- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-14
- Bylos Nr.
- e2-1749-750/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
- 2.5.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant atsakovui V. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Julianus Inkaso“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. B. 1069,00 Eur negrąžinto kredito; 1294,62 Eur palūkanų; 7,21 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad UAB „IPF Digital Lietuva” ir V. B. 2016-07-18 sudarė Vartojimo paskolos sutartį Nr. 2307540, pagal kurią minėta bendrovė suteikė paskolą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis dalimis grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą 3712,62 Eur paskolos sumą ir vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Tokiu būdu, atsakovas įsipareigojo per 36 mėnesius mokant kiekvieną mėnesį eilines sutarties mokėjimo grafike nurodyto dydžio ir terminais įmokas sumokėti ieškovui viso 3712,62 Eur. Kadangi atsakovas dalį įmokų atliko, šiuo metu jo skola ieškovei yra 2363,62 Eur. Ieškovės reikalavimas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties ir bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka LR Vartojimo kredito įstatyme nustatytą bendrai vartojimo kredito kainai taikomus reikalavimus. Neapmokėtų palūkanų suma šiuo atveju yra 1294,62 Eur, kuri paskaičiuota nuo 2016-10-16 iki 2019-09-01. Sutartimi numatyta paskolos suma atsakovui suteikta. Atsakovas savo sutartines pareigas vykdė netinkamai, t. y. laiku neatsiskaitė su UAB „IPF Digital Lietuva” už suteiktas paslaugas. Vadovaujantis Sutarties Bendrųjų sąlygų 11.1.5 punktu, į tai, kad atsakovas pradelsė įmokos mokėjimą ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės, UAB „IPF Digital Lietuva”, 2017-06-23 išsiuntė atsakovui pranešimą, kuriame informavo atsakovą, kad jis pažeidė sutarties reikalavimą laiku ir tinkamai mokėti įmokas. Kadangi atsakovas pagal sutartį numatytų įmokų nemokėjo ir po pateikto reikalavimo (pretenzijos) ilgiau nei dvi savaites UAB „IPF Digital Lietuva”, vadovaudamasis sutarties Bendrųjų sąlygų 11.1.5 punktu 2017-07-17 nutraukė sutartį ir išsiuntė atsakovui pranešimą, kad dėl atsakovo padarytų sutarties esminių pažeidimų sutartis nutraukta. Vadovaujantis sutarties Bendrųjų sąlygų 5, 7, 11 punktais, nutraukus sutartį, gavėjas (atsakovas) privalo sumokėti ne tik visą nesumokėtą paskolą, paskolos palūkanas, kitas sutartines sumas, bet ir iki ir po sutarties nutraukimo priskaičiuotus delspinigius, t. y. mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo visos laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą laiku atsiskaityti dieną, skaičiuojant nuo pirmos uždelsimo sumokėti dienos. Delspinigių norma (0,05 %) nustatyta sutarties bendrųjų sąlygų 5 punkte. Sutartis nutraukta 2017-07-17, todėl nuo šios datos iki bylos iškėlimo teisme dienos, delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną dieną po 0,05 % nuo visos nesumokėtos sumos, tačiau neviršijant 180 d. laikotarpio. Tokiu būdu viso delspinigiai sudaro 7,21 Eur.
Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, pasirašyta 2016-09-30 tarp UAB „Julianus Inkaso“ ir UAB „IPF Digital Lietuva”, UAB „Julianus Inkaso“ įgijo reikalavimo teisę į sutartimi perleistą įsiskolinimą, susidariusį atsakovo v. B. vardu. Atsakovas buvo raginamas atsiskaityti. Ieškovė, kaip naujoji kreditorė, nuo reikalavimo teisės perleidimo dienos, ne kartą ragino atsakovą atsiskaityti, siuntė raginimus turimais kontaktais bei laiškus, tačiau visi ieškovės bandymai sugrąžinti skolą ikiteismine tvarka, buvo nesėkmingi. Per visą skolos ikiteisminio išieškojimo laikotarpį ieškovei su atsakovu nepavyko susitarti dėl tinkamo skolos apmokėjimo.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovas V. B. teismo posėdžio metu pripažino ieškinį visa apimtimi ir paaiškino, kad 2016-07-18 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Paimto kredito dydžio sumos nepamena. Sutinka, kad negrąžinto kredito suma yra 1069 Eur. Su kredito sutarties sąlygomis jis buvo supažindintas. Buvo informuotas apie tai, kad pasikeitė kreditorius. Iš pradžių mokėjo įmokas, po to nutraukė mokėjimus, nes keitėsi darbdaviai, be to dėl paties neatsakingo elgesio. Jam atsirado sveikatos problemų, t.y. dėl priklausomybės alkoholiui pamiršo paimtą paskolą. Šiuo metu jis gydosi VŠĮ „Gabrielius“, kur pastoviai nuo 7 val. iki 23 val. yra užsiėmimai, nedirba, yra registruotas darbo biržoje. Jis neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Turi sūnų, kuriam 19 metų, jo neišlaiko, nes neturi pajamų. Jo gaunama neįgalumo pašalpa yra 70 Eur. Iš jo antstoliai išieško skolas VMI, „Ramirent“, „Tellia“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirminis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva” ir V. B. 2016-07-18 sudarė Vartojimo paskolos sutartį Nr. 2307540, pagal kurią UAB „IPF Digital Lietuva” suteikė paskolą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis dalimis grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą 3712,62 Eur paskolos sumą ir vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Tiek ieškovės teigimu, tiek atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad savo įsipareigojimus pagal sutartį pradiniam kreditoriui vykdė netinkamai. Atsižvelgiant į tai, vadovaudamasis sutarties Bendrųjų sąlygų 11.1.5 punktu, pradinis kreditorius 2017-07-17 sutartį vienašališkai nutraukė.
Byloje nustatyta, kad 2016-09-30 ieškovė su pradiniu kreditoriumi UAB „IPF Digital Lietuva“ sudarė Susitarimą dėl tęstinio pretenzijų pirkimo, o 2017-08-08 pagal Perleistų skolų suderinimo aktą, UAB „IPF Digital Lietuva“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą pagal sutartį. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas 2017-07-19 buvo informuotas rašytiniu pranešimu Nr. 1694873. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad visos skolos pradiniam kreditoriui nėra sumokėjęs.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu.
CK 6.38 str. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies ir 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsakovas negrąžino paskolos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1069,00 Eur sumą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.101 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).
Ieškovė taip pat prašė iš atsakovo priteisti 1294,62 Eur palūkanų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Matyti, kad šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452).Ieškovės reikalavimas atsakovui dėl palūkanų sumokėjimo kilęs iš kreditavimo teisinių santykių. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kreditavimo sutarties sampratą, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kreditavimo santykiams taikomos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios bendrosios normos, neprieštaraujančios kreditavimo sutarties esmei ir CK XLIII skyriaus II skirsnyje įtvirtintoms taisyklėms. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.
Iš šalių sudarytos sutarties nuostatų nustatyta, kad šalys susitarė, kad bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 68,05 proc. Atsakovui kreditas buvo suteiktas 1080 dienų, t. y. 36 mėn. Ieškovė reikalauja priteisti palūkanas už visą sutarties laikotarpį (36 mėn.). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas kreditu naudojosi nuo kredito sudarymo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo už 36 mėn. naudojimąsi kreditu apskaičiuotas palūkanas yra nepagrįstas, nes palūkanų priteisimas už būsimą laikotarpį neatitiktų kredito mokesčio paskirties.
Byloje yra pagrindas priteisti palūkanas už naudojimąsi kreditu laikotarpį, t. y. nuo 2017-04-14 (prievolės nevykdymo dienos) iki 2018-06-14 (teismo sprendimo priėmimo), t. y. 946,55 Eur (73,76 Eur + 72,50 Eur + 71,19 Eur + 69,82 Eur + 68,40 Eur + 66,91 Eur + 65,37 Eur + 63,75 Eur + 62,07 Eur + 60,31 Eur + 58,48 Eur + 56,57 Eur + 54,58 Eur + 52,50 Eur + 50,34 Eur). Tokios pozicijos laikomasi ir kitose nagrinėjamose analogiškose bylose (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1809-826/2015; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-944-730/2016; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-01-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-32-163/2016). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).
Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 7,21 Eur delspinigių.
CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Atsakovas sutarties 8.3. punktu už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną įsipareigojo mokėti pradiniam kreditoriui UAB „IPF Digital Lietuva“ 0,05 procentų dydžio delspinigius už sutarties nevykdymą. Ieškovė prašo priteisti 7,21 Eur delspinigių už 180 dienų, todėl šis reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; etc.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku grąžinti gautą paskolą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-03-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl teismo sprendimo išdėstymo dalimis
Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d. nuostatomis, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš savo nutarčių pabrėžė, kad ši teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent užtikrinti socialinį teisingumą. Todėl atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių (LAT CBS teisėjų kolegijos 2002-05-15 nutartis c.b. B. V. v., S. V., Nr. 3K-925/2002, kat.107.3). Atidėdamas ar išdėstydamas sprendimo įvykdymą, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį. Kadangi šio straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Teismo sprendimo vykdymą galima atidėti ar išdėstyti, kai skolininko padėtis sunki arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, priimdamas nutartį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, turi įsitikinti, kad bus užtikrintas jo įvykdymas ir nebus sumenkintas pats sprendimas bei pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Spręsdamas, ar atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą, teismas pirmiausia turėtų remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu. Teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas ir taip yra pažeidęs prievolę, taigi, ir ieškovo teises, todėl vien blogos atsakovo materialinės padėties aptariamam procesiniam institutui taikyti nepakanka. Teismas turėtų konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis yra ypač bloga, tačiau kartu turėtų būti duomenų, jog ateityje ji pagerės. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, kad atidėjus sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti ieškovo interesai.
Nagrinėjamu atveju, civilinėje byloje gauti duomenys, kad atsakovas V. B. šiuo metu nedirba, yra registruotas darbo biržoje, taip pat gydosi VŠĮ „Gabrielius“, nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių neturi, gauna neįgalumo pašalpą, kurios dalį atskaičiuoja antstoliai pagal atsakovo turimus įsiskolinimus. Teismas sprendžia, kad atsakovo finansinė padėtis iš tiesų yra sunki, ieškovei iš atsakovo priteistina 2022,76 Eur suma atsakovui yra pakankamai didelė, o tai apsunkina teismo sprendimo vykdymą bei padidina jo neįvykdymo riziką.
Teismas, įvertinęs šioje konkrečioje byloje surinktų duomenų visumą, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį, laikydamasis šalių lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir tuo pačiu siekdamas užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą, nusprendžia, teismo sprendimo vykdymą atsakovui išdėstyti dviejų metų (24 mėnesių) laikotarpiui, įpareigojant atsakovą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kiekvieną mėnesį sumokėti po 84,28 Eur, o paskutinį mėnesį sumokėti 84,32 Eur .
Toks teismo sprendimo vykdymo išdėstymas nesukels ieškovui neigiamų padarinių (ieškovės UAB „Julianus Inkaso“ teisių neproporcingai nepažeis, nes ieškovė yra finansiškai pajėgus verslo subjektas, kuriam priteistos žalos dydis nėra reikšmingas ir iš esmės neįtakojantis jo finansinės būklės), minėta bendrovė priteistą sumą atgaus laipsniškai. Kartu bus atsižvelgta ir į atsakovo finansinius sunkumus bei pagrįstą priteistos sumos mokėjimo išdėstymo poreikį.
Ieškovui iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 85 procentus ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 45,90 Eur žyminio mokesčio, 63,75 Eur už advokato konsultacijas rengiant procesinius dokumentus bei 0,84 Eur sumokėto mokesčio už Gyventojų registro tarnybos išrašą, iš viso 110,49 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo taip pat priteistina 3,32 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
- 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2022,76 Eur sumą nuo 2018-03-21 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso", juridinio asmens kodas 300115639, naudai.
Šiuo sprendimu iš atsakovo V. B. priteistos 2022,76 Eur sumos mokėjimą ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“ išdėstyti dvidešimt keturių (24) mėnesių laikotarpiui, t.y. įpareigojant atsakovą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kiekvieną mėnesį ieškovui sumokėti po 84,28 Eur, paskutinį mėnesį sumokėti 84,32 Eur.
Priteisti iš atsakovo V. B. 110,49 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso", juridinio asmens kodas 300115639, naudai.
Priteisti iš atsakovo V. B. 3,32 Eur (tris eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.