Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. S. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo – V. S. prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2340-804/2014.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2340-804/2014 m. dėl išlaikymo vaikui priteisimo, kadangi ieškovė L. S. nevykdo teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi patvirtintos šalių 2014-12-03 sudarytos taikos sutarties 12 punkto. Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. S. parodė, kad nori pradėti matytis su savo dukra. Atsakovė L. S. sąlygų jam matytis su dukra nesudaro, t. y. nevykdo įsiteisusiojo teismo sprendimo.

Trakų rajono apylinkės teismas 2016-09-22 nutartimi (b.l. 43-44) tenkino prašymą ir nutarė išduoti V. S. vykdomąjį raštą dėl bendravimo su dukra E. S., gim. 2006-01-03, pagal 2014 m. gruodžio 3 d Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2340-804/2014 m. patvirtintos taikos sutarties 12 punktą. Teismas nurodė, kad pagrindo neišduoti vykdomojo rašto nėra. Atsakovė prašymą neišduoti vykdomojo rašto motyvuoja tuo, kad dukros bendravimas su tėvu neigiamai atsiliepia jos psichinei ir fizinei sveikatai, be to, bendrauti su tėvu nenori ir pati dukra. Pažymėtina, jog visos suinteresuoto asmens L. S. nurodytos aplinkybės L. S. buvo žinomas jau iki teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taika. Tą patvirtina į bylą pateiktas 2015-03-02 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nutarime nukentėjusiąja apklausta L. S. davė parodymus, kurie iš esmės buvo atkartoti bylos dėl vykdomojo rašto išdavimo svarstymo metu. Jokių naujų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas neišduoti vykdomojo rašto, bylos nagrinėjimo metu nustatyta nebuvo.

teismas nesivadovavo prioritetiniu vaikų teisių ir interesų gynimo principu, neatsižvelgė į nepilnametės E. S. interesus, nevertino jos išsakytos nuomonės. Nurodė, kad E. S. nuo mažens nepažinojo V. S. kaip tėvo, o ir paties V. S. elgesys, retų susitikimų su dukra metu, sąlygojo, kad E. S. nenori susitikti su tėvu nes jo bijo, jaučia stresą ir nerimą su juo susitikdama. Nurodo, kad teismas privalėjo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškindamas šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Teismas visiškai neįvertino, kad taikos sutarties 12 punktas yra neatsiejamai susijęs su Taikos sutarties 13-16 punktais (imtinai), kurie užtikrina nepilnamečio vaiko interesų apsaugą bendraujant su tėvu. Nurodo, kad teismas išskirdamas 12 punktą pažeidė ir L. S. interesus, kadangi Taikos sutarties 13-16 punktai užtikrina ne tik nepilnamečio vaiko, bet vaiko mamos L. S. interesus į tinkamą bendravimo tvarkos sąlygų laikymąsi.Teismui, priimant skundžiamą nutartį, turėjo būti žinoma, kad Trakų rajono apylinkės teisme yra užvesta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2375-272/2016 pagal ieškovės L. S. ieškinį V. S. dėl tėvo valdžios apribojimo. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo teismo apriboti atsakovo valdo Slavinsko tėvo teises jo nepilnametės dukros atžvilgiu, uždraudžiant jam 5 metus su dukra E. S. susitikti, su ja bendrauti, išskyrus telefonu, „skaipu“ ar kitomis nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Akivaizdu, kad patenkinus ieškovės reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo, šioje byloje pareikštas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo negalėtų būti tenkinamas.

Nurodo, kad 2014-12-03 L. S. pasiūlė jam Taikos sutartį, kurį yra patvirtinta Trakų r, apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2340-804/2014m. 12-as punktas nurodo pareiškėjo ir dukros bendravimo tvarka. Nuo taikos sutarties pasirašymo dienos, nei karto negavo galimybės pasimatyti su dukra, dėl ko kreipėsi į Trakų apylinkės teismą, dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodo, kad apeliantė visiškai nevykdo taikos sutarties 12 punkto ir pažeidžia taikos sutarties 13-16 punktus. Nurodo, kad apeliantė atsisako derėtis. Nurodo, kad dukrai teikia išlaikymą ir neatsisako vykdyti tėvo pareigų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, susijusias su vykdomojo rašto išdavimo institutu, tinkamai aiškino ir taikė taikos sutarties sąlygas reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 646 str., 3 d.), todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti apeliantės nurodytais motyvais nėra pagrindo.

CK 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Taigi taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Kilęs teisminis ginčas, t. y. kai teisme dėl ginčo iškelta civilinė byla, proceso šalių taikos sutartimi gali būti išsprendžiamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu teismas tokią sutartį patvirtina pagal CPK 140 straipsnio nuostatas ir bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 5 punktas). CK 6.985 straipsnyje nurodyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

CPK 646 str. nustatyta vykdomojo rašto išdavimo tvarka, kurio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

Byloje yra nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 3 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, tačiau byloje nėra duomenų, apie tinkamą L. S. nustatytų įpareigojimų vykdymą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė pasiūliusi sudaryti taikos sutartį net neketino jos vykdyti ir nerodo visiškai jokios valios tą daryti, kas akivaizdžiai byloja taikos sutarties pažeidimą ir įgalina teismą vykdyti CPK 646 str. 3 d. nustatyta vykdomojo rašto išdavimo procedūrą.

Pažymėtina, kad kol teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis galioja ir taikos sutartis nenuginčyta, tol teismo nutartis gali būti vykdoma, ir kol neišspręstas vykdymo pagrindo klausimas, tol nebus galima paneigti vėlesnių teismo veiksmų, susijusių su vykdymu.

Apeliantė savo skundą iš esmės grindžia aplinkybe, jog teismas išduodamas vykdomąjį raštą, neatsižvelgė į nepilnametės interesus, nevertino jos išsakytos nuomonės dėl ko pažeidė prioritetinį vaikų teisių ir interesų gynimo principą.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, 2016-09-14 vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu vaiko papasakotus prisiminimus vertina itin kritiškai. Visų pirma teismui kyla abejonių dėl dviejų mėtų amžiaus vaiko gebėjimo įsiminti nupasakoto įvykio aplinkybes taip detaliai ir jas atkartoti praėjus 8 metams. Byloje esantis Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame ko ne žodis žodin yra aprašytos apeliantės dėstomos aplinkybės, kurias pirmosios instancijos 2016-09-14 vykusio teismo posėdžio metu atkartojo vaikas, tik sustiprina kritišką pasakojimų vertinimą kaip vaiko prisiminimus. Kita vertus, pati apeliantė po visų šių įvykių įvertinusi pareiškėjo bendravimo su vaiku galimybes, pasiūlė pareiškėjui sudaryti taikos sutartį ir pati parengė taikos sutarties sąlygas.

Prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas įpareigoja ne tik atsižvelgti į vaiko nuomone, kuri šiuo atveju yra akivaizdžiai paveikta vaiko motinos, bet taip pat ir vaiko į teisę bendrauti su abiem tėvais, šiuo atveju, pagal šalių patvirtintos taikos sutarties numatytas sąlygas (Jungtinių tautų vaiko konvencija 9 str. 1 d.). Kita vertus, motinos nenoras leisti tėvui matytis su savo biologiniu vaiku, tam nesant jokių akivaizdžių priežasčių, negali apriboti prigimtinės tėvo teisės bendrauti su savo vaiku. Iš bylos duomenų matyti, jog šalims sudarius taikos sutartį, tėvui net nebuvo sudaryta galimybė bendrauti su vaiku neutralioje aplinkoje, kur tėvas galėtų bandyti atstatyti ar suformuoti apeliantės nurodomus būtinus bendravimui socialinius, emocinius tėvo-dukros ryšius.

Pažymėtina ir tai, kad sąlygų atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesiūlė šalims CPK 646 str. 3 d. numatytos taikos sutarties peržiūrėjimo procedūros.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išskirdamas taikos sutarties 12 punktą pažeidė ir L. S. interesus, kadangi Taikos sutarties 13-16 punktai užtikrina ne tik nepilnamečio vaiko, bet vaiko mamos L. S. interesus į tinkamą bendravimo tvarkos sąlygų laikymąsi. Tačiau šie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Visų prima pažymėtina, kad yra pareiškėjo dispozicijos tiesė pasirinkti, kokiu pagrindu kreiptis į teismą jam manant, kad šalių sudaryta taikos sutartis yra vykdoma netinkamai. Šiuo atveju, pareiškėjas pasirinko tik vieną iš akivaizdžiai pažeistų taikos sutarties punktų, siekdamas gauti teismo vykdomąjį raštą. Pažymėtina, kad vykdomojo rašto išdavimas pagal taikos sutarties 12 punktą, nedaro šalių sudarytos taikos sutarties likusių punktų negaliojančiais. Visą taikos sutarties galiojimo laikotarpį šalys privalo laikytis savo sudarytos taikos sutarties visų punktų, įskaitant ir apeliantės nurodytus 13-16 punktus.

Apeliantė taip pat nurodo, kad šią bylą pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva turėjo sustabdyti dėl jos užvestos bylos Nr. e2-2375-272/2016 pagal ieškovės L. S. ieškinį V. S. dėl tėvo valdžios apribojimo. Nurodo, kad yra akivaizdu, jog patenkinus ieškovės reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo, šioje byloje pareikštas prašymas dėl vykdomojo rašto į išdavimo negalėtų būti tenkinamas. Tačiau ir su šiais apeliantės teiginiais nėra pagrindo sutikti.

Nagrinėjamu atveju apeliantė mano, jog byla tūrėjo būti stabdoma CPK 164 straipsnio 3 p. pagrindu. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Lavisos garantas“ v. R. L. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-620/2004; 2005 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. V. v. SIA Parex lizingas, bylos Nr. 3K-7-260/2005.). Šiuo atveju, nėra pagrindo teigti, kad negalima išduoti vykdomojo rašto pagal apeliantės parengtą taikos sutartį, tol kol teismas civilinėje byloje Nr. e2-2375-272/2016 neišspręs apeliantės ieškinio dėl tėvų valdžios apribojimo. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs aplinkybę, jog po taikos sutarties sudarymo, V. S. nebuvo suteikta galimybė matytis su savo dukra, apeliantė nenurodė visiškai jokių aplinkybių, kurios sudarytu bent kokias nors prielaidas apriboti V. S. kaip tėvo valdžią dukros atžvilgiu.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimo tvarką, todėl pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą išieškotojui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.