Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Eduardo Maškevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, skiriant intensyvią priežiūrą V. K. gyvenamosios vietos adresu, įpareigojant nuteistąjį visą šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti ar registruotis (duomenys neskelbtini) tarnyboje prie (duomenys neskelbtini) ministerijos.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. balandžio 16 d. 3.06 val. iki 2022 m. balandžio 16 d. 16.40 val. (viena para).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, V. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones – įskaitant tokią teisę įgyti – 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsniu, V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – rinkos vertę atitinkančios sumos – 3 860 Eur – išieškojimas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. K. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatyta 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: 2022 m. balandžio 16 d., apie 2.50 val., (duomenys neskelbtini) kaime ir (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, V. K. vairavo E. V. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,66 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas netenkintinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. birželio 14 d. nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

5. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniame skunde nagrinėjamu atveju nėra keliami įrodymų vertinimo, V. K. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir nuteistojo kaltės klausimai, todėl jie ir nebus aptariami šiame teismo procesiniame sprendime. Apeliaciniame skunde yra keliamas V. K. paskirtos bausmės pagrįstumo ir proporcingumo klausimas, t. y. tvirtinama, kad V. K. buvo paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, ir ji turėtų būti keičiama į baudą. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje aptaria ir analizuoja būtent šį klausimą, t. y., ar V. K. bausmė už padarytą nusikalstamą veiką buvo paskirta teisingai, ar ji yra pagrįsta ir ar neturėtų būti švelninama, t. y. keičiama į baudą.

Dėl nuteistajam V. K. paskirtos bausmės pagrįstumo ir proporcingumo

7. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

8. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu nebuvo nustatyta V. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

8.1. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu V. K. buvo nubaustas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, t. y. už baudžiamojo nusižengimo padarymą, 20 parų arešto bausme, kuri buvo subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 16 d. nuosprendžiu ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu, o vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, V. K. iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro išregistruotas 2021 m. balandžio 8 d. Nors asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, laikomi turinčiais teistumą tik tuo laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas (BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas), tačiau, jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta; šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo (BK 97 straipsnio 8 dalis).

8.2. Nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį, jog V. K. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. liepos 23 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 51 para arešto, šią bausmę subendrinus su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, buvo paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė, o V. K., atlikęs arešto bausmę, paleistas buvo 2019 m. rugsėjo 25 d. Turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų nusikaltimą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Taigi 2022 m. balandžio 16 d. nusikalstamos veikos padarymo metu V. K. dar buvo laikomas turinčiu teistumą pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. liepos 23 d. nuosprendį, kadangi nuo bausmės atlikimo, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 25 d., 3 (treji) metai dar nebuvo praėję, tuo labiau, kad po to V. K. buvo padaręs ir naujų nusikalstamų veikų, o tai rodo, jog pagal minimą nuosprendį teistumo išnykimo eiga buvo sustojusi ir turėjo būti skaičiuojama iš naujo. Nepaisant šių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog apeliacinis skundas nėra paduotas nuteistojo V. K. padėtį bloginančiais pagrindais, negali, veikdamas savo diskrecijos ribose, pats nustatyti V. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir spręsti jo atsakomybės sugriežtinimo (griežtesnės bausmės paskyrimo) klausimo. Tačiau ši aplinkybė tik atskleidžia, jog nagrinėjamu atveju nesama pagrindo sušvelninti V. K. paskirtos bausmės – pirmosios instancijos teismui tinkamoje proceso stadijoje nustačius aptartą aplinkybę, būtų buvęs nebent pagrindas sugriežtinti nuteistajam paskirtą bausmę.

9. Nagrinėjamu atveju visiškai sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiu, jog nepagrįstas tvirtinimas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino V. K. asmenybę. Skundžiamame nuosprendyje yra tinkamai ir pagrįstai įvertinta, jog nuteistasis V. K. praeityje yra 18 kartų teistas, ypač daug kartų už BK XXVIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas nuosavybei (t. 1, b. l. 98-129), paskutinį kartą 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2019 m. spalio 15 d. (t. 1, b. l. 119-120), pagal šį nuosprendį V. K. bausmę atliko ir iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro buvo išbrauktas 2021 m. balandžio 8 d., o praėjus metams padarė nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Nors anksčiau V. K. nebuvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, tačiau, įvertinus visas aplinkybes, negalima bendrai tvirtinti, kad pastarasis nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, kadangi matyti, jog anksčiau paskirtos bausmės nesustabdė V. K. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas, skirdamas bausmę, į ankstesnius teistumus neturėtų atsižvelgti, nes ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes V. K. jau yra atlikęs, tačiau su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismas negali sutikti. Visų pirma, pažymėtina, jog, kaip jau minėta anksčiau, nors nebuvo nustatyta V. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau jo teistumas nėra išnykęs. Antra, ankstesni teistumai ir baustumai, nusikalstamų veikų darymo sistemingumas apibūdina kaltininko asmenybę, jo negebėjimą keisti nusikalstamą gyvenimo būdą ir susiformavusį teisinį nihilizmą, o tuo pačiu didėjantį asmenybės pavojingumą, kadangi nagrinėjamu atveju padaryta nusikalstama veika gali būti sukeliamas realus pavojus ne tik asmenų turtui, bet ir jų gyvybei bei sveikatai, todėl teismas, vadovaudamasis tiek susiformavusia praktika, tiek įstatymu, negali minėtų aplinkybių nepaisyti. Papildomai pažymėtina, jog įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimas yra kaltininko pareiga, o ne savanoriškas pasirinkimas, t. y. bausmės atlikimas savaime nemažina nei asmenybės, nei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir vien dėl šios aplinkybės neturėtų būti švelninama baudžiamoji atsakomybė, nes taip būtų pažeidžiamas jos neišvengiamumo principas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog V. K. per paskutinius 5 (penkerius) metus pagal Administracinių nusižengimų registro išrašą yra 54 kartus baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 130-177). Taigi aptartos aplinkybės, susijusios su V. K. ankstesniu teistumu ir baustumu, įrodo, kad nuteistasis nepaiso visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nuolat jas pažeidinėja.

10. Taip pat anksčiau aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad nuteistojo pataisos procesas, paskyrus jo prašomą baudą, nebus efektyvus ir kad jo savarankiškai dedamų pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą, elgesį ir daugiau nedarytų nusikalstamų veikų, nepakaks. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nuteistojo asmenybę įvertino tinkamai. Papildomai pažymėtina, kad nuteistasis siekia, jog jam būtų paskirta finansinio pobūdžio bausmė, tačiau iš bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, jog V. K. už jo padarytus administracinius nusižengimus (administracinius teisės pažeidimus) baudų nemoka jau nuo 2015 metų, o susidariusi skola valstybei siekia 19 639 Eur (t. 1, b. l. 178-180). Remiantis išrašu apie asmens darbovietę, gautu iš (duomenys neskelbtini) valdybos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos, matyti, kad V. K. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 6 d. nedirbo, tačiau bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad V. K. neturėjo jokių darbinių santykių jau nuo 2009 m. birželio 8 d. (t. 1, b. l. 181). Šios aplinkybės atskleidžia, kad V. K. daugiau nei dešimtmetį neturi darbo ir kito legalaus pragyvenimo šaltinio, kas suponuoja, kad jo pajamos yra gaunamos iš nusikalstamų veikų, nukreiptų į kitų asmenų nuosavybę ir turtines teises. Taigi aptartos aplinkybės neleidžia teismui susiformuoti pagrįsto vidinio įsitikinimo, kad, V. K. paskyrus finansinę baudą, jis ją laiku ir tinkamai galės įvykdyti, greičiau atvirkščiai – byloje esantys duomenys leidžia preziumuoti, jog tikėtina, kad paskirtos baudos baudžiamojoje byloje V. K. nevykdys taip pat, kaip nevykdo baudų, paskirtų už administracinius nusižengimus.

11. Nors V. K. teismui pateikė 2022 m. liepos 1 d. sudarytą darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) bendrove (t. 2, b. l. 31-40), visų pirma, pažymėtina, kad bylos medžiagoje nesama sutarties vertimo į lietuvių kalbą, o pats V. K. sutarties nėra pasirašęs, tik jos priedus. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog sutartis buvo sudaryta jau po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, todėl kelia didelių abejonių dėl tikrųjų V. K. ketinimų dirbti ir gauti pajamas legaliu būdu. Iš sutarties sunku spręsti apie konkrečius V. K. įsipareigojimus ir jo darbo sąlygas, be to, sutartyje yra numatytas (duomenys neskelbtini) bandomasis laikotarpis, todėl teismui neaišku, ar V. K. dirba, ir ar tęs darbus ateityje. Be to, iš sutarties nėra aiški V. K. darbo įmonėje pradžia. Tai, kad V. K. tikėtina ir toliau ves nusikalstamą gyvenimo būdą, nes tokios yra jo jau seniai susiformavusios socialinės nuostatos, patvirtina faktas, kad (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, taip pat dėl analogiškos nusikalstamos veikos teisme buvo gauta baudžiamoji byla 2022 m. rugsėjo 13 d. (pagal Teismų informacinės sistemos „(duomenys neskelbtini)“ duomenis). Nors kol šiose baudžiamosiose bylose nėra priimti apkaltinamieji nuosprendžiai ir jie neįsiteisėjo, galioja nekaltumo prezumpcija (tik išsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes bei pripažinęs bylos duomenis įrodymais, pagrindžiančiais kaltę, teismas, remdamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis bei vidiniu įsitikinimu, valiniu sprendimu konstatuoja, jog šių duomenų pakanka teisiamajam pripažinti kaltu padarius nusikaltimą), tačiau aptartos aplinkybės neleidžia teismui nagrinėjamoje byloje tvirtinti, jog yra pagrindas manyti, kad V. K. ateityje nebenusikals ir turės legalų pragyvenimo šaltinį, iš kurio galėtų sumokėti jam paskirtą baudą.

12. Asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti, kadangi baudžiamajame įstatyme yra aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jų atlikimą numatytos bausmės. V. K. suprato, kad neteisėtas elgesys gali sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę, net jei tai ir nulemtų atitinkamus asmeninio pobūdžio praradimus ar nepatogumus. Pažymėtina, kad teisės pažeidėjo interesai negali būti keliami aukščiau visuomenės intereso, taip pat kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Kiekvienas nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Anksčiau aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir pastaroji nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o greičiau V. K. pasirinkto gyvenimo būdo nuosekli pasekmė. Nuteistajam yra būdingas nenoras laikytis įstatymų ir polinkis daryti priešingus teisei veiksmus, kadangi tiek nusikalstamas veikas, tiek administracinius nusižengimus V. K. daro sistemingai. Taigi akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nuteistojo asmenybę ir nusikalstamos veikos pavojingumą įvertino tinkamai, todėl paskyrė laisvės atėmimo bausmę mažesnę, negu įstatyme numatytas vidurkis (BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir už jį gali būti paskiriama laisvės atėmimo bausmė iki 1 (vienerių) metų, kuri negali būti mažesnė negu 3 (trys) mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis), t. y. vidurkis apskaičiuojamas taip: 3+12 (1 metus sudaro 12 mėnesių) / 2 = 7,5, o nagrinėjamu atveju V. K. buvo paskirtas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimas), be to, jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėjo.

13. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir / ar neteisingą bausmę (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju būtų pasiekti, paskyrus švelnesnę bausmę, t. y. baudą. Taigi, V. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, atitinka bausmės tikslus, nuteistojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.