- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-18
- Bylos Nr.
- 2A-1809-826/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01350-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis (pirm.), Jolanta Gailevičienė, Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- AB „Bobutės paskola“
- Atsakovas
- R. J.
- Kategorijos
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2A-1809-826/2015
2015 m. gruodžio 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Bobutės paskola“ apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Bobutės paskola“ ieškinį atsakovei R. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės 566,86 Eur kredito, 412,26 Eur kredito mokesčio, 3,28 Eur palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 29 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 105,13 Eur už procesinių dokumentų parengimą. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovės nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-09-01 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 566,86 Eur kredito, 143,35 Eur kredito mokesčio, 3,28 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, jog ieškovė ir atsakovė 2014-12-12 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 275bp36y, pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 579,24 kreditą 36 mėnesių terminui. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2017-12-15 kartu sumokėdama 452,97 Eur kredito mokestį. Atsakovė nevykdė prievolės grąžinti kreditą sutartyje numatyta tvarka ir terminais, nevykdė kitų įsipareigojimų pagal kredito sutartį, todėl ieškovė 2015-05-04 sutartį nutraukė, o atsakovė liko skolinga ieškovei 566,86 Eur kredito. Ieškovė apskaičiavo 412,26 Eur kredito mokestį už naudojimąsi kredito suma po kredito grąžinimo termino pabaigos. Teismas sumažino ieškovei priteistiną kredito mokesčio sumą, nes atsižvelgė į tai, kad už gautą 3 metams paskolą atsakovė įsipareigojo sumokėti 452,97 Eur palūkanas. Sutartis nutraukta po 5 mėnesių nuo sutarties sudarymo, tačiau ieškovė prašo priteisti palūkanas už naudojimąsi kreditu iki 2017-12-12. Iš teismui pateiktos šalių sutarties 8.6 p. nustatyta, kad nutraukiant sutartį, iki sutarties nutraukimo termino suėjimo vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kreditą, iki grąžinimo dienos apskaičiuotas sutartines palūkanas bei palūkanas už vėlavimą grąžinti kreditą, jeigu tokios yra. Įvertinęs šią sutarties nuostatą, teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės už trejų metų naudojimąsi kreditu apskaičiuotas palūkanas yra nepagrįstas, todėl tenkintinas iš dalies, priteisiant palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo datos – 2015-05-04, t. y. 143,35 Eur (28,67 Eur x 5 mėn.). Teismas nepriteisė ieškovei 105,13 Eur išlaidų už procesinio dokumento parengimą, nes nurodė, kad UAB „Skolų valdymo biuras“ negali būti kito juridinio asmens atstove teisme, taip pat pažymėjo, kad atstovauti teisme gali tik CPK 56 straipsnyje nurodyti asmenys.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašė pakeisti sprendimo dalį, kuria nepriteistas visas 412,26 Eur kredito mokestis bei visos bylinėjimosi išlaidos: 29 Eur žyminis mokestis ir 105,13 Eur išlaidos už procesinių dokumentų rengimą, ir ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Teismas vertindamas sutarties 8.6 punkte įtvirtintą nuostatą netinkamai ją interpretavo. Vartojimo kredito sutartyje bei Vartojimo kredito įstatyme yra numatyta cituojamoji nuostata ir ji yra taikoma, kai tenkinamos šios sąlygos: pirma, sutartis turi būti nutraukiama ir apie tai turi būti informuotos sutarties šalys, antra, sutarties šalys turi įvykdyti sutartinius įsipareigojimus per pranešime apie nutraukimą nurodytą terminą. Teismas teisingai pastebėjo, kad sutarties nutraukimo atveju yra taikoma lengvata sutarties (kredito) mokesčiui, bet nebuvo atsižvelgta į visą sutarties punkto formuluotę bei visą sutarties tekstą kaip sistemą. Lengvata yra taikoma, kai yra aiški sutarties įvykdymo data ir sutartimi numatytos atsakovo (kredito gavėjo) pareigos yra įvykdomos anksčiau laiko. Sutarties pažeidimo atveju nurodyta lengvata nėra taikoma ir ieškovė įgyja teisę reikalauti viso nesumokėto sutartinio mokesčio. Jeigu lengvata būtų taikoma sutarties nutraukimo atveju, atsakovas, kredito gavėjas, įgytų teisę nepagrįstai praturtėti kreditoriaus sąskaita. Teismas nepagrįstai nepriteisė išlaidų už procesinio dokumento parengimą, nes UAB „Skolų valdymo biuras“ apeliantui parengė ieškinį (suteikė teisinę pagalbą (paslaugą), kuris padėjo tinkamai dalyvauti civiliniame procese. Šiuos dokumentus pasirašė ieškovės paskolų administravimo vadybininkas, turintis įgaliojimą, išduotą įmonės vadovo, ir aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Dėl to apeliantė įgijo procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Apeliantė ginčija tik tą sprendimo dalį, kuria nepriteistas visas 412,26 Eur kredito mokestis bei visos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 143,35 Eur kredito mokesčio ir nurodė, kad tai yra kredito mokestis už 5 mėnesius, t. y. kredito mokestis iki sutarties nutraukimo. Apeliantė nesutinka su tokia teismo išvada ir teigia, kad kredito mokestis už ne visą naudojimosi kreditu laiką galėtų būti priteisiamas tuo atveju, jeigu skola būtų grąžinta laiku po sutarties nutraukimo, t. y. per 10 dienų po sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegija su apeliantės pozicija nesutinka.
Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas arba šiuo atveju kredito mokestį) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.). Šalių sudarytos sutarties 1.13 punkte numatyta, kad vartojimo kredito mokestis tai suma, kuria vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti vartojimo kredito davėjui už naudojimąsi vartojimo kreditu. Nagrinėjamu atveju kredito mokestis vertintinas kaip pelno palūkanos. Kredito mokestis atsakovei buvo skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo mokėtinos įmokos. Atsakovė kreditą privalėjo pradėti grąžinti 2015-01-12, tačiau įmokų laiku nemokėjo ir dėl to vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2015-05-04.
Sutarties 8.6 punkte numatyta, kad sutarties nutraukimas įsigalioja po 10 dienų, kai kredito gavėjas gauna informaciją apie kredito sutarties nutraukimą. Iki sutarties nutraukimo termino suėjimo kredito gavėjas privalo grąžinti visą paimtą vartojimo kreditą, iki grąžinimo apskaičiuotas kredito sutartines palūkanas (pelno palūkanas arba kitaip sutarties šalių įvardytą kredito mokestį) bei palūkanas už vėlavimą grąžinti kreditą, jei tokios yra. Ieškovės teigimu, dalis, o ne visas už 36 mėn. apskaičiuotas kredito mokestis turėtų būti skaičiuojamas tik tais atvejais, jeigu skola grąžinama anksčiau laiko gera valia arba iki termino dėl sutarties nutraukimo įsigaliojimo pabaigos. Tačiau toks sutarties nuostatos aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų bei kredito mokesčio paskirties, taip pat pažeistų sutarties šalių interesų pusiausvyros principą. Atsakovei kreditas buvo suteiktas trejiems metams (36 mėn.), taigi visas kredito mokestis galėtų būti reikalaujamas tuo atveju, jeigu kreditu būtų naudotasi visą sutarties laikotarpį. Nutraukus sutartį po 5 mėnesių, atsakovė neturėjo galimybės paskolintų lėšų naudoti bei grąžinti per trejų metų laikotarpį, kuomet ir būtų sumokėtas visas 36 mėnesių kredito mokestis.
Bylos nagrinėjimo metu iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsakovė jai suteikto kredito ir priskaičiuotų palūkanų dar nebuvo sumokėjusi, tai patvirtina ieškovės kreipimosi į teismą faktas. Taigi atsakovė ir toliau naudojosi jai paskolintomis lėšomis ir už šį laikotarpį privalo sumokėti apskaičiuotą kredito mokestį. Byloje nepateikta duomenų apie tai, kad atsakovė skolos nesumokėjo po sprendimo priėmimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas priteisti kredito mokestį iki sprendimo priėmimo, t. y. nuo 2014-12-12 (vartojimo kredito sudarymo dienos), iki 2015-09-01 (pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo), nes kredito mokesčio priteisimas už būsimą laikotarpį neatitiktų kredito mokesčio paskirties. Tuo atveju, jeigu atsakovė skolos bei kredito mokesčio nesumokėtų ir po sprendimo priėmimo arba skolos nepavyks išieškoti, ieškovė gali kreiptis dėl kredito mokesčio priteisimo už kitą laikotarpį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas kredito mokestį už 5 mėnesius suklydo nurodydamas mokėtinas kredito mokesčio sumas. Teismas nurodė, kad priteistinas kredito mokestis po 28,67 Eur už 5 mėn., tačiau 28,67 Eur yra kredito mokestis kartu su mokėtina suma (b. l. 16–17). Kredito mokestis kiekvieną mėnesį buvo kintantis priklausomai nuo mokėtinos sumos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovei iš atsakovės priteistinas 167,03 Eur (576,73 Lt) kredito mokestis už laikotarpį nuo 2015-01-12 iki 2015-09-01 (534,73 Lt iki 2015-08-12 ir 42 Lt už laikotarpį nuo 2015-08-12 iki 2015-09-01, b. l. 16–17).
Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė išlaidų už procesinių dokumentų parengimą, nes teisinės paslaugos jai buvo suteiktos pagrįstai, teisėtai. Iš dokumentų, pridėtų prie ieškinio, matyti, kad ieškovė teismui pateikė UAB „Skolų valdymo biuras“ sąskaitą faktūrą, išrašytą ieškovei už teisines paslaugas rengiant ieškinį, mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, jog PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta suma sumokėta.
Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nuosekliai plėtodamas iš aiškindamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutą, 2015-04-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 pakeitė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo, kai procesinių dokumentų rengimo paslaugas suteikė uždaroji akcinė bendrovė, reglamentavimą. Minėtoje nutartyje išaiškinta, jog „civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios; <...> įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).
CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Nagrinėjamu atveju UAB „Skolų valdymo biuras“ nepatenka į minėto straipsnio reglamentavimo sferą, byloje nėra duomenų, kad teisines paslaugas suteikė advokatas arba advokato padėjėjas. Dėl to apeliantė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą atlyginimą (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Dėl to konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai netenkino ieškinio dalies dėl 105,13 Eur patirtų išlaidų už procesinių dokumentų parengimą pagal su UAB „Skolų valdymo biuras“ sudarytą teisinių paslaugų teikimo sutartį.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl kredito mokesčio priteisimo keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir ieškovei iš atsakovės priteistinas kredito mokestis padidintinas nuo 143,35 Eur iki 167,03 Eur; kitos sprendimo už akių dalys paliktinos nepakeistos.
Pakeitus sprendimą perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Už ieškinį ieškovė sumokėjo 29 Eur žyminį mokestį, ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 75 proc. (737,17 Eur), dėl to ieškovei už ieškinį priteistina 21,75 Eur žyminio mokesčio.
Ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, t. y. 8,8 proc. (priteistas kredito mokestis padidintas 23,68 Eur), dėl to ieškovei iš atsakovės priteistinas 1,76 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą.
Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 29 Eur žyminio mokesčio, nors turėjo sumokėti 20 Eur, dėl to ieškovei grąžintina 9 Eur permokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimo už akių dalį dėl kredito mokesčio priteisimo pakeisti ir padidinti ieškovei AB „Bobutės paskola“ iš atsakovės R. J. priteistą kredito mokestį nuo 143,35 Eur iki 167,03 Eur (už laikotarpį nuo 2015-01-12 iki 2015-09-01), taip pat padidinti priteistą žyminį mokestį už ieškinį nuo 21 Eur iki 21,75 Eur.
Kitas sprendimo už akių dalis palikti nepakeistas.
Ieškovei AB „Bobutės paskola“ iš atsakovės R. J. priteisti 1,76 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Grąžinti ieškovei AB „Bobutės paskola“ 9 Eur permokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.