Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. F. procesinių teisių perėmėjos I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1782-577/2016 pagal ieškovės R. F. procesinių teisių perėmėjos I. S. ieškinį atsakovams antstoliui D. K., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl antstolio patvarkymo panaikinimo bei turto perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu, dalyvaujant tretiesiems asmenims J. F., V. F., AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė R. F., kurios procesinių teisių perėmėja yra I. S., kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams antstoliui D. K., BAB bankui SNORAS, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2015-07-08 antstolio patvarkymą reg. Nr. 2-DK-T-189, pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2015-08-05 turto perdavimo išieškotojui aktą.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad antstolis, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus vykdymo procese bei pažeisdamas CPK 703 str., nepagrįstai atšaukė antrąsias varžytynes ir perdavė turtą išieškotojui.

Ieškovės teigimu, tokiais antstolio veiksmais buvo pažeistos ieškovės esminės teisės.

Atsakovas antstolis D. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Atsakovas antstolis D. K. nurodė, kad skundžiami veiksmai buvo atlikti ir ginčijamas aktas buvo priimtas vykdant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012-01-16 nutartį 792V/2011 dėl 213 136,48 Eur skolos išieškojimo iš trečiojo asmens J. F. hipotekos kreditoriaus BAB banko SNORAS naudai, nukreipiant išieškojimą į ginčo turtą. Antrosios varžytynės buvo atšauktos antstoliui gavus išieškotojo prašymą perduoti jam varžytynėse parduodamą turtą už pradinę pirmųjų pakartotinių varžytynių 81 094 Eur kainą.

Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo suėjęs CPK 721 str. 1 d. nustatytas maksimalus 1 mėn. terminas antstoliui skelbti antrąsias varžytynes, į tai, kad antrose varžytynėse nebuvo užsiregistravęs nė vienas varžytynių dalyvis, į tai, kad CPK 703 str. nurodytas varžytynių atšaukimo sąrašas nėra baigtinis, teigė, kad jis veikė teisėtai. Ieškovė neįrodė nei vieno CPK 602 str. nurodytų pagrindų, dėl kurių ginčijamas aktas galėtų būti pripažintas negaliojančiu.

Atsakovė BAB bankas SNORAS su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad išieškotojas teisėtai ir pagrįstai realizavo jam CPK 702 str. suteiktą teisę perimti iš varžytynių neparduotą įkeistą turtą. Atsakovės teigimu, antstolis, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, pagrįstai ir teisėtai savo patvarkymu atšaukė paskelbtas antrąsias varžytynes ir sudarė turto perdavimo išieškotojui aktą.

Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje iš esmės palaikė antstolio poziciją, prašė ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo V. F. procesiniame dokumente prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog antstoliui nesilaikant nustatytos varžytynių vedimo procedūros, t.y. atšaukiant varžytynes pagrindu, kurio nenustato įstatymas, kai varžytynių atšaukimo pagrindų sąrašas yra baigtinis, ir perduodant ieškovei priklausantį turtą atsakovui, paneigė civilinio proceso įstatymu ir kitais teisės aktais įtvirtintos ieškovės, kaip skolininkės, teisės išieškojimo procese.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016-07-08 sprendimu nusprendė bylą dalyje dėl ieškovės reikalavimo pripažinti 2015-07-08 antstolio patvarkymą reg. Nr.2-DK-T-189 neteisėtu ir jį panaikinti nutraukti, ieškinį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2015-11-05 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl atsakovo nuosavybės teisių į ginčo turtą perleidimo draudimo, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.Teismas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti 2015-07-08 antstolio patvarkymą reg. Nr.2-DK-T-189 neteisėtu ir jį panaikinti nustatė, kad ieškovė, nepaisant įsiteisėjusios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-29 nutarties, kuria jau buvo išspręsta dėl antstolio 2015-07-08 patvarkymo reg. Nr. 2-DK-T-189, nagrinėjamoje byloje pareiškė tapatų reikalavimą. Dėl to teismas sprendė, kad byla dalyje dėl ieškovės reikalavimo pripažinti 2015-07-08 antstolio patvarkymą reg. Nr.2-DK-T-189 neteisėtu ir jį panaikinti nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 3p.).

Teismas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti 2015-08-05 turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu nustatė, kad ieškovė ginčija turto perdavimo išieškotojui aktą nurodydama, jog toks turto perdavimas, atšaukiant antrąsias varžytynes ir perduodant turtą išieškotojui, pažeidė esmines jos teises: turtas buvo realizuotas anksčiau negu skelbime nurodytas pardavimo laikas, nebuvo pateisinti jos lūkesčiai dėl jai priklausančio turto realizavimo už maksimalią galimą kainą. Ieškovės teigimu, antstolis, atšaukdamas varžytynes, pažeidė CPK 703 str. reikalavimus, t.y. ir ieškovės teisę į teisingą ir teisėtą vykdymo procesą. Atsakovų teigimu, ieškovė neįrodė turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu CPK 602 str. įtvirtintų pagrindų. Taip pat klaidingai aiškino CPK 703 str., reglamentuojančio antstolio teisę atšaukti varžytynes, nuostatas. CPK 703 str. nustatytas varžytynių atšaukimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis. Ši teisės norma suteikia teisę pačiam antstoliui nuspręsti, dėl ko varžytynės negali būti vykdomos toliau, todėl antstoliui gavus išieškotojo prašymą perimti iš pirmųjų varžytynių neparduotą turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, antrosios varžytynės buvo atšauktos pagrįstai.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų atšaukiant paskelbtas antrąsias varžytynes ir perduodant turtą išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą CPK 602 str. 1 d. 7 p. kontekste, t. y. dėl ieškovės esminės teisės pažeidimo.

Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 str. 2 p. nuostatos reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis.

Teismas nurodė, kad turto perdavimo išieškotojui aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu CPK 602 str. įtvirtintais pagrindais. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto perdavimo išieškotojui aktą, turi atsižvelgti į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, taip pat į proporcingumo principo reikalavimą, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati konstatuotam teisės pažeidimui, turi siekti užtikrinti šalių santykių stabilumą, todėl CPK 602 str. nustatytas priverstinio realizavimo akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais. Tokia praktika nepakito ir nuo 2011-10-01 įsigaliojus CPK 602 str. 1 d. 7 p., kuriuo buvo papildytas galimų šio akto pripažinimo negaliojančiu atvejų sąrašas nuostata dėl esminio suinteresuotų asmenų teisių pažeidimo. Kasacinis teismas yra nurodęs ir dėl to, kad CPK 602 str. nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus teismas turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis įstatymo normomis, tačiau visais atvejais pagrindas pripažinti priverstinio turto realizavimo aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje gali būti tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Taigi, įstatymo leidėjas suteikė galimybę suinteresuotiems asmenims ginčyti antstolio patvirtintus aktus tiek dėl esminio pažeidimo, kaip savarankiško negaliojimo pagrindo, tiek dėl kitų, tačiau taip pat esminiais pripažintinų, pažeidimų, padarytų priverstinio vykdymo metu. CPK 602 str. nuostatų taikymo išimtinumas bei šios normos taikymo teisminė praktika suponuoja poreikį ne tik identifikuoti konkretų įstatymo pažeidimą iš nurodytų pažeidimų sąrašo (pirmoji sąlyga), bet kartu nustatyti juo sukeltą asmens teisių pažeidimą (antroji sąlyga) ir kvalifikuoti jį esminiu (trečioji sąlyga).

Teismas nurodė, kad ieškovės teigimu, antstolis pažeidė CPK 703 str., reglamentuojančio antstolio teisę atšaukti varžytynes, nuostatas, kur išvardytas varžytynių atšaukimo sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Teismas nesutiko su ieškove. Teismas nurodė, kad CPK 703 straipsnis suteikia galimybę antstoliui atšaukti paskelbtas varžytynes ir kitais, įstatymo leidėjo neįvardytais, atvejais, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos šiame Kodekse nustatyta tvarka. Be to, antstolio veiksmus negalima vertinti kiekvieną atskirai, atsietai, neatsižvelgiant į kitus vykdymo proceso metu priimtus antstolio sprendimus, vykdymo proceso dalyvių veiksmus ir visą vykdymo proceso eigą.

Teismas pažymėjo, kad ginčo turto pirmosios varžytynės Nr. 63583, nurodant turto pradinę pardavimo kainą - 81 094 Eur, buvo paskelbtos 2015-01-14 patvarkymu reg. Nr. 2-DK-36648, ieškovei ir trečiajam asmeniui J. F. pateikus skundą dėl antstolio veiksmų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-29 nutartimi vykdymo veiksmai buvo sustabdyti. Vilniaus apygardos teismui 2015-04-20 nutartimi palikus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-18 nutartį, kuria skundai buvo atmesti, galioti, 2015-05-08 antstolio patvarkymu Nr. 2-DK-A-219 vykdymas buvo atnaujintas ir nuspręsta ginčo turtą parduoti iš pirmųjų pakartotinių varžytynių (varžytynių Nr. 107183). Antstolis 2015-06-09 patvarkymu reg. Nr. 2-DK-A-336 pirmąsias pakartotines varžytynes Nr. 107183 paskelbė neįvykusiomis dėl to, kad varžytynėse nedalyvavo nei vienas dalyvis; šiuo patvarkymu taip pat buvo pasiūlyta atsakovui (hipotekos kreditoriui) BAB bankui SNORAS perimti iš pirmųjų pakartotinių varžytynių Nr. 107183 neparduotą turtą už pradinę 81 094 Eur pardavimo kainą, pateikiant sutikimą CPK 720 str. nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip iki 2015-06-19 įskaitytinai, ir į antstolio depozitinę sąskaitą pervedant perduodamo turto kainos ir išieškotojo daliai tenkančios lėšų sumos skirtumą.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, sprendė, kad antstolis buvo nustatęs išieškotojui terminą perimti iš pirmųjų pakartotinių varžytynių neparduotą turtą už pradinę 81 094 Eur pardavimo kainą ir pateikti sutikimą dėl turto perėmimo ne vėliau kaip iki 2015-06-19 įskaitytinai, t.y. 10 d. nuo patvarkymo (2015-06-09), kuriuo pirmosios pakartotinės varžytynės Nr. 107183 buvo paskelbtos neįvykusiomis, priėmimo. Teismas nurodė, kad patvarkymas paskelbti turto pardavimą iš antrųjų varžytynių buvo priimtas 2015-06-23, todėl darė išvadą, kad maksimalus vieno mėnesio terminas skelbti vykdymo procese areštuoto turto antrąsias varžytynes nebuvo suėjęs. Išieškotojo 2015-06-18 prašymą dėl antstolio nustatyto išieškotojui termino sutikimui perimti turtą pateikti pratęsimo antstolis gavo tik 2015-07-03. Susiklostė tokia situacija, kuomet faktiškai jau buvo paskelbtos antrosios varžytynės, tačiau antstolio kontoroje gauto išieškotojo prašymo turinys liudijo apie tai, jog dėl objektyvių priežasčių (pavėluotas antstolio patvarkymo, kuriuo buvo nustatytas terminas pateikti sutikimą, gavimas; dėl išieškotojui vykdomos bankroto procedūros apsunkintas bet kokių sprendimų (kurių svarstymas privalomas komitetuose) priėmimas), yra pažeidžiama išieškotojo CPK 702, 717, 719 str. nustatyta teisė perimti iš varžytynių neparduotą įkeistą turtą. Taigi, byloje nustatytų faktinių aplinkybių: a/ išieškotojo pavėluotai pateikto sutikimo perimti turtą priežastis (bankroto procedūra ir dėl jos apsunkinta galimybė priimti sprendimus); b/ 2015-07-07 buvo pateiktas išieškotojo sutikimas perimti neparduotą turtą už pradinę 81 094 Eur kainą; c/ antrosiose varžytynėse turto pardavimo kaina buvo nustatyta 60 820 Eur (ženkliai mažesnė); d/ iki antrųjų varžytynių atšaukimo nebuvo užsiregistravęs nei vienas dalyvis; e/ nors antrosios varžytynės turėjo vykti iki 2015 m. liepos 23 d., jokių skundų dėl varžytynių atšaukimo iš kitų potencialių pirkėjų, norinčių dalyvauti varžytynėse, negauta, kontekste, atsižvelgiant į tai, kad antstolis vykdymo procese privalo užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, taip pat laikytis proporcingumo principo reikalavimų, pagrindo konstatuoti CPK 703 str. nuostatų ar kito įstatymo pažeidimą nėra. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdant teismo sprendimus (nutartis), privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Teismas konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo vertinti antstolio veiksmus buvus ultra vires bei spręsti, kad dėl jų nebuvo pateisinti ieškovės lūkesčiai dėl jai priklausančio turto realizavimo už maksimalią galimą kainą ir kad taip buvo pažeista ieškovės teisė į teisingą ir teisėtą vykdymo procesą. Dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad antstolio antrųjų varžytynių atšaukimas bei ginčo turto perdavimas išieškotojui už pradinę 81 094 Eur kainą sukėlė ieškovės teisių pažeidimą ir kvalifikuoti jį esminiu CPK 602 str. 1 d. 7 p. nuostatų prasme.

Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-11-05 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl atsakovo nuosavybės teisių į ginčo turtą perleidimo draudimo, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovės R. F. procesinių teisių perėmėja I. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-07-08 sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2015-08-05 turto perdavimo išieškotojui aktą, kuriuo BAB bankas SNORAS bankroto administratoriui buvo perduotas turtas – kavinės - biliardinės patalpos (duomenys neskelbtini), ir šį ieškinio reikalavimą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas pripažinti 2015-08-05 turto perdavimo išieškotojui aktą, negaliojančiu, yra nepagrįstas, nes teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė procesinės teisės normą, reglamentuojančią priverstinio turto pardavimo tvarką.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad CPK 703 straipsnio ar kito įstatymo pažeidimų priimant ginčo aktą padaryta nebuvo. Ieškovės teigimu, esminis atlikto priverstinio turto realizavimo teisėtumo kriterijus yra šios procedūros atitikimas imperatyviems įstatymo reikalavimams. Įvertinus CPK 703 straipsnį darytina išvada, kad

turto perėmimas ir dalinis išieškojimo reikalavimo patenkinimas negali būti pagrindu atšaukti varžytynes. Ši aplinkybė, sprendžiant 2015-08-05 turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu klausimą CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu, turėjo būti svarstoma iš naujo, nepriklausomai nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo buvimo, nes ji buvo nurodyta 2015-08-05 turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu, o ne kaip procesinių antstolio atliktų veiksmų, sukeliančių kitas pasekmes, pagrindu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas nebuvo vienu iš pagrindų netenkinti ieškinio.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad priverstinio išieškojimo proceso vykdymas laikantis įstatymų reikalavimų yra išieškojimo teisėtumo prezumpcija, tačiau išieškojimo proceso vykdymo reikalavimų pažeidimas, nepriklausomai nuo atsiradusių pasekmių, leidžia daryti priešingą išvadą. Be to, vykdymo procesas prieš atšaukianti varžytynes buvo tik įpusėjęs, todėl turtas galėjo būti nupirktas ir už didesnę kainą, negu jį perėmė išieškotojas.

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas antstolis D. K. prašo netenkinti ieškovės apeliacinio skundo ir Vilniaus apygardos teismo 2016-07-08 sprendimą palikti nepakeistu. Nurodo, kad įvertinus apeliacinio skundo argumentus, nėra pagrindo su jais sutikti.

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė BAB bankas SNORAS prašo netenkinti ieškovės apeliacinio skundo ir Vilniaus apygardos teismo 2016-07-08 sprendimą palikti nepakeistu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo:

Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad CPK 703 straipsnyje įtvirtina baigtinį pagrindų atšaukti varžytynes sąrašą.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai pagrindė, kodėl laikytina, jog priimdamas patvarkymą atšaukti varžytynes ir perduoti turtą išieškotojui, antstolis nepažeidė CPK 703 str. 1 d. Turtas jau buvo pardavinėjamas iš varžytynių, tačiau jo niekas nepageidavo įsigyti, todėl jau buvo atsiradusi įstatyme numatyta prielaida bankui perimti šį turtą savo nuosavybėn (CPK 719 str. 1 ir 3 d.). Be to, byloje nebuvo nustatytas banko piktnaudžiavimo savo teisėmis faktas. Priešingai, vykdymo procesas ne kartą buvo sustojęs dėl daugkartinių apeliantės ir su ja susijusių asmenų skundų. Vykdymo proceso metu nebuvo duomenų, kad varžytynių atšaukimas ir turto perdavimas bankui pažeis realius ir pagrįstus apeliantės lūkesčius dėl jai priklausančio turto realizavimo už maksimalią vertę, todėl antstolio veiksmai, kuriais buvo atšauktos varžytynės ir perduotas turtas bankui, buvo visiškai teisėti.

Apeliantė byloje ne tik neįrodė, bet ir neįrodinėjo esminio jos interesų pažeidimo, atsiradusio dėl to, kad tariamai nebuvo laikytasi CPK 703 str. 1 d.

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2016-07-08 sprendimą palikti nepakeistu. Atsiliepime nurodo:

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad įstatymų leidėjas suteikia galimybę antstoliui atšaukti paskelbtas varžytynes ir kitais, įstatymo neįvardytais atvejais. CPK 703 str. 1 d. norma numato galimybę antstoliui, įvertinus faktines aplinkybes dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos, nutraukti turto pardavimą iš varžytynių ir taip greičiau pasiekti tikslą - realizuoti turtą ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Teismas, vertindamas antstolio veiksmus, atsižvelgė į kitus antstolio priimtus sprendimus vykdymo procese, kitų vykdymo proceso dalyvių veiksmus ir visą proceso eigą, todėl teisingai nustatė faktines aplinkybes ir išaiškino bei taikė įstatymą.

Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad turtas galėjo būti nupirktas ir už didesnę kainą negu perėmė išieškotojas. Šias aplinkybes išsamiai išnagrinėjo ir pasisakė pirmos instancijos teismas savo sprendime. Pirmiausia 2015-08-05 turto perdavimo išieškotojui aktas yra betarpiškai susijęs su antstolio 2015-07-08 potvarkiu, kuriuo buvo atšauktos antrosios turto pardavimo varžytynės ir nuspręsta perduoti turtą išieškotojui. Šio potvarkio teisėtumas patikrintas teismine tvarka, o teismo procesinis sprendimas turi prejudicinę galią nagrinėjant šį ginčą. Antra, ieškovė negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, kad hipoteka įkeistas turtas antrosiose varžytynėse bus parduotas už didesnę kainą negu perėmė išieškotojas. Trečia, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad CPK 602 str. nustatytas priverstinio turto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtinais atvejais. Taikant minėtas nuostatas turi būti ne tik identifikuojamas konkretus įstatymo pažeidimas iš nurodytų pažeidimų sąrašo, bet ir kartu nustatomi juo sukelti asmens teisių pažeidimai, kurie turi būti kvalifikuoti esminiais.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2017-09-28 gautas atsakovės BAB bankas SNORAS prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2015-08-05 turto perdavimo išieškotojui aktą, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl CPK 703 straipsnio taikymo

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atmeta kaip neapgrįstus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad CPK 703 straipsnio ar kito įstatymo pažeidimų priimant ginčo aktą padaryta nebuvo.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiu, kad esminis atlikto priverstinio turto realizavimo teisėtumo kriterijus yra šios procedūros atitikimas imperatyviems įstatymo reikalavimams, tačiau pagal bylos duomenis konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju antstolis imperatyviems įstatymo reikalavimų nepažeidė.

CPK 602 straipsnis reglamentuoja turto pardavimą iš varžytynių, perdavimą išieškotojui, turto pardavimą be varžytynių aktų pripažinimą negaliojančiais. CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas.

Jeigu iki varžytynių pabaigos paaiškėjo CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti. Patvarkymas dėl varžytynių atšaukimo skelbiamas CPK nustatyta tvarka (CPK 703 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytą teisminį reglamentavimą, sprendžia, kad teisės normos suteikia antstoliui teisę atšaukti paskelbtas varžytynes ir kitais, įstatymo nenurodytas atvejais, t. y. paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka. CPK 703 straipsnio 1 dalis numato galimybę antstoliui, įvertinus faktines aplinkybes dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos, nutraukti turto pardavimą iš varžytynių ir taip greičiau pasiekti tikslą - realizuoti turtą ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Be to, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolio veiksmų negalima vertinti kiekvieno atskirai, atsietai, neatsižvelgiant į kitus vykdymo proceso metu priimtus antstolio sprendimus, vykdymo proceso dalyvių veiksmus ir visą vykdymo proceso eigą.

Dėl reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2015-08-05 turto perdavimo išieškotojui aktą

Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo turto pirmosios varžytynės Nr. 63583, nurodant turto pradinę pardavimo kainą - 81 094 Eur, buvo paskelbtos 2015-01-14 patvarkymu reg. Nr. 2-DK-36648. Ieškovei ir trečiajam asmeniui J. F. pateikus skundą dėl antstolio veiksmų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-29 nutartimi vykdymo veiksmai buvo sustabdyti. Vilniaus apygardos teismui 2015-04-20 nutartimi palikus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-18 nutartį, kuria skundai buvo atmesti, galioti, 2015-05-08 antstolio patvarkymu Nr. 2-DK-A-219 vykdymas buvo atnaujintas ir nuspręsta ginčo turtą parduoti iš pirmųjų pakartotinių varžytynių (varžytynių Nr. 107183). Antstolis 2015-06-09 patvarkymu reg. Nr. 2-DK-A-336 pirmąsias pakartotines varžytynes Nr. 107183 paskelbė neįvykusiomis dėl to, kad varžytynėse nedalyvavo nei vienas dalyvis. Šiuo patvarkymu taip pat buvo pasiūlyta atsakovui (hipotekos kreditoriui) BAB bankui SNORAS perimti iš pirmųjų pakartotinių varžytynių Nr. 107183 neparduotą turtą už pradinę 81 094 Eur pardavimo kainą, pateikiant sutikimą CPK 720 str. nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip iki 2015-06-19 įskaitytinai, ir į antstolio depozitinę sąskaitą pervedant perduodamo turto kainos ir išieškotojo daliai tenkančios lėšų sumos skirtumą. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo išvadai, kad antstolio antrųjų varžytynių atšaukimas bei ginčo turto perdavimas išieškotojui už pradinę 81 094 Eur kainą sukėlė ieškovės teisių pažeidimą ir kvalifikuoti jį esminiu CPK 602 str. 1 d. 7 p. nuostatų prasme.

Teisėjų kolegija pažymi, kad 2015-08-05 turto perdavimo išieškotojui aktas yra betarpiškai susijęs su antstolio 2015-07-08 potvarkiu, kuriuo buvo atšauktos antrosios turto pardavimo varžytynės ir nuspręsta perduoti turtą išieškotojui. Šio potvarkio teisėtumas patikrintas teismine tvarka, o teismo procesinis sprendimas turi prejudicinę galią nagrinėjant šį ginčą.

Be to, pagal bylos duomenis apeliantė negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, kad hipoteka įkeistas turtas antrosiose varžytynėse bus parduotas už didesnę kainą negu perėmė išieškotojas: antrosiose varžytynėse turtas buvo įkainuotas 60 280 Eur, tuo tarpu, išieškotojas turtą perėmė už pradinę jo kainą - 81 094 Eur.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto perdavimo išieškotojui aktą, turi atsižvelgti į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, taip pat į proporcingumo principo reikalavimą, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati konstatuotam teisės pažeidimui, turi siekti užtikrinti šalių santykių stabilumą, todėl CPK 602 str. nustatytas priverstinio realizavimo akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad antstolio antrųjų varžytynių atšaukimas bei ginčo turto perdavimas išieškotojui už pradinę 81 094 Eur kainą sukėlė ieškovės teisių pažeidimą ir kvalifikuoti jį esminiu CPK 602 str. 1 d. 7 p. nuostatų prasme.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2016-07-08 sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Atsakovė BAB bankas SNORAS pateikė prašymą priteisti 692,12 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pateikti įrodymai patvirtina, patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės prašymas tenkintinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei BAB bankui SNORAS, j. a. k. 112025973, iš ieškovės I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) šešis šimtus devyniasdešimt du eurus ir dvylika euro centų (692,12 Eur) bylinėjimosi išlaidų.