Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. A. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. A. ieškinį atsakovams E. G., atstovaujamam atstovei pagal įstatymą Ž. N., S. K., B. S., P. L., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybės įmonė Registrų centras, dėl iškeldinimo iš patalpų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

10. Ieškovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, iškviečiant į teismo posėdį ekspertizę byloje atlikusį ekspertą. Teigia, kad eksperto parengtas ekspertizės aktas turi trūkumų – ekspertizės aktu neatsakyta į nė vieną ekspertui užduotų klausimų, neaišku, kokiu būdu ir kuo remiantis ekspertas atlikinėjo ekspertizę, eksperto išvados yra prielaidos, paremtos atsakovų paaiškinimais, todėl būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, sudarant šalims galimybę teikti paaiškinimus. Atsakovai P. L. ir B. S. su ieškovės prašymu nesutinka, prašo jį atmesti.

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas.

12. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

13. Nagrinėjamu atveju byloje dalyvaujantys asmenys savo argumentus išsamiai yra išdėstę pateiktuose procesiniuose dokumentuose – apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose, kurie vertinami bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Be to, šalys dalyvavo ir pasisakė duodamos paaiškinimus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog ieškovė prašydama skirti žodinį bylos nagrinėjimą iš esmės prašymą grindžia ekspertizės akto trūkumais, tačiau, įvertinus ieškovės prašymo motyvus, 2019 m. liepos 19 d. ekspertizės akto išvadas, galima daryti išvadą, jog ieškovė šiuo atveju tiesiog nesutinka su ekspertizės išvada, ją kritikuoja ir siekia kitokio įrodymų – ekspertizės akto išvadų – teisinio įvertinimo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, į tai, jog byloje pateiktas ekspertizės aktas vertintinas byloje esančių rašytinių įrodymų visumoje sprendžiant klausimą dėl byloje pareikštų reikalavimų (ne)pagrįstumo (CPK 185 straipsnis), į tai, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas ir byloje dalyvaujantys asmenys paprastai neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis), į tai, kad ieškovė, baigiant įrodymų tyrimą (prieš baigiamąsias kalbas) pirmosios instancijos teisme, neprašė papildyti bylos medžiagą apklausiant ekspertą teismo posėdyje, teisėjų kolegija nutaria, kad pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kviesti į teismo posėdį ekspertą yra netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimus dėl atsakovų su jiems priklausančiu turtu iškeldinimo ir pastato ribų nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pastato 4I1ž dalies naudojimo

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, pirmiausia sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju ieškovei pareiškus reikalavimą iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, pažymėto plane 4I1ž, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės pareikštas reikalavimas pašalinti galimus pažeidimus kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 straipsnis). Nors ieškovė teikdama apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą netinkamai vertino rašytinius įrodymus, be pagrindo tyrė aplinkybes dėl nuosavybės teisių į atsakovų vardu registruotą objektą 5I1ž, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodomi apeliacinio skundo argumentai grindžiami izoliuotu ir vienpusišku bylos esmės, surinktų rašytinių įrodymų vertinimu, neatsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, vertinant šalių nuosavybės teise valdomus objektus (duomenys neskelbtini).

17. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K 3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Kasacinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktas; 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019 27 punktas).

18. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovei priklauso ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 4I1ž, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovai dalinės nuosavybės teise valdo ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 5I1ž, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovams priklausantis statinys ir nuosavybės teisės į jį yra (buvo) įregistruotas neteisėtai ir (ar) šis statinys buvo nugriautas (išnyko) ir neegzistuoja. Savo ruožtu, tenkinus ieškovės reikalavimus, faktiškai nebeegzistuotų toks turtas, į kurį atsakovai galėtų realizuoti savo nuosavybės teises kaip ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 5I1ž, savininkai.

19. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, ieškovė nagrinėjamu atveju pareikštais reikalavimais iš esmės siekia atsakovų iškeldinimo iš jiems šiuo atveju viešajame registre nuosavybės teise įregistruoto turto – objekto 5I1ž (nutarties 18 punktas). Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė turi įrodyti abi sąlygas, būtinas negatorinio ieškinio tenkinimui, tai yra, jog ji yra to turto, kuriuo šiuo metu naudojasi atsakovai, savininkė ir kad jos teisės yra pažeistos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra ir savininko teisių turinys (apimtis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019).

20. Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad nuosavybės teisės dėl objekto 5I1ž, jo nugriovimo (išnykimo) aplinkybės nėra šios bylos dalykas, o pirmosios instancijos teismas be pagrindo jas tyrė ir vertino, tačiau su šiais apeliacinio skundo argumentais negalima sutikti – ieškovė tiek teikdama ieškinį (ieškinio 5 ir 9 punktai), tiek apeliaciniu skundu (apeliacinio skundo 31 punktas) laikosi pozicijos, kad atsakovų nuosavybė yra išnykusi, atsakovams dalinės nuosavybės teisė viešajame registre įregistruotas pastatas 5I1ž neegzistuoja ir toje vietoje, kur pastatytas ieškovei priklausantis pastatas 4I1ž, jo nėra, tačiau atsakovų teikiami argumentai procesiniuose dokumentuose, rašytiniai įrodymai tvirtina priešingas aplinkybes, tai yra, jog atsakovai pastatą 5I1ž valdo teisėtais pagrindais ir juo naudojasi. Atsižvelgiant į tai, jog šalys įrodinėja skirtingas aplinkybes dėl nuosavybės teise valdomų objektų dydžio ir egzistavimo, į tai, jog šiuo atveju atsakovams reiškiami negatoriniai reikalavimai, nurodant, kad atsakovai pažeidžia ieškovės, kaip objekto 4I1ž savininkės, teises ir teisėtus interesus, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė ir vertino aplinkybes dėl objektų 4I1ž ir 5I1ž kadastrinių - matavimų ribų ir jų pokyčių.

21. Ieškovė, teikdama apeliacinį skundą, pirmiausia nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad faktiškai ieškovė naudojasi tik dalimi jai priklausančio pastato 4I1ž, nes likusia pastato 4I1ž dalimi prieš ieškovės valią naudojasi atsakovai, išnykus jiems nuosavybės teise priklausančiam pastatui 5I1ž, tačiau su šiuo apeliacinio skundo argumentu negalima sutikti.

22. Pirmiausia byloje esančius rašytinius įrodymus vertinant chronologiškai, nustatyta, kad Namų valdos techninės apskaitos (duomenys neskelbtini) byloje, Klaipėdos tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro namų valdos biuro namų valdų techninės apskaitos (duomenys neskelbtini) byloje užfiksuoti ieškovei ir atsakovams priklausantys objektai, kurių išsidėstymas nepakito (duomenys neskelbtini) patikslinus nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis. Ieškovė apeliaciniu skundu neginčija, kad šie duomenys buvo perkelti į Nekilnojamojo turto registrą ir yra galiojantys iki šiol. Nors ieškovė teikiamu apeliaciniu skundu objekto 5I1ž išnykimo faktą grindžia 2016 m. sausio 19 d. matininkės R. R. kadastriniais matavimais, kurie įtraukti į uždarosios akcinės bendrovės „Getema“ 2016 m. spalio 5 d. parengtą kadastrinių matavimų bylą, nurodydama, kad objekto 5I1ž nebėra, tačiau būtina pažymėti, jog šie duomenys valstybės įmonės Registrų centro 2016 m. spalio 17 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) nebuvo patvirtinti, be kita ko, nurodant, jog ūkinio pastato 4I1ž dalis pastatyta ant ūkinio pastato 5I1ž, apie kurį naujai sudarytoje kadastro duomenų byloje nėra.

23. Teismo vertinimu, šiuo atveju byloje pateikti žemės sklypo naudojimo planai, viešųjų registrų duomenys, techninės inventorizacijos bylų duomenys nepagrindžia ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, jog atsakovai naudojasi pastato 4I1ž dalimi, o ne jiems priklausančiu pastatu 5I1ž. Priešingai, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Nekilnojamojo turto registro duomenys, kurie nėra nuginčyti ir yra galiojantys (CK 4.262 straipsnis), galiojantys valstybės įmonės Registrų centro sprendimai, kuriais atsisakyta tikslinti kadastrinius duomenis pašalinant pastatą 5I1ž, patvirtina, kad atsakovams dalinės nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 5I1ž, adresu (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieškovės valdomu statiniu 4I1ž.

24. Antra, nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl ieškovės pareikštų reikalavimų ir argumentų pagrįstumo aktualu pažymėti ir tai, kad įsiteisėjusiu Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-58-890/2012 buvo išnagrinėti ieškovo S. V. (teisių ir pareigų perėmėja ieškovė B. A.) reikalavimai, kuriais, be kita ko, buvo siekiama pripažinti ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto 5I1ž, teisinę registraciją neteisėta ir ją panaikinti, motyvuojant tuo, kad pastatas 5I1ž yra nugriautas, o atsakovai yra užėmę pastato 4I1ž dalį. Minėto įsiteisėjusio teismo sprendimo 7 lapo 3 pastraipoje padaryta išvada, kad atliekant kadastrinius matavimus yra įsivėlę netikslumų dėl atliktų kadastrinių matavimų, tačiau konstatuota, kad atsakovai teisėtai valdo jiems pagal galiojančius sandorius nuosavybės teise priklausančius statinius, be to, nustatyta (7 lapo 5 pastraipa), kad byloje nepateikta jokių įrodymų, jog atsakovai neteisėtai užvaldė objekto 4I1ž dalį, kuri šiuo metu įregistruota kaip objektas 5I1ž. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. spalio 26 d., išnagrinėjęs S. V. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo, nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1358-265/2012 papildomai nurodė, kad, nepaisant to, jog atsakovams priklausantis plotas ir būtų faktiškai didesnis, tačiau tai nereiškia, jog jis padidintas ieškovui priklausančio turto sąskaita.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo statinys 5I1ž egzistuoja ir dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams.

26. Nustačius (nutarties 22-25 punktai), jog statinys 5I1ž, priešingai nei teigia apeliantė, egzistuoja ir teisėtai dalinės nuosavybės priklauso atsakovams, būtina įvertinti ir ar ginčo objekte 5I1ž buvo atlikta rekonstrukcija, remonto darbai ar kiti veiksmai, kurie pagrįstų apeliantės apeliacinio skundo argumentus, jog atsakovai yra užėmę dalį ieškovei nuosavybės teise priklausančio objekto 4I1ž ploto. Remiantis byloje pateiktu teismo 2019 m. liepos 19 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad objektų 2A1m, 4I1ž, 5I1ž ir priestato konstrukcijos yra vienodo senumo, jokių rekonstravimo ar kapitalinio remonto požymių ekspertas nenustatė. Ekspertas pažymėjo, kad minėti objektai turi bendrą stogą ir pastogę, todėl laikytini ne atskirais pastatais, o atskiromis pastato, kurį sudaro 2A1m, 4I1ž, 5I1ž visetas, patalpomis. Teismo vertinimu, tarp eksperto padarytos išvados ir kitų byloje pateiktų rašytinių įrodymų dėl statinio 5I1ž rekonstravimo, išplečiant jį į ieškovės valdomą statinį 4I1ž, nėra – statybos inžinieriaus G. Š. pateiktoje 2016 m. balandžio 8 d. išvadoje taip pat nurodyta, kad visos sienų konstrukcijos statinio 4I1ž yra vienodos, statytos vienu metu. Pažymėta, jog statybos inžinierius nepastebėjo jokių konstrukcijų atnaujinimo ir pakeitimo, nurodyta, jog stogas neremontuotas.

27. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, jog byloje nepateikta duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovai, atlikdami statybą, rekonstrukciją ar kitais veiksmais, būtų praplėtę jiems dalinės nuosavybės teise priklausantį statinį 5I1ž ieškovei priklausančio statinio 4I1ž sąskaita. Be to, šiuo aspektu būtina pažymėti ir tai, jog įsiteisėjusiame Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-58-890/2012 taip pat konstatuota, jog atsakovai teisėtai valdo jiems priklausantį statinį 5I1ž (nutarties 24 punktas). Duomenų, jog po minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovai atliko bet kokius veiksmus praplečiant jiems dalinės nuosavybės teise priklausantį objektą, byloje nepateikta, dėl to galima daryti išvadą, kad atsakovai naudojasi tik jiems priklausančiu turtu – pastatu 5I1ž, esančiu (duomenys neskelbtini). Nustačius, kad atsakovams viešajame registre įregistruotas turtas 5I1ž egzistuoja ir nesant duomenų, jog atsakovai būtų praplėtę jiems priklausančio pastato (objekto) 5I1ž ribas, negalima sutikti su ieškove, jog jos nuosavybės teisės yra pažeistos.

29. Pirmiausia pažymėtina, kad nei ieškovė, nei atsakovai iš esmės neginčija, kad yra padarytos kadastrinių matavimo klaidos. Nagrinėjamu atveju faktą dėl kadastrinių matavimų neatitikties pagrindžia ne tik 2019 m. liepos 19 d. teismo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame eksperto nurodyta, kad kadastrinių matavimų neatitikties labiausiai tikėtina priežastis yra matavimo klaidos, tačiau ir kadastrinių matavimų (2014 m. liepos 24 d., 2016 m. spalio 5 d.) duomenys, kuriais remiantis galima pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog faktiškai ginčo objektų tūriai ir plotai nesutampa, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovai naudojasi ieškovei priklausančio turto 4I1ž dalimi. Kaip minėta nutarties 26–27 punktuose, byloje nėra duomenų, jog atsakovai statybų, rekonstrukcijos ar kitais veiksmais pakeitė objekto 5I1ž parametrus (ilgį, plotį ir aukštingumą), kas leistų spręsti, kad kadastrinių matavimų neatitiktis yra nulemta atsakovų veiksmų. Priešingai – šiuo atveju byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad atsakovams nebejotinai priklauso objektas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 5I1ž, adresu (duomenys neskelbtini), ir šis objektas nebuvo rekonstruotas praplečiant jo ribas (nutarties 27 punktas), o vien ta aplinkybė, jog šalims priklausančių objektų kadastrinių matavimų duomenys nėra tikslūs, neleidžia daryti išvados, jog atsakovai naudojasi ieškovei priklausančiu turtu.

30. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1358-265/2012 taip pat nurodė, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovams faktiškai priklausantis plotas būtų didesnis, savaime nereiškia, jog plotas yra padidintas ieškovui priklausančio turto sąskaita. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, prejudicinę galią turinčias aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusiame Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-58-890/2012 ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1358-265/2012, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovai yra teisėti objekto 5I1ž savininkai, o ieškovė neįrodė visų negatorinio ieškinio tenkinimui būtinų sąlygų.

31. Nustačius, jog atsakovai jiems priklausančio pastato dalies parametrų nėra pakeitę, šiuo atveju negalima daryti išvados, jog vien kadastrinių duomenų neatitikties faktas sudaro pagrindą pripažinti, jog atsakovai naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimo dalį, kuria netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo dėl atsakovų iškeldinimo, kadangi ieškovė neįrodė visų sąlygų, būtinų negatorinio ieškinio tenkinimui (nutarties 19 punktas).

Dėl ieškovės pastato 4I1ž matmenų

32. Ieškovė apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovė siekia, jog būtų įregistruoti kadastrinių matavimų duomenys pagal kadastro duomenų bylą, sudarytą 2016 m. spalio 5 d., pagal kurią pastatui 4I1ž nustatyti nauji kadastro duomenys, padidinant jo plotą atsakovams priklausančio nuosavybės teise ūkinio pastato 5I1ž ploto sąskaita. Nurodo, kad ieškovė siekia ne padidinti jai priklausančios nuosavybės plotą, o patikslinti pastato 4I1ž matmenis.

33. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustatyti, kad ieškovei B. A. nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 4I1ž, adresu (duomenys neskelbtini), matmenys: ilgis 10,92 m, plotis 7,12 m, aukštis 4,30 m, plotas 77,75 kv. m; koordinatė X: (duomenys neskelbtini); koordinatė Y: (duomenys neskelbtini). Tokie ieškovės matmenys teikiami atsižvelgiant į uždarosios akcinės bendrovės „Getema“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pateiktą 2016 m. spalio 5 d. žemės sklypo planą, kuriame nurodyti analogiški (reikalaujami nustatyti) pastato 4I1ž matmenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju atsižvelgiant į tai, jog minėtame 2016 m. spalio 5 d. žemės sklypo plane, kuriame patikslinti atsakovei priklausančio pastato 4I1ž matmenys, eliminuojant pastatą 5I1ž, ieškovės reikalavimas dėl pastato 4I1ž matmenų yra neatsiejamai susijęs su ieškovės reiškiamu negatoriniu ieškiniu, dėl atsakovų iškeldinimo iš ieškovei, jos vertinimu, priklausančios turto dalies.

34. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus nesutinka su ieškove, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog ieškovė reiškiamu reikalavimu dėl pastato 4I1ž matmenų iš esmės jį padidina atsakovams priklausančio pastato 5I1ž sąskaita. Kaip minėta nutarties 28 punkte, šiuo atveju nėra jokių abejonių, kad atsakovams priklauso objektas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 5I1ž, adresu (duomenys neskelbtini), ir šis objektas, pagal byloje esančius duomenis, nebuvo perstatytas, rekonstruotas praplečiant jo ribas, tuo tarpu, tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą dėl pastato 4I1ž matmenų, iš esmės būtų paneigiama atsakovų įregistruota nuosavybė į pastatą 5I1ž. Aplinkybę, jog ieškovės prašomi patvirtinti matmenys yra ydingi, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas, išnagrinėjęs pareiškėjo S. V. prašymą patikslinti kadastrinius duomenis pagal 2016 m. spalio 5 d. kadastro duomenų bylą, 2016 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašymo netenkino vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punktu (Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka Kadastro įstatymų reikalavimų). Pažymėta, kad pagal prašomus patvirtinti duomenis ūkinio pastato 4I1ž dalis pastatyta ant ūkinio pastato 5I1ž, apie kurį naujai sudarytoje kadastro duomenų byloje duomenų nėra.

35. Analogiškos išvados padarytos ir valstybės įmonės Registrų centro 2017 m. sausio 12 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad išnagrinėjus B. A. prašymą dėl klaidingų kadastro duomenų ištaisymo pagal pridėtus dokumentus (kadastro duomenų (duomenys neskelbtini) byla), nuspręsta šio prašymo netenkinti, kadangi ieškovei priklausančio ūkinio pastato 4I1ž dalis yra pastatyta ant ūkinio pastato 5I1ž., jo plotas yra padidėjęs. Valstybės įmonės Registrų centro 2017 m. liepos 7 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės taip pat nurodyta, kad ieškovei priklausančio pastato 4I1ž plotas yra padidėjęs. Pažymėtina, kad minėti sprendimai yra galiojantys ir nenuginčyti – valstybės įmonės Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė valstybės įmonės Registrų centro 2017 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti.

36. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė prašo nustatyti tokias pastato 4I1ž ribas, pagal kurias iš esmės būtų eliminuojamas pastatas 5I1ž, į tai, jog minėti pastatai 4I1ž ir 5I1ž, pagal byloje pateiktus įrodymus, iš esmės yra patalpos objekte, į tai, jog, pagal registratoriaus sprendimus, 4I1ž pastatas, tenkinus ieškovės reikalavimus, būtų padidėjęs jį užstatant ant pastato 5I1ž, kuris dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams, pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančio pastato matmenų pakeitimo.

Dėl prejudicinių faktų vertinimo

37. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo esminę reikšmę turinčių faktinių aplinkybių, o sprendimą priėmė perrašydamas juos iš kitų teismų sprendimų, laikant juos prejudiciniais. Mano, kad bylos esmė liko neatskleista, teismas vertindamas įsiteisėjusių teismų sprendimus neatsižvelgė į tai, jog nesutampant nagrinėjamos bylos ir pirmesnės bylos ieškinio dalykui, pirmesnės bylos teismo sprendimu nustatyti faktai nelaikytini prejudiciniais.

38. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Ši teismo sprendimo galia, be kita ko, reiškia, kad bylos šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali ginčyti faktų ir teisinių santykių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad res judicata galia šiuo aspektu turi ir atvirkštinį teisinį poveikį: viena vertus, bylos šalis neturi galimybės ginčyti faktinių aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, antra vertus, šalis kitos civilinės bylos procese turi teisę remtis faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis pirmiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neturėdama procesinės pareigos jas įrodinėti, – tokios faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, o prejudiciniai faktai priskiriami aplinkybėms, kurios nereikalauja atskiro įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

39. Vis dėlto ne bet kokios įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, turinčiais pirmiau įvardytą teisinę galią. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios faktų pripažinimo prejudiciniais sąlygos: 1) abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 2) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis; 3) įrodinėjamas faktas yra reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017 31 punktą). Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kad prejudiciniais gali būti pripažinti tik byloje, kurios ieškinio dalykas yra toks pat kaip nagrinėjamoje byloje, nustatyti faktai.

40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės reikalavimų pagrįstumo klausimą, priimdamas teismo sprendimą rėmėsi įsiteisėjusiu Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-58-890/2012. Minėtoje byloje ieškovas S. V., kurio teisių ir pareigų perėmėja yra ieškovė, kreipėsi su ieškiniu į Palangos miesto apylinkės teismą prašydamas, be kita ko, įpareigoti atsakovus per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti jam valdyti jų užimamą jo ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 4I1ž, dalį, pripažinti ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 5I1ž, teisinę registraciją neteisėta ir ją panaikinti. Pažymėtina, jog minėtoje civilinėje byloje atsakovu, kaip ir šioje byloje, įtraukta B. S., šioje byloje atsakovais įtraukti ir minėtoje byloje dalyvavusių asmenų teisių perėmėjai. Minėtoje byloje ieškovas įrodinėjo, kad pastatas 5I1ž yra nugriautas ir jo vietoje pastatytas garažas 3G1p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat reikalavimus grindė netiksliais, viešajame registre įregistruotais duomenimis, taigi minėtoje byloje buvo nustatinėjamos reikšmingos ir šiai bylai aplinkybės dėl pastato 51Iž nugriovimo, jo ribų. Minėtoje byloje taip pat konstatuotos reikšmingos aplinkybės, jog pastatą 5I1ž ir 4I1ž pagal 1949 metų ir 1979 metų duomenis skiria siena (6 lapo 6 pastraipa) ir šalys teisėtai valdo jiems priklausančius pastatus (7 lapo 3 pastraipa). Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad minėtoje byloje buvo nustatinėjamos ir šiai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės dėl pastatų 4I1ž ir 5I1ž ribų, pastato 5I1ž valdymo, jo teisinės registracijos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėtoje civilinėje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, byloje esančių rašytinių įrodymų visumos kontekste darydamas išvadas dėl ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo.

41. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-36-362/2012. Minėtoje administracinėje byloje pareiškėjas S. V., kurio teisių ir pareigų perėmėja yra ieškovė, pateikė skundą, kuriuo prašė, be kita ko, įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą ir valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą ištaisyti netikslius (neteisingus) ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis. Minėtoje administracinėje byloje ieškovas savo reikalavimus grindė netiksliais kadastro duomenimis, argumentu, jog atsakovams šioje byloje priklausantis pastatas 5I1ž yra nugriautas, jo nėra (sprendimo 4–5 lapai, 20 lapo 6 pastraipa). Minėtu sprendimu teismas konstatavo ir šioje byloje reikšmingą faktinę aplinkybę, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti daiktai – ūkio pastatai 4I1ž ir 5I1ž – yra įrašyti pagal 1997 m. gegužės 8 d. techninės inventorizacijos duomenis ir jie atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad minėtoje byloje buvo nustatytos ir šiai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, kadangi ieškovė ieškinį ir apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, jog atsakovų nuosavybė į objektą 5I1ž yra išnykusi, o įregistruoti duomenys neteisingi (ieškinio 5 ir 9 punktai, apeliacinio skundo 31 punktas).

42. Teisėjų kolegija apibendrindama konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių prejudicinius faktus, šių faktų teisinę reikšmę, pažeidimo, teismo sprendimo motyvavimo stokos, yra nepagrįsti. Be to, būtina pažymėti ir tai, jog priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas bylai reikšmingus prejudicinius faktus vertino byloje esančių rašytinių įrodymų viseto kontekste, atlikdamas išsamų įrodymų vertinimą, atsižvelgdamas į faktinį ūkio pastatų 4I1ž ir 5I1ž naudojimą, į jų įgijimo pagrindus, todėl šiuo aspektu atmestini ieškovės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė nenustatinėdamas bylai reikšmingų aplinkybių ir tuo neatskleisdamas bylos esmės.

Dėl pastatų 4I1ž ir 5I1ž vertinimo

44. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis nutarties 18–27 punktuose, pažymėtina, kad pastatai 4I1ž ir 5I1ž yra įregistruoti kaip atskiri objektai – ūkiniai pastatai, kuriems suteikti unikalūs numeriai, tačiau, kaip matyti, faktiškai minėti objektai yra siena atskirtos patalpos objekte. Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-58-890/2012 nustatyta, kad objektų 4I1ž ir 5I1ž atskyrimas siena jau buvo užfiksuotas tiek 1949 metų, tiek 1979 metų kadastro duomenų byloje (6 lapo 6 pastraipa). Nors 1973 m. spalio 26 d. paveldėjimo teisės liudijime, išduotame 1973 m. sausio 29 d. J. V. testamento pagrindu, nurodomos paliktos ūkio pastato dalys, kaip atskiri pastatai, tačiau šios aplinkybės jau buvo aptartos minėtame Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendime, kur teismas padarė išvadą, kad S. V. tėvo paveldėjimo atsiradimo metu pastatas jau buvo padalytas į dvi dalis, todėl šiuo aspektu nesutiktina su ieškove, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino paveldimo turto dalis. Savo ruožtu pačiame 1973 m. sausio 29 d. J. V. testamente minimas tik ūkio pastatas, konkrečiai nurodant, kad tik pusė jo paliekama V. V..

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl visų ieškovės pareikštų reikalavimų ir dėl visų atsakovų pateiktų atsikirtimų, išsamiai išnagrinėjo visas bylai svarbias aplinkybes, iš esmės aptarė visus byloje esančius įrodymus ir juos įvertino. Konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, dėl to galėjo būti neatskleista bylos esmė, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo šalis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017).

Dėl procesinės bylos baigties

46. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė teisingas išvadas dėl ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Tenkinti ieškovės apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliantės apeliacinį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

49. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas P. L. patyrė 1 573 Eur advokato pagalbos išlaidų (2022 m. sausio 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2022/005, 2022 m. sausio 27 d. mokėjimo nurodymas Nr. 3). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo P. L. patirtos 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės B. A. atsakovui P. L. 1 573 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.