- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-11
- Bylos Nr.
- 2A-897-340/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02654-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė (pran.), Jelena Šiškina, Vytautas Zelianka
- Pareiškėjas
- J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- L. S., Z. S., O. J.
- Kategorijos
- 118.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. S., Z. S., O. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po I. T., mirusios 1993-06-30, kurį sudaro atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Nurodė, kad po I. T. mirties jos vyras, V. T., 1994-02-04 priėmė palikimą pagal įstatymą. Paveldimą turtą, kuriam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, sudarė 121, 93 Lt pajus. 1996-01-02 mirė V. T., kuris pas jį buvusį turtą pagal testamentą paliko svetimam žmogui, t.y. savo namą su ūkiniais pastatais ir savo žemę, esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad pareiškėjo motina, S. D., mirė (duomenys neskelbtini) ir iki to laiko nespėjo atkurti nuosavybės teises į savo tėvo, P. Z., žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Jos nuosavybės teises į tėvo žemę buvo atkurtos jos vaikams po motinos mirties. Atkreipė dėmesį, kad P. Z. teisė į žemę buvo atkurta ir motinos seseriai - I. T.. Teigė, kad paveldimas po I. T. mirties turtas atsirado tik 2001 - 2002 m., todėl pareiškėjas pagal CK 5.19 str. 6 d., 5.22 str. 1 d turi paveldėti tetos turtą, kurį priėmė iš karto po jo atsiradimo, faktiškai pradėjus jį valdyti (CK 5.50 str.). Nurodė, kad tai patvirtina veiksmai, kurių jis ėmėsi, priimant mirusios tetos nekilnojamąjį turtą - įregistravo I. T. 6,00 ha žemės sklypą Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje Vilniaus filialo Vilniaus rajono skyriuje. Tokiais savo veiksmais priėmė I. T. palikimą po jo atsiradimo per 15 dienų, t.y. nepraleidęs įstatymuose nustatytų terminų, taip pat atliko I. T. priklausančio žemės sklypo ribų kadastrinius matavimus ir pateikė planą Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyriui, sumokėjo už I. T. 250 Lt bei 400 Lt dydžio žemės mokesčius.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo O. J. atsiliepimu su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad 2007-12-12 paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu jai perdėjo visos J. T. paveldėjimo teisės į visą turtą ir turtines teises atsiradusias po T. V. mirties. Nurodė, kad šiuo atveju visi su palikimo atsiradimu susiję klausimai turi buti nagrinėjami pagal palikimo atsiradimo metu galiojusias teisės normas. Pažymėjo, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas, nes pareiškėjas yra tik 4 eilės įpėdinis, todėl jis neturi teisės priimti nei viso, nei dalies palikimo, nes I. T. palikimas jau yra priimtas ankstesnės eilės paveldėtojų, t.y. palikimą priėmė mirusiosios vyras V. T., todėl jau vien dėl šios priežasties prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas. Pažymėjo, kad turtas, įeinantis į I. T. palikimą, nesvarbu, kada jis atsirastų ir iš ko jis besusidėtų, nuoseklia sandorių eile buvo perleistas jai. Teigė, jog pareiškėjas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis turėtų būti nubaustas CPK 95 str. pagrindu.
Suinteresuoti asmenys L. S., Z. S. atsiliepimais su pareiškimu sutiko. Patvirtino, kad pareiškėjas iš tikrųjų valdo, rūpinosi ir rūpinasi I. T. žeme.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-03-27 sprendimu pareiškimą atmetė, priteisė iš pareiškėjo 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų O. J. bei 19 Lt pašto išlaidų valstybei. Nustatė, kad jog po I. T. mirties 1993-06-30 jos palikimą priėmė sutuoktinis V. T., 1994-02-04 išduodant paveldėjimo teisės liudijimą. Taip pat nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-09-15 sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. T., po V. T. mirties, jo mirties dienai esamą palikimą pagal testamentą priėmė nuo palikimo atsiradimo dienos, 2007-06-01 pastarajai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Nustatė ir tai, kad 2007-12-12 paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartimi J. T. pardavė O. J. asmeninės nuosavybės teise visas jai priklausančias paveldėjimo teises į visą turtą ir turtines teises atsiradusias po V. T. mirties. Nustatė, kad 2001-09-05 Vilniaus apskrities viršininko sprendimais atkurtos nuosavybės teisės į I. T. tenkančią buvusio savininko P. Z. turtą - 6 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nors pareiškėjo pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad 2007-05-09 pareiškėjas sumokėjo 250 Lt ir 400 Lt žemės mokesčių už I. T., tačiau sprendė, kad tokie jo veiksmai nelaikytini įrodančiais palikimo priėmimą po I. T. mirties 1993-06-30. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra ketvirtos eilės palikėjos įpėdinis (1964 metų CK 573 str. 1 d. 4 p.), todėl sutiko su suinteresuoto asmens argumentais, kad pareiškėjas neturi teisės priimti nei viso, nei dalies palikimo, nes I. T. palikimas jau yra priimtas ankstesnės eilės paveldėtojų. Teismas sprendė, kad pareiškėjas savo reikalavimo neįrodė, todėl pareiškimą pripažino nepagrįstu ir atmetė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-03-27 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. S. priėmė palikimą po I. T. mirties. Teigia, jog pirmos instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino teisės aktus. Nurodo, jog priimant skundžiamą sprendimą nebuvo vertinamos 1991-06-18 įstatymo Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, 1997-07-01 įstatymo Nr. VIII-359 „Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo“, 1991-04-16 įstatymo Nr. I-1222 „Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo“ nuostatos, kurios glaudžiai susijusios su paveldėjimo teisės normomis, nes paveldėjimo objektas yra pajus žemės ūkio bendrovėje ir grąžintina nusavinta žemė. Teigia, jog niekas, išskyrus jį, nesirūpino I. T. nuosavybės teisių į išlikusį šeimos turtą atstatymu. Nurodo, kad mirusiosios vyras, V. T., jokio prašymo atkurti nuosavybės teises mirusios žmonos vardu nepateikė ir įpėdinių jis neturi, todėl mano, kad mirusiosios teisės į žemės atkūrimą ir paveldėjimą nebuvo perimtos. Pažymi, kad būtent jis turi teisę į visą atkuriamos žemės savininkų išlikusį nekilnojamąjį turtą, nes rūpinosi žemių grąžinimu, paruošė visus reikiamus dokumentus, sutvarkė I. T. vardu žemės registravimą kadastro ir registro įmonėse, iki šiol apdirba žemę. Mano, jog atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjos turtą kaip savo. Nurodo, kad 1994-02-04 notarė išdavė V. T. paveldėjimo teisės liudijimą dėl pajaus Kabiškių žemės ūkio bendrovėje 121, 93 Lt sumoje, tačiau pastarasis jokių faktinių veiksmų dėl šio palikimo priėmimo neatliko. Pažymi, kad remiantis 1991-04-16 įstatymo Nr. I-1222 „Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo“ 15, 19 ir 20 str., pajiniai įnašai žemės ūkio bendrovėse negali būti pardavinėjami ir perkami, asmuo, paveldėjęs pajų ar jo dalį, privalo per 15 dienų raštu apie tai pranešti bendrovei, kuri, gavusi paveldėjimo teisės liudijimo kopiją, per 3 darbo dienas privalo įregistruoti naują pajininką. Kadangi V. T. į bendrovę nestojo, faktiškai palikimo dalies nepriėmė, jokių veiksmų, rodančių rūpinimąsi paveldėtu turtu nesiėmė, apeliantas mano, jog minėtas asmuo negali būti pripažintas priėmusiu palikimą po I. T. mirties. Atkreipia dėmesį į tai, kad mirusioji nepaliko testamento, todėl negalima teigti, jog V. T. automatiškai įgijo nuosavybę į žemę. Pažymi, kad pirmos instancijos teismas nevertino bendros palikto turto masės, t.y. koks turtas atsirado po palikėjos mirties ir kokie įpėdiniai įgijo palikimą. Nesutinka, su bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui O. J. priteisimo, nurodo CPK 443 str. 6 d. nenumato galimybės priteisti dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidas. Apelianto teigimu, minėtas suinteresuotas asmuo be jokio teisinio pagrindo įstojo į procesą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys L. S. ir Z. S. prašo apeliacinį skundą tenkinti – panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-03-27 sprendimą ir bylą išspręsti iš esmės – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. priėmė palikimą po I. T. mirties, faktiškai pradėjęs jos turtą valdyti kaip savą. Nurodo, kad kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus įrodymus, kurie negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje, nes buvo gauti tik 2012-05-20, prašo prijungti prie bylos naujai pateiktus įrodymus – paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką. Teigia, jog pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantas tęsia paveldėto žemės sklypo valdymą ir disponavimą kaip savą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo O. J. prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-03-27 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jos apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, skirti apeliantui 2 000 Lt baudą, 50 proc. baudos priteisiant O. J.. Nurodo, kad palikėja I. T. mirė 1993-06-30, todėl laikytina, kad jos palikimas atsirado būtent šią dieną. Pažymi, jog dalies palikimo atsiradimas vėliau nekeičia palikimo atsiradimo datos. Nurodo, jog visi su palikimo atsiradimu susiję klausimai turi būti nagrinėjami pagal palikimo metu galiojusias teisės normas. Suinteresuoto asmens nuomone, apelianto pareiškimas negali būti tenkinamas, nes pareiškėjas yra tik 4 eilės palikėjos įpėdinis, todėl jis neturi teisės priimti nei viso, nei dalies palikimo, nes mirusiosios palikimas jau yra priimtas ankstesnės eilės paveldėtojų, t.y. V. T., kuris yra pirmos eilės įpėdinis. Nurodo, jog remiantis 1964 m. CK 573 str. 2 ir 3 d., palikimą priėmus pirmos eilės įpėdiniui, nepriklausomai nuo to, kada atsirastų paveldėjimo objektai, pirmos eilės paveldėtojo palikimo priėmimo faktas šalina bet kurios eilės įpėdinių galimybę paveldėti palikimą ar bet kurią jo dalį. Teigia, jog atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus galėjo ir gali įgyti tik vienintelis I. T. turto paveldėtojas V. T. ar vėlesni jo teisių perėmėjai. Pažymi, kad per daugiau kaip 18, 5 m. nuo palikimo atsiradimo dienos, turtas, įeinantis į I. T. palikimą, nuoseklia sandoriu eile buvo perduotas jai, O. J.: po V. T. mirties, jo mirties dienai esantį palikimą pagal testamentą paveldėjo J. T.. Pažymi, kad testamente nurodyta, jog pastarajai paliekama žemė, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, kurie yra Dailidėnų k., Vilniaus r., todėl, suinteresuoto asmens nuomone, yra pakankamas pagrindas teigti, jog J. T. perėmė visas palikėjo teises į palikimą, susijusias su žeme bet kurioje vietoje. Nurodo, kad J. T. visas turėtas paveldėjimo teises perleido jai, O. J., todėl jos pretenzijos į ginčo objektą yra visiškai pagrįstos. Atkreipia dėmesį, kad kreipimasis dėl palikimo priėmimo po 18, 5 metų, kai palikimas yra priimtas kitų tokią teisę turinčių asmenų, yra piktnaudžiavimas teise. Pažymi, kad apelianto rūpinimasis I. T. žeme nesudaro pagrindo jam paveldėti pastarosios turto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
Teisėjų kolegija pasisako dėl rašytinių įrodymų, pateiktų kartų su apeliaciniu skundu (t.1 b.l. 124-135, t. 2 b.l.1-75). Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Apelianto atstovė advokatė J. S. kartu su apeliaciniu skundu pateikė dokumentų, išreikalautų iš Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus apie nuosavybės teisių į žemę atkūrimą I. T. vardu kopijas, tačiau nenurodo, kokią įrodomąją reikšmę turi pateikti dokumentai, kodėl jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, net neprašo prijungti pateiktus dokumentus prie bylos ir juos vertinti. Teismas sprendžia, kad dokumentai galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir procesinių pagrindų apelianto advokatės pateiktus dokumentus priimti ir vertinti kaip įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių civilinio proceso normų, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas reglamentuojančias palikimo priėmimą bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą; sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 185, 263 str.).
Apeliantas nagrinėjamoje byloje prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie tai, kad jis priėmė palikimą po savo tetos (motinos sesers) I. T. mirties 1993 m. birželio 30 d. faktiškai pradėjęs jį valdyti. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, motyvuodamas, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį tirtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nuostatas bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo normas. Apeliantas nurodo, kad paveldėtojos I. T. vyras V. T. su prašymu dėl nuosavybės teisų į žemę atkūrimo mirusiosios žmonos vardu nesikreipė, todėl teisių į žemės atkūrimą ir palikimo nepriėmė; tuo tarpu pareiškėjas turi teisę į visą savininkų išlikusį nekilnojamąjį turtą, nes rūpinosi žemės grąžinimu, tvarkė dokumentus tetos I. T. vardu. Pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjos žemę kaip savo.
Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto argumentais. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 2 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Pagal bylos medžiagą palikėja I. T. buvo padavusi pareiškimą dėl nuosavybės teisų į žemę atkūrimą 1992 m., t.y. ji buvo įgijusi teisę į nuosavybės atkūrimą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo numatyta tvarka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl, mirus šios teisės turėtojui, ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. I. T. mirus 1993 m, jos teisė į nuosavybės atkūrimą egzistavo ir buvo jos palikimo dalimi.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė nagrinėjamoje byloje 1964 m. Civilinio kodekso normas, reglamentavusias palikimo priėmimą 1993 m. 1964 m. Civilinio kodekso 587 str. nurodė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kaip jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties dienos). Byloje nustatyta, kad I. T. sutuoktinis V. T. per šešis mėnesius nuo palikėjos I. T. mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ir gavo paveldėjimo teisės liudijimą po jos mirties. Tai, kad V. T. pareiškime notarui nenurodytas visas jos paliktas turtas (įskaitant turtines teises į nuosavybės atkūrimą) nereiškia, kad jis jų nepriėmė. Įstatymas neleidžia priimti palikimą dalinai, todėl dalį turto priėmęs įpėdinis laikomas priėmusiu visą palikimą, t.y. V. T. 1994 m. vasario 4 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimu paveldėjo ne tik liudijime paminėtą pajų, bet ir turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Apeliantas be jokio teisinio pagrindo teigia, kad palikėjos sutuoktinis V. T. turėjo kreiptis su prašymu dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimą mirusiosios žmonos vardu tam, kad priimti po jos mirties jos teisę atkurti nuosavybės teises į žemę. Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įstatymo „ Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turto atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nuostatas atmetami, kaip teisiškai nepagrįsti.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas neteisingai įvertino palikimo priėmimo iš dalies faktą, nes notarei išdavus paveldėjimo teisės liudijimą į pajų Kabiškių žemės ūkio bendrovėje, jokių faktinių veiksmų dėl šio palikimo priėmimo V. T. neatliko. Apeliantas teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nuostatas jis turėjo pranešti apie pajaus paveldėjimą bendrovei, o bendrovė – įregistruoti naują pajininką; paminėti veiksmai atlikti nebuvo. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad palikimo priėmimas pagal 1964 m. CK 587 str. 2 d. buvo galimas dviem būdais – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Paveldėtojas V. T. pareiškimą notarui padavė, t.y. palikimą priėmė, paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo nuginčytas ir panaikintas. Faktas, kad jis neįstojo į žemės ūkio bendrovę, palikimo priėmimo nepaneigia.
Apeliantas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2007 m. kovo 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007 išaiškinimais, nes Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos bylos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių: kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, o nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija, kad paveldėjimo liudijimą gavęs asmuo yra viso palikėjos turto (turto ir turinių teisų) paveldėtojas. Apeliantas be jokio pagrindo teigia, jog kasacinio teismo teisėjų kolegija paminėtoje byloje nurodė, jog palikimo atsiradimo pagrindas yra palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre; tokių išaiškinimų nėra. Palikimo atsiranda, palikėjui mirus, arba paskelbus jį mirusiu (1964 m. CK 568 str.).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantas, ginčidamas V. T. teisę paveldėti turtines teises, neginčijo pirmosios instancijos teismo išvados, kad pats pareiškėjas neatliko per šešis mėnesius nuo palikėjos mirties jokių veiksmų, reiškiančių faktinį palikimo priėmimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad 2007-05-09 pareiškėjas sumokėjo 250 Lt ir 400 Lt žemės mokesčių už I. T., tačiau sprendė, kad tokie jo veiksmai palikimo priėmimo neįrodo, nes palikimas turėjo būti priimtas per šešis mėnesius po I. T. mirties 1993-06-30. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjas yra ketvirtos eilės palikėjos įpėdinis (1964 metų CK 573 str. 1 d. 4 p.), todėl neturi teisės priimti nei viso, nei dalies palikimo, nes I. T. palikimas jau yra priimtas ankstesnės eilės paveldėtojų.
Apelianto argumentai dėl nepagrįsto 1500 Lt atstovavimo išlaidų suinteresuotam asmeniui O. J. priteisimo atmetami. Atstovavimo išlaidų priteisimas ypatingos teisenos byloje neprieštarauja CPK 443 str. 6 d.; apelianto argumentai, kad suinteresuotas asmuo įstojo į procesą savarankiškai, neturėdama tam teisinio pagrindo ir kt. yra teisiškai nereikšmingi, todėl atmetami.
Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Atmetamas suinteresuoto asmens O. J. prašymas taikyti apeliantui atsakomybę pagal CPK 95 str. Apeliacinio skundo padavimas yra pareiškėjo teisės į apeliaciją įgyvendinimas ir negali būti vertinamas, kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
Atmetus apeliacinį skundą, suinteresuotas asmuo O. J. įgijo teisę į atsiliepimo parengimo išlaidų atlyginimą iš pareiškėjo (CPK 98). Atsiliepimo duomenimis, O. J. įsipareigojo sumokėti 1500 Lt už atsiliepimo parengimą teise po sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad teismų praktiką tokios kategorijos bylose iš esmės yra suformuota, t.y. atsiliepimo parengimas nepareikalavo didelių advokato darbo laiko sąnaudų, atstovavimo išlaidos mažinamos iki 1000 Lt.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n utarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti O. J. iš J. S. (J. S.) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.