Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021-02-05 nuosprendžio, kuriuo E. D. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, subendrinta 1 metų bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, bei nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir paskirta subendrinta bausmė – 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020-12-28 nutartimi paskirta subendrinta galutinė 2 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

Iš E. D. UAB „T.“ naudai priteista 199,98 Eur, UAB „E.“ naudai – 112,50 Eur, UAB „P.“ naudai – 52,97 Eur ir 79,90 Eur, AB „L.“ naudai – 30,86 Eur, UAB „R.“ naudai – 101,96 Eur, UAB „N.“ naudai – 41,97 Eur turtinės žalos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. D. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

9. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama nuteistojo E. D. kaltė ir jo veiksmų pagrobiant turtą iš UAB „T.“, UAB „P.“, AB „L.“, UAB „R.“, UAB „N.“ kvalifikavimas bei nukentėjusiesiems priteistas turtinės žalos dydis, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis E. D. nesutinka su teismo išvadomis, kad UAB „E.“ turtas buvo pagrobtas įsibraunant į patalpą – parduotuvę, paskirtų bausmių dydžiais, mano, kad jos yra per griežtos bei taikytu bausmių bendrinimo būdu.

10. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei E. D. apeliacinį skundą, daro išvadą, kad, priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes jas kvalifikavo (tame tarpe ir E. D. atliktą turto pagrobimą iš UAB „E.“ pagal BK 178 straipsnio 2 dalį), paskirtos už kiekvieną atskirą nusikalstamą veiką bausmės yra proporcingos ir teisingos, o taikytas bausmių bendrinimo būdas atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, bausmių skyrimo, bausmių bendrinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu ir nedaro Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021-02-05 nuosprendžio neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl E. D. veiksmų kvalifikavimo iš parduotuvės UAB „E.“

11. Skundžiamu nuosprendžiu E. D. pripažintas kaltu dėl to, kad pro atrakintas duris, pateko į nedirbančios parduotuvės UAB „E.“ prekybos salę, iš kurios slapta pagrobė UAB „E.“ turtą – 112,50 Eur vertės akumuliatorių „Bosch“. Tai, kad pagrobė svetimą turtą, nuteistasis E. D. neneigia, tačiau nesutinka, kad jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Nuteistojo teigimu, parduotuvė, iš kurios pagrobtas turtas, buvo atidaryta, dirbanti, jis įėjo per pagrindinį įėjimą, viduje buvo daug žmonių, daiktą paėmė slapta ir niekam nematant išėjo.

12. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį asmuo traukiamas atsakomybėn už turto pagrobimą įsibraunant į patalpą. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką įsibrovimu laikomi ir tie atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz., tarnybinių patalpų, vitrinų, daiktų saugyklų ir pan.). Be to, įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007).

13. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu parduotuvė buvo neveikianti. UAB „E.“ atstovas pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė, kad buvo ruošiamasi atidaryti naują parduotuvę, buvo įrenginėjama prekybos įranga ir vežamos prekės, ruošiantis jas sudėlioti į lentynas, ant parduotuvės vitrinų buvo iškabintas pranešimas, kuriame nurodyta, kad prekybos centras dar nedirba, vis ruošiamasi klientų priėmimui, prašoma sekti naujienas žiniasklaidoje apie atidarymą, kuris bus netrukus, pažymima, kad visi darbuotojai buvo užsiėmę prekių dėliojimu į lentynas, todėl nepastebėjo įėjusio E. D. (t. 1, b. l. 18). Bylos medžiagoje esančiose parduotuvės fotonuotraukose aiškiai matyti, kad ant įėjimo bei vitrinų yra iškabinti dideli skelbimai, kuriuose nurodoma, kad „Gerbiami klientai, informuojame, kad šiuo metu E. prekybos centras dar nedirba. Vis dar ruošiamės Jūsų priėmimui. Sekite naujienas žiniasklaidoje ir mielai lauksime Jūsų atidarymo dieną, kuri jau netrukus!“ (t. 1, b. l. 43-44). Atsižvelgiant į tai, nors parduotuvės įėjimas ir buvo atrakintas, neabejotinai nustatyta, kad asmuo pateko į patalpas, į kurias pašaliniams asmenims patekimas buvo vis dar ribojamas, todėl laikytina, kad nuteistasis pateko be leidimo, t. y. prieš valią.

14. Vis dėlto, siekiant nustatyti, jog asmuo pateko į patalpas, kuriose būti neturėjo teisės, būtina konstatuoti, kad asmuo suvokė aplinkybę, kad parduotuvė yra neveikianti, ir į ją pateko turėdamas tikslą pagrobti turtą. Nuteistasis E. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prie „E.“ parduotuvės buvo priėjęs, duris atidarė vieną kartą ir įėjo, parduotuvėje vaikščiojo žmonės, kasų nematė, prie kompiuterių žmonių nebuvo, tik pradaręs duris, pamatė, kurioje vietoje sudėti akumuliatoriai, įėjęs neklausė, ar parduotuvė dirba, reklaminius užrašus ant parduotuvės matė, tačiau jų neskaitė, matė tik, kad parašyta „Naujovė“, „Parduotuvė“, „Viskas mašinoms“, į parduotuvę ėjo pasižiūrėti, bet pasitaikė akumuliatorius ir jį pagrobė. Taigi, nuteistasis teigia, kad įsibrovimo į parduotuvę nebuvo, į ją pateko manydamas, kad ji veikia, norėjo apžiūrėti, ir tik būdamas viduje nusprendė pagrobti pastebėtą akumuliatorių. Tokią nuteistojo pateikiamą įvykių versiją paneigia objektyvūs bylos duomenys.

15. Iš bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo matyti, kad 14:04:12 E. D. praeidamas pro parduotuvę ją apžiūrinėja, stebi, kas viduje, 14:05:11 patikrina parduotuvės duris, ar neužrakintos, pamatęs, kad neužrakintos, įkiša galvą, pasižiūri į vidų, bet neina, stebi iš lauko, 14:05:43 įeina į parduotuvės vidų. Iš kito vaizdo įrašo matyti, kad 14:05:11 vyriškis atidaro parduotuvės duris ir vėl uždaro, stoviniuoja už durų, 14:05:43 įeina į vidų, įėjęs į vidų pastovi, dairosi aplink, nusivalo akinius, 14:06:11 pradeda tūptis, vėl atsistoja, toliau dairosi aplink, vėl nusivalo akinius, 14:06:40 pritupia prie akumuliatorių ir apžiūrinėja, vėl pasivalo akinius, apsidairo ir 14:07:00 paėmęs akumuliatorių išeina iš parduotuvės (t. 1, b. l. 53). Viso įrašo metu matyti, kad E. D. stovi prie parduotuvės įėjimo, tolyn prie parduotuvės lentynose esančių prekių neina, jų neapžiūrinėja, visą laiką žvalgosi aplink, tikėtina, mėgindamas nustatyti, ar jo nestebi parduotuvės darbuotojai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad E. D. suprato, jog parduotuvė vis dar neveikia, atliekami paruošiamieji darbai ir tuo naudodamasis pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į patalpą, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės

16. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

17. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. D. nesutinka su jam paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas nuteistojo atžvilgiu skirtiną bausmę atsižvelgė į asmens padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas, vienas nesunkus nusikaltimas, vienas apysunkis nusikaltimas ir pasikėsinta padaryti vieną apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (padarytos tyčinės veikos), į nusikalstamų veikų stadiją (dalis nusikalstamų veikų yra baigtos), taip pat įvertino nuteistojo asmenybę (anksčiau teistas 13 kartų, taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, baustas administracine tvarka, taip pat už smulkias vagystes (t. 2, b. l. 161-168), baudos nesumokėtos, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, turtinė žala neatlyginta), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jog nuteistasis pripažino esmines faktines veikų padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir šių aplinkybių pagrindu nustatė, kad bausmės paskirtis E. D. atžvilgiu bus pasiekta paskyrus sankcijose numatytas griežčiausios rūšies bausmes – pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausmes, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – arešto bausmę, dydžius nustatant mažesnius, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

18. Tokios trukmės bausmės, teismo vertinimu, priešingai nei nurodo nuteistasis, nėra laikytinos per griežtomis ir ribojančiomis asmenį labiau nei tai yra būtina, kiekvienos jų trukmė yra proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nepažeidžia proporcingumo principo. Kaip ir nurodė apylinkės teismas, asmens padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, asmens charakteristika, leidžia manyti, kad toks E. D. elgesys yra gana sistemingas, susiformavęs, asmuo daro ne tik nusikalstamas veikas nuosavybei, bet ir yra baudžiamas administracine tvarka už į tą patį objektą nukreiptus teisės pažeidimus – smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka, savo elgesio nekeičia ir toliau pažeidžia teisės nuostatas. Iš asmens charakteristikos matyti, kad E. D. buvo skiriamos ir švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės, tačiau jos poveikio nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip ir nurodė apylinkės teismas, visuma aukščiau aptartų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad E. D. atžvilgiu bausmės tikslai už šias nusikalstamas veikas bus pasiekti tik paskyrus griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o skirti švelnesnes bausmes ar mažinti jų dydžius nėra tikslinga.

19. Nuteistojo vertinimu, teismas netinkamai subendrino paskirtas bausmes, kadangi nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, rūšį, stadijas ir už jas skirtinas sankcijas, todėl turėjo būti taikomas bausmių apėmimo būdas. Su tokiomis išvadomis nesutiktina.

20. BK 63 straipsnis numato bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nurodo, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme (BK 63 straipsnio 5 dalis) yra aiškiai išskirti atvejai, kai taikomas paskirtų bausmių apėmimas: 1) nustatyta nusikalstamų veikų idealioji sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms; 3) už vieną nusikalstamą veiką yra paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

21. Sprendžiant dėl bausmių bendrinimo būdo yra vertinamas padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, kai padarytos nusikalstamos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, taikomas bausmių apėmimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011). Tačiau sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina vadovautis ne tik nurodytu formaliuoju kriterijumi – kad nusikaltimai priskiriami ne toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10, 11 straipsnius, bet įvertinti ir konkrečių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Vertindamas konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai priskiriami skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau labai nesiskiria pagal pavojingumą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233-511/2018, 2A-7-3-489/2019, 2K-7-71-458/2020).??? ???

22. Remiantis BK 11 straipsnio nuostatomis, E. D. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 178 straipsnio 4 dalyje priklauso skirtingoms kategorijoms – baudžiamasis nusižengimas ir apysunkis nusikaltimas, todėl šios bausmės bendrintos apėmimo būdu. Tuo tarpu nusikaltimai, numatyti BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, bei BK 178 straipsnio 1 dalyje priklauso gretimoms kategorijoms – nesunkus ir apysunkis nusikaltimas ir, pasak nuteistojo, nepagrįstai bendrintos visiško bausmių sudėjimo, o ne apėmimo būdu. Pažymėtina, jog tik teismo diskrecijai priskiriama teisė parinkti bausmių bendrinimo būdą, proceso dalyviai gali tik teikti savo pasiūlymus dėl bendrinimo būdo, todėl kolegijos vertinimu, teismo parinktas bausmių bendrinimo būdas (visiško sudėjimo), neprieštarauja įstatymui ir nors, nuteistojo teigimu, toks būdas yra per griežtas, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad visos E. D. veikos nukreiptos į tą patį objektą, toks asmens elgesys yra sistemingas, pasirinktas bendrinimo būdas laikytinas proporcingu siekiamiems tikslams pasiekti ir laikytinas pernelyg griežtu.

23. Nuteistasis apeliaciniu skundu taip prašo iš naujo subendrinti atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes apėmimo būdu, tačiau tam nėra teisinio pagrindo. Remiantis BK 64 straipsniu, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina jas visiškai ar iš dalies sudėdamas. Taigi, bendrinant skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, apėmimo būdas netaikomas.

24. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas prie paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėjo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020-12-28 nutartimi paskirtos subendrintos galutinės 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės dalį ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 3 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo. Nors pridėta dalis – 1 metai 9 mėnesiai, yra gan didelė, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia dalis yra proporcinga ir teisinga, kadangi, atsižvelgiant į E. D. charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad jis yra teisiamas jau 12 kartą, padarė ne vieną, bet kelias nusikalstamas veikas, savo elgesio nekeičia, konstatuotina, kad siekiant įgyvendinti bausmės tikslus nagrinėjamu atveju pridėta laisvės atėmimo bausmės dalis turi būti itin žymi.

25. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės E. D. veiksmų kvalifikavimui ar bausmės skyrimui, bausmių bendrinimui, baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir apeliantas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo E. D. apeliacinį skundą atmesti.