Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-32-163/2016

2016 m. sausio 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Raimondos Andrulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės AB „Bobutės paskola“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Bobutės paskola“ ieškinį atsakovei R. Š. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 500,00 Eur kredito, 267,04 Eur kredito mokesčio, 8,96 Eur palūkanų „kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos“, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 23,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 105,13 Eur už procesinių dokumentų parengimą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-08-25 priėmė sprendimą už akių, juo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Bobutės paskola“ iš atsakovės R. Š. 500,00 Eur kredito, 66,22 Eur kredito mokesčio (palūkanų), 8,96 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-06-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas priimdamas sprendimo už akių dalį dėl 500 Eur kredito grąžinimo, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, ieškovės reikalavimą laikė pagrįstu, todėl priteisė 500 Eur ieškovei. Sprendimo už akių dalyje dėl 267,04 Eur kredito mokesčio teismas pasisakė, kad iš bylos duomenų matyti, kad už gautą 2 metams paskolą atsakovė įsipareigojo sumokėti 267,04 Eur palūkanas. Sutartis nutraukta po 3 mėnesių nuo sutarties sudarymo, tačiau ieškovė prašo priteisti palūkanas už naudojimąsi kreditu iki 2017-01-08. Iš teismui pateiktos šalių sutarties 8.6 p. matyti, kad nutraukiant sutartį iki sutarties nutraukimo termino suėjimo vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kreditą, iki grąžinimo dienos apskaičiuotas sutartines palūkanas bei palūkanas už vėlavimą grąžinti kreditą, jeigu tokios yra. Įvertinus šią sutarties nuostatą darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės už dvejų metų naudojimąsi kreditu apskaičiuotas palūkanas yra nepagrįstas, todėl tenkintinas iš dalies, priteisiant palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo datos, ieškinyje nurodytos kaip 2015-04-28, t. y. 66,22 Eur (18,75 + 18,26 + 17,74 + 11,47). Teismas sprendimo už akių dalyje dėl 8,96 Eur palūkanų už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pabaigos nustatė, kad pagal vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 6.1 p. šalys susitarė dėl palūkanų, kurios atlieka kompensacinio pobūdžio funkciją, t. y. atsakovas, neįvykdęs prievolės laiku sumokėti gražintiną sumą / jos dalį arba periodinį mokėjimą / jo dalį, įsipareigojo mokėti vartojimo kredito sutartimi nustatyto dydžio palūkanas nuo visos pradelstos sumos kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, todėl iš atsakovės priteistina 8,96 Eur palūkanų. Dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų teismas pasisakė, kad CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015-06-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų motyvavo tuo, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, LR CPK 56 straipsnio nuostatomis, griežtai apibrėžiančiomis reikalavimus atstovams, ieškovės galimai patirtos išlaidos už UAB Skolų valdymo biuro suteiktas paslaugas negali būti priteistos.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje kilo ginčas dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Ieškovė pateikė ieškinį su prašymu priteisti iš atsakovės 500,00 Eur kredito, 267,04 Eur kredito mokesčio, 8,96 Eur palūkanų „kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos“, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 23,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 105,13 Eur už procesinių dokumentų parengimą. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė ieškovei UAB „Bobutės paskola“ iš atsakovės R. Š. 500,00 Eur kredito, 66,22 Eur kredito mokesčio (palūkanų), 8,96 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-06-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Taigi teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl kredito mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą.

Apeliantė ginčija tik tą sprendimo dalį, kuria nepriteistas visas 267,04 Eur kredito mokestis bei visos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 66,22 Eur kredito mokesčio ir nurodė, kad tai yra kredito mokestis už 3 mėnesius, t. y. kredito mokestis iki sutarties nutraukimo. Apeliantė nesutinka su tokia teismo išvada ir teigia, kad kredito mokestis už ne visą naudojimosi kreditu laiką galėtų būti priteisiamas tuo atveju, jeigu skola būtų grąžinta laiku po sutarties nutraukimo, t. y. per 10 dienų po sutarties nutraukimo. Šiuo atveju apeliantė reikalauja patenkinti ieškinį visiškai ir priteisti 267,04 Eur kredito mokesčio. Teisėjų kolegija su apeliantės pozicija nesutinka.

Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas arba šiuo atveju kredito mokestį) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.). Šalių sudarytos sutarties 1.13 punkte numatyta, kad vartojimo kredito mokestis tai suma, kurią vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti vartojimo kredito davėjui už naudojimąsi vartojimo kreditu. Nagrinėjamu atveju kredito mokestis vertintinas kaip pelno palūkanos. Kredito mokestis atsakovei buvo skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo mokėtinos įmokos. Atsakovė kreditą privalėjo pradėti grąžinti 2015-02-08, tačiau įmokų laiku nemokėjo ir dėl to vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2015-04-28.

Sutarties 8.6 punkte numatyta, kad sutarties nutraukimas įsigalioja po 10 dienų, kai kredito gavėjas gauna informaciją apie kredito sutarties nutraukimą. Iki sutarties nutraukimo termino suėjimo kredito gavėjas privalo grąžinti visą paimtą vartojimo kreditą, iki grąžinimo apskaičiuotas kredito sutartines palūkanas (pelno palūkanas arba kitaip sutarties šalių įvardytą kredito mokestį) bei palūkanas už vėlavimą grąžinti kreditą, jei tokios yra. Ieškovės teigimu, dalis, o ne visas už 24 mėn. apskaičiuotas kredito mokestis turėtų būti skaičiuojama tik tais atvejais, jeigu skola grąžinama anksčiau laiko gera valia arba iki termino dėl sutarties nutraukimo įsigaliojimo pabaigos. Tačiau toks sutarties nuostatos aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų bei kredito mokesčio paskirties, taip pat pažeistų sutarties šalių interesų pusiausvyros principą. Atsakovei kreditas buvo suteiktas dvejiems metams (24 mėn.), taigi visas kredito mokestis galėtų būti reikalaujamas tuo atveju, jeigu kreditu būtų naudojamasi visą sutarties laikotarpį. Nutraukus sutartį po 3 mėnesių, atsakovė neturėjo galimybės paskolintų lėšų naudoti bei grąžinti per dvejų metų laikotarpį, kuomet ir būtų sumokėtas visas 24 mėnesių kredito mokestis.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).

Bylos nagrinėjimo metu iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsakovė jai suteikto kredito ir priskaičiuotų palūkanų dar nebuvo sumokėjusi, tai patvirtina ieškovės kreipimosi į teismą faktas. Taigi atsakovė ir toliau naudojosi jai paskolintomis lėšomis ir už šį laikotarpį privalo sumokėti apskaičiuotą kredito mokestį. Byloje nepateikta duomenų apie tai, kad atsakovė skolos nesumokėjo po sprendimo priėmimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas priteisti kredito mokestį iki sprendimo priėmimo, t. y. nuo 2015-01-28 iki 2015-08-25, nes kredito mokesčio priteisimas už būsimą laikotarpį neatitiktų kredito mokesčio paskirties. Tuo atveju, jeigu atsakovė skolos bei kredito mokesčio nesumokės ir po sprendimo priėmimo arba skolos nepavyks išieškoti, ieškovė gali kreiptis dėl kredito mokesčio priteisimo už kitą laikotarpį.

Taigi kredito mokestis nagrinėjamu atveju turi būti mokamas nuo 2015-02-08 iki 2015-08-25, t. y. už 6 mėnesius. Įvertinus tą aplinkybę, kad kredito mokestis kiekvieną mėnesį buvo kintantis priklausomai nuo mokėtinos sumos, ieškovei iš atsakovės priteistinas 129,99 Eur kredito mokestis už laikotarpį nuo 2015-02-08 iki 2015-08-25 (120,62 Eur už laikotarpį nuo 2015-02-08 iki 2015-08-08 ir 9,37 Eur už laikotarpį nuo 2015-08-09 iki 2015-08-25, b. l. 16–17).

Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė išlaidų už procesinių dokumentų parengimą, nes teisinės paslaugos jai buvo suteiktos pagrįstai, teisėtai. Iš dokumentų, pridėtų prie ieškinio, matyti, kad ieškovė teismui pateikė UAB Skolų valdymo biuro sąskaitą faktūrą, išrašytą ieškovei už teisines paslaugas rengiant ieškinį, mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, jog PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta suma sumokėta.

Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nuosekliai plėtodamas iš aiškindamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutą, 2015-04-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 pakeitė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo, kai procesinių dokumentų rengimo paslaugas suteikė uždaroji akcinė bendrovė, reglamentavimą. Minėtoje nutartyje išaiškinta, jog „civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios; <...> įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).

CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Nagrinėjamu atveju UAB Skolų valdymo biuras nepatenka į minėto straipsnio reglamentavimo sferą, byloje nėra duomenų, kad teisines paslaugas suteikė advokatas arba advokato padėjėjas. Dėl to apeliantė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą atlyginimą (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Dėl to konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai netenkino ieškinio dalies dėl 105,13 Eur patirtų išlaidų už procesinių dokumentų parengimą pagal su UAB Skolų valdymo biuru sudarytą teisinių paslaugų teikimo sutartį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl kredito mokesčio priteisimo keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir ieškovei iš atsakovės priteistinas kredito mokestis padidintinas nuo 66,22 Eur iki 129,99 Eur; kitos sprendimo už akių dalys paliktinos nepakeistos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Už ieškinį ieškovė sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį, ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 82 proc. (638,95 Eur), dėl to ieškovei už ieškinį priteistina 18,86 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, t. y. 50 proc. (priteistas kredito mokestis padidintas 62,35 Eur), dėl to ieškovei iš atsakovės priteistinas 11,50 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo dalį dėl kredito mokesčio priteisimo.

Priteisti ieškovei AB „Bobutės paskola“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 129,99 Eur kredito mokesčio iš atsakovės R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei AB „Bobutės paskola“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 18,86 Eur žyminio mokesčio už pateiktą ieškinį pirmosios instancijos teisme iš atsakovės R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei AB „Bobutės paskola“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 11,50 Eur žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme iš atsakovės R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)