Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. (J. S.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. S., Z. S., O. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas į posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant,Jį atstovauja jo pasirinkta atstovė(CPK 246 str.).

Posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad nėra nustatyta transmisija – teisių perėmimas tarp Trinuškevič ir V. T.. Po I. T. mirties V. T. mirė iki palikimo priėmimo. Trinuškevič negalėjo perimti turto, kurio neperėmė V. T.. Jis paveldėjo po žmonos mirties tik pajų. Apie turtinių teisių paveldėjimą nepaminėta. Paveldimas turtas Dailidėnų kaime. Be to, 2007-12-03 sutartis dėl turtinių ir neturtinių teisių neturi jokio pagrindo. Trinuškevič galėjo, bet neprašė nustatyti jos paveldėjimo dalies pagal įstatymą, neprašė paveldėjimo teisės po I. T. mirties. Išskyrus žmoną giminių jos neturėjo. Svetimi žmonės, nesusiję kraujo ryšiais negali būti paveldėtojais. Dokumentus dėl žemės nuosavybės tvarkė J. S., sūnėnas, kuris galėjo paveldėti palikimą, bet jo nepriėmė. 1993 m. priėmė palikimą J. S. tvarkydamas dokumentus, faktiškai pradėjo turtą valdyti. 1993 m. nebuvo ką priimti išskyrus pajų. Turėjo namą, ūkinius pastatus, bet šio turto niekas nepriėmė. Priėmė palikimą į visą turtą, bet mirties dieną nebuvo žemės. 2001 m. atsirado žemė ir tada priėmė palikimą. Stacevič nuėjus į VAVA gavo sprendimą, kur nurodyta, kad įteikiamas I. T. paveldėtojams.

Suinteresuoti asmenys L. S., Z. S. į posėdį neatvyko, apie posėdį jiems pranešta, todėl byla nagrinėta jiems nedalyvaujant(CPK 247str.).

Antra. Per daugiau kaip 18,5 metų nuo palikimo atsiradimo dienos (Remiantis LR 1964 m. CK 568 straipsniu - 1993-06-30), turtas, įeinantis į I. T. palikimą, nesvarbu, kada jis atsirastų ir iš ko jis besusidėtų, nuoseklia sandorių eile buvo perleistas man, trečiajam asmeniui O. J.. Kadangi vėlesniu sandoriu 2007-12-12 paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sutartimi J. T. visas jos turėtas paveldėjimo teises perleido O. J., tai O. J. pretenzijos į ginčo yra visiškai pagrįstos.

Trečia. Kreipimasis dėl palikimo priėmimo, praėjus daugiau kaip 18,5 metų nuo palikimo atsiradimo dienos, tuo labiau kai tas palikimas jau yra priimtas kitų teisę turinčių asmenų ir nuoseklia sandorių seka perleistas Įeitiems asmenims, yra piktnaudžiavimas teise. Todėl atmetant pareiškėjo prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, spręstinas ir pareiškėjo atsakomybės pagal LR CPK 95 straipsnį klausimas. Manytume, kad pareiškėjas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis turėtų būti nubaustas bent 2 000 Lt bauda, 50 proc. šios baudos dydžio priteisiant iš jo trečiajam asmeniui O. J.. Taip pat, atsižvelgiant j tai, kad tretysis asmuo O. J. turėjo bylinėjimosi išlaidų - advokatas jai pateikė 1500 Lt sąskaitą už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą byloje, iš pareiškėjo trečiajam asmeniui O. J. priteistinos ir šios bylinėjimosi išlaidos.

Suinteresuotas asmuo O. J. į posėdį neatvyko apie posėdį jai pranešta, todėl byla nagrinėta jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu ir palikimo atsiradimo vietoje galioję teisės aktai. Todėl, I. T., mirusios 1993-06-30, turto paveldėjimo klausimai turi būti sprendžiami pagal palikimo atsiradimo momentu galiojusį teisės aktą, 1964 m. Civilinį kodeksą.1964 m. CK 587 str. numatė, kad laikoma jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nepriklausomai nuo to, kokiu būdu buvo paveldima, būtina paveldėjimo sąlyga buvo palikimo priėmimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės ir t.t.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 1994-01-18 pažymoje Vilniaus rajono Nemenčinės apylinkės savivaldybė pažymi, kad I. T. iki mirties 1993-06-30 gyveno su vyru V. T. 1910 m. g. Vilniaus raj., Dailidėnų k. (b.l. 7). 1994 m. vasario 4 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, patvirtinantis, kad I. T., mirusios 1993-06-30 paveldimo turto įpėdinis yra jos vyras V. T. (b.l. 8), miręs 1996-01-02 (b.l. 10). Vilniaus rajono 5 notarų biuro 2010-10-08 rašte informuojama, kad 2007-05-10 Vilniaus rajono 5 notarų biure pradėta paveldėjimo byla po V. T. mirties, tuo tarpu paveldėjimo byla po I. T. mirties užvesta Vilniaus rajono 1 notarų biure, palikimą priėmė V. T. (b.l. 11, 41). Vilniaus rajono 7 notarų biuro 2010-08-30 rašte nurodoma, kad šiame biure po V. T. ir I. T. mirties paveldėjimo bylos neužvestos (b.l. 40). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo, kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (I. T.), testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b.l. 44).

Mirus teisės atkurti nuosavybės teises turėtojui, teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka.Tuo atveju, kai palikimą, kurį sudaro turtas, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis) priima keli įpėdiniai, jie proporcingai paveldėto turto daliai įgyja mirusio pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą turėtą ir paduodant prašymą atkurti nuosavybės teises jau pradėtą įgyvendinti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, t. y. reikalavimo teisę, kurios ypatumas yra tas, kad šią teisę įgyvendinus subjektinės nuosavybės teisės į materialų turtą turėtoju tampa ne šią teisę turėjęs ir įgyvendinęs, o miręs asmuo, ir kiekvienam įpėdiniui perduodamas nuosavybėn tas materialus turtas, kuris buvo gautas jam įgyvendinus reikalavimo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl notarės G. D. veiksmų, bylos Nr. 3K-3-122/2008).

Bylos duomenys patvirtina, kad 2001-09-05 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 41-11268 atkurtos nuosavybės teisės į I. T. tenkančią buvusio savininko P. Z. turtą - 6 ha žemės žemės sklypą, esantį Vilniaus apskrityje, Vilniaus rajone, Sužionių seniūnijoje, Batviniškių kaime (b.l. 16).2001-09-05 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 41-11265 atkurtos nuosavybės teises į J. S. tenkantį buvusio savininko P. Z. turtą – 1,50 ha žemės žemės sklypą, esantį Vilniaus apskrityje, Vilniaus rajone, Sužionių seniūnijoje, Batviniškių kaime (b.l. 18). 2002-11-11 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 41-14116 atkurtos nuosavybės teises į mirusiajai I. T. tenkančią buvusio savininko P. Z. turtą – 11,04 ha žemės žemės sklypą, esantį Vilniaus apskrityje, Vilniaus rajone, Sužionių seniūnijoje, Batviniškių kaime (b.l. 19). Iš 2001-09-20 Nekilnojamojo turto registro pažymėjimo matyti, kad 1. 2001.09.20 d., įregistruojant žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre yra suteiktas įrašo Nr. 41/22985. Registro vers. Nr. 1, versijos data 2001.09.20. 2. Žemės sklypo adresas ir kadastro numeris: Vilniaus r. sav. Batviniškių vs.. 417B1020 Kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Veriškių k.v. Žemės sklypo unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); 1) Z. S. (duomenys neskelbtini) Dalis bendrojoje nuosavybėje: 15000/120000: Juridinis žemės sklypo (jo dalies) įsigijimo pagrindas: 2001.09.05 Nr.41-11267, Apskrities viršininko sprendimas Disponavimo žemės sklypų (jo dalimi) apribojimai: nėra, 2) L. S. (duomenys neskelbtini) Dalis bendrojoje nuosavybėje: 15000/120000 Juridinis žemes sklypo (jo dalies) įsigijimo pagrindas: 2001.09.05 Nr.41-11266, Apskrities viršininko sprendimas Disponavimo žemės sklypu (jo dalimi) apribojimai: nėra 3) J. S. (duomenys neskelbtini) Dalis bendrojoje nuosavybėje: 15000/120000 Juridinis žemės sklypo (jo dalies) Įsigijimo pagrindas: 2001.09.05 Nr.41-11265, Apskrities viršininko sprendimas Disponavimo žemės sklypu (jo dalimi) apribojimai: NĖRA 4) I. T.: 41000255 Dalis bendrojoje nuosavybėje: 60000/120000 Juridinis žemės sklypo (jo dalies) įsigijimo pagrindas: 2001.09.05 Nr.41-11268, Apskrities viršininko sprendimas (b.l. 17). 2010-09-06 VĮ Registų centro rašte nurodoma, kad 2010-09-06 duomenimis I. T. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus nebuvo registruotos (b.l. 29). V. T. nuosavybės teisės registruotos į žemės sklypą, esantį Dailidėnų k., Vilniaus r., unikalus Nr. 4120-0300-0037 (b.l. 30-31).

Iš gimimo akto įrašo, liudijimo, santuokos liudijimo matyti, kad pareiškėjas J. S. yra D. S. (Zajančkovskajos), gim. 1930-08-06, ir B. S. sūnus, gimęs 1961-06-24, D. S. 1961-07-23 susituokė su B. S. (b.l. 32-35). Iš mirties liudijimo matyti, kad D. S. mirė 1990-11-24 (b.l. 14-15).

Pareiškėjas prašo nustatyti, kad jis priėmė I. T. (pareiškėjo motinos D. S. sesers) palikimą, pradėdamas jį faktišką valdyti. Tačiau byloje nustatyta, jog po I. T. mirties jos palikimą priėmė V. T.. 1994 m. vasario 4 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą patvirtina, kad I. T., mirusios 1993-06-30 paveldimo turto įpėdinis yra jos vyras V. T. (b.l. 8), šis liudijimas galiojantis, nepanaikintas. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-09-15 sprendimu (b.l. 12-13) nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. T., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus rajone, Nemenčinės sen., Dailidėnų kaime, po V. T., a.k(duomenys neskelbtini) mirties (1996-01-02), jo mirties dienai esamą palikimą pagal testamentą (1995-11-09) priėmė nuo palikimo atsiradimo dienos. Byloje pateikti įrodymai, kad 1995-11-09 testamentu V. T. paliko gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius Dailidėnų k., Vilniaus r., J. T. (b.l. 87). Vilniaus rajono 5 notarų biuras 2007-06-01 išdavė liudijimą, kad J. T. priėmė palikimą po V. T. mirties (b.l. 97). 2007-12-12 paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartimi J. T. pardavė O. J. asmeninės nuosavybės teise visas jai priklausančias paveldėjimo teises į visą turtą ir turtines teises atsiradusias po V. T. mirusio 1996-01-02 mirties (b.l. 73-74). O. J. 2007-10-26 įgaliojimu įgaliojo dukrą V. J. – M. atstovauti jos interesus visose įstaigose, įmonėse, organizacijose, teismo įstaigose (b.l. 75).

Teisė paveldėti pereina kitiems asmenims ne nuo teismo sprendimo priėmimo momento ar nuo to, įgyvendino įpėdinis paveldėjimo teisę ar ne, bet nuo juridiškai reikšmingo fakto, kad palikėjas nepriėmė palikimo. Įstatyme nustatytas terminas, per kokį laikotarpį galima priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Šis terminas nėra naikinamasis, tačiau tai ir ne vien senaties terminas. Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą. Termino praleidimo pasekmės nustatytos CK 5.57 straipsnio 2 dalyje.

Tais atvejais, kai asmuo priėmė palikimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, bet neišsiėmė paveldėjimo teisės liudijimo, nėra kliūtis, jam mirus, palikimui jo įpėdiniams priimti, nes šie tik sutvarko privalomus formalumus, reikalingus paveldėtam turtui įforminti.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skundą dėl Panevėžio miesto 1–ojo notarų biuro notarės V. J. veiksmų, bylos Nr. 3K-3-162/2008).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, t.y. pareiškėjo J. S. prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjas priėmė I. T. palikimą, nustatymo. Fakto, kad pareiškėjas priėmė palikimą, nustatymas lemtų jo teisę įgyti palikimą, t. y. paveldėti mirusiojo turtą. Paveldėjimas – tai mirusiojo fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimo teisė reiškia atitinkamų institucijų pareigą netrukdyti paveldėtojams ir leisti jiems laisvai įgyvendinti šią teisę. Teisė į paveldėjimą įgyvendinama priimant palikimą arba jo atsisakant. Kai palikimas yra priimamas, paveldėjimo santykiai plėtojasi toliau, kol nebus išspręstas paveldėto turto likimas ir nebus įformintos paveldėtojo teisės; jeigu paveldėtojas atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. J. A. V., bylos Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-523/2007). Kitų asmenų teisė paveldėti gali atsirasti tik tuo atveju, jeigu įpėdiniai, kurių teisė paveldėti atsiranda palikėjo mirties dieną, palikimo nepriima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. Panevėžio miesto 1–ojo notarų biuro notaras, bylos Nr. 3K-3-162/2008). Nors pareiškėjo pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad 2007-05-09 J. S. sumokėjo 250 Lt Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai už I. T. žemės mokestį (b.l. 23), 2007-05-09 sumokėjo 400 Lt (b.l. 26), tačiau šie veiksmai nelaikytini veiksmais, įrodančiais palikimo priimimą po I. T. mirties 1993-06-30, kadangi veiksmai, reiškiantys faktinį palikimo priėmimą turėjo būti atlikti iš karto po palikėjo mirties. Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą, t.y. tapti palikėjo turto savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to, per įstatymo nustatytą terminą. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turėjo išreikšti savo valią per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Nagrinėjamu atveju įrodyta, jog I. T. palikimas įstatymų nustatyta tvarka buvo priimtas kito asmens, t.y. jos vyro V. T., tuo tarpu pareiškėjas per įstatymų nustatytą šešių mėnesių terminą jokių veiksmų priimti palikimą, neatliko. Teismas pažymi ir tai, jog įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Be to, pareiškėjas yra ketvirtos eilės palikėjos įpėdinis (1964 metų CK 573 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tokiu būdu sutiktina su suinteresuoto asmens asgumentais, kad pareiškėjas neturi teisės priimti nei viso, nei dalies palikimo, kadangi I. T. palikimas jau yra priimtas ankstesnės eilės paveldėtojų. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjo, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, bylos duomenis, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas savo reikalavimo neįrodė, todėl pareiškimas pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas.

Atmetus pareiškimą iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui O. J. priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kadangi jos susidarė dėl pareiškėjo kreipimosi į teismą. Matyti, kad suinteresuotam asmeniui O. J. adv. E. L. išrašyta sąskaita už atstovavimą byloje 1500 Lt sumai (b.l. 93), todėl šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjo O. J. (CPK 93 str.).

O. J. prašė jai priteisti iš pareiškėjo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 2000 Lt baudą, 50 procentų (1000 Lt) priteisiant jai, tačiau šis prašymas negali būti tenkinamas, kadangi pareiškėjo kreipimasis į teismą su pareiškimu yra jo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas, todėl net ir pareiškimo netenkinimo atveju šios teisės realizavimas negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu teisėmis, nes tai reikštų nepagrįstą asmens teisė kreiptis teisminės gynybos pasirenkant jam priimtiną teisių gynimo būdą, ribojimą, be to, byloje net ir nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis byloje.

Iš pareiškėjo priteistinos pašto išlaidos (19 Lt) valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo J. S. pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo J. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų O. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš pareiškėjo J. S. 19 Lt (devyniolika litų) pašto išlaidų valstybei(gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.