Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-02-20 · Civilinė byla Nr. 2S-457-779/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-20
Bylos Nr.
2S-457-779/2025
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02400-2024-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Suinteresuotas asmuo
A. G., R. G.
Kategorijos
  • 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-457-779/2025Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02400-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.3.2.5; 3.3.2.6; 3.3.2.6.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. G. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio Sauliaus Virbicko pareiškimą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto ir vykdomosios bylos perdavimo, suinteresuoti asmenys byloje A. G. ir R. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas antstolis Saulius Virbickas (toliau – ir pareiškėjas arba antstolis) kreipėsi į teismą, pateikdamas 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (toliau – ir aktas), prašydamas išspręsti privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą ir savo nuožiūra skirti skolininkei R. G. (toliau – ir skolininkė) baudą.

2. Nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/24/01094 pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-171-470/2023 dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties pakeitimo bendravimo su nepilnamečiu vaiku dalyje. 2024 m. rugpjūčio 21 d. išieškotojas A. G. (toliau – ir išieškotojas) kreipėsi į antstolį, nurodydamas, kad skolininkė R. G. pažeidė bendravimo sutarties 1 punktą ir neatvežė jam vaiko: 2024 m. gegužės 3 d., 2024 m. gegužės 31 d., 2024 m. liepos 12 d. ir 2024 m. rugpjūčio 9 d.

3. Skolininkė R. G. paaiškino, jog 2024 m. gegužės 3 d. ir 2024 m. gegužės 31 d. nėra mėnesio pirmoji porinė savaitė, kaip nurodyta Alytaus apylinkės teismo nustatytoje A. G. ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkoje, todėl ji šiomis dienomis neturėjo pareigos nuvežti sūnų A. G. Teigia, jog 2024 m. liepos 7 d. ir 2024 m. rugpjūčio 9 d. A. G. nebendravo su sūnumi ne tik dėl savo iniciatyvos stokos ir elgesio, tačiau ir todėl, kad jau 2024 m. birželio mėnesį buvo pradėtas procesas dėl nepilnamečio vaiko ir A. G. bendravimo tvarkos pakeitimo, nes pastarasis, būdamas vienas su nepilnamečiu sūnumi, net du kartus buvo rastas neblaivus, dėl ko neužtikrino sūnui saugios aplinkos.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo R. G. pateikė byloje atsiliepimą, nurodydama, kad pažeidimų nėra padariusi. Pažymėjo, kad nuo 2024 m. rugsėjo 3 d. yra nustatyta nauja A. G. ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, kuria jis nesinaudoja. Nepilnamečio vaiko neatvežimą A. G. grindžia tuo, kad du kartus atvežus vaiką A. G., jis buvo neblaivus.

5. 2024 m. spalio 16 d. teismo posėdyje A. G. atstovė nurodė, kad prašo suinteresuotam asmeniui R. G. paskirti piniginę baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, po 30 Eur išieškotojo A. G. naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi nutarė: atmesti pareiškėjo antstolio Sauliaus Virbicko pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei R. G. už privalomojo nurodymo nevykdymą; priteisti iš išieškotojo A. G. skolininkei R. G. 650 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Remdamasis Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2- 171-470/2023, teismas konstatavo, jog nei 2024 m. gegužės 3 d., nei 2024 m. gegužės 31 d. nėra mėnesio pirmoji porinė savaitė ir šiomis dienomis R. G. neturėjo pareigos atvežti sūnų A. G. Bylos ginčo esmė yra ta, jog A. G. sūnus nebuvo atvežtas 2024 metais nuo gegužės iki rugpjūčio mėnesio.

8. . Teismas konstatavo, kad A. G., žinodamas, jog pagal nustatytą bendravimo tvarką R. G. turi jam atvežti (200 km) mažametį sūnų bendravimui, vartojo alkoholį. Be to, tai buvo ne vieną mėnesį iš eilės. R. G. prarado pasitikėjimą A. G. ir, siekdama tinkamai vykdyti savo, kaip motinos, pareigas, siekė apsaugoti mažamečio sūnaus teisėtus interesus.

9. Iš pateikto suinteresuotų asmenų susirašinėjimo teismas sprendė, kad R. G. neatsisakė atvežti sūnų tėvui, o tik prašė A. G. išsispręsti alkoholio vartojimo problemas. Nors A. G. atliko visą eilę veiksmų, spręsdamas alkoholio vartojimo problemą, tačiau jokia forma apie tai neinformavo R. G.

10. Teismas nustatė, jog A. G. ginčo laikotarpiu nebandė bendrauti su sūnumi ryšio priemonėmis, jokia forma nepasveikino sūnaus gimtadienio proga, neaplankė sūnaus, kuomet šis gulėjo ligoninėje, nesvarstė galimybės pačiam atvykti pabendrauti su sūnumi. Nuo 2024 metų rugsėjo mėnesio iki šiol A. G. nebendrauja su sūnumi, nes buvo išvykęs į užsienį.

11. Teismas sprendė, kad R. G. teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdė ne dėl savo kaltės, o dėl A. G. netinkamų veiksmų. R. G. elgėsi protingai bei apdairiai, atsižvelgdama į sūnaus interesus ir jį saugodama. A. G. nepakankamai bendradarbiavo su motina, vykdant teismo sprendimą, nedėjo pastangų, kad būtų realiai pasiektas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryšio palaikymas, tik kėlė kategoriškus reikalavimus bei neteikė informacijos R. G.

12. Teismo vertinimu, privalomasis nurodymas neįvykdytas ne dėl R. G. kaltės, o dėl visumos aplinkybių, t. y. dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko valios. Priešingas byloje nustatytų aplinkybių vertinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. G. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti antstolės pareiškimą skirti skolininkei baudą bei atmesti skolininkės prašymą dėl 605,00 Eur dydžio pirmos instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš išieškotojo A. G. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuo 2024 m. gegužės iki rugpjūčio mėnesio, kai skolininkė nevykdė teismo sprendimo, apeliantas būtų buvęs neblaivus. Apeliantas šioje byloje, priešingai nei nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, abiejų teismo posėdžių metu tiek pats, tiek per savo atstovę nurodė, kad paminėtus du savo neblaivumo atvejus vertina itin kritiškai, tai buvo jo klaidos, iš kurių jis padarė labai atsakingas išvadas.

13.2. Pažymėjo, kad pirmos instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog apeliantas gavo visą reikiamą pagalbą. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (2024 m. gegužės 17 d. elektroninis laiškas, 2024 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro informacinis pranešimas, 2024 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai planas, Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus socialinė darbuotojos M. Z. pateiktos išvados) patvirtinta aplinkybes, kad dėl alkoholio vartojimo apeliantas kreipėsi pagalbos į atitinkamas tarnybas.

13.3. Pirmos instancijos teismo argumentai, kad apeliantas nepranešė skolininkei apie visus aukščiau nurodytus savo veiksmus ir todėl skolininkė turėjo pagrindo toliau juo abejoti bei jam nevežti vaiko, nepagrįsti. Ne skolininkė, o atitinkamos tarnybos turėjo kontroliuoti apeliantą. Norėdama įsitikinti, ar apeliantui teikiama pagalba (dėl alkoholio vartojimo), R. G. galėjo kreiptis į sau priskirtą socialinį darbuotoją ir šią informaciją sužinoti.

13.4. Teismo argumentai, kad apeliantas nepakankamai bendradarbiavo su skolininke, yra tikslas pateisinti R. G. ir netaikyti jai atsakomybės. Pirmos instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad į apelianto žinutes su klausimu, kada jis pamatys vaiką, skolininkė neatsakinėjo.

13.5. Pirmosios instancijos teismas bandė pateisinti skolininkę ir dėl teismo sprendimo nevykdymo apkaltinti apeliantą. Nors byloje buvo sprendžiama dėl skolininkės teismo sprendimo (ne)vykdymo laikotarpių, teismas vertino ne skolininkės, o būtent apelianto veiksmus.

13.6. Nors teismas ir pripažino, kad skolininkė nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo, pirmos instancijos teismas nukrypo nuo teisinio reguliavimo ir jo aiškinimo bei taikymo praktikos, numatančios pasekmes už tokius skolininko veiksmus.

13.7. Pirmos instancijos teismas neteisingai taikė teisinį reguliavimą, numatantį bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir bylinėjimosi išlaidas priteisė pagal ginčo teisenos tvarka nagrinėjamų bylų teisinį reguliavimą, nors nagrinėjama byla buvo nagrinėjama ne ginčo, bet ypatingosios teisenos tvarka. Tai sudaro procesinės teisės taikymo pažeidimą.

Atsiliepimas

14. Suinteresuotas asmuo R. G. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Nesutiko su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas buvo neobjektyvus ir šališkas, palaikantis išskirtinai tik vieną ginčo šalies pusę.

14.2. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, priėmė pagrįstą sprendimą bei įvertinęs duomenų visumą konstatavo itin reikšmingus faktus.

14.3. A. G. nepagrįstai akcentuoja tai, jog neva R. G. neatliko savo pareigų, apsunkino jo ir nepilnamečio šalių vaiko bendravimą. Pažymėjo, kad abu tėvai, turėdami lygias pareigas ir teises nepilnamečio vaiko atžvilgiu, privalo dėti maksimalias pastangas, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus.

14.4. Pagrindė priežastis, dėl kurios R. G. neatvežė nepilnamečio sūnaus bendravimui, buvo A. G. neblaivumas.

14.5. Pažymėjo, jog R. G. aiškiai informavo A. G., jog nepilnametį vaiką ji gali atvežti, tačiau jis turi pateikti duomenis, kad nebeturi problemų su alkoholiu, tačiau pastarasis tokius R. G. klausimus ignoravo ir informacijos, jog sprendžia problemas, nesuteikė.

14.6. A. G. nesilaikė jam, kaip tėvui, nustatytų pareigų, elgėsi pasyviai, neieškojo kontakto su nepilnamečiu vaiku, kas rodo, jog vienintelis ir esminis A. G. siekis yra nubausti R. G., neatsižvelgiant į tai, jog tam nėra jokio teisėto pagrindo.

14.7. Pažymėjo, kad R. G. ir A. G. nesieja joks giminystės/šeimyninis ryšys, dėl ko duomenys apie A. G. taikomą pagalbą R. G., kaip trečiajam asmeniui, nebūtų teikiami. Šią informaciją apeliantas galėjo pats pateikti ir SMS žinute.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškimo skirti skolininke baudą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės ir atskirojo skundo argumentų

17. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad A. G. kreipėsi į antstolį Saulių Virbicką, nurodydamas, jog skolininkė R. G. pažeidė bendravimo sutarties 1 punktą (remiantis Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2- 171- 470/2023) ir neatvežė jam vaiko: 2024 m. gegužės 3 d., 2024 m. gegužės 31 d., 2024 m. liepos 12 d. bei 2024 m. rugpjūčio 9 d. Gavęs šiuos duomenis, antstolis kreipėsi į teismą su prašymu spręsti klausimą dėl teismo sprendimo nevykdymo ir baudos skyrimo skolininkei. R. G. nurodė, jog nevykdė teismo sprendimo todėl, nes A. G., būdamas vienas su nepilnamečiu sūnumi, net du kartus buvo rastas neblaivus, dėl ko neužtikrino vaikui saugios aplinkos.

18. Pagal CPK 771 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (nurodyto straipsnio 1 dalis). Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (6 dalis).

19. Remiantis kasacinio teismo praktika - sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021). Antstoliui kreipusis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024).

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmesdamas pareiškėjo pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei R. G. už privalomojo nurodymo nevykdymą, konstatavo, jog: 1) A. G. žinojo, kad R. G. turi jam atvežti (200 km) mažametį jų sūnų, bet vartojo alkoholį; 2) skolininkė neatsisakė atvežti sūnų tėvui A. G., o tik prašė išsispręsti alkoholio vartojimo problemas; 3) A. G. turėjo prisiimti atsakomybę dėl savo netinkamų veiksmų ir, priėmęs specialistų pagalbą, turėjo pareigą apie tai informuoti R. G., tokiu būdu pašalinant abejones dėl sūnaus saugumo bendraujant su tėvu; 4) R. G. teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdė ne dėl savo kaltės, o dėl A. G. netinkamų veiksmų; 5) A. G. ginčo laikotarpiu nebandė bendrauti su sūnumi ryšio priemonėmis, jokia forma nepasveikino sūnaus gimtadienio proga, neaplankė sūnaus, kuomet šis gulėjo ligoninėje, nesvarstė galimybės pačiam atvykti pabendrauti su sūnumi. Aplinkybes, jog nebendrauja su sūnumi nuo 2024 m. rugsėjo mėnesį grindė tuo, jog yra išvykęs į užsienį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindinės priežastys, lėmusios R. G. veiksmus, t. y. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su mažamečiu vaiku nevykdymą yra tai, kad A. G., būdamas su vaiku, net du kartus iš eilės per neilgą laikotarpį buvo neblaivus.

21. Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog apeliantas dėl nustatyto jam neblaivumo kreipėsi į atitinkamas tarnybas.

Žemesnės instancijos teismas

22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais.

23. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad vertindamas A. G. pateiktą 2024 m. spalio 28 d. pagalbos planą, nustatė, jog jis atliko visą eilę veiksmų (lankė psichologo, priklausomybių specialisto konsultacijas, taip pat bendradarbiavo su kitais specialistais), spręsdamas alkoholio vartojimo problemą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendė, kad A. G. turėjo prisiimti atsakomybę dėl savo netinkamų veiksmų ir priėmęs specialistų pagalbą, apie tai turėjo informuoti R. G., siekiant pašalinti abejones dėl sūnaus saugumo, bendraujant su tėvu. Taigi, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, susijusias su apelianto kreipimusi į atitinkamas institucijas dėl alkoholio vartojimo problemų.

24. Aplinkybė, jog apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad byloje esantys duomenys įvertinti netinkamai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).

25. Nesutiktina ir su apelianto teiginiais, jog pirmos instancijos teismo argumentai, kad apeliantas nepranešė skolininkei apie visus aukščiau nurodytus savo veiksmus ir todėl skolininkė turėjo pagrindo toliau juo abejoti bei jam nevežti vaiko, nepagrįsti.

26. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu, t. y. tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nebuvo galima pripažinti R. G. kaltės, kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė objektyvias priežastis, lėmusias sprendimo nevykdymą. Viena iš priežasčių - apelianto alkoholio vartojimas, kai jis buvo su mažamečiu vaiku. Pareigą nepiktnaudžiauti alkoholiu būnant su vaiku nustato ir teisinis reguliavimas (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. A1-803 „Dėl Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 25.3.3. punktas). Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad A. G. turėjo prisiimti atsakomybę dėl savo netinkamų veiksmų ir priėmęs specialistų pagalbą, turėjo pareigą apie tai informuoti R. G., tokiu būdu pašalinant motinos abejones dėl sūnaus saugumo bendraujant su tėvu.

28. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

29. Šiuo atveju akivaizdu, kad tarp apelianto ir R. G. susiklostę konfliktiški santykiai yra susiję su nustatyta bendravimo tvarka su mažamečiu vaiku. Šias aplinkybes patvirtinta ir Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys, iš kurių matyti, kad R. G. jau ne kartą (2024 metais) kreipėsi į teismą dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesprendė šalių ginčo iš esmės, o tik sprendė klausimą dėl baudos skyrimo R. G. už teismo sprendimo nevykdymą. Pažymėtina, kad teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymas turi būti įgyvendinamas geranoriškai abiem šalims laikantis savo teisių ir pareigų, bendradarbiaujant, ieškant kompromiso ir svarbiausia, atsižvelgiant į vaiko interesus.

30. Atmestini ir apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog apeliantas nepakankamai bendradarbiavo su skolininke, nes pats nenuvyko į (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas, siekdamas pasimatyti, palaikyti ryšį su mažamečiu vaiku, galėjo ir pats nuvykti pas R. G. aplankyti vaiko. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl apelianto nepakankamo bendradarbiavimo su R. G. Be to, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, apeliantas ginčo laikotarpiu nebendravo su sūnumi, nesvarstė galimybės aplankyti sūnų pats, nesveikino sūnaus gimimo dienos proga. Nuo 2024 metų rugsėjo mėnesio nebendravo su sūnumi, nes buvo išvykęs į užsienį. Taigi, visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įvertino ir atsižvelgė, spręsdamas dėl R. G. kaltės.

31. Apeliantas teigia, kad nors byloje buvo sprendžiama dėl skolininkės teismo sprendimo (ne)vykdymo laikotarpių, teismas vertino ne skolininkės, o būtent apelianto veiksmus.

32. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas vertino šalių argumentus, nustatytas faktines aplinkybes, kad galėtų spręsti dėl R. G. kaltės už teismo sprendimo nevykdymą ir baudos jai skyrimo. Tačiau įvertinęs aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju R. G. nevykdė teismo sprendimo dėl objektyvių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad R. G. teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdė ne dėl savo kaltės, o dėl A. G. netinkamų veiksmų, siekdama apginti nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, tame tarpe, užtikrinti vaiko saugumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybių visumą, kurių pagrindu priėmė teisingą ir motyvuotą nutartį.

34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, rašytinius įrodymus, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus ir atsižvelgdamas į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei R. G. už privalomojo nurodymo nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, pagrindo šioje dalyje naikinti skundžiamą nutartį nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

35. Atskiruoju skundu apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas neteisingai taikė teisinį reguliavimą, numatantį bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir bylinėjimosi išlaidas priteisė pagal ginčo teisenos tvarka nagrinėjamų bylų teisinį reguliavimą, nors nagrinėjama byla buvo nagrinėjama ne ginčo, bet ypatingosios teisenos tvarka. Tai sudaro procesinės teisės taikymo pažeidimą.

36. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

37. CPK 593 straipsnyje reglamentuojama vykdymo proceso metu teismui pateiktų pareiškimų, tarp jų antstolio pareiškimų dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje nurodytais atvejais, nagrinėjimo tvarka (CPK 593 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Taigi, ši taisyklė yra išimtis iš bendrosios išlaidų atlyginimo taisyklės civiliniame procese.

38. Dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų antstolis privalo kreiptis į teismą, nes nurodytų klausimų išsprendimas priskirtinas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai. Dėl šios priežasties antstoliui nurodytais klausimais neturint pasirinkimo teisės spręsti kreiptis į teismą ar ne, siekdamas nepagrįstai neapsunkinti antstoliui jam įstatymo pavestų funkcijų vykdymo procese vykdymą, įstatymo leidėjas CPK 593 straipsnio 5 dalyje ir įtvirtino minėtą specialiąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).

39. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai priteisė iš A. G. skolininkei R. G. 650 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ši ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina ir nutartis atitinkamai keistina, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

40. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylos procesinės baigties

41. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nutarta priteisti iš išieškotojo A. G. skolininkei R. G. 650 Eur bylinėjimosi išlaidas.

42. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

43. Apeliantas prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kaip minėta, vadovaujantis CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta specialiąja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle, šiame procese vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl prašymas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto A. G. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties dalį, kuria nutarta priteisti iš išieškotojo A. G. skolininkei R. G. 650 Eur bylinėjimosi išlaidas, panaikinti.

Kitą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Inga Staknienė