- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-20
- Bylos Nr.
- AS-803-442/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03195-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys, Ramūnas Gadliauskas, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal P. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. rugsėjo 24 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 150 890 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu (atsisakymas priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka), atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl žalos atlyginimo, kuri, pareiškėjo teigimu, jam buvo padaryta suteikus nekokybiškas gydymo paslaugas, kitą pareiškėjo skundo dalį priėmė.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 24 straipsnio 1, 2, 8 dalimis, išaiškino pareiškėjui, kad norėdamas gauti žalos atlyginimą dėl, jo nuomone, netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, prieš kreipdamasis į teismą privalo pasinaudoti bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka – kreiptis su rašytiniu pareiškimu į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, pareiškėjas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo.
III.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl žalos atlyginimo, kuri kildinama iš nekokybiškai suteiktų gydymo paslaugų ir įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą priimti šią skundo dalį.
Pareiškėjas nurodo, kad Specialiosios teisėjų kolegijos yra išaiškinta ir tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, jog, kai ginčo objektu yra laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos veikla organizuojant bausmę atliekančio asmens medicininę priežiūrą, tokia veikla laikytina administravimo veikla, todėl kilęs ginčas dėl iš šios veiklos kilusios žalos atlyginimo priteisimo teismingas administraciniam teismui.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 24 straipsnio 1, 2, 8 dalimis, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nesilaikė įstatymo nustatytos privalomosios ikiteisminės tokios rūšies ginčų sprendimo tvarkos.
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, pareiškėjo teigimu jam buvo padaryta suteikus nekokybiškas gydymo paslaugas.
Bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrąją taisyklę nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis)). Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tai yra ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis)).
Pagal Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, ginčai dėl žalos, susijusios su arešto ar laisvės atėmimo bausmes vykdančių institucijų veikimu / neveikimu, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą joje laikomiems asmenims, atlyginimo, kaip susiję su viešojo administravimo teisiniais santykiais, yra nagrinėjami administraciniuose teismuose (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-83/2017). Tuo tarpu ginčai dėl žalos atlyginimo, susiję su sveikatos priežiūros paslaugų tinkamu suteikimu ar nesuteikimu arešto ar laisvės atėmimo bausmes vykdančiose institucijose, atitinkamų medikų veiksmų vertinimu, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams, nes nėra susiję su CK 6.271 straipsnyje apibrėžtais materialiaisiais teisiniais santykiais, lemiančiais ginčo priskirtinumą administraciniam teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-110/2013, 2015 m. gegužės 8 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-56/2015, 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-83/2018).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomos atlyginti žalos atsiradimą sieja su Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjos veikla teikiant medicinos paslaugas. Pareiškėjas teigia, kad teikiamos medicinos paslaugos neatitinka teisės aktų reikalavimų.
Pažymėtina, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnyje numatyta, kad pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta šio įstatymo V skyriuje, Civiliniame kodekse, Draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose. Taigi žala, galbūt padaryta pažeidus pareiškėjo teisę į tinkamą medicinos paslaugų teikimą, įtvirtintą minėtame Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnyje, atlygintina pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, CK, Draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytą tvarką. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl teikiamų medicinos paslaugų, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka ir pareiškėjas dėl, jo nuomone, jam padarytos žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalį, visų pirma, turi kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, o su jos sprendimu nesutikus, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš nekokybiškai suteiktų gydymo paslaugų, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.