- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-14
- Bylos Nr.
- 2A-371/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01658-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Nijolė Piškinaitė, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- VšĮ Šakių ligoninės
- Ieškovas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- A. K., E. Š., V. G.
- Kategorijos
- 44.5.2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo VšĮ Šakių ligoninės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-333-555/2013 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovei VšĮ Šakių ligoninė dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. K., E. Š., V. G..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1995 m. birželio 13 d. Šakių ligoninėje ieškovei buvo atlikta tulžies pūslės pašalinimo operacija, kuriai vadovavo chirurgė I. A., jai asistavo chirurgas A. K.. Už chirurginių instrumentų pateikimą chirurgams bei jų inventorizaciją po operacijos buvo atsakinga medicinos sesuo - instrumentatorė V. U.. Po operacijos vizitacijų metu gydytojams pasiskundė, kad judėdama, ypač atsisėsdama pilvo srityje jaučia didelius skausmus, taip pat, kad pilvo ertmėje jaučia esantį svetimkūnį. Gydytojas A. K. paaiškino, kad dėl skausmų judant esą kalti plaučiai. Po operacijos taip pat jautė labai didelius skausmus tuštindamasi ir šlapindamasi. Gydytoja I. A. paaiškino, kad tai laikinas pooperacinis diskomfortas. Po operacijos praėjus 5 ar 6 dienoms buvo išrašyta gydytis ambulatoriškai. Skausmus pilvo sityje jautė nuolatos, dėl ko turėjo vengti fizinių krūvių, negalėjo dirbti. Po operacijos buvo konsultuojama įvairių specialistų. Apie 1997 m. kreipėsi į ginekologą (privačią ginekologijos kliniką, kuri tuo metu veikė Savanorių pr., Kaune) dėl skausmų lytinių santykių metu. Minėtoje klinikoje buvo atlikti kraujo ir šlapimo tyrimai, echoskopinis tyrimas, tačiau jokie susirgimai nebuvo diagnozuoti. Dėl skausmų pilvo srityje 2006 ar 2007 metais vėl kreipėsi į privačią medicinos kliniką (duomenys neskelbtini), kurioje taip pat buvo atlikta eilė tyrimų, tačiau jokie susirgimai taip pat nebuvo diagnozuoti (priėmė gydytoja M.). Buvo nukreipta detalesniems tyrimams į KMU klinikas, kur ieškovę apžiūrėjo ginekologas, urologas, gastroenterologas, kreipėsi į Kauno Šilainių polikliniką, nes paūmėjo pilvo skausmai. Kauno Šilainių poliklinikoje ieškovę apžiūrėjo neurologas, chirurgas Č., gastroenterologė M., kurie paskyrė atlikti tyrimus. Apžiūros metu gydytoja ginekologė G. pirštais užčiuopė kietą darinį. Buvo paskirta atlikti echoskopiją, po kurios gydytoja pareiškė, jog tai gali būti svetimkūnis - galimai chirurginis instrumentas. Gavo siuntimą į KMU klinikas, kuriose buvo atliktas pilvo rentgeno tyrimas, kurio rezultatai rodė esant svetimkūnį jos pilvo ertmėje. Iškviestas chirurgas pasiūlė tuoj pat ieškovę stacionarizuoti ir atlikti neplaninę operaciją, kurios atsisakė, nes jai buvo netikėta tokia rentgeno tyrimo išvada. 2008 m. balandžio 14 d. svetimkūnio pašalinimo operacijai nuvyko į Vilniaus GMPU ligoninę, kur ją operavo gydytojas J. S.. Operacijos metu iš ieškovės pilvo ertmės buvo pašalintas svetimkūnis - chirurginis įrankis Reverdeno kablys. Gydytojas paaiškino, kad po 1995 m. atliktos operacijos buvo likusi pooperacinė išvarža, dėl ko neteisingai suaugo audinių sluoksniai. Gydytojo teigimu, pavojų gyvybei kėlė jau vien tai, kad svetimkūnis pagamintas iš chromo metalo. Būtent po 1995 metų operacijos juto apsinuodijimo simptomus: ieškovę pykino, jautė skausmą pilvo srityje, buvo sutrikęs virškinimas. Taip pat nurodo, kad 2008 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl minėto įvykio. 2008m. balandžio 29 d. Kauno apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-0021-08 pagal BK 229 straipsnį. 2009 m. spalio 30 d. Kauno rajono apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-0021-08 nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Pažymi, kad prieš pateikdama ieškinį teismui, pasinaudojo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (toliau - PTŽSAĮ) 17 straipsnyje nustatyta privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir 2010 m. birželio 4 d. pateikė pareiškimą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (neturtinę žalą įvertino - 1 500 000 Lt). Minėta komisija 2010 m. rugsėjo 22 d. priėmė sprendimą Nr. 56-53, kuriame buvo konstatuota, jog V. B. ligoninėje teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo nekokybiškos, teiktos pažeidžiant maksimalaus rūpestingumo, atidumo, atsargumo ir kvalifikuotumo principus. Taip pat buvo pažymėta, jog ligoninėje sveikatos priežiūros paslaugas teikę medicinos specialistai nebuvo tiek atidūs, rūpestingi bei apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis būtina; nesiėmė reikiamų veiksmų, kurie būtų leidę išvengti Reverdeno kablio palikimo V. B. pilvo ertmėje. Buvo nuspręsta tenkinti prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies ir nustatyta 10 000 Lt neturtinė žala, tuo pačiu VšĮ Šakių ligoninė įpareigota atlyginti minėtą neturtinę žalą. Nurodo, jog su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, kuriuo ieškovės patirta neturtinė žala buvo įvertinta 10 000 Lt, nesutinka, mano, jog ši suma yra per maža, neatitinka patirtų dvasinių ir fizinių kančių dėl palikto chirurginio instrumento pilvo ertmėje 13 metų. Tokiu būdu, dėl atsakovės VšĮ Šakių ligoninės gydytojų aplaidumo, t.y. dėl pilvo ertmėje palikto svetimkūnio eilę metų jautė skausmą, sveikatos sutrikimus, grėsmę gyvybei, dėl to jautėsi suvaržyta, nepilnavertė, tai sąlygojo dvasinius išgyvenimus, dvasinį skausmą. Patirtą neturtinę žalą vertina 200 000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 2 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Konstatavo, jog ieškovės kūne buvo paliktas medicininis instrumentas atsakovo įstaigoje atliktos operacijos metu. Šias išvadas grindė deontologinės teismo medicinos ekspertizės aktu Nr. EDG 70(204)/12 (01), kuriame konstatuota, kad iš ieškovės pilvo ertmės 2008 m. balandžio 16 d. pašalintas metalinis svetimkūnis (Reverdeno kablys) galėjo ten patekti tik 1995 m. birželio 13 d., Šakių ligoninėje atliekant tulžies pūslės pašalinimo operaciją, kadangi daugiau operacijų pilvo srityje ieškovė neturėjo. Rėmėsi teismo medicinos specialisto išvada Nr. P-SI-70-38 atlikta 2008 m. balandžio 11 d. bei Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialistų išvada Nr. DG 134/08 (01) (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 20-9-00021-08 b. l. 56-65), kuriose taip pat pateiktos išvados, jog medicininis instrumentas į ieškovės pilvo ertmę galėjo patekti tik Šakių ligoninės atliktos 1995 m. birželio 13 d. operacijos metu. Išrašais iš ieškovės medicininių dokumentų, kurie patvirtino, kad jokie kiti ieškovės vidaus organai nėra pašalinti. Trečiųjų asmenų A. K. bei V. U., ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais jie iš dalies pripažino, kad operacijos metu naudotas medicininis įrankis galėjo dėl aplaidumo likti ieškovės pilvo ertmėje. Atmetė atsakovo atstovės argumentus dėl negalimumo vadovautis byloje atliktos ekspertizės išvadomis. Pažymėjo, kad byloje paskyrus kompleksinę deontologinę ekspertizę, buvo suformuluoti ekspertams klausimai, turint tikslą nustatyti ar atsakovo atliktos operacijos metu ieškovės pilvo ertmėje buvo paliktas svetimkūnis. Ekspertizę atlikęs ekspertas buvo apklaustas bylos nagrinėjimo metu, savo išvadas patvirtinto ir paaiškino, jog siekiant atsakyti į teismo suformuluotus klausimus kviestis kitų sričių specialistus nebuvo būtinybės. Ekspertizės akte įvardijamu ieškovės organų pakitimų dydžius (stebimas darinys 4x38), kuris neatitinka medicininiame dokumente diagnozuotam, teismas vertino kaip matematinę klaidą neteisingai cituojant duomenis, esančius ieškovės asmens sveikatos istorijoje Nr. M-1237327. Teismas sprendė, kad operacijos metu palikus medicininį instrumentą ieškovės kūne buvo pažeista jos teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą, t.y. atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad suteikiant ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros kokybės ir priimtinumo reikalavimai, o padarytas pažeidimas yra faktiniame ir teisiniame priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis. Teismas laikė įrodytu, jog ieškovė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, nes ji patyrė fizinius skausmus, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Šias išvadas grindė byloje apklaustų liudytojų, kurie su ieškove yra susiję giminystės, kaimynystės, darbiniais ryšiais, paaiškinimais, kad iškart po operacijos, atliktos Šakių ligoninėje, t. y. dar iki aptinkant svetimkūnį organizme, ieškovė jautė skausmus, nepatogumus, negalėjo tinkamai atlikti tiek namų ruošos darbų, tiek dirbti samdomą darbą. Taip pat ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančia specialistų išvada Nr. KG 96/09 (01), kurią atliko Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyrius, patvirtinančia, jog paliktas pilvo ertmėje medicininis instrumentas galėjo sukelti pilvo skausmus, skausmingumą gulint ant pilvo, kairio šono, diskomforto pojūčius, pasireiškiančius dažnesniu noru šlapintis, nereguliariu tuštinimusi. Teismas, pripažindamas, jog ieškovė patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, pažymėjo ir tai, kad paliktas medicininis instrumentas nesukėlė kūno audinių ar organų vientisumo, vidaus organų uždegimo, jų funkcijų sutrikimo, nėra pateikta duomenų, jog ilgalaikis metalinio svetimkūnio buvimas pilvo ertmėje būtų sukėlęs bendrą organizmo apnuodijimą. Po svetimkūnio pašalinimo iš organizmo nusiskundimų susijusių su Reverdeno kablio buvimu pilvo ertmėje išlikti neturėtų, medicininio instrumento palikimas nesutrikdė sveikatos. Todėl, atsižvelgęs į šiuos kriterijus: neturtinės žalos pasekmes - neigiamą įtaką ieškovės sveikatai, sveikatos sutrikdymo mastą, žalą padariusių asmenų kaltės formą – didelis neatsargumas, pasireiškęs rūpestingumo, atidumo reikalavimų laikymosi neužtikrinimu, atsakovės turtinę padėtį, pačios ieškovės delsimą kreiptis į medikus, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, teisminę praktiką šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007) ieškovei priteisė iš atsakovo 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas VšĮ Šakių ligoninė (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują, kuriuo ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:
1. Teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnį, netinkamai vertino surinktus įrodymus. Teismas negalėjo vadovautis Valstybinės Medicinos Tarnybos prie Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EDG 70(204)/12(01) išvada dėl svetimkūnio ieškovės pilvo ertmėje, nes ji nepagrįsta objektyviais bylos duomenimis, t.y. vadovautasi buvo tik ieškovės pateiktais medicininiais dokumentais iš tų gydymo įstaigų, kurias nurodė ieškovė. Be to, ekspertai neapžiūrėjo ir netyrė pačios ieškovės, medicininiuose dokumentuose nėra aprašyti visi organai (konkrečiai kiaušintakiai).
2. Teismas neteisėtai nustatė, kad ekspertizės akte įvardijamas darinys 4x38 cm ieškovės pilve, neatitinkantis medicininiuose dokumentuose diagnozuotam, yra tiesiog matematinė klaida neteisingai cituojant duomenis, esančius ieškovės sveikatos istorijoje. Akivaizdu, kad ieškovės pilve gydytojo nustatytas ganėtinai didelis dvikamerinis darinys - kairio kiaušintakio vandenė (jo struktūra visiškai skirtinga, nei metalo - iš jo pagamintas Reverdeno kablys) pats savaime išnykti negalėjo.
3. Teismas neturėjo vadovautis Valstybinės Teismo medicinos Tarnybos prie Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu Nr. EDG 70(204)12(01), nes jis yra neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas paskyrė kompleksinę deontologinę medicininę ekspertizę, tačiau buvo atlikta tik komisinė ekspertizė, pažeidžiant CPK 18 straipsnį. Be to, kompleksinėje ekspertizėje turėjo dalyvauti ir kitų sričių specialistai.
4. Teismas neturi specialių žinių, jog galėtų ištirti ieškovę ir nuspręsti apie žmogaus organizme palikto svetimkūnio simptomus ir kt. Šis procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas naikinti sprendimą, nes dėl šio pažeidimo teismas neteisingai išsprendė bylą. Neatsakius į visus ekspertams užduotus klausimus ir netenkinus apelianto prašymo skirti pakartotinę ekspertizę pirmosios instancijos teisme, prašo skirti pakartotinę teismo kompleksinę deontologinę medicininę ekspertizę.
5. Ieškovė 12 metų nesikreipė į gydymo įstaigą dėl skausmo pilve, kas leidžia daryti išvadą, jog ji nejautė jokių skausmų. Gydytojų įrašai anamnezės buvo daromi pagal ieškovės aiškinimus.
6. Teismas neteisingai vertino Teismo medicinos instituto specialisto išvadą Nr. DG 134/08, nes joje nėra kategoriško teiginio, jog į ieškovės pilvo ertmę Reverdeno kablys pateko 1995 m. birželio 13 d. kuomet Šakių ligoninėje buvo atliekama tulžies pūslės pašalinimo operacija. Ši išvada turėjo būti vertinama kritiškai, nes jis paremta ieškovės pasakojimais.
7. Nagrinėjamoje byloje padariniai (iš ieškovės kūno 2008 m. balandžio 16 d. pašalintas svetimkūnis, kurio nuo 2007 m. liepos mėnesio nenustatė kitos gydymo įstaigos ir kuris kėlė skausmą), teisiškai yra pernelyg nutolę nuo neteisėtų veiksmų, jeigu jie ir būtų atlikti atsakovo darbuotojų.
8. Teismas neišsprendė apelianto prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino. 1995 metais galiojęs 1964 m. CK 84 straipsnis nustatė trejų metų ieškinio senatį.
Apeliantas prašo paskirti teismo kompleksinę deontologinę medicininę ekspertizę į komisijos sudėtį įtraukiant gydytojus specialistus: radiologą-echoskopuotoją, pilvo organų chirurgą, akušerį - ginekologą (išskyrus tuos, kurie dalyvavo) ir ne mažiau nei du teismo medicinos ekspertus deontologus (išskyrus tuos, kurie dalyvavo), įpareigojant ekspertizėje dalyvauti ieškovę ir ekspertams užduoti šiuos klausimus:
- ar ieškovė turi visus anatominius pilvo organus (atkreipiant dėmesį į kairiuosius gimdos priedus), išskyrus tulžies pūslę?
- ar gydytojas, 2007 m. liepos 17 d. UAB „Pasirink“ ir 2007 m. rugpjūčio 14 d. VšĮ KMUK atlikęs V. B.
- per kiek laiko ir kokie gali išsivystyti ir/ar būtinai išsivysto simptomai operacijos metu žmogaus pilve palikus 276 g svorio, 28 cm ilgio ir 7 cm pločio plačiausioje vietoje bei 0,2 cm storio bukais kraštais metalinį svetimkūnį (Reverdeno kablį)?
- ar galima kategoriškai teigti, jog 276 g. svorio, 28 cm ilgio ir 7 cm pločio plačiausioje vietoje bei 0,2 cm storio bukais kraštais metalinis svetimkūnis (Reverdeno kablys), paliktas atliekant tulžies pašalinimo operaciją, galėjo asmeniui 12 metų nesukelti jokių simptomų, tame tarpe ir skausmo?
- nesant objektyvių ieškovės nusiskundimų skausmu pilvo srityje, užfiksuotų gydytojo/gydytojų nuo 1995 m. birželio mėnesio iki 2007 liepos mėnesio, ar galima kategoriškai teigti, jog 276 g svorio, 28 cm ilgio ir 7 cm pločio plačiausioje vietoje bei 0,2 cm storio bukais kraštais metalinis svetimkūnis galėjo būti paliktas 1995 m. birželio 13 d. Šakių ligoninėje ieškovei atliekant tulžies pūslės pašalinimo operaciją?
Ekspertizę prašo pavesti atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriui.
Ieškovė V. B. atsiliepimo į pareikštą apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nustatyta, kad ieškovė nuo 1995 m. birželio 2 d. iki 1995 m. birželio 23 d. buvo gydyta VšĮ Šakių ligoninėje, kur 1995 m. birželio 13 d. jai atlikta cholecistektomija (tulžies pašalinimo operacija). Ieškovės pilvo ertmėje 2008 m. kovo 15 d. aptiktas medicininis instrumentas (Reverdeno kablys).
Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo nustatyta apelianto civilinė atsakomybė, teikiant medicinines paslaugas, tvirtindamas, kad medicininis instrumentas ieškovės organizme buvo paliktas ne apelianto sveikatos institucijų darbuotojų atliktos chirurginės operacijos metu. Apeliantas prašo teismo skirti pakartotinę teismo kompleksinę deontologinę ekspertizę.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad gydytojas atliko savo profesines pareigas neatsargiai, nerūpestingai ir pacientą gydė netinkamai, gydytojo nerūpestingumo, neatidumo faktą turi įrodyti ieškovas, o atsakovas (gydytojas, gydymo įstaiga) turi įrodyti, kad pacientą jis gydė tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp abiejų šalių įrodinėjimo pareigos, ieškovas visada turi įrodyti žalą, atsakovo veiksmų neteisėtumą ir priežastinį ryšį. Atsakovas turi įrodinėti savo nekaltumą, kartu ir veiksmų teisėtumą, t.y. jis laikomas kaltu, kol įrodo, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra. Pacientas, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2012).
Nagrinėjamoje byloje aplinkybę, kad medicininis instrumentas buvo paliktas ieškovės pilvo ertmėje VšĮ Šakių ligoninėje 1995 m. birželio 13 d. atliktos tulžies pašalinimo operacijos metu, patvirtina byloje atlikta deontologinė teismo medicinos ekspertizė, kurios ekspertizės akte Nr. EDG 70(204)/12(01) konstatuota, kad iš ieškovės pilvo ertmės 2008 m. balandžio 16 d. pašalintas metalinis svetimkūnis (Reverdeno kablys) galėjo ten patekti tik 1995 m. birželio 13 d., VšĮ Šakių ligoninėje atliekant tulžies pūslės pašalinimo operaciją, kadangi daugiau operacijų, išskyrus minėtas, pilvo srityje ieškovė neturėjo (t. 2, b. l. 4-16). Šias ekspertų išvadas patvirtina ir kiti byloje esantys faktiniai duomenys, t.y. teismo medicinos specialisto išvada Nr. P-SI-70-38 atlikta 2008 m. balandžio 11 d. (1 t., b. l. 57-61) bei Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialistų išvada Nr. DG 134/08 (01) (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 20-9-00021-08 b. l. 56-65), kuriose taip pat konstatuota, jog medicininis instrumentas į ieškovės pilvo ertmę galėjo patekti tik VšĮ Šakių ligoninės atliktos 1995 m. birželio 13 d. operacijos metu. Todėl nekelia abejonių pirmosios instancijos teismo išvada, kad operacijos metu palikus medicininį instrumentą ieškovės kūne buvo pažeista jos teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą, t. y. apelianto neteisėti veiksmai ir kaltė pasireiškė tuo, kad suteikiant ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros kokybės ir priimtinumo reikalavimai, ir padarytas pažeidimas yra faktiniame ir teisiniame priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis.
Apeliantas teigia, kad sprendimu nepagrįstai nustatyta, jog medicininis instrumentas buvo paliktas 1995 m. birželio 13 d., t.y. teismas nepagrįstai nustatė apelianto neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp žalos bei neteisėtų veiksmų. Jis kvestionuoja teismo paskirtos atliktos deontologinės medicininės ekspertizės išvadas, tvirtindamas, kad ieškovė gal būt turėjo ir kitų operacijų, kurių metu galėjo būti paliktas jos pilvo ertmėje rastas medicininis instrumentas. Šias prielaidas apeliantas grindžia ekspertizės akte nurodytu ganėtinai dideliu 4x38 cm dvikameriu dariniu (t. 2, b. l. 10), kuris, apelianto manymu, yra kairio kiaušintakio vandenė, kuri negalėjo išnykti savaime. Apelianto teigimu, byloje pateiktas ekspertizės aktas yra ir neteisėtas, todėl teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą negalėjo juo vadovautis. Ekspertizės akto neteisėtumas siejamas su tuo, kad ekspertizė atlikta pažeidžiant CPK 18 straipsnį, t.y. nesilaikant teismo nutarties, kurioje buvo pavesta atlikti kompleksinę ekspertizę, pasitelkiant kitų sričių specialistus (t.y. radiologą-echoskopuotoją, pilvo organų chirurgą ir akušerį ginekologą). Atlikta buvo tik komisijinė ekspertizė. Tuo tarpu teismas netenkinęs apelianto prašymo skirti papildomą ekspertizę, pažeidė apelianto teisę teikti įrodymus (CPK 42 str.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo skirti pakartotinę apelianto prašomą kompleksinę deontologinę ekspertizę, nes tokio pobūdžio ekspertizė jau buvo paskirta. Aplinkybė, kad atlikta buvo ne kompleksinė, o deontologinė ekspertizė, nedaro atliktos ekspertizės niekine. Pažymėtina, kad pagrindinis ekspertizės pagrindas yra poreikis išsiaiškinti tam tikrus bylai reikšmingus klausimus, į kuriuos negali būti atsakyta be specialiųjų mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių. Siekiant atsakyti į ekspertizei keliamus klausimus gali būti pasitelkiami įvairių sričių specialistai. Nagrinėjamu atveju kaip matyti iš bylos duomenų, pagal užduotus teismo klausimus, ekspertizę atliekančiam ekspertui nebuvo poreikio kviesti kitų sričių specialistų, nes ekspertizę atlikę asmenys turėjo pakankamai žinių ir kvalifikacijos išvadai duoti. Papildomos ir pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindai yra numatyti CPK 219 straipsnyje, pagal kurį papildoma ekspertizė skiriama, kai eksperto išvada yra nepakankamai aiški ir išsami, o pakartotinė, kai teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė gali būti efektyvi tik tada, jei yra pakankamai duomenų jai atlikti. Jei tokių duomenų nėra, paskyrus papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nebus galimybės pasiekti norimų rezultatų. Nagrinėjamu atveju specialistų išvados nėra prieštaringos, jos neprieštarauja ir kitiems byloje esantiems faktiniams duomenims. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti prielaidas, jog ieškovė be byloje 1995 m. tulžies pūslės pašalinimo ir 2008 m. chirurginės operacijos, kurios metu iš pilvo ertmės ir buvo pašalintas medicininis instrumentas, turėjo kokių nors kitokių chirurginių intervencijų į jos pilvo ertmę. Nerealu manyti, kad tokio pobūdžio operacija galėjo būti atliekama nefiksuojant jos ieškovės sveikatos medicininiuose dokumentuose. Tuo tarpu ekspertizės išvadoje paminėtas dvikameris darinys, nurodomas tik siuntime moterų konsultacijai - diagnozei patikslinti, toliau nei medicininiuose dokumentuose, nei apelianto ekspertizės išvadoje, nei kitose anksčiau minėtose specialistų išvadose nėra minimas ir ekspertų išvadoms įtakos neturėjo. Taigi, apeliantas ekspertizės aktą ginčija iš esmės hipotetinio pobūdžio teiginiais, keldamas įvairias medicininio įrankio atsiradimo ieškovės pilvo ertmėje versijas, jas grįsdamas iš bendrų medicininių dokumentų paimtu vieninteliu medicininiu išrašu - siuntimui pasitikrinti, kuris iš esmės neturi jokios įtakos ekspertizės atlikimo pagrįstumui ir niekaip nepaneigia ekspertizės akte išdėstytų išvadų. Apelianto teiginiai, kad ieškovė iki 2007 metų nesikreipė į specialistus dėl patiriamo diskomforto ir pilvo skausmų, nepaneigia ekspertizės išvadų, juo labiau, kad iš teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų matyti, jog pilvo diskomfortas ir skausmai sietini būtent su 1995 metais atliktos tulžies pūslės pašalinimo momentu.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantas nepaneigė ieškovės argumentų, kuriuos pagrindžia byloje esantys faktiniai duomenys, jog medicininis instrumentas buvo paliktas apelianto medicinos darbuotojų atliekamos tulžies pašalinimo operacijos 1995 m. metu, dėl ko buvo pažeistos ieškovės teisės į kokybišką sveikatos priežiūrą, ir sukėlė ieškovei neturtinio pobūdžio išgyvenimus - neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta.
Apeliantas skunde nekvestionavo priteistos neturtinės žalos dydžio, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu išsamiau nepasisako, tik pastebi, kad neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija nustatant žalos dydį.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jo prašomo taikyti ieškinio senaties termino (t. 2, b. l. 44). Teigia, kad ieškinys negalėjo būti tenkinamas vien tik dėl pasibaigusio ieškinio senaties termino (nes ieškovė apie jos teisių pažeidimą žinojo jau 1995 metų gegužės mėnesį, kuomet galiojusio 1964 m. CK 84 straipsnis nustatė trejų metų ieškinio senatį).
Tačiau, nors skundžiamu sprendimu nėra pasisakyta dėl apelianto prašyto taikyti ieškinio senaties termino, yra pagrindas manyti, jog teismas ir neįžvelgė ieškinio senaties termino praleidimo. Tuo tarpu ir įvertinus apelianto skundo argumentus dėl taikytino ieškinio senaties termino, teisėjų kolegija sprendžia, kad taikyti jį nėra pagrindo.
Ieškinio senaties termino pradžios nustatymas yra fakto klausimas, kuris išsprendžiamas remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą) (CK 1.127 str. 1 d.). Taigi, apeliantas nepagrįstai sutapatina teisės pažeidimo momentą su subjektyviuoju, t.y. asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisių pažeidimą, nes ieškovė neturėjo jokių galimybių suvokti apie tokio pobūdžio jos teisių pažeidimą, kaip paliktas medicininis instrumentas pilvo ertmėje, iki turintys specialių žinių specialistai (medikai) šių aplinkybių nenustatė. Remiantis bylos duomenimis, svetimkūnis ieškovės pilvo ertmėje aptiktas tik 2008 m. kovo 15 d. atlikus ieškovės pilvo dviejų krypčių rentgenogramą (t. 1, b. l. 59). Ieškinys pareikštas 2010 m. spalio 29 d. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės reikalavimai dėl padarytos žalos atlyginimo teisme pareikšti praleidus įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.).
Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyrė bei tinkamai, pagal CPK taisykles įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.