- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-26
- Bylos Nr.
- 2A-1358-265/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Irma Čuchraj
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- B. S., J. M.
- Trečiasis asmuo
- VĮ „Registrų centras“
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Irmos Čuchraj apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. V. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-58-890/2012 pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovams B. S., J. M. – G., V. L., Alvydai B. D. dėl nekilnojamojo turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisės registracijos panaikinimo, trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams B. S., V. L., J. M. – G., A. B. D., trečiajam asmeniui VĮ „Registrų centras“ ir prašė : įpareigoti atsakovus per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti jam valdyti atsakovų užimamą jo ūkinio pastato, Jūratės g. 6, unikalus Nr. 2592-7000-1042, plane pažymėto 4I1ž, dalį (iki garažo 3G1p, unikalus Nr. 2592-7000-1030 sienos), kuri šiuo metu registruota kaip ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. 2592-7000-1050, pažymėtas 5I1ž; pripažinti negaliojančiais sandorius, ta dalimi, kiek jų dalykas buvo ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. 2592-7000-1050, pažymėtas 5I1ž, o būtent: 1982-04-28 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1163, kurio pagrindu V. L. tapo ½ to pastato savininku; 1983-03-11 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 843, kurio pagrindu B. S. tapo ½ to pastato savininke; 1983-12-06 dovanojimo sutartį Nr. 4198 tarp B. S. ir J. M. – Ganasiuk; 2009-04-22 preliminariąją sutartį Nr. 1665 tarp B. S. ir A. B. D. su visais jos pakeitimais ta dalimi, kiek tos sutarties dalykas yra ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. 2592-7000-1050(1/3 minėto pastato); pripažinti ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. 2592-7000-1050, pažymėtas 5I1ž, teisinę registraciją neteisėta ir ją panaikinti (kadangi pastatas nugriautas ir jo vietoje pastatytas garažas 3G1p, kurio unikalus Nr. 2592-7000-1030). Ieškovas nurodė, kad dalį jam priklausančio ūkinio pastato yra užėmę ir naudoja atsakovai, ta dalis šiuo metu įregistruota kaip šiems atsakovams nuosavybės teise priklausantis atskiras nekilnojamasis daiktas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. 2592-7000-1050, pažymėtas 5I1ž, tačiau faktiškai pastatas, kurio unikalus Nr. 2592-7000-1050, pažymėtas 5I1ž, buvo nugriautas 1979 metais ir vietoj jo pastatytas garažas, 3G1p, unikalus Nr. 2592-7000-1030, priklausantis atsakovui V. L.. Atsakovai atsisako išsikraustyti iš užimtos jo pastato dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2012-04-06 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad ieškovas nepateikė jokių patikimų ir pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog jam nuosavybės teise nuo 2001-09-19 priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. 2592-7000-1042, plane pažymėto 4I1ž, dalis yra neteisėtai užvaldyta atsakovų ir šiuo metu įregistruota viešajame registre kaip ūkinis pastatas unikaliu Nr. 2592-7000-1050, pažymėtas plane 5I1ž. Teismas konstatavo, kad atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių reikalavimų dėl sandorių, kurių dalykas buvo ginčo statinys, pripažinimo negaliojančiais ir ginčo statinio teisinės registracijos panaikinimo, kadangi ieškovas neįrodė, jog šis statinys nuosavybės teise priklauso jam ir pažeistos jo, kaip savininko, teisės.
Šalies argumentai
Ieškovas su priimtu teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nepasisakė dėl ieškovo ir jo atstovo pateiktų įrodymų bei 2012-03-20 posėdžio metu nurodytų faktų sąsajumo ir argumentų apie ginčo vietoje esančių bei teisinę registraciją turinčių statinių individualius parametrus, registrų duomenis, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Ieškovas, remdamasis 2012-03-14 Registrų centro duomenimis, 1949-10-13 namų valdos techninės apskaitos bylos duomenimis, 1979-10-13 namų valdos techninės apskaitos duomenimis ir korporacijos Matininkai 2008-07-21 plano E duomenimis nurodo, kad ieškovui trūksta 20 kv. m. statinio ploto ir išvestine forma 3 m. statinio ilgio. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas daro išvadą, kad jo nuosavybės teisę užvaldė tik gretimais įregistruotų statinių savininkai. Atsakovų vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruoto statinio plotas atitinka plotą, kurio trūksta ieškovui pagal paveldėjimo ir Nekilnojamojo turto registro dokumentų duomenis. Dėl to ieškovas nurodo, kad iš į bylą pateiktų įrodymų galima daryti išvadą, kad atsakovai Nekilnojamojo turto registre įregistruotu statiniu 5I1ž, kurio faktiniai parametrai neatitinka registro duomenų, yra užvaldę ieškovo statinio 4I1 ž dalį, todėl privalo ją grąžinti.
Atsiliepimas
Atsakovė J. M. – G. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovas V. L. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodo, jog jis nepagrįstas. Dėl to prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovo reikalavimams yra suėjęs ieškinio senaties terminas, kadangi ieškovas perėmė visas teises ir pareigas, susijusias su ieškinio senatimi. Taip pat nurodė, jog į procesą trečiaisiais asmenimis turėtų būti įtraukti Ignas ir V. V., kadangi ieškovas siekia prisiteisti paveldėtą jų turtą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Kaip matyti iš ieškovo apeliacinio skundo, jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pasak apelianto, teismas neįvertino aplinkybės, jog faktiškai atlikti matavimai nesutampa su Registrų centre nurodytais duomenimis. Dėl to ieškovas daro išvadą, kad jo nuosavybės teisę užvaldė tik gretimoje įregistruotų statinių savininkai. Teisėjų kolegija su šio apeliacinio skundo argumento nesutinka. Pažymėtina, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Tuo tarpu ieškovo nurodoma aplinkybė, kad ieškovui priklausantį plotą užvaldė gretimoje įregistruotų statinių savininkai – neįrodyta ir grindžiama tik prielaida. Nepaisant to, jog atsakovams priklausantis plotas ir būtų faktiškai didesnis, tačiau tai nereiškia, jog jis padidintas ieškovui priklausančio turto sąskaita. Šių aplinkybių priežastinio ryšio įrodymo pareiga tenka ieškovui. Tuo tarpu jis šių aplinkybių neįrodė. Be to, ieškovas teisių pažeidimą grindžia atlikta atsakovui priklausančia garažo statyba, kuri, kaip nurodo pats ieškovas, buvo atlikta 1978-1980 m. Netgi ieškovui ir įrodžius, jog šio pastato pastatymo metu ir buvo sumažintas jam priklausantis plotas, jis šių teisių ginti negalėtų, kadangi yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Atsakovas V. L. tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir į apeliacinį skundą pagrįstai nurodo, jog yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo išvada, konstatuojant, jog ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai jis tapo savininku, t. y. nuo 2001-09-19, nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią, neįvertino nuosavybės teisės įgijimo pagrindo reikšmės. Kaip nustatyta bylos duomenimis, ieškovas pastatą, su kuriuo sieja savo teisių pažeidimą, paveldėjo 2001-09-19. CK 5.1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Iš to seka išvada, jog ieškovas negali paveldėti daugiau teisių ir pareigų, negu jų turėjo palikėjas. Kaip minėta, ieškovas savo teisių pažeidimą sieja su 1979 atlikta garažo statyba, tokiu atveju dar palikėja, ieškovo motina, turėjo kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tuo metu galiojusiame CK 84 straipsnyje buvo nustatyta, kad bendras ieškininės senaties terminas trys metai, o valstybinių organizacijų, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei kitų visuomeninių organizacijų tarpusavio ieškiniams – vienerių metų. Ieškinio senaties termino eigos pradžią tuo metu galiojęs CK 86 straipsnis siejo su teisės į ieškinį atsiradimu. Jos atsiradimo momentas buvo apibrėžiamas diena, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Esant tokio pobūdžio teisiniam reguliavimui ir faktinėms aplinkybėms konstatuotina, jog ieškovo motina, būdama pastato unikalus Nr. 2592-7000-1042 savininkė, dar beveik 30 metų po statybos iki savo mirties turėjo pastebėti savo teisių pažeidimą, t. y. jog jai nuosavybės teise priklausantis plotas sumažintas vykusio garažo statybų metu, ir jį ginti įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi šios savo teisės nerealizavo, ji universaliuoju teisių perėjimo būdu – paveldėjimu ieškovui nepereina. Priešingu atveju ieškovas įgytų daugiau teisių, nei jų turėjo palikėjas, o tai prieštarautų ir iškreiptų paveldėjimo esmę.
Pastebėtina, jog atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai nurodė, jog į procesą trečiaisiais asmenimis turėtų būti įtraukti Ignas ir V. V., kadangi ieškovas siekia prisiteisti paveldėtą jų turtą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atsakovo argumentu, kuris sudarytų absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, nesutinka. Iš byloje esančio paveldėjimo teisės liudijimo matyti, kad visą mirusiosios V. V. turtą paveldi jos duktė E. V. ir sūnus S. V.. Paveldėto turto pasidalijimo sutartis patvirtina, kad ūkinis pastatas, žymimas indeksu 4I1ž, kurio ploto sumažėjimą kaip galimą savo teisių pažeidimą nurodo ieškovas, atiteko jam nuosavybės teise. Dėl to, jeigu ir būtų patenkintas ieškovo ieškinys, su kitų asmenų teisėmis tai nebūtų susiję.
Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino ir nepritaikė ieškinio senaties, kaip to prašė atsakovai, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingo ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 328 str.), kadangi pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas ginčą, atskleidė bylos esmę, įvertino visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovas savo teisių pažeidimo neįrodė.
Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.