- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-09
- Bylos Nr.
- 1A-86-557-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- V. K., A. B., S. I., J. P.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B. , J. P. , S. I. ir V. K. bei jo gynėjo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. K. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams, BK 260 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 metams, BK 259 str. 2 d. areštu 30 parų. BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. nustatyta tvarka bausmes pagal BK 260 str. 2 d. ir BK 259 str. 2 d. subendrinus apėmimo būdu, nustatyta subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. BK 63 str. 1 ir 4 d. nustatyta tvarka šią subendrintą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su bausme pagal BK 260 str. 1 d., galutinai nubaustas laisvės atėmimu 10 metų. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. lapkričio 10 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taip pat konfiskuotas V. K. priklausantis turtas - 230 Lt,
A. B. nuteistas pagal BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 metams. BK 63 str. 1 ir 4 d. nustatyta tvarka šias bausmes tarpusavyje subendrinus dalinio sudėjimo būdu, nustatyta subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. nustatyta tvarka šią subendrintą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 7 metams ir 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo dienos, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d. iki 2009 m. rugsėjo 3 d. bei pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartį atlikta bausmė,
S. I. (S. I. ) nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 metams, BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 mėnesiams. BK 63 str. 1 ir 4 d. nustatyta tvarka šias bausmes tarpusavyje subendrinus dalinio sudėjimo būdu, nustatyta subendrinta 5 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. nustatyta tvarka šią subendrintą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu (pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nuosprendžiu) paskirta bausme, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 6 metams. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d. iki 2009 m. spalio 20 d. bei nuo 2010 m. rugsėjo 15 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, taip pat pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendį (pakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nuosprendžiu) atlikta bausmė. Taip pat konfiskuotas S. I. priklausantis turtas - 80 Lt,
J. P. nuteista pagal pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo dienos, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2009 m. lapkričio 10 d. iki 2009 m. lapkričio 11 d.
Nuosprendžiu nuteistas ir K. J. , kurio atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, bei jas platino: iki 2009 m. rugpjūčio 20 d., tikslus laikas nenustatytas, nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti įgijo ne mažiau kaip 0,145 g šviesiai pilkos spalvos sausų miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,044 g narkotinės medžiagos heroino, bei ne mažiau kaip 0,301 g šviesiai rudos spalvos kietos medžiagos fragmentų, kurių sudėtyje buvo 0,094 g narkotinės medžiagos heroino, kurias neteisėtai parsigabeno ir laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. rugpjūčio 20 d. apie 11.15 val. ir 15.20 val. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), įgytas narkotines medžiagas – heroiną - už 540 Lt pardavė ir tokiu būdu platino kaltinamajam A. B. .
V. K. nuteistas ir už tai, kad jis neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, ir jas pardavė: iki 2009 m. lapkričio 10 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 22 polietileninius užspaudžiamus maišelius su 20,316 g baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 4,814 g psichotropinės medžiagos amfetamino, vieną polietileninį užspaudžiamą maišelį su 3,625 g kietos, šviesios medžiagos fragmentais, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis - 2,356 g - narkotinės medžiagos heroino, kuriuos neteisėtai atgabeno į gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur narkotines ir psichotropines medžiagas laikė. Po ko 2009 m. lapkričio 10 d. apie 13.40 val. (duomenys neskelbtini), vieną polietileninį maišelį su 0,733 g baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,144 g psichotropinės medžiagos amfetamino, už 30 Lt pardavė ir tokiu būdu platino kaltinamajai J. P. , o likusius 21 polietileninį užspaudžiamą maišelį su 19,583 g baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 4,67 g psichotropinės medžiagos amfetamino, vieną polietileninį užspaudžiamą maišelį su 3,625 g kietos šviesios medžiagos fragmentais, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis - 2,356 g - narkotinės medžiagos heroino, neteisėtai savo gyvenamojoje vietoje laikė iki 2009 m. lapkričio 10 d. 17.10 val., kuomet narkotines bei psichotropines medžiagas kratos metu rado ir išėmė policijos pareigūnai.
V. K. nuteistas ir už tai, kad jis neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti: iki 2009 m. lapkričio 10 d., data ir laikas nenustatytas, nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo folija su užrašais „Relanium 5 mg tabletės...“ padengtą plastikinę gamyklinės pakuotės fragmentą su 6 gelsvos spalvos tabletėmis, kurių sudėtyje buvo nedidelis kiekis 0,030 g psichotropinės medžiagos diazepamo, kurią neteisėtai atgabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir joje neteisėtai laikė iki 2009 m. lapkričio 10 d., kol apie 17.10 val. paminėtą gamyklinę pakuotę su tabletėmis kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
A. B. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ir kitaip platinti: 2009 m. rugpjūčio 20 d. apie 11.15 val. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ir kitaip platinti, iš kaltinamojo V. K. už 250 Lt įgijo ne mažiau kaip 0,145 g šviesiai pilkos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,004 g narkotinės medžiagos heroino, ją neteisėtai parsigabeno ir laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki 2009 m. rugpjūčio 20 d. 21.45 val., kol kratos metu heroiną rado ir išėmė policijos pareigūnai.
A. B. ir S. I. nuteisti už tai, kad jie neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, turėdami tikslą jas parduoti ir kitaip platinti: 2009 m. rugpjūčio 20 d. apie 14.29 val. Klaipėdoje, Taikos pr., prie degalinės „Lukoil“, kaltinamiesiems A. B. ir S. I. susitarus, jog kaltinamasis A. B. už kaltinamojo S. I. perduotus 270 Lt įgis narkotinių medžiagų heroino, 2009 m. rugpjūčio 20 d. apie 15.20 val. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis A. B. , vykdydamas susitarimą, už kaltinamojo S. I. perduotus 270 Lt pastarajam iš kaltinamojo V. K. neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,301 g šviesiai rudos spalvos kietos medžiagos fragmentų, kurių sudėtyje buvo 0,094 g narkotinės medžiagos heroino, kurią su savimi neteisėtai gabeno ir tą pačią dieną apie 15.24 val. (duomenys neskelbtini), neteisėtai perdavė kaltinamajam S. I. , o kaltinamasis S. I. 2009 m. rugpjūčio 20 d. apie 15.24 val. (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 0,301 g šviesiai rudos spalvos kietos medžiagos fragmentų, kurių sudėtyje buvo 0,094 g narkotinės medžiagos heroino, neteisėtai iš kaltinamojo A. B. įgijo, ją neteisėtai parsigabeno į gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir joje neteisėtai laikė iki 2009 m. rugpjūčio 20 d. 21.30 val., kuomet kratos metu heroiną rado ir išėmė policijos pareigūnai.
S. I. nuteistas už tai, kad jis neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir laikė fizinio asmens dokumentą: 2009 m. liepos mėnesį, dienos metu, tiksli data ir laikas nenustatyti, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, kaip užstatą, kad M. G. , gim. (duomenys neskelbtini), atiduos jam 40 litų skolą už įsigytą narkotinę medžiagą heroiną, paėmė jo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią neteisėtai laikė paminėtoje savo gyvenamojoje vietoje iki 2009 m. rugpjūčio 20 d., kol apie 21.30 val. paminėtą dokumentą kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
J. P. nuteista už tai, kad ji neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė psichotropines medžiagas, turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti: 2009 m. lapkričio 10 d. apie 13.36 val., mobilaus ryšio telefonu kaltinamiesiems J. P. ir K. J. sutarus, jog kaltinamoji J. P. kaltinamajam K. J. , neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 30 Lt įgis psichotropinės medžiagos amfetamino, 2009 m. lapkričio 10 d. apie 13.40 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), kaltinamoji J. P. , vykdydama susitarimą, iš kaltinamojo V. K. neteisėtai, turėdama tikslą parduoti, įgijo vieną polietileninį užspaudžiamą maišelį su 0,733 g baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,144 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kurį su savimi gabeno iki (duomenys neskelbtini), kur apie 14.25 val. kartu su kaltinamuoju K. J. buvo sulaikyti policijos pareigūnų ir įsodinti į tarnybinį automobilį „S. F. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame kaltinamoji išmetė su savimi turėtą polietileninį užspaudžiamą maišelį su psichotropine medžiaga amfetaminu, kurį apie 14.30 val. automobilio apžiūros metu rado ir išėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Nors anksčiau jis yra teistas, tačiau nė karto jam nebuvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Šiuo metu gydosi nuo narkomanijos reabilitacijos centre, šį gydymą pradėjo savo noru, nes nusprendė pakeisti savo gyvenimą. Gi patekus į laisvės atėmimo vietą, gydymas bus nutrauktas, o tai neigiamai atsilieps jam, jo šeimai, nepilnamečiui vaikui ir jo pagal galimybes prižiūrimam tėvui, kuriam yra pripažintas 2 grupės invalidumas, tačiau ruošiami dokumentai dėl 1 grupės invalidumo pripažinimo, nes tėvas pats savimi pasirūpinti nebegali.
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. I. prašo pritaikyti BK 54 str. ir 62 str. nuostatas ir sumažinti jam laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad jis prisipažino nusikaltęs ir gailisi, pilnai padėjo ikiteisminiam tyrimui, prisipažino, iš ko paėmė narkotines medžiagas, teismui išaiškino narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybes. Be to, narkotines medžiagas pardavė tą vienintelį kartą dėl sunkios materialinės padėties, gautus 30 Lt išleido savo reikmėms. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino BK 59 str. 1 d. 2 ir 4 p. numatytų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Apeliaciniu skundu nuteistoji J. P. prašo perkvalifikuoti jos veiką iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 2 d. ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nurodo, kad šioje byloje buvo neteisingai interpretuoti jos parodymai, o kai kurie iš jų net nebuvo užfiksuoti. Iš tikrųjų 2009 m. lapkričio mėn. 10 d. ji buvo svečiuose pas V. K. , gyvenantį (duomenys neskelbtini), nes turėjo tam tikrų problemų (jai grasino telefonu), ir V. K. padėjo jai tai išspręsti. Jie sėdėjo pas jį namuose, kai pas V. K. kažkas atėjo, ir jis trumpam išėjo iš kambario. Ji pamatė pas jį spintelėje maišelį su psichotropinėmis medžiagomis ir, V. K. nematant, pasiėmė šį maišelį sau, savo asmeniniams tikslams, kadangi tuo metu kartais vartodavo amfetaminą. Išėjusi iš V. K. namų, ėjo savo namų link, kai jai paskambino K. J. , kurį pažįsta apie 6 metus. Jie pakeliui susitiko, ji pasakė jam, kad turi tą maišelį su amfetaminu, ir K. J. paprašė minėta medžiaga jį pavaišinti. Jie šnekėjosi ir ėjo jos namų link. Prie (duomenys neskelbtini) juos užpuolė nepažįstami žmonės (kaip sužinojo vėliau, tai buvo policijos pareigūnai). Jie uždėjo jiems antrankius ir pasodino į automobilį. Mašinoje ji paprašė, kad bent vienas iš jų parodytų policijos pareigūno pažymėjimą, bet jai tik skėlė du antausius ir pasakė: „tylėk, žertva“. Kai jie važiavo, pareigūnai mušė jai per veidą, laužė rankas, žemino ir tyčiojosi. Dėl to ji pradėjo protestuoti ir ją persodino į kitą automobilį. Vietoje, kur ji sėdėjo, pareigūnai aptiko tą maišelį su amfetaminu. Ji neneigia, kad tas maišelis, kuriame buvo (kai vėliau buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu) 0,733 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,144 g psichotropinės medžiagos amfetamino, buvo jos. Ji savavališkai pasiėmė jį pas V. K. save asmeniniams tikslams, neturėdama tikslo parduoti arba kitokiu būdu platinti, ypač K. J. , kuris tik prašė jos jį pavaišinti. Kai ji bandė visas tas aplinkybes išdėstyti ir pranešti apie pareigūnų smurtavimą pareigūnei V. R. , ji tik nusijuokė ir pasakė: „Tu ne žertva, tu – paskuda“. Ją uždarė į areštinę, paskui iš ryto pranešė, kad jeigu ji neduos parodymų prieš V. K. , nepaleis ir jos vaiką atiduos į globos namus, todėl ji, gelbėdama save ir savo vaiką, davė parodymus prieš V. K. . Jai buvo padarytas fizinis bei psichologinis spaudimas. Visą tai ji sakė ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teismo posėdyje, bet niekas nekreipė į tai dėmesio. Ji asmeniškai iš V. K. niekada jokių narkotinių medžiagų nepirko. K. J. ji pažįsta apie 6 metus, jų santykiai yra draugiški. Anksčiau jie kartu vartodavo amfetaminą, vienas kitą pavaišindavo. K. J. yra labai bailus ir smurto bei psichologinio spaudimo bijantis žmogus, todėl, matydamas kaip ją mušdavo ir uždarydavo į areštinę, išsigando ir davė prieš ją parodymus, kurių teisme net nepatvirtino. Todėl skirti jai griežtą laisvės atėmimo bausmę, remiantis kebliais išgąsdinto narkomano parodymais, nėra teisinga. Jeigu ji turėtų tikslą parduoti ar platinti narkotines medžiagas, ji būtų jas atidavusi K. J. , o ne ramiausiai ėjusi namo. Per tą laiką, kol vyko ikiteisminis tyrimas ir teismas, ji visiškai pakeitė savo gyvenimo būdą, nustojo vartoti amfetaminą, pastojo ir susilaukė antros dukros, kuriai dabar 3 mėn., ir kurią vis dar maitina krūtimi. Jai plyšta širdis, kai pagalvoja, kad ją gali išskirti su vaikais, kad du maži vaikai augs be motinos. Ji faktiškai išlaiko šeimą, nes jos vaikų tėvas šiuo metu yra badarbis. Be to, ji niekada nebuvo teista, nuoširdžiai gailisi, kad išvis tada paėmė tą maišelį su amfetaminu į rankas, ji prisipažįsta, kad neteisėtai paėmė tas medžiagas, neturėdama tikslo jas platinti ir mano, kad yra verta bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, kuri suteiktų šansą toliau gyventi nelaužant trijų asmenų gyvenimo.
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. ir jo gynėjas prašo nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. K. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d., perkvalifikuoti V. K. nusikalstamą veiką iš BK 260 str. 2 d. į BK 259 str. 1 d. ir paskirti V. K. švelnesnę bausmę, kitą nuosprendžio dalį dėl V. K. palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. Dėl įrodinėjimo baudžiamojoje byloje
BPK 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymu nustatyta tvarka gauti duomenys. Pradėjus ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnis), duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, renkami tik BPK nustatyta tvarka (BPK 4 straipsnis). Kitų įstatymų nustatyta tvarka duomenys paprastai renkami prieš pradedant ikiteisminį tyrimą, o atliekant ikiteisminį tyrimą šių įstatymų nustatyta tvarka tik ieškoma duomenų šaltinių, kuriuos nustačius atliekami proceso veiksmai. Atsižvelgiant į BPK nuostatas ir teismų praktiką, vienas iš įrodinėjimo subjektų ikiteisminio tyrimo metu yra ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kuris privalo rinkti, tikrinti ir vertinti reikšmingus bylai duomenis. Kiti, ne įrodinėjimo proceso subjektai, tik ieško duomenų šaltinių, kurie gali būti pripažinti įrodymų byloje. Pagal BPK 18 straipsnį (2009 m. sausio 1 d. redakcija ) ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuris šios įstaigos ar jos padalinio vadovo pavedimu atlieka šio Kodekso numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus - siekia nustatyti nusikalstamą veika padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes. Pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110 patvirtintos rekomendacijos Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos Registravimo tvarkos (toliau - Rekomendacija) 5.2 punktą ikiteisminio tyrimo pareigūnas - ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuriam įstaigos vadovo įsakymu suteikti įgaliojimai priimti sprendimą pradėti ir (ar) atlikti ikiteisminį tyrimą ir kuris šios įstaigos ar jos padalinio vadovo pavedimu atlieka BPK numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus - siekia nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes (BPK 18 str.). Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje ikiteisminio tyrimo pareigūnu buvo L. G. . Ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra svarbus ikiteisminio tyrimo subjektas, būtent jis atlieka procesinius veiksmus (kai pagal prokuroro prašymą yra priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti (BPK 154 str. 1 d.); Dėl pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, ar kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės fakto ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo protokolą (BPK 154 str. 7 d.)). Šioje byloje procesinių priemonių, numatytų BPK 154, 158 ir 160 str., iniciatorius ir vykdytojas buvo ne ikiteisminio tyrimo pareigūnė L. G. , o kiti asmenys, nors ir dirbantys ikiteisminio tyrimo įstaigoje, tačiau nesantys baudžiamojo proceso dalyviai, neturintys įgaliojimo rinkti ir vertinti įrodymus. Tai - esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, nes įrodymai baudžiamojoje byloje surinkti pažeidžiant BPK nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
2009 m. kovo 2 d. pagal ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno R. A. tarnybinį pranešimą pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 str. 1 d. (t. 1, b. l. 17). Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad „Tyrimo metu nustatyta, kad A. B. užsiima neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta Klaipėdos m. Jis naudojasi MRT, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini)“. Pagal minėtą pranešimą Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja nutartimi leido 2 mėnesiams klausytis A. B. telefoninių pokalbių. Nutartyje nurodyta, kad „atliekant bylos ikiteisminį tyrimą surinkta duomenų, kad A. B. platina narkotines bei psichotropines medžiagas, o sudarydamas sandorius dėl šių medžiagų pirkimo-pardavimo naudojasi MRT, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini)“. Tačiau vėliau, 2010 m. vasario 8 d. (t. 1, b. 1. 20), pareigūnė V. R. tarnybiniu pranešimu informavo ikiteisminį tyrimą kuruojantį prokurorą D. Motužį apie tai, kad kontroliuojant telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal 2009 m. kovo 3 d. teismo nutartį) negauta duomenų, turinčių reikšmę A. B. nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Minėti duomenys, su kuriais nė vienas proceso dalyvis susipažinti neturėjo galimybės, buvo sunaikinti, taigi teismas neturėjo galimybės patikrinti, ar A. B. telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), buvo klausomasi pagrįstai.
2009 m. liepos 13 d. V. R. informuoja prokurorą D. Motužį apie tai, kad A. Š. ir J. R. atžvilgiu buvo atliekami procesiniai prievartos veiksmai - slaptas sekimas. Toliau minėto pranešimo 5 pastraipoje nurodyta, kad dė1 narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimo su „pirkėjais“ A. B. susitaria MRT, kurių abonentiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir prašo leisti klausytis jų telefoninių pokalbių. Pagal minėtą pranešimą 2009 m. liepos 15 d. teismas leido 2 mėnesius klausytis A. B. MRT, kurių abonentiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tačiau vėliau paaiškėjo, kad pareigūnai teikiant teismui informaciją apie A. B. naudojimąsi telefoniniu Nr. (duomenys neskelbtini), vos nepakišo ikiteisminio tyrimo teisėjui nepatikrintą informaciją ir buvo klausomasi telefono asmens, kurio atžvilgiu nebuvo gautas teismo leidimas, t. y. S. I. . 2009 m. rugpjūčio 6 d. V. R. tarnybiniu pranešimu informavo, kad nustatyta, kad kartu su A. B. nusikalstama veikla užsiima S. I. , kuris naudojasi MRT, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl narkotinių medžiagų pardavimo su „pirkėjais“ S. I. ir susitaria minėtu telefonu, ir prašė leisti klausytis jo telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), nors dar 2009 m. liepos 15 d. buvo leista 2 mėnesius klausytis minėto telefono. Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjat baudžiamąją bylą teisme nebuvo nustatoma, kam iš tikrųjų priklausė telefono Nr. (duomenys neskelbtini). O tam, kad nuslėptų visą informaciją, duomenys, gauti kontroliuojant telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2009 m. liepos 15 d. teismo nutartį, prokuroro nutarimu buvo sunaikinti, kaip neturintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Taigi 2009 m. liepos 15 d. leidus klausytis A. B. telefoninių pokalbių, teismas pažeidė S. I. teisę į susižinojimo slaptumą. Todėl tokia teismo nutartis turi būti pripažintas neteisėta, o paskesnės teismo nutartys, kuriomis remiantis buvo taikomos procesinės prievartos priemonės A. B. , S. I. ir V. K. atžvilgiu, neteisėtos ir nepagrįstos.
Pagal BPK 154 str. 1 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti, jeigu yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą. BPK 154 str. normos nėra abstrakčios, jos užtikrina žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo principą. BPK 154 str. nuostatos gali būti taikomos tik ikiteisminio tyrimo metu ir ikiteisminio tyrimo pareigūno iniciatyva, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių taikyti šio straipsnio normas. Minėti duomenys turi būti gauti atliekant ikiteisminį tyrimą. Įstatymo leidėjas suteikė operatyvinės veiklos subjektams operatyvinių informacijos pagrindu atlikti telekomunikacijos tinklų perduodamos informacijos kontrolę pagal Operatyvinės veiklos įstatymą, kai neaišku, ar bus panaudota minėta informacija baudžiamojoje byloje. Manytina, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, kurie nėra įrodinėjimo proceso dalyviai, siekdami surinkti duomenis apie A. B. , o vėliau ir V. K. veiką, neturėdami pakankamų duomenų (motyvų), pagrindžiančių būtinumą atlikti operatyvinius veiksmus, numatytus Operatyvinės veiklos įstatyme 10 str., panaudojo ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą. Taigi ikiteisminio tyrimo teisėjai, sankcionuodami 2009 m. kovo 3 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, privalėjo įsitikinti ikiteisminio tyrimo gautų duomenų pagrįstumu. Analizuojant ikiteisminio tyrimo medžiagą galima teigti, kad pagrindo tokiai sankcijai nebuvo, t. y. teismai leisdami klausyti A. B. , o vėliau S. I. ir V. K. telefoninių pokalbių, pažeidė BPK 154 str. nuostatas, neįsitikinę priemonių pagrįstumu. Tokiu būdu esant neteisėtai ir nepagrįstai pirminei 2009 m. kovo 3 d. teismo nutarčiai, abejonių dėl teisėtumo ir pagrįstumo kelia ir 2009 m. liepos 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis, leidžianti nuo 2009 m. liepos 16 d. iki 2009 m. rugsėjo 16 d. klausytis kaltinamojo A. B. telefoninių pokalbių, kontroliuoti Elektroninių ryšių (telekomunikacijų) tinklais perduodamą informaciją, taip pat ir kitos Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartys taikyti procesines prievartos priemones, numatytas BPK 158 str. ir 160 str.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, nuosprendyje nurodyta, kad Elektroninių ryšių (telekomunikacijų) tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu nustatyta, kad 2009 m. liepos 16 d. iki 2009 m. rugsėjo 16 d. buvo kontroliuojami kaltinamojo A. B. telefoniniai pokalbiai ir trumposios SMS žinutės, naudojant mobilaus ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). <...> Nustatyta, jog 2009 m. rugpjūčio 20 d., iš esmės analogišku laiku, tai yra 12.24 val., 12.33 val, tariantis „paimti pilną“ kaltinamasis A. B. bendraująs ir su asmeniu, kurio mobilaus ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 27-69)“, tačiau toks bendravimas logiškai neįmanomas, įvertinus V. R. 2009 m. rugpjūčio 6 d. tarnybinį pranešimą (t. 1, b. l. 77), jog teismo nutartyje nurodyta, kad mobilaus ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) yra A. B. telefonas. Taigi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tuo atveju, kai nustatyti duomenų gavimo (rinkimo) tvarkos pažeidimai ir dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, tokie duomenys negali būti įrodymais byloje.
2. Dėl BPK 276 str. ir 301 str. 1 d. taikymo pažeidimo
Kaltinamasis A. B. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 20 d. buvo pas kaltinamąjį V. K. tik tam, kad užstatytų auksinę grandinėlę ir tokiu būdu įsigytų pinigų narkotinėms medžiagoms, kurias tą dieną, kaip minėjo, tik vėliau ir įsigijo už iš kaltinamojo V. K. , užstačius grandinėlę, gautus pinigus. Kaltinamasis A. B. paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nurodant, jog minėtas narkotines medžiagas jis įgijęs iš kaltinamojo V. K. , yra neteisingi. Kaltinamasis paaiškino, jog tokius parodymus jį įtakoję duoti pareigūnai, pažadėję iki teismo nesuimti, be to, reikalavę nurodyti būtent tokias kaltinamąjį V. K. kaltinančias aplinkybes. Kaltinamasis S. I. parodė, kad pats asmeniškai iš kaltinamojo V. K. narkotinių medžiagų niekada nėra įsigijęs. Be to, nurodė nežinąs, iš ko heroiną 2009 m. rugpjūčio 20 d. įsigijo ir kaltinamasis A. B. . Kaltinamoji J. P. parodė, jog 2009 m. lapkričio 10 d., ji iš tiesų buvusi pas kaltinamąjį V. K. , kur svečiuojantis kambaryje ji pastebėjusi maišelį su psichotropinėmis medžiagomis, kurį ji ir pasiėmusi. Kaltinamasis V. K. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies ir patvirtino savo namuose laikęs amfetaminą bei heroiną, vienok nurodė narkotinių medžiagų nepardavinėjęs ir jokiu kitokiu būdu neplatinęs nei kaltinamajam A. B. , nei kitiems asmenims. Gi teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad objektyvūs bylos duomenys atitinka kaltinamųjų parodymus, duotus būtent ikiteisminio tyrimo metu. Vienok A. B. ir S. I. , apklausiami pas ikiteisminio tyrimo teisėją dėl kardomosios priemonės paskyrimo pripažino, kad narkotines medžiagas įsigydavo turguje pas pažįstamą asmenį, ir nė vieno karto neminėjo, kad pirko narkotikus pas V. K. . Kita vertus, ikiteisminio tyrimo metu A. B. ir S. I. nuolat keisdavo savo parodymus. Nagrinėjant bylą teisme abu parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo V. K. , nes jiems buvo pažadėta pakeisti kardomosios priemonės rūšį. Iš tikrųjų bylos medžiaga rodo, kad skiriant 2009 m. rugpjūčio 21 d. suėmimą A. B. teismas nurodė pagrindus - jis gali slėptis ir įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu. Tačiau 2009 m. rugsėjo 3 d., kai A. B. nurodė, kad narkotikus jam pardavė V. K. , prokuroras pakeitė jam kardomąją priemonę į švelnesnę. Taip pat prokuroras elgėsi ir su S. I. . Tokį prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų elgesį galima traktuoti kaip poveikį duoti melagingus arba tyrimui naudingus parodymus. Taigi teismo posėdyje kaltinamieji asmenys davė iš esmės naujus parodymus, prieštaraujančius savo ankstesniems parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teismas iš esmės netyrė kaltinamųjų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nelygino jų su šių asmenų parodymais teisme ir nevertino jų, t. y. netyrė ir nevertino dalies byloje esančių duomenų, negalinčių neturėti esminės reikšmės konstatuojant faktines bylos aplinkybes. Teismas taip pat netyrė duomenų, gautų kontroliuojant kaltinamųjų Elektroninių ryšių (telekomunikacijų) tinklais perduodamą informaciją.
Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys ir įrodymai turi būti ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Teisiamajame posėdyje įrodymai tiriami BPK 271-292 str. nustatyta tvarka, įrodymai tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus (BPK 242 str. 1 d.) ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimą (BPK 20 str. 5 d.). BPK 276 str. l d. 3 p. nurodyta, kad kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai, kai kaltinamasis duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme. Aptariamo straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai. Tačiau pirmosios instancijos teismo posėdyje šių asmenų parodymai, duoti ikiteisminio bylos tyrimo metu, Elektroninių ryšių (telekomunikacijų) tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauti duomenys nebuvo skelbiami, jie analizuojami iš karto nuosprendyje. Tokia tvarka pažeidžia BPK 301 str. 1 d. reikalavimą, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį teisme, tokie duomenys negali būti pagrindas paneigti teismo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Tai taip pat vertintina kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.
3. Dėl BK 260 str. 1 d. taikymo
Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad nustatyta, jog kaltinamasis V. K. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, bei jas platino - iki 2009 m. rugpjūčio 20 d., tikslus laikas nenustatytas, nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti įgijo ne mažiau kaip 0,145 g šviesiai pilkos spalvos sausų miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,044 g narkotinės medžiagos heroino, bei ne mažiau kaip 0,301 g šviesiai rudos spalvos kietos medžiagos fragmentų, kurių sudėtyje buvo 0,094 g narkotinės medžiagos heroino, kurias neteisėtai parsigabeno ir laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. rugpjūčio 20 d. apie 11.15 val. ir 15.20 val. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), įgytas narkotines medžiagas heroiną už 540 Lt pardavė ir tokiu būdu platino kaltinamajam A. B. .
Tačiau motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje nurodyta, kad „vertinant išdėstytų įrodymų visumą, vienareikšmiai konstatuotina - kaltinamojo A. B. kaltė 2009 m. rugpjūčio 20 d. apie 15.20 val., iš anksto susitarus su kaltinamuoju S. I. , iš kaltinamojo V. K. įgijus narkotines medžiagas - 0,094 g. heroino, jas laikius ir gabenus, turint aiškiai apibrėžtą tikslą jas platinti ir šį tikslą objektyviai materializuotais veiksmais realizavus, tai yra, minėtas narkotines medžiagas perdavus kaltinamajam S. I. , laikytina įrodyta visiškai. Tuo remiantis laikytina visiškai įrodyta ir kaltinamojo S. I. kaltė padarius baudžiamajame įstatyme numatytą, taigi pavojingą veiką, tai yra įgijus, laikius ir gabenus narkotines medžiagas - 0,094 g heroino, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina šioje dalyje esant įrodytą ir kaltinamojo V. K. kaltę. Kaltinamųjų A. B. , S. I. ir V. K. nusikalstami veiksmai šioje dalyje kvalifikuotini pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamieji narkotines medžiagas įgiję, laikę ir gabenę, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o kaltinamasis V. K. jas ir platinęs“. Analizuojant motyvuojamąją nuosprendžio dalį, galima vienareikšmiškai teigti, kad teismas, priimdamas nuosprendį, savo iniciatyva iš esmės skirtingomis pakeitė kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, o tai prieštarauja BPK 256 str. 1 ir 3 d. nuostatoms. Kaip matyti, teismas nustatė, kad V. K. , A. B. ir S. I. 2009 m. rugpjūčio 20 d. įsigiję, laikę ir gabenę, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas - 0,094 g heroino. Tačiau V. K. kaltinime inkriminuojama, kad jis iki 2009 m. rugpjūčio 20 d. ikiteisminio tyrimo metu (data ir laikas nenustatytas), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įsigijo 0,094 g narkotinę medžiagą – heroiną ir jas neteisėtai atgabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini).
Iš kitos pusės, teismas pažeidė BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimus, nurodydamas, kad V. K. ikiteisminio tyrimo metu (data ir laikas nenustatytas), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti įsigijo narkotines medžiagas. Pagal BPK 305 str. 1 d. 1 p. apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 1 d. 2 p. reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Teismo nuospredžio turinys patvirtina, kad šių reikalavimų nesilaikyta. Narkotinės medžiagos - 0,094 g heroino - įsigijimo konkrečios aplinkybės nenustatytos ir neįrodytos bylos duomenimis. Dėl to kaltinimas dėl minėtų medžiagų įsigijimo, laikymo ir gabenimo turint tikslą parduoti, laikytinas nekonkrečiu ir pagrįstas prielaidomis, t. y. iš esmės tuo, kad narkotinės medžiagos buvo laikomos pas A. B. namuose. O V. K. kaltę teismas laikė įrodyta vien todėl, kad A. B. jam skambino ir buvo adresu Naujakiemio g. 23 (tačiau tikslus adresas nenustatytas). Iš kitos pusės, teismas nesiaiškino vieno svarbaus klausimo, kodėl A. B. , kurio atžvilgiu buvo taikomi BPK 154 str. ir 160 str., nebuvo iškart su įkalčiais sulaikytas, kai išėjo iš (duomenys neskelbtini).
Teismas nurodė, kad „nustatyta, jog su minėtu asmeniu kaltinamasis A. B. mobilaus ryšio priemonėmis bendraująs ir narkotinių medžiagų įgijimo dieną, tai yra 2009 m. rugpjūčio 20 d., 10.57 val., 14.34 val. bei 15.04 val., taigi vos keliasdešimčiai minučių iki narkotinių medžiagų heroino įgijimo. Galiausiai, baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog mobilaus ryšio telefonas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus kratą, rastas ir išimtas kaltinamojo V. K. gyvenamojoje vietoje.<...> Galiausiai, kaltinamųjų A. B. ir S. I. atžvilgiu atliekant slaptus sekimo veiksmus, nustatyta, jog būtent 2009 m. rugpjūčio 20 d., būtent apie 15.13 val. - 15.24 val., tai yra dieną ir iš esmės tapačiu laiku, kuomet kaltinamasis A. B. narkotines medžiagas - 0,094 g heroino - įgijęs, kaltinamasis A. B. , netoliese laukiant kaltinamajam S. I. ir kitiems kartu su jais buvusiems asmenims, nuėjęs link (duomenys neskelbtini) ir įėjęs į vieną iš namo laiptinių. Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), gyvenąs būtent kaltinamasis V. K. .<...> Baudžiamosios bylos medžiaga - 2009 m. rugsėjo 3 d. įtariamojo apklausos protokolu - nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. B. nurodė, jog narkotines medžiagas – heroiną - 2009 m. rugpjūčio 20 d. du kartus po 1 g už 270 Lt jis įgijęs iš asmens vardu „V.“, gyvenančio (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. 1. 2-4). Tai, jog 2009 m. rugpjūčio 20 d., po pietų, narkotines medžiagas - apie 1 g heroino už 270 Lt kaltinamasis A. B. įgijęs iš asmens vardu „V.“, ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir kaltinamasis S. I. (t. 3, b. 1. 121-123, 136-137). Galiausiai baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog kaip asmenį, iš kurio 2009 m. rugpjūčio 20 d. kaltinamasis A. B. įgijęs narkotines medžiagas, kaltinamieji A. B. ir S. I. nurodę į adresu - (duomenys neskelbtini) gyvenantį kaltinamąjį V. K. (t. 3, b. 1. 130-133, t. 4, b. l. 5-9). Visa šių objektyviai konstatuotų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog narkotines medžiagas heroiną 2009 m. rugpjūčio 20 d. apie 11.15 val. ir apie 15.20 val. kaltinamasis A. B. įgijęs būtent iš kaltinamojo V. K. “.
BPK 7 str. deklaruojamas rungimosi principas, tai reiškia, kad byla teisme turi būti sprendžiama ginčo keliu. BPK įpareigoja teismą neapsiriboti vien tik proceso dalyvių pateikiamais duomenimis, bet ir pačiam siekti nustatyti byloje tiesą. Tačiau šioje byloje teismas užėmė kaltintojo poziciją, visas abejonės aiškino ne kaltinamojo V. K. naudai, nors abejonės, kurių nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai, ir nesiekė nustatyti tiesą byloje. Be to, ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme pasirinkta bylos aplinkybių tyrimo loginė schema, kuomet, nepatvirtinus ar nepaneigus visų galimų tyrimo versijų, pasirenkama viena iš galimų prielaidų apie nusikaltimo įvykdymo mechanizmą (kuris galėjo būti, bet tai reikia patikimai patvirtinti, tačiau to galėjo ir nebūti, bet tai reikia neginčijamai paneigti) ir jo pagrindu vertinami kaltininkų veiksmai, yra ydinga ir nepriimtina.
Taip pat nuosprendyje nurodyta, kad „baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog kaltinamasis A. B. tiek viso ikiteisminio tyrimo, kuomet buvo apklaustas ne kartą, tiek teisminio nagrinėjimo metu, visais be išimties atvejais nuosekliai ir analogiškai nurodė, jog narkotines medžiagas 0,044 g heroino 2009 m. rugpjūčio 20 d., apie 11.15 val., iš kaltinamojo V. K. jis įgijęs savo reikmėms, dalį kurių suvartojęs nedelsiant, o dalį pasilikęs vakarui. Šiuos kaltinamojo paaiškinimus patvirtinančių įrodymų byloje nėra, vienok nėra ir šiuos kaltinamojo A. B. parodymus pagrįstai paneigiančių įrodymų. <...> Tokiu būdu konstatuotina, jog kaltinamajam A. B. pareikštas kaltinimas šioje dalyje laikytinas įrodytu tik dalinai - kaltinamojo kaltė padarius baudžiamajame įstatyme numatytą, taigi pavojingą veiką įgijus, laikius ir gabenus narkotines medžiagas ir jas įgijus iš kaltinamojo V. K. laikytina įrodyta visiškai. Tuo tarpu pareikštas kaltinimas narkotines medžiagas 0,044 g heroino įgijus, laikius ir jas gabenus, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti kaltinamojo A. B. atžvilgiu laikytinas nepagrįstu. Minėti kaltinamojo nusikalstami veiksmai tokiu būdu kvalifikuotini pagal BK 259 straipsnio 1 dalį“. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. K. kaltu pagal BK 260 str. 1 d., o A. B. kaltu pagal BK 259 str. 1 d., šiurkščiai pažeidė BPK 20 ir 305 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5 ir 3.1.8 punktų reikalavimus. Esant šioms aplinkybėms, nuosprendžio dalis dėl V. K. nuteisimo pagal BK 260 str. 1 d. dėl neteisėto narkotinės medžiagos 0,094 g heroino įgijimo, laikymo ir gabenimo, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, ir tolimesnio platinimo A. B. nenustatytomis aplinkybėmis turi būti panaikinta nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Teismų praktikoje narkotinės medžiagos platinimas suprantamas, kaip jos neatlygintinas (kitaip platinant) perdavimas kitiems asmenims. Analizuojant bylos medžiagą teismas padarė išvadą, kad V. K. 2009 m. rugpjūčio 20 d. pardavė A. B. narkotinę medžiagą 0,094 g heroino už 540 Lt, o vėliau nurodė, kad šį medžiagos kiekį jis platino, t.y. neatlygintinai perdavė A. B. . Taigi tokia teismo nuosprendyje padaryta išvada duoda pagrindą teigti, kad teismo išvadų dalis dėl BK 260 str. 1 d. dalies taikymo nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, o kaltinimas dėl narkotinės medžiagos 0,094 g heroino įsigijimo, gabenimo, laikymo turint tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, nekonkretus bei pagrįstas prielaidomis. Vadinasi, šiuo atveju netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 260 str. 1 d., pažeistos BPK 1 str. 1 d., 3 str. 1 d. 1 p., 44 str. 6 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 1 ir 2 p. nuostatos. Minėti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai.
4. Dėl BK 260 str. 2 d. taikymo.
Analizuojant kaltinimą, pagal kurį V. K. perduotas teismui, galima padaryti pagrįstą išvadą, kad V. K. buvo kaltinamas dėl didelio kiekio narkotinės medžiagos heroino įsigijimo, laikymo ir gabenimo turint tikslą ją parduoti ir psichotropinės medžiagos amfetamino įsigijimo, laikymo ir gabenimo turint tikslą ją parduoti. Toliau V. K. 0,144 g psichotropinės medžiagos amfetamino pardavė J. P. , o didelį kiekį heroino tik neteisėtai laikė savo bute.
Tuo tarpu teismo išvada, kad yra nustatyta, jog V. K. neteisėtai įsigijo, gabeno ir laikė didelį kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, ir jas pardavė, yra nepagrįsta. Kaltinamasis V. K. teisme paaiškino, jog pas jį kratos metu rastas narkotines medžiagas amfetaminą jis vartoja pats, amfetaminą pirko savo reikmėms, elektroninių svarstyklių pagalba amfetaminą padalino į dienos dozę, o heroiną, kurį paliko vienas asmuo, laiko kaip užstatą už paskolintus 800 Lt. V. K. versiją, kad heroiną gavo kaip užstatą už skolą patvirtina tai, jog kratos metu pas V. K. rastas tik vienas plastikinis maišelis, kuriame buvo kietos, šviesios medžiagos fragmentas heroinas, o ne milteliai, kuriuos galima susverti į dozes. Taip pat teismas nepagrįstai rėmėsi neleistinais ir nepatikimais J. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji teisme pakeitė.
Šios aplinkybės prieštarauja nuosprendyje nurodytiems teismo motyvams, jog „baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog, atlikus kratą kaltinamojo V. K. gyvenamojoje vietoje narkotinės ir psichotropinės medžiagos heroinas, amfetaminas ir metamfetaminas, kurių kiekis, kaip konstatuota, buvęs didelis, buvusios išskaidytos į atskirus vienetus, narkotinės ir psichotropinės medžiagos, atkreiptina, nedideliais kiekiais buvusios atskiruose polietileniniuose maišeliuose, kurių aptikta 23, šie maišeliai buvę atskirose buto vietose. Logiška, jog šios, atkreiptina skirtingų rūšių, tiek narkotinės, tiek psichotropinės medžiagos buvusios paruoštos būtent platinimui. Nustatyta, jog kratos metu pas kaltinamąjį V. K. rastos ir išimtos elektroninės svarstyklės bei lopetėlė, ant kurių, pažymėtina, aptikti vėlgi skirtingų narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakai. Logiška, jog šiomis priemonėmis narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo sveriamos ir tokiu būdu ruošiamos platinimui“. Šių abejonių bylos nagrinėjimo metu teismas nepašalino, todėl visos abejonės turi būti aiškinamos nuteistojo V. K. naudai. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad inkriminuojamo V. K. nusikaltimo sudėties subjektyvioji pusė – tikslas - įrodytas. Apibendrinant galima konstatuoti, kad kaltinimas dėl 4,814 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir 2,356 g narkotinės medžiagos heroino įsigijimo, gabenimo ir laikymo turint tikslą juos platinti laikytinas nekonkrečiu ir pagrįstas prielaidomis. Esant šioms aplinkybėms, nuosprendžio dalis dėl V. K. nuteisimo pagal BK 260 str. 2 d. turi būti perkvalifikuota į BK 259 str. 1 d.
Teismo posėdyje prokurorė prašė nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nuteistoji J. P. ir jos gynėjas prašė patenkinti nuteistosios apeliacinį skundą. Nuteistieji V. K. , A. B. ir S. I. bei jų gynėjai prašė patenkinti jų apeliacinius skundus arba nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.
BPK 320 str. 3 d. nustatyta, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla bei, esant pagrindui, ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje, buvo pažeisti Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimai dėl teismo nešališkumo.
Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo principas reiškia, jog teismas turi būti nešališkas tiek subjektyviai, tiek ir objektyviai. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje Daktaras prieš Lietuvą (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000) yra teigiama: „Teismas primena, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę <...>. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir, visų pirma, bylos šalims <...>”. Analogiškai nešališkumo principas aiškintas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyse 2K-527/2010, 2K-195/2010, 2K-193/2010, 2K-176/2010, 2K-446/2009, 2K-228/2009, 2K-198/2009, 2K-340/2008.
Pradėjus apeliacine tvarka nagrinėti bylą apygardos teisme, byloje dalyvaujanti prokurorė pareiškė, kad susipažinus su byla pastebėtas esminis BPK pažeidimas, jog nuteistajam S. I. iki šiol nėra įteiktas kaltinamasis aktas. Šią aplinkybę patvirtino ir nuteistasis S. I. . Duomenų, paneigiančių šį prokurorės ir nuteistojo S. I. nurodytą faktą, byloje nėra. Priešingai, iš byloje esančio Klaipėdos apskrities VPK ONTB 2010-04-26 rašto turinio matyti, kad kaltinamojo akto nuorašas įtariamajam S. I. nėra įteiktas (t. 5, b. l. 99). 2010-06-21 teisiamajame posėdyje, kuriame iš esmės buvo pradėta nagrinėti baudžiamoji byla dėl kaltinimų V. K. , A. B. , J. P. ir K. J. , t. y. prokuroro perskaitytas kaltinamasis aktas ir apklausti kaltinamieji A. B. , J. P. ir K. J. , kaltinamasis S. I. nedalyvavo, nes tuo metu jis buvo pasislėpęs nuo teismo ir 2010-05-12 nutartimi baudžiamoji byla S. I. atžvilgiu buvo išskirta. Po pertraukos vykusiame 2010-09-23 teisiamajame posėdyje (prieš tai 2010-09-16 nutartimi teisėja priėmė sprendimą baudžiamąją bylą kaltinamojo S. I. atžvilgiu nagrinėti kartu su kitų kaltinamųjų V. K. , A. B. , J. P. ir K. J. atžvilgiu nagrinėjama byla) S. I. dalyvavo (buvo etapuotas), tačiau jam, pažeidžiant BPK 271 str. 1 d. nuostatas, nebuvo paskelbtas kaltinamasis aktas, jis nepaklaustas, ar supranta kaltinimą, jam neišaiškinta kaltinimo esmė ir jis nepaklaustas, ar prisipažįsta kaltas. Be to, S. I. nebuvo perskaityti 2010-06-21 teisiamajame posėdyje, t. y. kitoje baudžiamojoje byloje (tada S. I. byla buvo išskirta ir vėliau nesujungta) duoti kitų kaltinamųjų A. B. , J. P. ir K. J. parodymai, nebuvo suteikta galimybė užduoti jiems klausimus, nors A. B. ir S. I. buvo kaltinami bendrininkavimu įgyjant heroiną iš V. K. . Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai suvaržė kaltinamojo S. I. BPK 22 str. 3 d. ir 44 str. 7 d. numatytas teises gauti kaltinamojo akto nuorašą ir žinoti, kuo jis kaltinamas, t. y. jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai, dalyvauti tiriant įrodymus, nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus, duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių teismui nurodytų aplinkybių, t. y. kaltinamajam garantuojamą teisę į teisingą procesą. Pažymėtina, kad teismui 2010-05-12 nutartimi baudžiamąją bylą S. I. atžvilgiu išskyrus, t. y. S. I. bylai tapus atskira baudžiamąja byla, kuriai turi būti suteiktas individualus numeris, išnykus bylų išskyrimo pagrindui bylos taip ir nebuvo sujungtos į vieną bylą (teismo sprendimas bylą kaltinamojo S. I. atžvilgiu nagrinėti kartu su kitų kaltinamųjų V. K. , A. B. , J. P. ir K. J. atžvilgiu nagrinėjama byla, t. y. vieno proceso metu nagrinėti dvi atskiras nesujungtas baudžiamąsias bylas nėra numatytas baudžiamojo proceso įstatyme ir negali būti prilygintas baudžiamojo proceso įstatymo reglamentuotam bylų sujungimui). Tuo būdu apylinkės teismas, vieno proceso metu išnagrinėjęs dvi prieš tai išskirtas ir vėliau nesujungtas baudžiamąsias bylas, ignoruodamas akivaizdžią aplinkybę, jog kaltinamajam S. I. nėra įteiktas kaltinamojo akto nuorašas, neužtikrinęs, kad kaltinamasis aktas S. I. būtų perskaitytas teisme įrodymų tyrimo metu, prieš S. I. apklausą neišsiaiškinęs jo pozicijos dėl inkriminuoto kaltinimo, nesupažindindamas S. I. su kitų kaltinamųjų jam nedalyvaujant duotais parodymais ir nesudarydamas jam galimybės užduoti šiems kaltinamiesiems klausimus, šiurkščiai ir iš esmės suvaržė ne tik S. I. , bet ir kaltinamųjų V. K. bei A. B. , kuriems inkriminuoti kaltinimai yra susiję su S. I. inkriminuotu kaltinimu, įstatymo garantuotas teises ir teisėtus interesus (S. I. duoti parodymai bei užimta gynybos pozicija turi tiesioginės reikšmės V. K. bei A. B. veiksmų vertinimui). Aptarti pirmosios instancijos teismo padaryti akivaizdūs proceso įstatymo pažeidimai kelia pagrįstas abejones, jog nagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas objektyviuoju aspektu nebuvo nešališkas kaltinamųjų atžvilgiu. Tokių pažeidimų šalinimas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kolegijos nuomone, nėra įmanomas, kadangi minimi pažeidimai turi būti pašalinti – įteiktas kaltinamojo akto nuorašas, išspręstas išskirtų bylų sujungimo klausimas, pilna apimtimi užtikrinta kaltinamųjų teisė į gynybą – atitinkamai iki pradedant įrodymų tyrimą pirmosios instancijos teisme ir pirmosios instancijos baigiamojo dokumento priėmimo, o ne po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, kas būtų vargiai suderinama su baudžiamojo proceso įstatyme garantuota kaltinamųjų teise į teisingą bylos nagrinėjimą.
Kolegija iš dalies sutinka ir su nuteistojo V. K. apeliaciniame skunde išdėstytomis abejonėmis apylinkės teismo nešališkumu, vertinant byloje surinktus įrodymus, t. y. tuo, kad šioje byloje teismas užėmė kaltintojo poziciją.
Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies (nusprendžio 14 p., 3 pastraipa) matyti, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 20 str. nuostatomis, pripažino tinkamais ir leistinais įrodymais kaltinamųjų A. B. , S. I. , J. P. ir K. J. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, tokiu būdu akivaizdžiai pažeisdamas BPK įtvirtintus įrodymų leistinumo ir jų vertinimo principus. BPK 301 str. 1 d. nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 str. nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas aplinkybes, byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kaip liudytojai gali būti apklausti apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikę pareigūnai (BPK 276 str. 1, 4 d.), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. BPK 20 str. 1–5 d. nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pats įstatymų leidėjas nustatė skirtingą reikšmę kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme (BPK 276 str. 1 d.), ir šių asmenų parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui (BPK 276 str. 4 d.). Tai reiškia, kad kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai teisiamajame posėdyje gali būti perskaitomi tik įstatyme numatytais atvejais, be to, tie parodymai gali būti pripažinti įrodymais tik tuo atveju, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tuo tarpu teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus (kasacinės bylos Nr. 2K-450/2007, 2K-451/2007, 2K-92/2009) ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą bei specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus. Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui (kasacinės bylos Nr. 2K-285/2010, 2K-179/2010, 2K-165/2009, 2K-52/2009, 2K-206/2008, 2K-274/2008, 2K-7-198/2008, 2K-412/2008).
Taigi kaltinamiesiems A. B. , S. I. , J. P. ir K. J. teisiamajame posėdyje iš esmės pakeitus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, apylinkės teismas itin kruopščiai turėjo ištirti kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, palyginti juos su jų teisme duotais parodymais, nustatyti kaltinamųjų parodymų pakeitimo priežastis. Tuo tarpu iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad kaltinamųjų A. B. , S. I. ir J. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti ne kaltinamųjų apklausos teisme metu, o įrodymų tyrimo pabaigoje kaip kita rašytinė medžiaga, nesiaiškinant prieštaravimų tarp šių ir kaltinamųjų teisme duotų parodymų bei nemėginant jų pašalinti kaltinamųjų apklausos metu. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas tik formaliai konstatavo, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų parodymai visa apimtimi atitinka ikiteisminio tyrimo metu taikant procesines prievartos priemones nustatytas aplinkybes ir duomenis bei šiuos veiksmus kaltinamųjų atžvilgiu atlikusių policijos pareigūnų paaiškinimus, nepateikdamas išsamios analizės, kokias būtent teisme ištirtais įrodymais nustatytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų duoti parodymai ir kodėl būtent šie parodymai, o ne teisme duoti parodymai yra įrodymų viseto, pagrindžiančio kaltinamųjų kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų, dalis. Beje, atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, didelę reikšmę įgyja išsamus kitų byloje esančių įrodymų ištyrimas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad šioje byloje vieni iš tokių įrodymų, kuriais buvo grindžiama nuteistųjų kaltė, buvo V. K. , A. B. ir S. I. pokalbių telefonais pasiklausymo metu gauti duomenys. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad minėtų pokalbių suvestinės buvo pagarsintos, tačiau garso įrašai, kurių pagrindu šios suvestinės buvo padarytos, neišklausyti, t. y. pokalbių suvestinėje užfiksuoti duomenys BPK nustatytomis priemonėmis nepatikrinti. Teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota (t. 6, b. l. 43-52), kad 2010-09-23 teisiamasis posėdis, kurio metu buvo apklausti kaltinamasis S. I. , liudytojai V. R. , G. S. , L. Š. , ištirta dalis 1 bylos tome esančios rašytinės medžiagos, tame tarpe 40 lapų apimties pokalbių suvestinė, truko 40 minučių (nuo 9.20 val. iki 10 val.), po to po pertraukėlės iki 10.50 val. apytiksliai per 40-45 minutes buvo ištirta visa kita rašytinė bylos medžiaga, tame tarpe ir didelės apimties pokalbių suvestinės bei nuosprendyje minimi kaltinamųjų apklausų ikiteisminio tyrimo metu protokolai, užduodami klausimai kaltinamiesiems. Akivaizdu, kad nuodugniai ir tinkamai ištirti tokios apimties rašytinę bylos medžiagą per kiek daugiau nei valandą laiko, priimant dėmesin, kad per šį laiką dar buvo atlikta pakankamai daug laiko užėmusi eilės asmenų apklausa (tą patvirtina protokole užfiksuoti pakankamai didelės apimties jų parodymai) fiziškai nėra įmanoma, kas leidžia pagrįstai manyti, jog rašytinė bylos medžiaga, tame tarpe ir ikiteisminio tyrimo metu asmenų duoti parodymai bei pokalbių suvestinės buvo tiriami skubotai ir atmestinai, galimai tik apsiribojant dokumentų išvardijimu.
Be to, iš nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas savo išvadą, jog kaltinamojo A. B. argumentai apie ikiteisminio tyrimo metu jo atžvilgiu darytą įtaką atmestini, pagrindė A. B. rašytu paaiškinimu (t. 3, b. l. 200, t. 4, b. l. 1), t. y. tokiu dokumentu, kuris BPK kaip įrodymų šaltinis nenumatytas, kadangi nurodytu laiku A. B. byloje jau turėjo įtariamojo statusą ir galėjo būti apklausiamas tik laikantis BPK nustatytos tvarkos bei užtikrinant teisę naudotis gynėjo paslaugomis. Aukščiau išdėstytas aplinkybes kolegija taip pat laiko esminiais BPK reikalavimų pažeidimais, sukliudžiusiais pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Nustačius, jog bylą išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, kuris objektyviąja prasme nebuvo nešališkas, t. y. nesuteikė pakankamų garantijų, pašalinančių bet kokias abejones savo, kaip institucijos, nešališkumu, be to, byla buvo išnagrinėta, suvaržius įstatymų garantuotas proceso dalyvių teises, nuosprendis naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nustačiusi besąlyginį pagrindą nuosprendžiui panaikinti kolegija, vengdama iš anksto nustatyti išvadas, kurias gali padaryti bylą iš naujo nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas, atskirai nepasisako dėl apeliacinių skundų argumentų, kuriais ginčijamos teismo padarytos išvados nuteistųjų kaltės, veikų kvalifikavimo ir bausmių skyrimo klausimais.
Panaikinant nuosprendį ir perduodant bylą iš naujo nagrinėti teismui, turi būti sprendžiamas ir kardomųjų priemonių kaltinamiesiems asmenims taikymo klausimas. Skundžiamu nuosprendžiu teismas kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskyrė V. K. ir S. I. . V. K. kaltinamas dviejų tyčinių sunkių nusikaltimų, už kuriuos numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymu, o S. I. kaltinamas vieno sunkaus, už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, ir vieno apysunkio tyčinių nusikaltimų padarymu. Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad jie dalyvavo šių nusikaltimų padaryme. Kaltinamieji nedirba ir neturi legalaus pajamų šaltinio, nusikalto neišnykus teistumui, be to, S. I. jau buvo pasislėpęs nuo teismo, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad paleisti iš suėmimo jie bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų šioje byloje nebūtų galima pasiekti. Todėl, vadovaujantis BPK 127 str. 9 d., V. K. ir S. I. suėmimo terminas pratęsiamas dar 3 mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p., 332 str., 127 str. 9 d., teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendį, ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Kaltinamųjų V. K. ir S. I. suėmimo terminą pratęsti trims mėnesiams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2011 m. gegužės 9 d.
Nutartis dalyje dėl suėmimo termino pratęsimo kaltinamųjų V. K. , S. I. ir jų gynėjų per 20 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.