Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-04-18 · Civilinė byla Nr. 2S-919-1012/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-18
Bylos Nr.
2S-919-1012/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00944-2024-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Jakutytė-Sungailienė
Pareiškėjas
R. S.
Kategorijos
  • 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-919-1012/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00944-2024-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas netenkintas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Inga Karalienė, Užsienio reikalų ministerija.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas R. S. prašė panaikinti antstolės Ingos Karalienės 2024 m. sausio 8 d. patvarkymą, kuriuo vykdomoji byla užbaigta. Skundą pareiškėjas grindžia tokiais esminiais argumentais:

1.1. Užbaigdama vykdomąją bylą, antstolė nenurodė įstatyme įtvirtinto pagrindo, kuriuo remdamasi priėmė tokį sprendimą. Vykdomasis dokumentas yra galiojantis, skolos likutis – 18 894,71 Eur.

1.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-3219-608/2024 konstatuota, kad antstolei nebuvo objektyvių kliūčių priimti ir vykdyti vykdomąjį dokumentą. Šis teismo procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs ir įgijęs res judicata galią.

2. Antstolė Inga Karalienė 2024 m. sausio 15 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė skundą teismui. Savo poziciją antstolė grindė tuo, kad skolininkė – suinteresuotas asmuo Užsienio reikalų ministerija, yra įvykdžiusi teismo sprendimą, t. y. sumokėjusi pareiškėjui priteistas sumas. Sprendimas baigti vykdomąją bylą priimtas dėl to, kad buvo visiškai įvykdytas teismo sprendimas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad skolininkė jam vis dar yra skolinga teismo priteistą 18 894,71 Eur sumą.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Užsienio reikalų ministerija atsiliepime į skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė:

3.1. Antstolė Inga Karalienė pagrįstai 2024 m. sausio 8 d. patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą. Priimdama pareiškėjo pateiktą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą, antstolė nepaisė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyto reikalavimo. Teismo išduotame vykdomajame rašte nebuvo nurodyta konkrečių priteistinų sumų už pareiškėjo priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei kompensaciją, kurios dydis lygus vienam pareiškėjo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši pareiškėjo vidutiniai darbo užmokesčiai. Dėl to antstolė remdamasi CPK 589 straipsniu turėjo kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Antstolė turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019 išdėstytu aiškinimu.

3.2. Pareiškėjui priteista 28 490,35 Eur suma buvo sumokėta 2023 m. spalio 31 d. Taigi pareiškėjas neturėjo pagrindo antstolei teikti vykdomojo dokumento.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 27 d. nutartimi skundą atmetė.

5. Teismas sprendė, kad antstolė, gavusi pareiškėjo paaiškinimą dėl išieškotinos sumos ir vykdomąjį dokumentą, nepažeidė vykdomojo dokumento priėmimo taisyklių. Nebuvo akivaizdžių kliūčių, dėl kurių antstolė būtų turėjusi teisę atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą.

6. Teismas konstatavo, kad vykdomąjį dokumentą antstolė priėmė 2023 m. lapkričio 16 d., o suinteresuotas asmuo pareiškėjui priteistas sumas sumokėjo 2023 m. spalio 31 d. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kaip suinteresuotas asmuo apskaičiavo pareiškėjui mokėtiną sumą, patvirtina, kad suinteresuotas asmuo įvykdė teismo sprendimą. Vykdymo metu nustačiusi, kad suinteresuotas asmuo įvykdė teismo sprendimą iki vykdyti buvo priimtas vykdomasis dokumentas, antstolė turėjo nutraukti vykdomąją bylą pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Šiuo aspektu antstolė skundžiamame patvarkyme nepagrįstai nurodė, kad vykdomoji byla užbaigta dėl to, jog buvo visiškai įvykdytas teismo sprendimas. Iš antstolės argumentų galima spręsti, kad antstolė vykdomąją bylą užbaigė pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Tačiau toks aiškinimas yra ydingas. Vykdomoji byla buvo pradėta, nors teismo sprendimas buvo įvykdytas iki vykdymo veiksmų pradžios, todėl byla formaliai turėjo būti užbaigta bylą nutraukiant (CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nustatyti antstolės patvarkymo teisinio pagrindo trūkumai yra formalus ir nekeičia fakto, kad antstolė iš esmės tinkamai išsprendė vykdomosios bylos užbaigimo klausimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – antstolio patvarkymą panaikinti kaip neteisėtą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Skolos likutis dėl kurio pradėtas vykdymas nėra sumokėtas, skolininkas nėra atsiskaitęs, teisinio pagrindo nutraukti pradėtą vykdymą nėra. Antstoliui patvarkymu Nr. S-23-139-23755 priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą priteistai ir iki tol nesumokėtai 18 894,71 Eur skolos daliai, jokios lėšos nebuvo pervestos. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad skolininkė su pareiškėju yra atsiskaičiusi.

7.2. Antstolio patvarkyme nėra nurodytas įstatymo nustatytas vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat patvirtina, kad neegzistuoja pagrindas nutraukti vykdomąją bylą.

7.3. Civilinėje byloje Nr. 2YT-3219-608/2024 konstatuota, kad vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti teisėtai ir yra vykdytinas. Teismo sprendimas nėra apskųstas ir įgijo res judicata galią. Antstolio patvarkymas priimtas be teisinio pagrindo todėl yra neteisėtas.

7.4. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad išieškomas priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką ir kompensacija pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 218 straipsnio 4 dalį, nelaikytina turtine žala yra nepagrįsta ir neargumentuota.

7.5. Būtent pareiškėjui kyla pareiga sumokėti pajamų mokestį už gautas pajamas. Darbdaviui, tuo labiau darbdaviui, su kuriuo darbo santykiai pasibaigė prieš 3 metus, nekyla pareiga mokėti šį mokestį ir šio mokesčio suinteresuotasis asmuo nėra sumokėjęs. Tokio mokesčio dydis nėra paskaičiuotas atsižvelgiant į pareiškėjo gautas pajamas ir kitas aplinkybes, kurių trečiasis asmuo nežino ir negali žinoti.

Atsiliepimas

8. Suinteresuotas asmuo Užsienio reikalų ministerija pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodoma:

8.1. Pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą antstolės patvarkymą.

8.2. Antstolė, priimdama pareiškėjui teismo išduotą vykdomąjį raštą, nepaisė CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pažymėtina, kad pareiškėjo pateiktam vykdomajame rašte nebuvo nurodyta konkrečių priteistinų sumų.

Šalies argumentai

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

12. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės nurodo, jog antstolė neturėjo pagrindo priimti skundžiamo patvarkymo ir užbaigti vykdomąją bylą, nes skolininkė su pareiškėju nėra atsiskaičiusi. Be to, antstolės patvarkyme nėra nurodytas įstatymo nustatytas vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas, o pati vykdomoji byla pradėta teisėtai, kas pažymėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-3219-608/2024.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, atkreipia dėmesį, kad apeliantas, pasisakydamas dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo, neatsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo motyvus, pakartotinai dėsto argumentus, kuriuos išsamiai ir visapusiškai įvertino ir dėl jų pasisakė pirmosios instancijos teismas. Atskirajame skunde apeliantas iš esmės kartoja skunde pateiktus teiginius bei prašo apeliacinės instancijos teismo juos pakartotinai įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei skundžiamos nutarties turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė esmines bylos faktines aplinkybes, tinkamai sprendė apelianto skundžiamų antstolio veiksmų klausimą, pasisakė dėl apelianto nurodomų aplinkybių bei savo išvadas pagrindė visapusiškai ištyręs byloje pateiktus įrodymus. Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apelianto atskirąjį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimą, o atmesdamas skundą priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

14. Pirmiausiai pažymėtina, kad pareiškėjas neteisingai aiškina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. nutarties civilinė je byloje Nr. 2YT-3219-608/2024 turinį. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalies) duomenų nustatyta, kad minėtoje byloje buvo keliamas klausimas dėl antstolės 2023 m. lapkričio 24 d. patvarkymo Nr. S-23-139-24062 teisėtumo, kuriuo sustabdyta vykdomoji byla Nr. 0139/23/01977. Šia nutartimi teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino antstolės 2023 m. lapkričio 24 d. patvarkymą. Kaip nustatyta iš pastarosios nutarties turinio, joje nebuvo tirtas ir vertintas pareiškėjo pateiktas 2023 m. spalio 30 d. vykdomasis dokumentas ar antstolės 2023 m. lapkričio 16 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kurio pagrindu pradėta vykdomoji byla. Nors teismas minėtoje nutartyje nurodė, jog antstolės 2023 m. lapkričio 16 d. patvarkymas nebuvo apskųstas ir yra galiojantis, nurodytoje teismo nutartyje nebuvo pasisakyta dėl tų aplinkybių, kurios nagrinėjamos šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartyje pateikti motyvai neturi reikšmės nagrinėjamai bylai.

15. Tuo tarpu sprendžiant dėl vykdomosios bylos pradėjimo teisėtumo aktualu tai, kad be pateikto vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdomuosius veiksmus (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vykdomajam dokumentui keliami reikalavimai nustatyti CPK 648 straipsnyje, kurio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad vykdomajame rašte, be kita ko, turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. CPK 646 straipsnyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 646 straipsnio prasmę teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus pagal vykdytinus teismo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587-687/2015).

16. Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017, 23 punktas). Nors antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

17. 2023 m. lapkričio 16 d. galiojusiuose CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose buvo išvardytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti, o 8 punkte buvo nustatyta, kad gali būti ir kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Taigi teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar antstolis, atlikdamas ginčijamą vykdymo veiksmą – priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, tinkamai vykdė jam įstatymu nustatytas pareigas ir ar neperžengė jam suteiktų teisių ribų. CPK 651 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama, ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis).

18. Nagrinėjamu atveju ginčui aktualiu aspektu įvertinus antstolei pateiktame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 30 d. vykdomajame rašte nurodytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarties rezoliucines dalis su Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patalpintais atitinkamais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad minėtame vykdomajame rašte pateiktas tekstas perkeltas pažodžiui iš sprendimo ir nutarties rezoliucinių dalių. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos padarytai išvadai, kad kliūčių priimti dokumentą vykdyti nebuvo. Vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti tam teisę turintis asmuo - išieškotojas, o vykdomojo dokumento turinys atitinka įstatymo reikalavimus. Taigi nenustačiusi akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti antstolė pagrįstai priėmė išieškotojo pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdyti. Tuo tarpu aplinkybė, kad vykdomajame rašte nebuvo nurodytos priteistinos sumos savaime nereiškia, jog vykdomasis dokumentas negalėjo būti priimtas vykdymui. Pažymėtina, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti.

19. Kita vertus, nesant vykdomajame rašte nurodytų priteistinų sumų, darytina išvada, kad antstolei iš pradžių nebuvo aišku, kokią tiksliai sumą turėtų išieškoti priverstine tvarka, todėl antstolė teikė paklausimus pareiškėjui, prašant jo patikslinti, kaip apskaičiuojama nesumokėta skolos suma. Pradėjus vykdomąją bylą ir suinteresuotam asmeniui pateikus papildomus faktinius duomenis apie sumokėtas priteistas sumas 2023 m. spalio 31 d., antstolė padarė pagrįstą išvadą, kad suinteresuotas asmuo yra įvykdęs teismo sprendimą. Tokiu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kai vykdymo metu nustatyta, kad suinteresuotas asmuo yra įvykdęs teismo sprendimą iki vykdyti buvo priimtas vykdomasis dokumentas, antstolė turėjo nutraukti vykdomąją bylą pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktą – jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti. Atitinkamai byla turėjo būti užbaigta bylą nutraukiant (CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šių aplinkybių kontekste, vien tai, kad antstolė skundžiamame patvarkyme nenurodė bylos įstatyminio nutraukimo pagrindo, nesuponuoja vertinimo, jog vykdomosios bylos užbaigimo klausimas išspręstas iš esmės netinkamai.

20. Kaip minėta, apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, kad suinteresuotas asmuo nėra su juo pilnai atsiskaitęs, o mokesčius sumokėti kyla pačiam apeliantui.

21. Sprendimų vykdymo instrukcijose, patvirtintose Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – SVI), 41 punkte nustatyta, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų išieškojimo, antstolis išieško visą vykdomajame dokumente nurodytą sumą ir išmoka ją išieškotojui, neatskaičiuodamas su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų). Tačiau, jeigu skolininkas, pervesdamas į antstolio depozitinę sąskaitą priteistą sumą, atskaito iš jos su darbo teisiniais santykiais susijusius mokesčius, jis privalo antstoliui pateikti mokesčių atskaitymo apskaičiavimą, kuriame nurodomi iš išieškomų sumų atskaitomi mokesčiai ir jų dydžiai. Šiuo atveju antstolis skolininko pervestą sumą išmoka išieškotojui ir pateikia skolininko atsiųsto apskaičiavimo kopiją. Apskaičiavimo originalas paliekamas vykdomojoje byloje.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad mokesčiai, taikomi pajamoms, gautoms iš su darbo teisiniais santykiais susijusių pajamų (A klasės pajamos), skirstomi į du tipus. Pirmasis tipas – tai darbuotojo mokami mokesčiai, kai mokesčiai yra išskaičiuojami iš darbuotojo darbo užmokesčio, kuris yra sulygtas ir priskaičiuotas. Tokie mokesčiai yra gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir valstybinio socialinio draudimo įmokos (VSD), kurias sudaro pensijų draudimas, ligos socialinis draudimas, motinystės socialinis draudimas ir privalomasis sveikatos draudimas (PSD) (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 8 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 6 punktai). Šie mokesčiai mažina darbuotojui priskaičiuotą mokėtiną darbo užmokestį, nes darbdavys šias sumas išskaičiuoja iš darbuotojui mokėtino darbo užmokesčio ir jas sumoka į valstybės biudžetą. Antrasis tipas – tai darbdavio ir iš darbdavio lėšų mokami mokesčiai. Darbdavys iš savo lėšų moka valstybinio socialinio draudimo įmokas (VSD), kurias sudaro nedarbo socialinis draudimas ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas (VSDĮ 8 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai), taip pat įmokas į garantinį fondą ir į ilgalaikio darbo išmokų fondą (Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 2 straipsnio 4 ir 6 dalys). Kadangi šie mokesčiai yra mokami iš darbdavio lėšų, jie mokėtino darbo užmokesčio nemažina.

23. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo 2023 m. spalio 31 d. pervedė pareiškėjui 28 490,35 Eur sumą. Antstolei pradėjus vykdomuosius veiksmus suinteresuotas asmuo pateikė 2023 m. gruodžio 21 d. pažymą, kurioje nurodyta tiek pareiškėjui pervedama suma, tiek atskaitomi su darbo santykiais susiję mokesčiai. Iš šios pažymos nustatyta, kad suinteresuotas asmuo, kaip buvęs darbdavys, iš su darbo santykiais susijusių pareiškėjo pajamų – vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir kompensacijos pagal DK 218 straipsnio 4 dalį – išskaičiavo būtent anksčiau nurodytus mokesčius, t. y. GPM, pensijų socialinio draudimo, ligos, motinystės, PSD, papildomo pensijų kaupimo įmokas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjui priteistos sumos, nors funkciniu požiūriu yra panašaus pobūdžio kaip turtinės žalos atlyginimas, tačiau pagal savo esmę tai yra specifinės išmokos, išreikštos vidutiniu darbo užmokesčiu, kurios nelaikytinos turtine žala kaip ši suprantama remiantis DK 218 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi. Nurodytos sumos yra susijusios su darbo santykiais, todėl suinteresuotas asmuo pagrįstai iš jų atliko darbdavio atliekamus atskaitymus iš darbuotojo gaunamų pajamų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai yra teisiškai ir faktiškai nepagrįstai, bei nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos nutarties.

24. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

25. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė. Atskirajame skunde nurodytais argumentais pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti pagrindo nėra, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė