Kauno apygardos teismo sprendimas, 2-333-555/2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-02-01
Bylos Nr.: 2-333-555/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-01658-2010-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Egidijus Tamašauskas
Ieškovas: V. B.
Atsakovas: VšĮ Šakių ligoninė
Trečiasis asmuo: A. K., E. Š., V. U.
Advokatai: Kęstutis Pužaitis, Neringa Milašienė

Kategorijos

44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
44.5.2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
116.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-333-555/2013Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01658-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2;44.5.2.15; 99.5;116.1(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Ramintai Samušytei, dalyvaujant ieškovei V. B., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui, atsakovo atstovei advokatei Neringai Milašienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovei VšĮ Šakių ligoninė, tretieji asmenys A. K., E. Š., V. U. dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 1995-06-13 Šakių ligoninėje ieškovei buvo atlikta tulžies pūslės pašalinimo operacija, kuriai vadovavo chirurgė I. A., jai asistavo chirurgas A. K.. Už chirurginių instrumentų pateikimą chirurgams, bei jų inventorizaciją po operacijos buvo atsakinga medicinos sesuo - instrumentatorė V. U.. Po operacijos, vizitacijų metu, gydytojams I. A. ir A. K. pasiskundė, kad judėdama, ypač atsisėsdama, pilvo srityje jaučia didelius skausmus, taip pat, kad pilvo ertmėje jaučia esantį svetimkūnį. Gydytojas A. K. paaiškino, kad dėl skausmų judant esą kalti plaučiai. Po operacijos taip pat jautė labai didelius skausmus tuštindamasi ir šlapindamasi. Gydytoja I. A. paaiškino, kad tai laikinas pooperacinis diskomfortas. Po operacijos praėjus 5 ar 6 dienoms buvo išrašyta gydytis ambulatoriškai. Tuo metu, vis dar jautė didelius skausmus, tačiau gydytoja I. A., paaiškino, kad tokie skausmai gali tęstis apie pusmetį. Pabrėžia, jog skausmus pilvo sityje jautė nuolatos, dėl ko turėjo vengti fizinių krūvių, negalėjo dirbti. Po operacijos, buvo konsultuojama įvairių specialistų. Apie 1997 m. kreipėsi į ginekologą (privačią ginekologijos kliniką, kuri tuo metu veikė (duomenys neskelbtini) Kaune) dėl skausmų lytinių santykių metu. Minėtoje klinikoje buvo atlikti kraujo ir šlapimo tyrimai, echoskopinis tyrimas, tačiau jokie susirgimai nebuvo diagnozuoti. Dėl skausmų pilvo srityje 2006 ar 2007 metais, vėl kreipėsi į privačią medicinos kliniką ((duomenys neskelbtini) , Kaune), kurioje taip pat buvo atlikta eilė tyrimų, tačiau jokie susirgimai taip pat nebuvo diagnozuoti (priėmė gydytoja M.). Buvo nukreipta detalesniems tyrimams į KMU klinikas. Gavus siuntimą, kreipėsi į KMU klinikas, kur ieškovę apžiūrėjo ginekologas, urologas, gastroenterologas, kreipėsi į Kauno Šilainių polikliniką, nes paūmėjo pilvo skausmai. Kauno Šilainių poliklinikoje ieškovę apžiūrėjo neurologas, chirurgas Č., gastroenterologė M., kurie paskyrė atlikti tyrimus. Apžiūros metu, gydytoja ginekologė G., pirštais užčiuopė kietą darinį. Buvo paskirta atlikti echoskopiją, po kurios gydytoja pareiškė, jog tai gali būti svetimkūnis - galimai chirurginis instrumentas. Gavo siuntimą į KMU klinikas, kuriose buvo atliktas pilvo rentgeno tyrimas, kurio rezultatai rodė, esant svetimkūnį jos pilvo ertmėje. Iškviestas chirurgas pasiūlė tuoj pat ieškovę stacionarizuoti ir atlikti neplaninę operaciją, kurios atsisakė, nes jai - ieškovei buvo netikėta rentgeno tyrimo išvada. 2008-04-14 svetimkūnio pašalinimo operacijai nuvyko į Vilniaus GMPU ligoninę, kur ją operavo gydytojas J. S.. 2008-04-16 operacijos metu iš ieškovės pilvo ertmės buvo pašalintas svetimkūnis - chirurginis įrankis Reverdeno kablys. Gydytojas paaiškino, kad po 1995 m. atliktos operacijos buvo likusi pooperacinė išvarža, dėl ko neteisingai suaugo audinių sluoksniai. Gydytojo teigimu, pavojų gyvybei kėlė jau vien tai, kad svetimkūnis pagamintas iš chromo metalo. Būtent po 1995 metų operacijos juto apsinuodijimo simptomus: ieškovę pykino, jautė skausmą pilvo srityje, buvo sutrikęs virškinimas. Taip pat nurodo, kad 2008-04-29 kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl minėto įvykio. 2008-04-29 Kauno apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-0021-08, pagal LR BK 229 straipsnį. 2009 m. spalio 30 d. Kauno rajono apylinkės prokuratūros nutarimu, ikiteisminis tyrimas, baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-0021-08 nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Pažymi, kad prieš pateikdama ieškinį teismui, pasinaudojo LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (toliau - PTŽSAĮ) 17 straipsnyje nustatyta privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir 2010-06-04 pateikė pareiškimą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (neturtinę žalą įvertino - 1 500 000,00 Lt). Minėta komisija, 2010-09-22 priėmė sprendimą Nr. 56-53, kuriame buvo konstatuota, jog V. B. ligoninėje teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo nekokybiškos, teiktos pažeidžiant maksimalaus rūpestingumo, atidumo, atsargumo ir kvalifikuotumo principus. Taip pat buvo pažymėta, jog ligoninėje sveikatos priežiūros paslaugas teikę medicinos specialistai nebuvo tiek atidūs, rūpestingi bei apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis būtina; nesiėmė reikiamų veiksmų, kurie būtų leidę išvengti Reverdeno kablio palikimo V. B. pilvo ertmėje. Buvo nuspręsta tenkinti prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies ir nustayta 10 000,00 Lt neturtinė žala, tuo pačiu įpareigojo VšĮ Šakių ligoninę atlyginti minėtą neturtinę žalą. Nurodo, jog su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, kuriuo ieškovės patirta neturtinė žala buvo įvertinta - 10 000, 00 Lt, nesutinka, mano, jog ši suma yra per maža, neatitinka patirtų dvasinių ir fizinių kančių dėl palikto chirurginio instrumento pilvo ertmėje 13 metų. Tokiu būdu, dėl atsakovės VšĮ Šakių ligoninės gydytojų aplaidumo, t.y. dėl pilvo ertmėje palikto svetimkūnio, eilę metų jautė skausmą, sveikatos sutrikimus, grėsmę gyvybei, dėl to jautėsi suvaržyta, nepilnavertė, tai sąlygojo, jog patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį skausmą - patyrė neturtinę žalą, kurią turi atlyginti gydymo įstaiga. Patirtą neturtinę žalą vertina 200 000 Lt.

Atsakovė VšĮ Šakių ligoninė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283 straipsnis, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnis), kuri konstatuojama tik esant nustatytoms visoms bendrosios civilinės atsakomybės sąlygoms. Mano, kad 2010-09-22 LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau - Komisija) sprendime Nr. 56-53 išdėstyta komisijos nuomonė, jog "nagrinėjamu atveju V. B. Ligoninėje teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo kokybiškos, teiktos pažeidžiant maksimalaus rūpestingumo, atidumo, atsargumo ir kvalifikuotumo principus", bei "<...> V. B. Ligoninėje sveikatos priežiūros paslaugas teikę medicinos specialistai nebuvo tiek atidūs, rūpestingi bei apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina; nesiėmė visų reikiamų veiksmų, kurie būtų leidę išvengti Reverdeno kablio palikimo V. B. pilvo ertmėje" yra neteisinga, nes paremta tik spėjamojo pobūdžio ir su išlyga Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog "į V. B. pilvo ertmę Reverdeno kablys galėjo patekti 1995-06-13, kai Šakių ligoninėje buvo atliekama tulžies pūslės pašalinimo operacija, nes daugiau jokių chirurginių operacijų, nei prieš tai, nei po to (išskyrus 2008-04-16 Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje atliekant svetimkūnio pašalinimą), V. B. neturėjo". Nurodyta specialisto išvada padaryta ikiteisminio tyrimo metu, kuris 2009-10-30 buvo nutrauktas dėl senaties termino, patikėjus ieškovės teiginiu, jog ji po 1995 metų tulžies pašalinimo operacijos daugiau jokių chirurginių intervencijų neturėjusi. Vienok, jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tokį ieškovės teiginį, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta. Pažymi, jog ieškovė, kuri 1995-06-23 išrašant ją iš ligoninės, skundėsi skausmais pilvo srityje, be jokių motyvų atsisakė vykti į reabilitaciją. Ši aplinkybė patvirtina, jog tuo metu ieškovės sveikatos būklė buvusi normali. Taip pat nepagrįsta ir ieškovės nurodyta aplinkybė, jog dėl nuolat juntamų skausmų pilvo srityje, ieškovė negalėjusi dirbti. Nurodo, kad pagal pateiktą VSDFV pažymą apie V. B. draudimą, matyti, jog ir iki operacijos ji nedirbo. Nurodo, jog ieškovė neįrodė, kad patyrė neturtinę žalą dėl atsakovės darbuotojų aplaidumo.

Trečiasis asmuo A. K. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad Šakių ligoninėje vyrauja praktika, kad ligoniai, kurie buvo operuoti jų ligoninėje ir jausdami kokius nors diskomforto reiškinius artimajame pooperaciniame laikotarpyje, o taip pat ir vėliau, kreipiasi į juos gydžiusį, operavusį gydytoją dėl nusiskundimų, galimai susijusių su atlikta operacija. Ligoninėje nerasta jokios medicininės dokumentacijos apie tai, kad V. B. po išrašymo iš Šakių ligoninės 1995m. po jai atliktos tulžies pūslės pašalinimo operacijos, būtų kreipusis į Šakių ligoninę dėl pilvo skausmų arba kitų nusiskundimų. Nurodo, kad kyla abejonės dėl visą šį laikotarpį ieškovę, kaip ji pati teigia, varginusių didžiulių skausmų tikimybės bei dėl to, kad šis svetimkūnis nesužalojo, nepažeidė jokių pilvo organų. Labiau tikėtina, kad paliktas tokio dydžio svetimkūnis pacientės pilve artimajame pooperaciniame laikotarpyje (iki 3 mėn. po operacijos) būtų sukėlęs skausmo priepuolius arba žarnyno nepraeinamumo kliniką, kurių priežastis nedelsiant būtų išsiaiškinta bet kurioje ligoninėje.

Trečiasis asmuo V. U. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad tulžies pūslės pašalinimo operacijos, 1995 metais atliktos ieškovei V. B., kurioje dalyvavo kaip med. sesuo - operacinės instrumentatorė, operacijos metu atliko veiksmus, kurie įprasti medicinos sesers operacinės instrumentatorės pareigoms bei vykdė visus operatoriaus nurodymus ir paliepimus.

Atsiliepimas

Trečiais asmuo E. Š. prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad operacijos, kurioje dalyvavo kaip asistentas operuojant ligonę V. B. 1995 metais neprisimena, kiek laiko dalyvavo minėtoje operacijoje taip pat negali prisiminti, todėl negali atsakyti, kuris iš asistentų - jis ar gydytojas A. K. liko padėti užbaigti operaciją operatoriui, užsiuvant priekinę pilvo sieną. Mano, kad tulžies pūslės pašalinimo operacijos metu V. B. pilvo ertmėje negalėjo būti paliktas chirurginis instrumentas - Reverdeno kablys, nes priešingu atveju, ieškovė būtų buvusi priversta nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos pas gydytojus, o ne laukusi daugiau nei 11 metų. Ieškovės teiginys, jog 1997 metais, kuomet ji kreipėsi į privačią ginekologijos kliniką, kurioje buvo atlikti tyrimai, tame tarpe ir echoskopinis tyrimas, keliantis pagrįstų abejonių, nes būtent tokio tyrimo metu neįmanoma nepamatyti Reverdeno kablio.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės V. B. pilvo ertmėje, 2008-04-16 jai atliekant chirurginę operaciją, buvo rastas metalinis svetimkūnis - Reverdeno kablys, kuris chirurginėje praktikoje naudojamas operacijos (laparatomijos) metu žarnų kilpoms prilaikyti, jas nuspausti ar pastumti į šoną nuo operuojamo objekto. Ieškovės teigimu, į pilvo ertmę Reverdeno kablys pateko 1995 m. birželio 13 d., kai Šakių ligoninėje buvo atliekama tulžies pūslės pašalinimo operacija, nes daugiau jokių chirurginių operacijų, nei prieš tai, nei po to, išskyrus operaciją, kurios metu buvo pašalintas medicininis instrumentas, ji neturėjusi. Ieškovė teigia, kad atsakovės darbuotojai, operacijos metu palikę medicininį instrumentą, nesuteikė kvalifikuotos ir rūpestingos medicinos pagalbos, savo pareigas atliko aplaidžiai, nerūpestingai, dėl palikto medicininio instrumento ji - ieškovė ilgą laiko tarpą kentė skausmus, nepatogumus, sveikatos sutrikimus, grėsmę gyvybei, mano, kad dėl netinkamų atsakovės suteiktų medicinos paslaugų atsakovė privalo atlyginti jai 200 000 Lt neturtinę žalą.

Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas ar atsakovės atliktos operacijos metu buvo paliktas ieškovės pilvo ertmėje medicininis instrumentas. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad gydytojas atliko savo profesines pareigas neatsargiai, nerūpestingai ir pacientą gydė netinkamai, gydytojo nerūpestingumo, neatidumo faktą turi įrodyti ieškovas, o atsakovas (gydytojas, gydymo įstaiga) turi įrodyti, kad pacientą jis gydė tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp abiejų šalių įrodinėjimo pareigos, ieškovas visada turi įrodyti žalą, atsakovo veiksmų neteisėtumą ir priežastinį ryšį. Atsakovas turi įrodinėti savo nekaltumą, kartu ir veiksmų teisėtumą, t.y. jis laikomas kaltu, kol įrodo, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra. Pacientas, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. Ieškovė įrodinėja, kad žala jai buvo padaryta 1995 m., t. y. galiojant 1964 m. CK, žala atsirado ir tęsėsi iki 2008 m. atliktos operacijos, kurios metu buvo pašalintas paliktas medicininis instrumentas, todėl sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą taikytinos tiek 1964 m. CK 484 straipsnio, tiek CK 6.283, 6.284 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybę už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalos atlyginimą pacientams (CK įsigaliojimo 47 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 1995 m. birželio 2 d. iki 1995 m. birželio 23 d. buvo gydyta Šakių ligoninėje, kur 1995 m. birželio 13 d. 11.20 val. atlikta cholecistektomija (tulžies pašalinimo operacija). Gydymo stacionare istorijos Nr. 2798 operacijos protokole operacijos aprašyme nurodoma, kad bendrinėje endotrachėjinėje nejautroje viršutiniu laparatominiu pjūviu įeita į pilvo ertmę, pašalinta tulžies pūslė, ložė susiūta (1 t., b. l. 86). Iš ieškovės asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės Nr. CP-2650424 iš VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų Skubios pagalbos skyriuje užfiksuotų duomenų matyti, kad pagal VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos siuntimą 2008-03-15 atlikus ieškovės 2-jų krypčių rentgenogramą Nr. 1061, 1080 pilvo ertmėje stebimas metalo intensyvumo ovalios formos plokščias svetimkūnis, kuris VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje 2008 m. balandžio 14 d. operacijos metu atlikus vidurinę laparatomiją buvo rastas pilvo ertmėje, konstatuota, jog svetimkūnis tai metalinis chirurginis instrumentas - Reverdeno kablys, šis medicininis instrumentas operacijos metu pašalintas.

Atsakovė teismui nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad medicininis instrumentas -Reverdeno kablys buvo paliktas jos įstaigoje atliktos operacijos metu, t. y., teigia, kad ieškovės ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas. Tai grindžia ekspertų išvadomis, kuriose atsakovės atstovų vertinimu, nėra kategoriškai teigiama, kad medicininis instrumentas paliktas atsakovės atliktos operacijos metu, be to, atsakovės atstovų teigimu, nėra paneigiama galimybė, jog ieškovė yra turėjusi ir daugiau chirurginių operacijų, kurių metu galimai ir buvo paliktas medicininis instrumentas.

Bylose, kuriose yra nagrinėjami gydytojų profesinės atsakomybės klausimai, reikalingos specialios žinios medicinos srityje, todėl teismo medicinos ekspertizės išvados yra svarbūs įrodymai. Tačiau eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Teismas įvertina ekspertų išvadą, atsižvelgdamas į jos ryšį su kitais įrodymais, bei patikrina, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2006).

Nagrinėjamojoje byloje buvo atlikta deontologinė teismo medicinos ekspertizė, kurioje ekspertų komisija ekspertizės akte Nr.EDG 70(204)/12 (01) konstatavo, kad byloje surinktuose ir ekspertams pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, kad V. B. būtų turėjusi daugiau operacijų pilvo srityje, nei 1995-06-13 ir 2008-04-16. Ekspertai pateikė kategorišką išvadą, kad iš ieškovės pilvo ertmės 2008-04-16 pašalintas metalinis svetimkūnis (Reverdeno kablys) galėjo ten patekti tik 1995-06-13, Šakių ligoninėje atliekant tulžies pūslės pašalinimo operaciją, kadangi daugiau operacijų pilvo srityje V. B. neturėjo. Atsakovo atstovės argumentas, kad nėra teisinio pagrindo vadovautis byloje atliktos ekspertizės išvadomis, kadangi teismas nutartimi paskyrė kompleksinę deontologinę ekspertizę, tačiau buvo atlikta deontologinė ekspertizė, yra nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje paskyrus kompleksinę deontologinę ekspertizę, buvo suformuluoti ekspertams klausimai, turint tikslą nustatyti ar atsakovo atliktos operacijos metu ieškovės pilvo ertmėje buvo paliktas svetimkūnis. Ekspertizę atlikę teismo medicinos ekspertai tyrė pateiktus medicininius duomenis, išsamiai aprašė atliktų operacijų eigą, nurodė, kad medicininis instrumentas, kuris buvo rastas ieškovės kūne, galėjo būti naudojamas atliekant tulžies šalinimo operaciją, atsakė į teismo pavestus klausimus. Atsakovės atstovams nurodžius, kad neišsami ekspertizės akto tiriamoji dalis, teismas atidėjo bylos nagrinėjimą ir į teismo posėdį iškvietė ir apklausė ekspertizę atlikusį ekspertą, suteikiant galimybę užduoti klausimus ekspertui ir išsamiai išsiaiškinti visas specialiųjų žinių reikalaujančias aplinkybes. Ekspertizę atlikęs ekspertas savo išvadas patvirtinto ir paaiškino, jog siekiant atsakyti į teismo suformuluotus klausimus kviestis kitų sričių specialistus nebuvo būtinybės, kadangi ekspertizę atlikę asmenys turi reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti pagal užduotus teismo klausimus, pašalino atsakovės atstovų išsakytas abejones dėl galimumo žmogui nešioti pilvo ertmėje medicininį instrumentą daugiau nei 12 (dvylika) metų, taip pat ir dėl neatitikimų tarp medicininiuose dokumentuose ir akte užfiksuotų ieškovės organuose rastų pakitimų.

Pažymėtina, kad šioje byloje dėl V. B. taikyto gydymo tinkamumo yra pateikti dar du nurodyto pobūdžio įrodymai – teismo medicinos specialisto išvada Nr. P-SI-70-38 atlikta 2008-04-11 (1 t., b. l. 57-61) bei Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialistų išvada Nr. DG 134/08 (01) (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 20-9-00021-08 b. l. 56-65), kuriose taip pat pateiktos išvados, jog medicininis instrumentas į ieškovės pilvo ertmę galėjo patekti tik Šakių ligoninės atliktos 1995-06-13 operacijos metu. Atsakovės atstovų nurodytas abejones dėl ieškovei galimai atliktų operacijų, kurių metu medicininis instrumentas galėjo patekti į ieškovės pilvo ertmę, paneigia ir byloje pateikti išrašai iš ieškovės medicininių dokumentų, kuriuose pateikiama informacija, kad jokie kiti ieškovės vidaus organai nėra pašalinti (2 t., b. l. 52-53). Ekspertizės akte įvardijami ieškovės organų pakitimų dydžiai (stebimas darinys 4x38), kuris neatitinka medicininiame dokumente diagnuozuotam, ekspertų išvadų pagrįstumui įtakos neturi, vertintini kaip matematinė klaida, neteisingai cituojant duomenis, esančius ieškovės asmens sveikatos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) . Visi aukščiau paminėti dokumentai turi rašytinių įrodymų galią (CPK 197 straipsnis). Taigi byloje surinkta grupė vienos rūšies įrodymų – asmenų, turinčių specialių medicininių žinių, išvadų, kuriose vienareikšmiškai duodama išvada, jog daugiau operacijų V. B. pilvo srityje nėra turėjusi, iš V. B. pilvo ertmės 2008 m. balandžio 16 d. pašalintas metalinis svetimkūnis (Reverdeno kablys) galėjo ten pateikti tik 1995 m. birželio 13 d., Šakių ligoninėje atliekant tulžies pašalinimo operaciją.

Taigi teismas sprendžia, jog ištirtų nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, kad ieškovės kūne buvo paliktas medicininis instrumentas atsakovės įstaigoje atliktos operacijos metu. Byloje paskirtos ekspertizės išvados iš esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Operaciją atlikusių gydytojų nepakankamą rūpestingumą operacijos metu, teismo vertinimu, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti trečiųjų asmenų paaiškinimai, iš kurių matyti, kad operaciją atlikęs gydytojas bei medicinos sesuo, šios bylos tretieji asmenys A. K. bei V. U., iš dalies pripažino, kad operacijos metu naudotas medicininis įrankis galėjo dėl aplaidumo likti ieškovės pilvo ertmėje (Ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 113-115, 118-120). Ši aplinkybė vertintina kaip savo aplaidumo pripažinimas (CPK 187 straipsnis). Sutinkamai tiek su 1964 m. CK 484 straipsnio nuostatomis, tiek su CK 6.283, 6.284 straipsnių nuostatos, reglamentuojančiomis sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybę už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalos atlyginimą pacientams, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Teismas laiko, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jos kaltę (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausias Teismas bylose dėl žalos, padarytos medicinos darbuotojų veiksmais, yra konstatavęs, kad vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant civilinės atsakomybės už paciento sveikatos sužalojimo klausimą turi būti taikomas atidaus, rūpestingo, kvalifikuoto gydytojo elgesio standartas. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad prievolė būtų vykdoma dedant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Dėl to turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-11-14 nutartis civ. byloje L.M. S. v. Kauno Raudonojo kryžiaus ligoninė, Nr. 3K-3-1140/2001, nutartis skelbta biuletenyje Teismų praktika 17, p. 136-143; 2003 12 08 nutartis civilinėje byloje R.V.D.L. prieš Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę, Nr. 3K-3-1180/2003; 2004-02-18 nutartis civilinėje byloje O.R., M.R. V.R. ir kt. prieš Vilniaus universiteto Santariškių klinikas, Nr. 3K-3-16/2004; 2005-03-30 nutartis civilinėje byloje J.R. ir Z.R. prieš Vilniaus Universiteto Santariškių klinikas Nr. 3K-3-206/2005 ir kt.). Teismas sprendžia, kad operacijos metu palikus medicininį instrumentą ieškovės kūne buvo pažeista jos teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą, tai yra atsakovės kaltė pasireiškė tuo, kad suteikiant ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros kokybės ir priimtinumo reikalavimai, ir padarytas pažeidimas yra faktiniame ir teisiniame priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis.

Ieškovė, kaip jau minėta, prašo teismo priteisti jai 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Sveikata – tai asmens fizinė, dvasinė, socialinė gerovė (LR Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši žala asmeninė, priklausanti nuo paties asmens išgyventų emocijų. Ji apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nurodė, jog palikus pilvo ertmėje Reverdeno kablį ji jautė skausmus, suvaržymus ir nepatogumus asmeniniame gyvenime bei darbe, jautė didelius išgyvenimus dėl pakartotinai atliekamos operacijos, krito jos pasitikėjimas medikais, jų kvalifikacija, pažymėjo, jog ši neturtinė žala jai atsirado dėl to, kad jos kūne buvo paliktas medicininis instrumentas.

Atsakovės atstovai nurodė, jog medicininio instrumento palikimas ieškovės organizmui žalos nepadarė, atstovų teigimu, ieškovė galėjo elgtis rūpestingiau, t. y. pajutusi skausmus, nepatogumus nedelsiant kreiptis pagalbos į medikus, taip pat į operaciją atlikusią įstaigą, kur jai galėjo būti žymiai anksčiau diagnozuotas svetimkūnio palikimas, tačiau ieškovė, atsakovės atstovų teigimu, delsė, į medikus kreipėsi tik 2007 m., dėl savo veiksmų ilgą laiką kentė skausmus, patyrė nepatogumus, dėl to pati prisiėmė su tuo susijusią riziką.

Byloje apklausti liudytojais asmenys, kurie su ieškove yra susiję giminystės, kaimynystės, darbiniais ryšiais, patvirtino ieškovės teiginius, kad iš kart po operacijos, atliktos Šakių ligoninėje, t. y. dar iki aptinkant svetimkūnį organizme, ieškovė jautė skausmus, nepatogumus, negalėjo tinkamai atlikti tiek namų ruošos darbų, tiek dirbti samdomą darbą. Iš byloje pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų spręstina, kad kreipdamasi į medikus 2007 metais ieškovė nurodžiusi, jog įvardintus skausmus, nepatogumus jautė daugiau nei 10 metų, nurodyti simptomai atsiradę po tulžies šalinimo operacijos. Specialistų išvadoje Nr. KG 96/09 (01), kurią atliko Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 20-9-00021-08 b. l. 76-87) taip pat pateikta išvada, patvirtinanti ieškovės argumentus, jog paliktas pilvo ertmėje medicininis instrumentas galėjo sukelti pilvo skausmus, skausmingumą gulint ant pilvo, kairio šono, diskomforto pojūčius, pasireiškiančius dažnesniu noru šlapintis, nereguliariu tuštinimusi. Taigi nustatyta, kad ieškovė po atsakovės atliktos operacijos, kurios metu ieškovės pilvo ertmėje buvo paliktas medicininis instrumentas, jautė skausmus, nepatogumus, dėl patiriamų skausmų, diskomforto pojūčių, pasireiškiančių dažnesniu noru šlapintis, nereguliariu tuštinimusi buvo ribojamos jos galimybės dirbti. Spręstina, kad pakankamai didelio dydžio, kurio svoris 276 g, ilgis 28 cm ir plotis 7 cm, medicininio instrumento palikimas pilvo ertmėje sukėlė ieškovės nurodomas pasekmes, ši aplinkybė yra pakankami akivaizdi, nereikalaujanti papildomų įrodinėjimo priemonių. Tačiau pripažįstant, jog ieškovė patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, pažymėtina ir tai, kad paliktas medicininis instrumentas nesukėlė kūno audinių ar organų vientisumo, vidus organų uždegimo, jų funkcijų sutrikimo, nėra pateikta duomenų, jog ilgalaikis metalinio svetimkūnio buvimas pilvo ertmėje būtų sukėlęs bendrą organizmo apnuodijimą. Minėtoje specialistų išvadoje Nr. KG 96/09 (01) taip pat teigiama, kad po svetimkūnio pašalinimo iš organizmo, nusiskundimų susijusių su Reverdeno kablio buvimu pilvo ertmėje išlikti neturėtų, medicininio instrumento palikimas nesutrikdė sveikatos.

Taigi teismas laiko įrodytu, jog ieškovė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, nes ji patyrė aukščiau aprašytus fizinius skausmus, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Konstatavus gydymo įstaigos neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ieškovei atsiradimo, žalos padarymo faktą, byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovė patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, darytina išvada, jog jai buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginama įstatyme nustatyta tvarka ( CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas byloje, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus: neturtinės žalos pasekmes - neigiamą įtaką ieškovės sveikatai, sveikatos sutrikdymo mastą, žalą padariusių asmenų kaltės formą – didelis neatsargumas, pasireiškęs rūpestingumo, atidumo reikalavimų laikymosi neužtikrinimu, atsakovės turtinę padėtį, pačios ieškovės delsimą kreiptis į medikus, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, teisminę praktiką šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E.J v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutui, bylos Nr. 3K-3-337/2007) sprendžia, jog ieškovei yra pagrindas priteisti iš atsakovės 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 2 500 Lt (t. 1, b. l. 27, 55) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovei (CPK 98 straipsnis) bei 1 200 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio iškovė atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis), ir 40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės VšĮ Šakių ligoninė (kodas 190808235) 40 000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti ieškovei V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės VšĮ Šakių ligoninė (kodas 190808235) 2 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės VšĮ Šakių ligoninė (kodas 190808235) 1 240 Lt bylinėjimosi išlaidų, sumokant jas valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas