja tik tuo atveju, kai yra tiksliai žinomos visos faktinės aplinkybės, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų. Tarnyba neturėjo pakankamai įrodomų duomenų, kurių pakaktų konstatuoti, jog būtent 9 val. laikas, nurodytas operacijos protokole, yra klaidingas laikas. Tarnyba pareiškėjo nurodytų aplinkybių neignoravo ir dėl jų pasisakė patikrinimo ataskaitos motyvuojamojoje dalyje. Skundžiamas pakartotinis neplaninės asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis teisės aktais Tarnybai suteiktų įgaliojimų ribose ir pagal kompetenciją, laikantis visų procedūrinių reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovės Tarnybos atstovės teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 66 –69).
Paaiškino, kad Tarnybai pakartotinai patikrinus pacientei laikotarpiu nuo 2015-02-11 iki 2015-02-14 Kauno klinikose teiktas asmens sveikatos priežiūras paslaugas, tarp gydytojų veiksmų ir pacientės mirties priežastinis ryšys nenustatytas. Tarnyba konstatavo, kad pacientei asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, taikant teisingą diagnostikos ir gydymo taktiką, išskyrus tam tikrus dokumentacijos pildymo trūkumus, kurie išsamiai aprašyti ir įvertinti ataskaitoje ir ginčijamame įsakyme, tačiau pažymėtina, kad tai neturėjo įtakos pacientės sveikatos būklei bei mirčiai. Tarnyba išsamiai įvertino visą su pacientės gydymu Kauno klinikose susijusią dokumentaciją, visas pacientės medicininiuose dokumentuose fiksuotas aplinkybes. Tarnybos atliekamos kontrolės metu buvo gautos įvairių medicinos specialistų išvados, kurios buvo sistemiškai įvertintos, aprašytos ir į kurias buvo atsižvelgta priimant sprendimus dėl pacientei teiktų paslaugų kokybės ir tinkamumo.
Šalies argumentai
Pareiškėjo skunde dėstomi teiginiai dėl to kaip turėjo ar neturėjo sveikatos priežiūros specialistai teikti paslaugas, vertinti situaciją, yra pagrįsti jo subjektyviu faktinių aplinkybių vertinimu. Aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina Tarnybos kontrolės ataskaitos ir jos pagrindu priimto įsakymo turinys, negali būti vertinama kaip netinkamai ir neišsamiai atliktas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės priežiūros funkcijų atlikimas.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VAGK ir Tarnybos sprendimų dėl pacientei teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat pagrindo įpareigoti Tarnybą atlikti pakartotinį patikrinimą. Pareiškėjo teigimu, Tarnybos tyrimas atliktas nevisapusiškai, neišsamiai, o VAGK sprendimas priimtas remiantis faktinių bylos aplinkybių neatitinkančiomis išvadomis. Todėl teismas nagrinėjamoje byloje vertins ar Tarnyba atliko pacientei teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimą išsamiai, ar VAGK sprendimo išvados pagrįstos faktiniais bylos duomenimis.
Teismas nustatė, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę dėl pacientei Kauno klinikose teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumo Tarnyba atliko keletą kartų, buvo priimti: 2015-06-09 įsakymas, 2017-02-29 įsakymas ir skundžiamas 2017-07-04 įsakymas. Tarnybos Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyrius pakartotinai atlikęs neplaninį pacientei Kauno klinikose laikotarpiu nuo 2015-02-11 iki 2015-02-14 suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, surašė 2017-07-04 neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. D11-174/2017 ataskaitą (toliau – ir Ataskaita) (VAGK bylos I t., b. l. 15–30), kurioje konstatuota, kad Kauno klinikose pacientei laikotarpiu nuo 2015-02-11 iki 2015-02-14 asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, taikant teisingą diagnostikos ir gydymo taktiką, išskyrus 1 ir 2 punktuose nurodytus pažeidimus. Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Ataskaita, priėmė skundžiamą įsakymą (toliau – ir Įsakymas) (Komisijos bylos I t., b. l. 13–14), kurio 2 punktu, nustatęs, kad Kauno klinikose pacientei laikotarpiu nuo 2015-02-11 iki 2015-02-14 asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, taikant teisingą diagnostikos ir gydymo taktiką, išskyrus 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nurodytus pažeidimus, įspėjo Kauno klinikas dėl Įsakymo 1.1–1.2 papunkčiuose nurodytų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų pažeidimų.
Tiek Ataskaitoje, tiek Įsakyme konstatuota, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų (toliau – ir Kauno klinikos) chirurgijos gydytojas prof. Ž. S. siuntime tirti įrašė neteisingą datą (2015-02-15), o turėjo nurodyti 2015-02-12, tuo pažeidė medicinos dokumentų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus (Ataskaitos 1 punktas, Įsakymo 1.1 papunktis), taip pat medicinos gydytojas K. U. prie 2015-02-12 įrašo pacientės ligos istorijoje nepažymėjo tikslaus įrašo laiko valandomis ir minutėmis, medicinos gydytojas M. S. prie 2015-02-13 įrašo pacientės ligos istorijoje nepažymėjo tikslaus įrašo laiko valandomis ir minutėmis, medicinos gydytoja D. Š. prie 2015-02-13 įrašo pacientės ligos istorijoje nepažymėjo tikslaus įrašo laiko valandomis ir minutėmis ir tuo pažeidė medicinos dokumentų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus (Ataskaitos 2 punktas, Įsakymo 1.2 papunktis). Nesutikdamas su Įsakymu, pareiškėjas kreipėsi į VAGK, prašydamas panaikinti Įsakymą ir Patikrinimo ataskaitą (Komisijos bylos I t., b. l. 1–12). VAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą priėmė skundžiamą 2017-12-18 sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (Komisijos bylos IV t., b. l. 126–133)
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017-11-24) 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017-11-11) 52 straipsnio 1 dalies 2 punktu Tarnybai suteikti įgaliojimai atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės (tinkamumo) valstybinę priežiūrą. Sveikatos priežiūros kokybė – Lietuvos Respublikos įstatymų ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų sveikatos priežiūros sąlygų, įskaitant sveikatos priežiūros tinkamumą ir priimtinumą, visuma (SSĮ 2 straipsnio 30 punktas). Sveikatos priežiūros prieinamumas – valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios asmens sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei (SSĮ 2 straipsnio 31 punktas). Tarnyba priima sprendimą dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme numatytų įstaigų kontrolės priemonių ir sankcijų taikymo, jeigu, be kita ko, pažeisti įstatymai ir kitų teisės aktų ar normatyvinių dokumentų, reguliuojančių įstaigų veiklą, reikalavimai (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pacientų skundų nagrinėjimo Tarnyboje tvarkos apraše, patvirtintame Tarnybos direktoriaus 2013-02-06 įsakymu Nr. T1-137 (toliau – ir Aprašas; aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017-01-24), nustatyta detali sprendimo dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme numatytų įstaigų kontrolės priemonių ir sankcijų taikymo nagrinėjimo ir įforminimo tvarka. Aprašo 4.1 papunktyje įtvirtinta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas yra suprantamas kaip Tarnybos atliekamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimas, įskaitant pacientų teisių priežiūrą, kurio metu nustatoma juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, teiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams. Minėtą patikrinimą Tarnyba privalo atlikti nagrinėdama skundą (Aprašo 23 punktas).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde išdėstytais motyvais nesutinka su Įsakymu ir VAGK sprendimu, teigia, kad Tarnyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, pasisakė ne dėl visų Kauno klinikų gydytojų padarytų pažeidimų, nustačiusi pažeidimus jų nevertino. Akivaizdu, kad Tarnyba ir Komisija turi savo veikla nepažeisti teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Todėl teismas vertins pareiškėjo ginčijamų sprendimų pagrįstumą teisės aktų ir faktinių bylos aplinkybių kontekste.
Pareiškėjas nesutikimą su ginčijamais aktais grindžia iš esmės trijų rūšių argumentais, t. y. dėl pažeistos teisės į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas kokybiškos medicininės dokumentacijos pildymo kontekste, dėl teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės – galimai netinkamos diagnozės nustatymo ir tyrimų trūkumo, dėl sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumo – nors Įsakyme padaryta išvada, kad sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos tinkamai, pareiškėjo teigimu, byloje esanti rašytinė medžiaga (ekspertizės aktai) tokias išvadas paneigia.
Dėl medicininės dokumentacijos pildymo
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punktu, gydytojas privalo tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos medicinos normos MN 86:2018 „Abdominalinės chirurgijos gydytojas“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2004-11-26 įsakymu Nr. V-838 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2004-12-05), 11.9 papunktyje taip pat įtvirtinta analogiška nuostata.
Įsakymo 1.1 papunkčiu padaryta išvada, kad Kauno klinikų chirurgijos gydytojas prof. Ž. S. siuntime tirti įrašė neteisingą datą (2015-02-15), o turėjo nurodyti 2015-02-12. Bylos šalys tokio nustatyto pažeidimo neginčija, tačiau, pareiškėjo teigimu, Kauno klinikų chirurgijos gydytojas prof. Ž. S. klaidingus duomenis įrašė ir 2015-02-13 operacijos protokole Nr. 399-2015, tačiau Tarnyba tokio pažeidimo Įsakymu nepagrįstai nenustatė.
Teismas nustatė, kad gydytojas prof. Ž. S. 2015-02-13 pasirašė pacientės operacijos protokolą Nr. 399-2015, protokole nurodyta operacijos pradžios data – 2015-02-13, operacijos pradžios laikas – 9.00 val., operacijos trukmė – 2 val. (VAGK byla, t. II, b. l. 147). Iš kitų byloje esančių pacientės medicininių dokumentų matyti, kad operacijos protokole Nr. 383-2015, kurį pasirašė tas pats gydytojas prof. Ž. S., nurodyta operacijos pradžios data – 2015-02-13, operacijos pradžios laikas – 9.10 val. (VAGK byla, t. II, b. l. 140). Teismas pastebi, kad iš pacientės būklės aprašo (VAGK byla, t. III, b. l. 3) matyti, jog 2015-02-13 9.00 val. atliktas budinčio gydytojo anesteziologo-reanimatologo įrašas, kad pacientė yra pilnai pabudusi, orientuota, esant stabiliai hemodinamikai iškeliama į chirurgijos skyrių. Pati pacientė sutikimą chirurginei operacijai invazinei ir (ar) neinvazinei procedūrai pasirašė 2015-02-13 10.00 val. (VAGK byla, t. III, b. l. 8). Teismas atkreipia dėmesį, kad pats pareiškėjas, teikdamas skundą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, paaiškindamas aplinkybes dėl pacientės diagnozės nustatymo, nurodė, kad antroji operacija buvo atlikta 2015-02-13 9 val. (VAGK byla, t. II, b. l. 51). Taip pat 2015-03-04 pareiškime Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkei, aiškindamas operacijos (reoperacijos) aplinkybes, nurodė, kad antroji operacija atlikta 2015-02-13 9.00 val. (VAGK byla, t. III, b. l. 48).
Iš Ataskaitos turinio matyti, kad šios faktinės aplinkybės (pacientės sveikatos istorijos įrašai, kiti medicininiai dokumentai) buvo įvertinti ir Tarnyba padarė išvadą, kad medicininiuose dokumentuose nurodytas pakartotinai atliktos operacijos laikas neturi loginės sekos, todėl neaišku, kada pacientei iš tiesų buvo atlikta operacija ir kuris gydytojas nurodė klaidingą laiką.
Vadovaujantis VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų direktoriaus patvirtintų Chirurgijos klinikos gydytojo pareiginių instrukcijų 17.12 punktu, viena iš gydytojo chirurgo pareigų yra tvarkingai pildyti privalomą medicinos ir kitokią dokumentaciją, joje kvalifikuotai motyvuoti savo veiksmus.
Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teiginiai ir pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, jog būtent chirurgijos gydytojas prof. Ž. S. padarė klaidą, įrašydamas klaidingus duomenis į 2015-02-13 pacientės operacijos protokolą Nr. 399-2015. Teismas įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes nustatė, kad medicininiuose dokumentuose egzistuoja tam tikras duomenų prieštaringumas, t. y. iš medicininiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų nėra vienareikšmiškai aišku, kurią valandą pacientei buvo atlikta operacija. Šias aplinkybes taip pat konstatavo ir Tarnyba, priimdama Įsakymo pagrindu esančią Ataskaitą. Tačiau iš rašytinių duomenų negalima vienareikšmiškai teigti, kad klaidą pildydamas pacientės medicininius dokumentus padarė būtent pareiškėjo nurodomas chirurgijos gydytojas prof. Ž. S.. Paminėtina, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl sveikatos paslaugų kokybės pats patvirtino aplinkybę, kad antroji operacija pacientei buvo atlikta būtent 2015-02-13 9.00 val.
Teismas papildomai pažymi, kad tokie duomenys (nurodyta operacijos valanda) susiję su gydytojams privaloma pildyti dokumentacija, o ne su asmeniui teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad toks medicininiuose dokumentuose pastebėtas netikslumas turėtų įtakos pacientei teiktoms sveikatos priežiūros paslaugoms ir jų kokybei, tokių duomenų nenurodė ir pats pareiškėjas nei skunduose Tarnybai, VAGK ar teismui.
Pagrindas taikyti sankcijas ar kontrolės priemones sveikatos priežiūros įstaigoms yra tik tuomet, kai nustatoma, kad pažeisti įstatymai ir kitų teisės aktų ar normatyvinių dokumentų, reguliuojančių įstaigų veiklą, reikalavimai (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiuo atveju, pagal byloje esančią rašytinę medžiagą, nėra nustatyta, kad pareiškėjo nurodomas chirurgijos gydytojas prof. Ž. S. būtų padaręs klaidą pildydamas pacientės medicininius dokumentus ir tai turėtų įtakos pacientės gydymo kokybei ar paslaugų prieinamumui.
Taigi pareiškėjo teiginiai, kad chirurgijos gydytojas prof. Ž. S. padarė klaidą pildydamas pacientės medicininius dokumentus ir taip buvo pažeista pacientės teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, atmestini kaip objektyviai nepagrįsti.
Dėl diagnozės nustatymo ir tyrimų trūkumo, sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumo
Pareiškėjo teigimu, ekspertų išvados patvirtina, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas Kauno klinikų Chirurgijos klinikoje pacientei iki operacijos nebuvo atlikti papildomi tyrimai ir todėl neteisingai nustatyta diagnozė, todėl mano, kad tuo buvo pažeista pacientės teisė į kokybiškas ir gerą medicininę praktiką atitinkančias asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Teigia, kad šių aplinkybių netyrė nei VAGK, nei Tarnyba. Pareiškėjo teigimu, Ataskaitoje ir Įsakyme nėra įvertinta ir nepadaryta teisinė išvada dėl pacientei atliktos operacijos kokybės, t. y. jai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės.
Teismų praktikoje pripažįstama, jog Tarnybos atliekamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės tikslas – nustatyti, ar sveikatos priežiūros įstaigos paslaugas teikia (teikė) pagal teisės aktų reikalavimus ir, atsižvelgiant į kontrolės rezultatus, pagal kompetenciją taikyti įstatyme numatytas kontrolės priemones ir siekti, kad būtų pašalinti nustatyti teisės aktų pažeidimai ir kad jie nepasikartotų ateityje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1287/2014).
Pareiškėjo argumentai, susiję su sveikatos būklės ir paskirto gydymo vertinimu negali būti nagrinėjamu dalyku šioje administracinėje byloje, nes specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-22/2013), todėl teismas iš esmės nenagrinėja pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su jo sveikatos būklės vertinimu ir atitinkamų tyrimų atlikimo būtinumu.
Teismas nustatė, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEDM 2 (36)/2018 (01) padarytos išvados, kad papildomų tyrimų nereikėjo, nes ambulatoriškai atlikti instrumentiniai ir kiti tyrimai buvo pakankami, kad būtų atliekama operacija, o netiksliai nustatyta (duomenys neskelbtini) lokalizacija galėjo būti ir buvo patikslinta operacijos metu (4 išvada), klinikinė pacientės diagnozė ir patologinė anatomijos diagnozė suformuluotos teisingai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEDM 2 (36)/2018 (01) padarytos išvados, kad po pirmosios operacijos iki antrosios operacijos taikytos gydymo priemonės buvo adekvačios pacientės būklei ir ligai, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) (20 išvada), pacientei po atliktos reoperacijos Kauno klinikų Centrinės reanimacijos skyriuje buvo taikytas tinkamas ir savalaikis medikamentinis gydymas, tinkamos ir savalaikės priežiūros ir slaugos priemonės (33 išvada).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015-10-19 specialistų išvadoje Nr. DM 58/15 (01) padarytos išvados, kad nors 2015-02-12 pacientei Kauno klinikų Chirurgijos klinikoje buvo nustatyta neteisinga diagnozė – (duomenys neskelbtini), kuri tuo metu buvo nepatvirtinta, turėjo būti nustatyta (duomenys neskelbtini), tačiau pasirinkta gydymo taktika teisinga – abiem atvejais yra taikomas operacinis gydymas. Padarytos išvados, kad pacientei buvo tinkamai atlikta kairės pusės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) operacija, po operacijos buvo tinkamai paskirta medikamentinė terapija, pooperacinė priežiūra ir slauga, būklės pablogėjimas po pirmosios operacijos ir po antrosios operacijos pastebėtas laiku (VAGK byla, t. IV, b. l. 95).
Įsakyme padaryta išvada, kad Kauno klinikose pacientei asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, taikant teisingą diagnostikos ir gydymo taktiką, išskyrus 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nurodytus pažeidimus. Tarnyba, priimdama Įsakymą ir Ataskaitą taip pat įvertino savo pasitelkto specialisto konsultanto Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro I Pilvo chirurgijos skyriaus vedėjo gydytojo m. dr. prof. E. P. pateiktas išvadas, kad atliekant (duomenys neskelbtini) (kas ir buvo atlikta nagrinėjamu atveju) (duomenys neskelbtini) sužalojimas pasitaiko dažniau, tai išryškėja pooperaciniame laikotarpyje, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo visos indikacijos, pagal (duomenys neskelbtini) dydį ir kolonoskopuotojo išvadas galima buvo įtarti esant (duomenys neskelbtini), gydymo taktika pasirinkta teisingai.
Teismas, įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, nenustatė, kad Kauno klinikose pacientei teiktos sveikatos priežiūros paslaugos būtų nekokybiškos ar būtų neužtikrintas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Teismas nustatė, kad Tarnyba išsamiai įvertino visą pacientės medicininę dokumentaciją, ją detaliai aprašė Ataskaitoje, savo išvadas Tarnyba grindė pasitelkto specialisto konsultanto išvada, taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistų išvada, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos išvadomis, Kauno klinikų pateiktais paaiškinimais. Savo atliktą vertinimą Tarnyba nuosekliai išdėstė Ataskaitoje, kurios pagrindu priėmė Įsakymą. Atsakovė pareiškėjų skundą ištyrė pagal savo kompetenciją, priėmė pagrįstą Įsakymą, kurį pagrindė išsamiais motyvais, nurodytais Ataskaitoje. Pareiškėjo nurodyti klausimai dėl teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, įskaitant ir atliktus tyrimus, jų pakankamumą, diagnozės nustatymą, medicininę dokumentaciją, aptarti ir aptašyti Ataskaitoje, Tarnyba šiuos klausimus tyrė ir dėl jų pasisakė.
Vertindamas VAGK sprendimo teisėtumą aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių kontekste, teismas pažymi, kad VAGK pagrįstai padarė išvadą, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, o jo naikinti nėra pagrindo. VAGK išvados dėl Tarnybos kompetencijos įgyvendinimo priimant Įsakymą ir jos atlikto tyrimo yra teisingos.
Teismas atkreipia dėmesį, kad Tarnybai teisės aktais nėra suteikta kompetencija nustatyti konkrečią pacientui galimai padarytą žalą, konstatuoti gydytojo kaltės buvimo ar nebuvimo faktą. Atlikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, Tarnyba nenustato priežastinio ryšio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatomis, turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama minėto įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą ir norintys jį gauti, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Ši yra privaloma ikiteisminė institucija nagrinėti ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1–3 dalys). Todėl pareiškėjo teiginiai dėl sveikatos priežiūros darbuotojų veiksmų ir pacientei kilusių padarinių teismo nevertintini.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijami VAGK 2017-12-18 sprendimas Nr. 3R-396(AG-317/03-2017), Tarnybos 2017-07-04 įsakymas Nr. T4-176-(1.34.) priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindų jų naikinti pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, o taip pat nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Tarnybą atlikti pakartotinį patikrinimą. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnius, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo Z. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.