- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-16
- Bylos Nr.
- 2-481-330/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- viešosios įstaigos Šakių ligoninės
- Ieškovas
- V. B.
- Kategorijos
- 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos Šakių ligoninės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties, priimtos sprendimo išaiškinimo klausimu civilinėje byloje Nr. 2-333-555/2014 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Šakių ligoninei dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 1 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovės V. B. ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovo viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Šakių ligoninės 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei 2 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimas įsiteisėjo po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. kovo 14 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą.
Atsakovas VšĮ Šakių ligoninė 2014 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į teismą prašydamas išaiškinti Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą ir/arba jo vykdymo tvarką, t. y. išaiškinti, ar VšĮ Šakių ligoninės sumokėta V. B. 10 000 litų suma neturtinei žalai atlyginti pagal Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau tekste – Komisijos) 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 56-53 yra įskaitoma į teismo sprendimu priteistą 40 000 litų neturtinės žalos atlyginimo sumą.
Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsisakė išaiškinti Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą, nurodęs, kad tokiam aiškinimui nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, vadovaujantis CPK 278 straipsniu teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Teismas nurodė, jog prašomo išaiškinti 2013 m. vasario 1 d. sprendimo rezoliucinė dalis suformuluota suprantamai ir vienareikšmiškai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ji yra neaiški – sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodoma, kokioje apimtyje teismas tenkina ieškinį ir kokią sumą iš kokio asmens priteisia.
Atskiruoju skundu atsakovas VšĮ Šakių ligoninė prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį ir patenkinti prašymą dėl to teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo – išaiškinti, ar atsakovo VšĮ Šakių ligoninės sumokėta V. B. 10 000 litų suma neturtinei žalai atlyginti pagal Komisijos 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 56-53 yra įskaitoma į teismo sprendimu priteistą 40 000 litų sumą.
Atsakovas prašė išaiškinti teismo sprendimą ir/arba jo vykdymo tvarką. Neteisingai nustatęs prašymo esmę, teismas visai nesprendė prašymo dalies išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką, tuo klausimu nenurodė nei jokių motyvų, nei teisės normų, kuriomis remiasi, todėl pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalį.Vykdomojoje byloje kilo neaiškumų dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Ieškovė, laikydamasi privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos kreipėsi į Komisiją, kuri 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu įpareigojo VšĮ Šakių ligoninę atlyginti ieškovei 10 000 Lt neturtinę žalą. VšĮ Šakių ligoninė įvykdė Komisijos sprendimą, 2010 m. lapkričio 4 d. mokėjimo nurodymu sumokėdama ieškovei 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, tačiau išieškotoja (ieškovė) V. B., nesutikdamas su Komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą, kuris iš dalies tenkindamas jos ieškinį priteisė 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Atsakovas įvykdė teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą, pervesdamas į ieškovės sąskaitą 30 000 Lt sumą, be to, jis jau buvo įvykdęs Komisijos sprendimą ir pervedęs ieškovei 10 000 Lt sumą. Jeigu antstolis iš atsakovo dar išieškotų ginčijamą 10 000 Lt sumą, išieškotoja (ieškovė) nepagrįstai praturtėtų šia suma, o tuo pačiu būtų pažeistas viešas interesas (būtų neteisėtai panaudotos viešosios įstaigos lėšos). Dėl šios priežasties atsakovas savo prašyme ir nurodė, kad jam liko vienintelis kelias apginti savo teises, kreipiantis į vykdytiną sprendimą priėmusį teismą atitinkamo išaiškinimo.
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 278 straipsnio 1 dalį, jeigu teismo sprendimas (nutartis) yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2013; ir kt.).
Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimu ieškovei V. B. iš atsakovo VšĮ Šakių ligoninės priteista 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 2 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl piniginių sumų ieškovei priteisimo iš atsakovo yra visiškai aiški, suformuluota suprantamai ir vienareikšmiškai. Sprendimo rezoliucinė dalis dėl priteisimo neturi trūkumų, todėl jos konkretinimas (detalizavimas) ar kitoks papildomas išaiškinimas yra nereikalingas. Atsakovo 2014 m. gruodžio 3 d. suformuluoto prašymo išaiškinti, ar VšĮ Šakių ligoninės sumokėta V. B. 10 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti pagal Komisijos 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą yra įskaitoma į teismo sprendimu priteistą 40 000 Lt sumą, tenkinimas reikštų teismo sprendimo keitimą jo rezoliucinės dalies pildymu, bet ne sprendimo išaiškinimą, o tai neatitinka CPK 278 straipsnio 1 dalies dispozicijos. Aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2013). Vadovaujantis šiomis nuostatomis, pagal atsakovo suformuluotą prašymą negali būti pildoma ir teismo sprendimo motyvuojamoji (argumentuojamoji) dalis. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė aiškinti savo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą.
Atskirajame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė prašymo esmę, kadangi atsakovo prašymas pagal turinį buvo daugiau orientuotas į 2013 m. vasario 1 d. sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimą. Apelianto teigimu, teismas turėjo pasisakyti dėl sprendimo vykdymo tvarkos, o to nepadaręs – pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pasak apelianto, vykdomojoje byloje kilo neaiškumų dėl sprendimo vykdymo tvarkos, todėl atsakovas kreipėsi į teismą dėl išaiškinimo, ar vykdant teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą, į tuo sprendimu priteistą iš atsakovo ieškovės naudai 40 000 Lt žalos atlyginimą turėtų būti įskaityta 10 000 Lt suma, kurią atsakovas sumokėjo ieškovei, vykdydamas Komisijos 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą.
Apeliacinis teismas nesutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentais, kad yra atsiradęs teisinis pagrindas aiškinti teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimo vykdymo tvarką. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimu galutinai išsprendus ieškovės (kaip pacientės) ir atsakovo (kaip sveikatos priežiūros įstaigos) ginčą dėl atlyginimo neturtinės žalos, padarytos netinkamai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, šio sprendimo pagrindu ieškovė, kaip neturtinės žalos atlyginimą turi gauti (sprendimo geranoriško arba priverstinio įvykdymo būdais) ne mažesnę nei 40 000 Lt sumą. Dar 2 500 Lt suma jai turi būti sumokėta iš atsakovo lėšų kaip bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Kadangi teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimas dėl pinigų priteisimo yra aiškus (sprendimas neturi trūkumų, dėl kurių turėtų būti aiškinamas), todėl ir jo vykdymo tvarka negali kelti neaiškumų. Akivaizdu, kad vykdant (geruoju arba priverstinai) nurodytą teismo sprendimą, ieškovei turi būti sumokėta ne daugiau kaip 42 500 Lt (40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas ir 2 500 Lt bylinėjimosi išlaidų). Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo sprendimu priteistos neturtinės žalos atlyginimo dalį – 30 000 Lt atsakovas (skolininkas) sumokėjo ieškovei (išieškotojai) 2014 m. balandžio 9 d. mokėjimo dokumentu (t. 2, b. l. 160), t. y. geruoju įvykdė dalį teismo 2013 m. vasario 1 d sprendimo. Atsakovas pateikė įrodymus, kad dalį neturtinės žalos atlyginimo – 10 000 Lt jis buvo sumokėjęs ieškovei 2010 m. lapkričio 4 d. mokėjimo dokumentu, po ginčo privaloma išankstine neteismine tvarka išsprendimo vykdydamas Komisijos 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą (t. 2, b. l. 160). Iš bylos duomenų matyti, kad yra pateiktas vykdyti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-333-555/13 dėl 12 500 Lt sumos išieškojimo iš atsakovo, nes iki šio rašto išdavimo momento atsakovas buvo įvykdęs 2013 m. vasario 1 d. sprendimo dalį, sumokėdamas ieškovei 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dalį iš priteistos 40 000 Lt sumos (t. 2, b. l. 162). Antstoliui pradėjus vykdymo veiksmus nurodyto vykdomojo dokumento pagrindu dėl 12 500 Lt sumos išieškojimo, atsakovas (skolininkas) pranešė antstoliui, jog 10 000 Lt sumą, kaip neturtinės žalos atlyginimą, jis jau yra sumokėjęs 2010 m. lapkričio 4 d., kuomet įvykdė Komisijos sprendime nustatytą įpareigojimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 22-24). Vadinasi, šiuo atveju iškyla ne teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimo vykdymo tvarkos aiškinimo klausimas (vykdymo tvarka yra aiški), tačiau skolininko sumokėtos žalos atlyginimo dalies (10 000 Lt) įskaitymo į išieškotiną pagal vykdomąjį dokumentą iš skolininko pinigų sumą klausimas, kurį spręsti yra kompetentingas teismo sprendimą vykdantis antstolis.
Vykdymo proceso tikslas – kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 2 dalis, 587 straipsnio 1 punktas, 648 straipsniai). Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis tuo pačiu privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; kt.). Pirmiau nurodytos nuostatos ir jų išaiškinimai kasacinio teismo praktikoje suponuoja išvadą, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013). Įstatyme yra įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką, jeigu ji yra neaiški (CPK 589 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti sprendimo išaiškinimą, tiek 589 straipsnio 1 dalis sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009, kt.). Tačiau nei sprendimo išaiškinimas (CPK 278 straipsnis), nei sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimas (CPK 589 straipsnis) negali asmenims nustatyti kitokių ar papildomų teisių bei pareigų, negu buvo nustatyta teismo sprendimu, dėl kurio išaiškinimo ar dėl kurio vykdymo tvarkos išaiškinimo buvo kreiptasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013). Dėl šioje nutartyje pirmiau išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo aiškinti nei patį teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą, nei jo vykdymo tvarką. Sprendžiant iš byloje esančio antstolio 2014 m. lapkričio 25 d. patvarkymo, minėto sprendimo vykdymo tvarka yra aiški ir jį vykdančiam antstoliui (t. 2, b. l. 162). Tačiau apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į įstatymo nuostatas dėl antstolio pareigos veikti teisėtai, į įtvirtintą vykdymo proceso tikslą kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą, taip pat remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, jog teismo sprendimai turi būti vykdomi taip, kad asmenims nekiltų kitokių (naujų) ar papildomų teisių bei pareigų, negu buvo nustatyta teismo sprendimu, turi pagrindą nurodyti, jog pagal atsakovo 2010 m. lapkričio 4 d. mokėjimo dokumentą V. B. sumokėta 10 000 Lt suma sudaro dalį neturtinės žalos atlyginimo, priteisto Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimu. Tai daroma siekiant išvengti vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų pažeidimo galimybės, taip pat būsimų teisinių ginčų tarp ieškovės ir atsakovo atsiradimo tikimybės (pvz., dėl ieškovės nepagrįsto praturtėjimo, kaip nurodoma atsakovo atskirajame skunde). Esminė yra ta aplinkybė, kad byloje nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas ginčas tarp paciento (ieškovės) ir sveikatos priežiūros įstaigos (atsakovo) dėl neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2013 m. spalio 19 d.) 24 straipsnio 1 dalis). Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau tekste – Pacientų teisių įstatymo) 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Ši komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (Pacientų teisių įstatymo 24 straipsnio 3 dalis). Komisijos sprendimai sveikatos priežiūros įstaigoms ir pacientui ar kitiems asmenims, turintiems teisę į Pacientų teisių įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, yra privalomi (24 straipsnio 7 dalis). Komisijos sprendimas privalomumo savybę įgyja tuo atveju, jeigu ginčas tarp paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos nėra perkeliamas į teismą. Pacientų teisių įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į žalos pagal šį įstatymą atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Taigi ginčas, pradėtas privaloma ikiteismine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, gali būti toliau nagrinėjamas teisme, jeigu ginčo dalyvis (dalyviai), nesutikdami su Komisijos sprendimu, pateikia ieškinį teismui dėl ginčo galutinio išsprendimo. Iš šios bylos duomenų matyti, kas su Komisijos 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu, kuriuo iš dalies tenkinant V. B. prašymą buvo nustatytas jai padarytos neturtinės žalos dydis – 10 000 Lt ir VšĮ Šakių ligoninė įpareigota atlyginti šio dydžio žalą (t. 1, b. l. 22-24), nesutiko pacientė V. B., kreipusis į teismą su ieškiniu dėl ginčo su atsakovu VšĮ Šakių ligonine galutinio išsprendimo. Po to, kai ginčas tarp ieškovės ir atsakovo buvo perkeltas nagrinėti teisme, Komisijos sprendimas dėl šio ginčo, priimtas ikiteismine tvarka, neteko teisinės reikšmės ir neįgijo privalomumo savybės. Nežiūrint šios aplinkybės, VšĮ Šakių ligoninė įvykdė Komisijos sprendimą, 2010 m. lapkričio 4 d. mokėjimo nurodymu pavedusi kredito įstaigai pervesti į V. B. sąskaitą 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 161).
Pažymėtina, kad kai teisme nagrinėjamas ginčas dėl Komisijos sprendimu nustatytos žalos dydžio pagrįstumo, Komisijos sprendimas neturi teismui privalomosios galios, nes priešingu atveju būtų pažeistas teismo nepriklausomumo principas. CK ir CPK įtvirtinta teismo teisė ir pareiga spręsti asmenų ginčus ir nustatyti galutinį priteistinos neturtinės žalos dydį. Kilus ginčui teisme, Komisijos nustatytą dydį patikrina ir galutinį priteistinos neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais bei laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Komisijos sprendimu nustatytas žalos dydis teismo nesaisto ir teismas bet kokiu atveju privalo patikrinti, ar Komisijos nustatytas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, ar jis atitinka visiško nuostolių atlyginimo principą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Aptariamu atveju teismas, nesaistomas Komisijos sprendimu nustatyto V. B. padarytos neturtinės žalos dydžio (10 000 Lt), išspręsdamas šalių ginčą nusprendė, kad galutinis ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 40 000 Lt. Nors dalį neturtinės žalos atlyginimo – 10 000 Lt už žalos padarymą atsakingas asmuo VšĮ Šakių ligoninė sumokėjo dar iki iškeliant bylą teisme pagal V. B. ieškinį, tačiau šis mokėjimas (dalinis neturtinės žalos atlyginimas), kaip juridinę reikšmę turintis veiksmas, buvo atliktas to paties ginčo tarp tų pačių šalių (V. B. ir VšĮ Šakių ligoninės) ir dėl to paties dalyko (neturtinės žalos atlyginimo) nagrinėjimo procese, kurį sudarė dvi stadijos – privalomoji ikiteisminė ir teisminė. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis tikslinga nurodyti, kad teismo antstoliui vykdant vykdomąjį dokumentą, išduotą Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimo pagrindu, reikia atsižvelgti į tai, kad atsakovo (skolininko) VšĮ Šakių ligoninės sumokėta ieškovei 10 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti sudaro dalį teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimu priteisto neturtinės žalos atlyginimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad šią su teismo sprendimo vykdymu susijusią problemą (ypatumus) sąlygojo atsakovo VšĮ Šakių ligoninės pasyvus elgesys, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu būtų informavęs teismą apie Komisijos sprendimo įvykdymą ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovei sumokėjimą bei prašęs teismą įvertinti šią aplinkybę priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Toks faktų nutylėjimas gali būti vertinamas kaip CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo nesilaikymas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nurodyti, kad pagal atsakovo viešosios įstaigos Šakių ligoninės 2010 m. lapkričio 4 d. mokėjimo nurodymą Nr. 3 (pateiktas Swedbank, akcinei bendrovei) ieškovei V. B. sumokėta 10 000 Lt suma sudaro dalį neturtinės žalos atlyginimo, priteisto Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-333-555/2013.