- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- e2A-1944-603/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00187-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Katlita Engineering“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Katlita Engineering“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau - BUAB) „Katlita Engineering“ pateikė ieškinį, kuriame iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau - AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ prašė priteisti 22 361,41 Eur skolos, 6 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė (paslaugų teikėja) su atsakove (užsakove) sudarė dvi sutartis:
2.1. 2017 m. lapkričio 21 d. projektavimo paslaugų sutartį Nr. SUT-1048 (toliau – Sutartis 1), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo iki 2018 m. balandžio 19 d. suteikti užsakovui šilumos tiekimo tinklų nuo ŠK-92116 iki ŠK-92123/1 ((duomenys neskelbtini)) rekonstravimo projektavimo ir projektų vykdymo priežiūras paslaugas. Sutarties vykdymas šalių sutarimu pratęstas iki 2018 m. liepos 8 d.
2.2. 2017 m. lapkričio 21 d. projektavimo paslaugų sutartį Nr. SUT-1050 (toliau – Sutartis 2), pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti užsakovei iki 2018 m. gegužės 19 d. šilumos tiekimo tinklų nuo ŠK-92130-65 (((duomenys neskelbtini)) rekonstravimo projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugas. Terminas pratęstas iki 2018 m. rugpjūčio 7 d.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2019 m. sausio 8 d. raštu tik įspėjo apie Sutarčių nutraukimą, tačiau Sutartys nebuvo nutrauktos. Ieškovės teigimu, ji bendradarbiavo su atsakove, informuodama apie planuojamą atlikti darbų terminą. Nurodė, kad tiek 2019 m. sausio 3 d. pranešimu, tiek vėlesniais pranešimais informavo atsakovę dėl vykdomų projektų eigos, pažymėdama, jog projektų parengimas nėra iki galo įgyvendintas dėl nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių, o planuojamas galutinis projekto įvykdymo terminas yra 2019 m. vasario 22 d. Ieškovės teigimu, gavusi 2019 m. kovo 12 d. ekspertizės aktus dėl šilumos tiekimo tinklų nuo ŠK-92116 iki ŠK-92123/1 (((duomenys neskelbtini)) rekonstravimo techninio projekto bei dėl šilumos tiekimo tinklų ŠK-92130-65 (((duomenys neskelbtini)) rekonstravimo techninio projekto, juos bei statinio projekto priėmimo-perdavimo aktus dėl ŠK-92116 iki ŠK- 92123/1 (((duomenys neskelbtini)) rekonstravimo techninio projekto bei dėl šilumos tiekimo tinklų ŠK-92130-65 rekonstravimo techninio projekto (((duomenys neskelbtini)) pateikė atsakovei. Kadangi Sutartys nebuvo nutrauktos, ieškovė išrašė 2019 m. birželio 28 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. KTL-000697 ir 9 589,86 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000697 pagal sutartį Nr. SUT-1048 (apmokėjimas iki 2019 m. liepos 28 d.) bei 2019 m. birželio 28 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. KTL-000698 ir 12 771,55 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000698 pagal sutartį Nr. SUT-1050 (apmokėjimas iki 2019 m. liepos 28 d.). Ieškovės teigimu, atsakovė sąskaitų neapmokėjo, o pateiktu raštu informavo neturinti pareigos apmokėti sąskaitų dėl darbų neatlikimo tinkamai ir laiku bei dėl nutrauktos sutarties esant esminiams pažeidimams dar iki darbų rezultatų perdavimo.
Atsiliepimas
4. Atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės įsipareigojimai susidėjo iš 2 stambių grupių, jas sudarė projektų su statybos leidimu parengimo paslaugos ir projektų vykdymo priežiūros paslaugos. Kiekviena iš Sutarčių turėjo aiškius įvykdymo terminus, o projektų vykdymo priežiūros paslaugos turėjo būti suteiktos iki rekonstravimo darbų pagal parengtus projektui įvykdymo pabaigos. Atsakovės paskaičiavimais, ieškovė vėlavo atlikti darbus iki Sutarties 1 nutraukimo - 189 k. d., o iki Sutarties 2 nutraukimo - 159 k. d., todėl neįvykdė savo pareigos parengtus techninius dokumentus ar tyrinėjimo rezultatus perduoti atsakovei Sutartyse nustatytais terminais ir tvarka. Ieškovės vienašališkai pasirašyti aktai buvo sudaryti praėjus 2 mėnesiams nuo Sutarčių nutraukimo, o priėmimas-perdavimas nėra įformintas pagal Sutarčių bendrųjų dalių 9.5 punktą. Pažymėjo, jog ieškovė nuo 2018 m. birželio mėn. iki pat 2018 m. spalio mėn. nereagavo į atsakovės prašymus pateikti informaciją apie Sutarčių vykdymą, o nors nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. sausio mėn. komunikacija pagerėjo, sutartiniai įsipareigojimai faktiškai nebuvo vykdomi. Atsakovės teigimu, ji apie Sutarčių nutraukimo teisę informavo ieškovę 2019 m. sausio 8 d. raštais Nr. SD-99 ir Nr. SD-98, nurodydama, jog per 5 kalendorines dienas (t. y. iki 2019 sausio 13 d.) negavus informacijos apie ieškovės įsipareigojimų įvykdymą (projektų su statybos leidimu parengimą), Sutartys bus vienašališkai nutrauktos. Ieškovės nesilaikymas Sutartyse numatyto paslaugų suteikimo termino ir vėlavimas nuo numatyto pabaigos termino yra didesnis nei 30 dienų, todėl atsakovė pasinaudojo Sutarčių bendrosios dalies 14.2 punktu, numatančiu atsakovės teisę vienašališkai, nesikreipiant į teismą, prieš 5 (penkias) kalendorines dienas raštu apie tai įspėjus ieškovę nutraukti Sutartis dėl esminių pažeidimų.
5. Tuo atveju, jeigu teismas pripažintų Sutarčių nutraukimą neteisėtu, ieškinio reikalavimo suma turėtų būti sumažinta iki atsakovės patirtų nuostolių dydžio, t. y. 0,00 Eur. Nurodė, kad Sutartyse numatyti įsipareigojimai susideda iš 2 grupių, jų kainos yra nurodytos Sutarčių prieduose Nr. 2 „Tiekėjo pasiūlymas“: Sutartyje 1 numatyta, kad ŠTT nuo ŠK-92116 iki ŠK-92123/1 (((duomenys neskelbtini)) rekonstravimo projektavimo paslaugų kaina – 7320,50 Eur be PVM, o projekto vykdymo priežiūros paslaugų kaina – 605,00 Eur be PVM; Sutartyje 2 numatyta, kad ŠTT nuo ŠK-92130-65 (((duomenys neskelbtini)) rekonstravimo projektavimo paslaugų kaina – 10.000,00 Eur be PVM, o projekto vykdymo priežiūros paslaugų kaina – 555,00 Eur be PVM. Kadangi Sutartyse numatytos projektų vykdymo priežiūros paslaugos nėra suteiktos, o Sutartyse nėra numatytas avansas už šių paslaugų suteikimą, ieškinio reikalavimas sumokėti už šias paslaugas yra nepagrįstas. Atsakovės teigimu, teismui pripažinus Sutarčių nutraukimą neteisėtu, skola galėtų būti 17 320,50 Eur be PVM. Ieškovei už termino pažeidimą taikytini delspinigiai, apie juos ieškovė buvo informuota 2019 m. sausio 8 d. raštais Nr. SD-99 ir Nr. SD-98, ir sudaro atitinkamai 709,74 Eur (7 320,50 Eur x 0,05 proc. x 248 k. d.) už vėlavimą parengti projektą su statybos leidimu pagal Sutartį 1, ir 1 090,00 Eur (10.000,00 Eur x 0,05 proc. x 218 k. d.) už vėlavimą parengti projektą su statybos leidimu pagal Sutartį 2. Kadangi atsakovė nesitikėjo gauti Sutarčių objektų – projektų su statybos leidimais, tačiau siekė neprasti Europos Sąjungos fondų paramos, skirtos projektų įgyvendinimui, paskelbė naujus viešuosius pirkimus, kuriais buvo įsigyti rangos darbai kartu su projektų su statybos leidimais, numatytų įsigyti Sutartimis, parengimo paslaugomis. Atlikus naujų viešųjų pirkimų procedūras, sutartys sudarytos su UAB „Alvora“ ir UAB „Šilda“, o už darbus atsakovė sumokėjo atitinkamai 30 800,00 Eur be PVM ir 50 000,00 Eur be PVM, todėl tokių sumų skirtumas nuo Sutartyje 1 ir Sutartyje 2 užfiksuotų projektų su statybos leidimais parengimo kainų, laikytinas atsakovės nuostoliais dėl ieškovo vėlavimo įvykdyti Sutartinus įsipareigojimus, - atitinkamai 23 479,50 Eur pagal Sutartį 1 ir 40 000,00 Eur pagal Sutartį 2.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinio netenkino.
7. Teismas pažymėjo, jog sutarties šalies teisė vienašališkai nutraukti sutartį numatyta CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Teismo teigimu, nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiajai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Pažymėjo, kad taip pat tai neturėtų būti tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, o jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiajai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad nebuvo esminio sutarties pažeidimo.
8. Teismas konstatavo, jog sprendžiant ar atsakovė teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukė ginčo Sutartis, visų pirma svarbu nustatyti, ar ieškovė jas vykdė tinkamai, vertinant sutarties turinį, šalių prisiimtas pareigas ir siekiamus tikslus, šalių bendradarbiavimą bei tai, ar ieškovei objektyviai buvo suteikta galimybė įvykdyti Sutartį. Įvertinęs pasirašytų Sutarčių turinį teismas pažymėjo, jog šalys aiškiai apibrėžė jos dalyką, objektą ir detalizavo šalių pareigas, aptarė šalių tarpusavio bendradarbiavimą ir susirašinėjimą. Atkreipė dėmesį į tai, jog atsakydama į atsakovės paklausimą ieškovė 2019 m. sausio 10 d. atsakyme nurodė apie neparengtą techninį projektą su statybos leidimu pagal Sutartį 1 ir rekonstravimo projektą su statybos leidimu pagal Sutartį 2, kartu sutiko su galimybe taikyti baudas (delspinigius), o prašydama nenutraukti Sutarčių jų vykdymo terminų pratęsti neprašė.
9. Pažymėjo, kad sprendžiant dėl sutarties vykdymo svarbu atsižvelgti į tai, ar sutarties šalis atliko sutartyje numatytus veiksmus, o atlikimo atveju svarbu įvertinti ir kaip veiksmai atlikti. Nurodė, kad vertindamas sutarties vykdymą negali ignoruoti aplinkybių, jog netgi pratęsus ginčo sutarčių vykdymo terminus atitinkamai iki 2018 m. liepos 8 d. ir 2018 m. rugpjūčio 7 d., Sutartys iki atsakovės kreipimosi į ieškovę 2019 m. sausio 8 d. nebuvo įvykdytos, o byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų kreipusis į atsakovę dėl termino pratęsimo pasibaigus apibrėžtiems jų terminams. Teismas taip pat vertino ieškovės teiktą informaciją atsakovei, tai, jog projektų parengimas nėra įgyvendintas ne dėl nuo ieškovės priklausančių aplinkybių, o ieškovė neturi informacijos, pagal kurią galėtų koreguoti projekto sprendimus ir pabaigti vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Vertino ir šalių derybas, vykusias 2018-10-29 susirinkime atsakovės biure, kuriame buvo dedamos pastangos pateikti alternatyvius sprendinius.
10. Teismo nuomone, nepriklausomai nuo ieškovės nurodomų nuo jos valios nepriklausomų aplinkybių, ieškovė objektyviai galėjo ir privalėjo įsivertinti, ar bus pajėgi įvykdyti Sutartis šalių sulygtais terminais. Pažymėjo, kad ieškovės teisė sudaryti Sutartis priklausė nuo jos valios ir susitarimo, kadangi Sutarčių dalykas buvo aiškiai atskleistas ir apibrėžtas, ir dar prieš sudarydama Sutartis ieškovė aiškiai žinojo, kokius ir kokiomis sąlygomis ji prisiėmė sutartinius įsipareigojimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės patirtis bei dalyvavimas versle nuo 2009 metų leido ieškovei suprasti tiek Sutartimis prisiimtas teises, tiek pareigas, suvokti, ar objektyviai gali būti įvykdomos Sutartys. Pažymėjo, kad sąžiningo sandorio dalyvio elgesio standartą atitinkantis reikalavimas yra veikti aktyviai ir prieš sudarant sandorį išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su esminėmis sandorio vykdymo sąlygomis.
11. Teismas taip pat vertino atsakovės veiksmus sutartiniuose santykiuose ir konstatavo, jog atsakovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartis bei sudarė pakankamas sąlygas ieškovei atlikti visus būtinus veiksmus vykdant Sutartis. Tokią išvadą padarė įvertinęs šalių bendradarbiavimą ir kooperavimąsi patvirtinančias faktines bylos aplinkybes. Pažymėjo, kad atsakovė buvo lanksti ir geranoriška ženkliai pratęsdama Sutarčių vykdymo terminus, o net jiems ir pasibaigus, - Sutarčių nenutraukė ir tikėjosi jų įvykdymo, o byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė nebendradarbiavo su ieškove.
12. Pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas esant sutartyje ar įstatyme numatytiems pagrindams, sutarties šalims suteikia teisę vienašališkai, ne teismo tvarka, atsisakyti sutartinių įsipareigojimų ir nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Nurodė, jog ginčo Sutarčių bendrosios dalies 14.2 punktas atsakovei suteikia teisę vienašališkai, nesikreipiant į teismą prieš 5 (penkias) kalendorines dienas raštu apie tai įspėjus ieškovę, nutraukti Sutartis, jei ieškovė jas iš esmės pažeidė; o esminiu pažeidimu pagal 14.2.3 punktą laikytinas paslaugų teikėjo nesilaikymas Sutarties SD 5 dalyje nustatyto paslaugų suteikimo termino ir vėlavimas nuo numatyto pabaigos termino daugiau nei 30 dienų. Teismas nustatė, jog ieškovės vėlavimas parengti projektą iki Sutarties 1 nutraukimo sudarė 189 kalendorinių dienų, iki Sutarties 2 nutraukimo sudarė 159 kalendorinių dienų, o vėlavimo neginčijo ir ieškovė.
13. Teismas įvertino atsakovės 2019 m. sausio 8 d. raštus Nr. SD-98 ir SD-99, kuriais ieškovė informuota dėl netinkamo sutarčių vykdymo, nurodant, jog per 5 kalendorines dienas negavus informacijos apie ieškovės įsipareigojimų įvykdymą, Sutartys 1 ir 2 bus vienašališkai nutrauktos pagal jų bendrosios dalies 14.2.3 punktą ir sprendė, jog savo esme ir pobūdžiu raštai prilygsta pranešimui apie galimą vienašalį Sutarčių nutraukimą. Pažymėjo, jog raštų įvardijimas „Dėl netinkamo sutarčių vykdymo“ savaime nesudaro pagrindo juos vertinti kaip netinkamą pranešimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo, kadangi juose aiškiai išreikšta atsakovės pozicija prašomos informacijos apie ieškovės įsipareigojimų įvykdymą negavimo atveju. Atkreipė dėmesį į tai, kad teisinių santykių kvalifikaciją lemia ne šalių pavartota terminija, o tų santykių turinys nepriklausomai nuo jų įvardijimo.
14. Konstatavo, kad ieškovės darbai atlikti po Sutarčių nutraukimo, o ieškovės parengti 2019-03-12 projekto bendrosios ekspertizės aktai ir 2019-03-13 surašytas statinio projekto priėmimo-perdavimo aktas savaime nesudaro pagrindo teismui pripažinti ginčo sutarčių nepagrįstą nutraukimą. Pažymėjo, kad tokia aplinkybė ieškovei buvo žinoma, kadangi išrašai iš centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos patvirtina atsakovės paskelbtas naujas viešojo pirkimo procedūras dėl rangos sutarčių sudarymo, apimančias ir ginčo sutarčių dalyką, o ieškovė dalyvavo šiuose pirkimuose. Teismo vertinimu, atsakovė nesinaudojo ieškovės atliktų darbų rezultatais, darbus atliko UAB „Alvora“ ir UAB „Šilda“. Ieškovės argumentą, jog atsakovė pripažino ieškovės atliko darbus pagal ginčo Sutartis, kadangi priėmė vieną 2019-06-28 sąskaitą Nr. KTL000698, visos bylos aplinkybių kontekste atmetė kaip nepagrįstą ir prieštaraujantį byloje konstatuotoms aplinkybėms bei rašytiniams įrodymams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Apeliantė (ieškovė) BUAB „Katlita Engineering“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, kuriame prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 22 361,41 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, jog atsakovė priėmė ieškovės išrašytą ir per informacinę sistemą „E. sąskaita“ pateiktą 2019 m. birželio 28 d. sąskaitą Nr. KTL000698, dėl ko atmetė tokį ieškovės įrodinėjamą teiginį kaip nepagrįstą ir prieštaraujantį byloje konstatuotoms aplinkybėms bei rašytiniams įrodymams. Kadangi teismas nepagrindė, dėl kokių priežasčių atmetė ieškovės įrodinėjamą aplinkybę dėl sąskaitos priėmimo, nenurodė, kokie rašytiniai įrodymai ir/ar aplinkybės paneigia apeliantės dokumentais įrodytą sąskaitos priėmimą, todėl buvo pažeistos procesinės teisės normose įtvirtintos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės.
15.2. Teismas, remdamasis tikrovės neatitinkančiais ir galimai atsakovės klaidinančiais teiginiais, padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovės paskelbto naujo viešojo konkurso, kurio objektas apima galimai tas pačias kaip ir apeliantės Sutarčių pagrindu atliekamas paslaugas. Su apeliante Sutartys vykdant viešojo pirkimo procedūras buvo sudarytos dėl rekonstravimo projektavimo paslaugų atlikimo Sutartyse nurodomuose objektuose. Tuo tarpu atsakovė naują viešąjį konkursą paskelbė tuose pačiuose objektuose dėl rekonstravimo darbų, kurie atliekami po rekonstravimo projektavimo darbų, tačiau ne dėl pastarųjų darbų atlikimo. Tai patvirtina ir informacija iš centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos apie naujo konkurso dalyką, bei teismo sprendime minimas su naujais rangovais sudarytos sutarties objektas (atlikti rekonstravimo darbus).
15.3. Atsakovė, paskelbdama naują konkursą, elgėsi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu. Pagrindinis rekonstravimo darbų turinys jau buvo atliktas apeliantės, o atsakovei konkurso sąlygose nurodžius darbų objektu tik rekonstravimo darbus, Europos Sąjungos fondų lėšomis nebūtų galimas tokių darbų pateisinimas be rekonstravimo projektavimo darbų. Todėl atsakovės su naujais rangovais pasirašytose sutartyse numatyti darbai apėmė ir apeliantės faktiškai atliktus rekonstravimo projektavimo darbus. Be to, naujo viešojo konkurso laimėtojams nebuvo ekonominių priežasčių nepasirašyti su atsakove sutarčių, kadangi įforminant apeliantės faktiškai atliktus darbus patiriamos minimalios sąnaudos, o apeliantės pakeitimas atsakovei nesukėlė jokių pasekmių.
15.4. Vertinant Sutarčių vienašališką nutraukimą turėjo būti atsižvelgta į tai, jog didžiausius Sutarčių dalyko paslaugų vykdymo terminus trunka darbų derinimas su atsakingomis institucijomis ir pritarimų gavimas, o apeliantė Sutartyse nustatytais terminais paslaugų neatliko ne dėl savo kaltės. Atsakovei buvo žinoma aplinkybė, jog rekonstravimo projektavimo darbų Sutarčių objektuose derinimas privalomas su visa eile institucijų, todėl atliekamų darbų sparta priklausė nuo atitinkamus įgaliojimus priimti sprendimus turinčių subjektų.
Šalies argumentai
15.5. Teismas nepagrįstai sprendė, jog apeliantės dalyvavimas naujai paskelbtame viešajame konkurse dėl darbų tuose pačiuose objektuose pagrindžia žinojimo apie Sutarčių nutraukimą aplinkybę, o apeliantė darbus atliko jau žinodama, kad Sutartys nutrauktos. Kadangi atsakovė naują viešąjį konkursą paskelbė dėl darbų, kurių dalyku nėra rekonstravimo projektavimo darbai, o dėl pačių rekonstravimo darbų, todėl apeliantė dalyvavo atsakovės paskelbtame viešajame konkurse.
Žemesnės instancijos teismas
15.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovės pareiškimas apie sąlyginį vienašalį sutarties nutraukimą laikytinas tinkamu faktiniu sutarties nutraukimu. Byloje nėra duomenų apie atsakovės pranešimą dėl faktinio sutarties nutraukimo, o minimi tik pranešimai apie galimą sutarties nutraukimą. Be to, 2019 m. sausio 8 d. pranešimų pavadinimuose neminimas Sutarčių nutraukimas, o jie pavadinti „Dėl sutarties sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo“. Pranešimuose minimas galimas esant tam tikroms sąlygoms Sutarčių nutraukimas, nurodoma, jog atsakovė vienašališkai nutrauks sutartis tuo atveju, jeigu apeliantė nepateiktų informacijos apie įsipareigojimų įvykdymą ir nenurodoma, kad Sutartys nutraukiamos. Apeliantė 2019 m. sausio 10 d. raštu informavo atsakovę, jog galutinis projekto įvykdymo terminas planuojamas 2019 m. vasario 22 d., tokiu būdu informuodama apie įsipareigojimų įvykdymą. Be to, atsakovės pranešime nėra nurodyta Sutarčių nutraukimo data.
Atsiliepimas
16. Atsakovė atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius atsikirtimo į apeliacinį skundą argumentus:
16.1. Ieškovė nepagrįstai remiasi argumentu, jog 2019 m. birželio 28 d. sąskaitos Nr. KTL000698 priėmimas informacinėje sistemoje „E.sąskaita“ patvirtina tinkamą darbų pagal Sutartį 2 atlikimą, aplinkybę, jog atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus ir turi pareigą juos apmokėti. Sistemoje nustatyta sąskaitos būsena teisinės reikšmės darbų priėmimui bei atsiskaitymui neturi, kadangi sistemos „E. sąskaita“ funkcionavimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato, jog sistemoje atliekami veiksmai turi savarankišką teisinę reikšmę sutarties šalims jos vykdymo prasme. Šalių teisės ir pareigos numatytos Sutartyje 2, šalys nesusitarė, jog tokia žyma sistemoje turi teisinę reikšmę bei įpareigoja atsakovę atsiskaityti. Atsakovė nuosekliai laikosi pozicijos, kurią patvirtina ir ieškovei įteikti raštai, jog atsakovė niekada nepriėmė ieškovės pagal Sutartį 2 atliktų darbų dėl vėlavimo ir laikė Sutartį 2 nutraukta. Be to, tą pačią dieną, kai sistemoje klaidingai nustatyta sąskaitos būsena, buvo parengtas ir pateiktas ieškovei atsakymas atsisakyti apmokėti sąskaitą.
16.2. Ieškovė, dalyvaudama naujo pirkimo konkurse ir susipažinusi su pirkimo apimtimi, suprato ir žinojo, kad Sutartys su ja yra nutrauktos. Nauji viešieji pirkimai paskelbti nesitikint gauti ginčo sutarčių objektų bei siekiant neprarasti Europos Sąjungos fondų paramos, pirkimas buvo kompleksinis, pagal kurį rekonstravimo darbai apėmė ir projektavimą. Be to, ieškovė naujame pirkime buvo aktyvi dalyvė, teikė prašymus, susijusius su pirkimo procedūromis, tačiau dėl pirkimo objektų, kurių apimtyje buvo ir pagal Sutartis turimi parengti projektai su statybos leidimais, pretenzijų nereiškė. Taigi ieškovė aiškiai suprato, kad atsakovė nesitiki sulaukti pagal Sutartis parengtų projektų, tačiau savo interesų negynė ir siekė teikti paslaugas pagal naujai paskelbtas viešųjų pirkimų sutartis.
16.3. Teismas pagrįstai konstatavo tinkamą vienašališką Sutarčių nutraukimą. Atsakovė 2019 m. sausio 8 d. pranešimais informavo ieškovę, jog negavusi informacijos apie įsipareigojimų įvykdymą Sutartis 1 ir Sutartis 2 bus vienašališkai nutrauktos. Pranešimų pavadinimai neturi teisinės reikšmės, svarbu tai, kad atsakovė aiškiai, suprantamai pagal Sutarčių BD 14.2 punktų nuostatas nurodė jų nutraukimo momentą, pagrindus ir sąlygas, o ieškovė atsakydama į pranešimus pažymėjo, jog darbai per pranešimuose nurodytą 5 kalendorinių dienų terminą, t. y. iki 2019 m. sausio 13 d. nebus parengti. Byloje nėra ginčo, jog ieškovės įsipareigojimo parengti projektą vėlavimas iki Sutarties 1 nutraukimo sudarė 189 k. d., o iki Sutarties 2 nutraukimo – 159 k. d. Taigi Sutartys, jų pažeidimus vertinant kaip esminius, nutrauktos teisėtai, laikantis jose numatytų procedūrų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
19. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
20. Civilinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriame, įvertinus sutarties šalių elgesį sutartiniuose santykiuose, nustatyta, jog egzistavo sąlygos vienašališkam sutarčių nutraukimui dėl esminio jų pažeidimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Byloje nustatyta, jog ieškovė pagal Sutarties 1 specialiosios dalies 5.1 punktą įsipareigojo suteikti projektavimo paslaugas techninių specifikacijų 6.2 punkte nustatytu terminu – paslaugų atlikimo terminas (su dokumento leidžiančio atlikti rekonstravimo darbus gavimu) – per 150 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. 2018-04-19. Pagal Sutarties 2 techninių specifikacijų 6.2 punktą ieškovė įsipareigojo suteikti paslaugas (su dokumento leidžiančio atlikti rekonstravimo darbus gavimu) per 180 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. 2018-05-19. Byloje nustatyta, ir ginčo dėl to nėra, jog Sutartys nurodytais terminais nebuvo įvykdytos, 2018 m. birželio 7 d. Susitarimu Nr. 1 pratęsti Sutarčių vykdymo terminus: Sutarties 1 terminas buvo pratęstas iki 2018 m. liepos 8 d., o Sutarties 2 terminas pratęstas iki 2018 m. rugpjūčio 7 d. Iš pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad Sutartys ir pratęstais terminais nebuvo įvykdytos, kadangi ieškovė 2019 m. sausio 3 d. rašte dėl vykdomų projektų eigos nurodė, jog projektų parengimas nėra įgyvendintas dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių. Atsakovė 2019 m. sausio 8 d. raštais Nr. SD-98 ir SD-99 informavo ieškovę, kad per 5 kalendorines dienas negavusi informacijos apie ieškovės įsipareigojimų įvykdymą, Sutartys 1 ir 2 bus vienašališkai nutrauktos pagal jų bendrosios dalies 14.2.3 punktą. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, jog ieškovė, atsakydama atsakovei, 2019 m. sausio 10 d. atsakyme Nr. RS-19/0110/6 nurodė, kad techninis projektas su statybos leidimu pagal Sutartį 1 ir rekonstravimo projektas su statybos leidimu pagal Sutartį 2 nėra parengti, kartu sutikdama, jog būtų taikomos baudos, numatytos SD 5.3 punkte (delspinigiai), prašė nenutraukti Sutarčių.
22. Byloje taip pat ginčo nekyla dėl to, jog ieškovė po susirašinėjimo su atsakove ir toliau atliko veiksmus, susijusius su Sutarčių 1 ir 2 vykdymu: 2019 m. kovo 12 d. surašė projekto bendrosios ekspertizės aktus, 2019 m. kovo 13 d. – statinio projekto priėmimo perdavimo aktą, kurio atsakovė nepasirašė, o 2019 m. birželio 28 d. atsakovei išrašė sąskaitas faktūras už atliktus darbus bei raštą, informuodama, jog Sutartys įvykdytos tinkamai. Atsakydama į pateikiamus dokumentus atsakovė nurodė, jog dėl netinkamo Sutarčių vykdymo jos vienašališkai buvo nutrauktos, o Sutartys įvykdytos jas nutraukus. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentu, jog Sutartys buvo nutrauktos, įrodinėdama, kad atsakovė turi pareigą atsiskaityti už pagal Sutartis atliktas paslaugas.
23. Projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą (CK 6.700 straipsnis). CK 6.701 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad užsakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis. Pagal CK 6.704 straipsnio 1, 3 punktus užsakovas pagal projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus. Tai yra iš sutarties kilusi prievolė, kuri turi būti vykdoma.
24. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas esminiu ar ne. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Jeigu konkrečios sutarties sąlygos pažeidimas pagal sutartį vertinamas kaip esminis ir (ar) sudarantis pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, tai yra pagrindas sutartį vienašališkai nutraukti joje nustatytu atveju (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Sutartyje ir įstatyme išvardintų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013, 2014 m. sausio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014 ir kt.).
25. Nagrinėjamu atveju matyti, jog Sutarčių bendrųjų sąlygų 14.2 punkte numatyta atsakovės teisė vienašališkai, nesikreipiant į teismą prieš 5 kalendorines dienas įspėjus paslaugų teikėją (šiuo atveju ieškovę) nutraukti Sutartis, jeigu paslaugų teikėjas iš esmės pažeidė sutartį. Viena iš esminių sutarčių nutraukimo sąlygų – jei esant ne nuolatinio pobūdžio paslaugoms paslaugų teikėjas nesilaiko sutartyse nustatyto paslaugų suteikimo termino ir vėlavimas yra daugiau nei trisdešimt dienų nuo sutarties termino pabaigos (14.2.3. punktas). Byloje esančiais duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nekilo, kad Sutarčių terminai praleisti gerokai daugiau nei trisdešimt dienų: iki Sutarties 1 nutraukimo - 189 k. d., o iki Sutarties 2 nutraukimo - 159 k. d. Taigi ieškovei neatlikus Sutartyse numatytų darbų sulygtu (bei vėliau pratęstu) terminu, atsakovė turėjo teisę pasinaudoti Sutarčių 14.2.3. punktu ir nutraukti Sutartis.
Žemesnės instancijos teismas
26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių sutartinius santykius, jų elgesį vykdant Sutartis, tarpusavio susirašinėjimą pagrindžiančius rašytinius įrodymus, sprendė, jog atsakovė Sutartyse nurodytu Sutarčių 14.2.3. punktu nutraukdama sutartinius santykius rėmėsi pagrįstai ir vertino, jog atsakovės 2019 m. sausio 8 d. pranešimai pagrindžia vienašališką Sutarčių nutraukimą nuo 2019 m. sausio 13 d. Nors apeliantė su tokia apylinkės teismo išvada nesutinka, nurodydama, jog skundžiamame sprendime neteisingai įvertintas atsakovės pranešimų turinys, o atsakovė priėmė ieškovės išrašytą ir per informacinę sistemą „E. sąskaita“ pateiktą 2019 m. birželio 28 d. sąskaitą Nr. KTL000698, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantės argumentams.
27. Iš tiesų, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės pateikta 2019 m. birželio 28 d. sąskaita Nr. KTL000698 informacinėje sistemoje „E. sąskaita“ priimta. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia aplinkybė nepagrindžia nei ieškovės atliktų darbų priėmimo, nei atsakovės pareigos atsiskaityti už darbus. Iš pateiktos Sutarties 2 sąlygų matyti, kad darbų rezultato perdavimo - priėmimo tvarka sulygta sutarties bendrojoje dalyje (9 dalis) ir specialiojoje dalyje (5.2 punktas), apmokėjimai už darbus numatyti tiek bendrosios dalies 11 dalyje, tiek specialiosios dalies 6 dalyje, numatant, jog paslaugų teikėjas sąskaitas už faktiškai atliktas paslaugas pateikia per informacinę sistemą „E. sąskaita“ (6.2. punktas). Taigi iš Sutarties 2 sąlygų matyti, jog PVM sąskaitos – faktūros pateikimas tokioje informacinėje sistemoje yra paskutinis veiksmas, atliekamas po darbu priėmimo perdavimo procedūros, dėl ko nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovės darbai yra faktiškai priimti. Byloje nepateikti rašytiniai įrodymai apie tai, jog apeliantės darbai buvo priimti pagal sutartyse įtvirtintą procedūrą (CPK 178 straipsnis). Dar daugiau, matyti, jog atsakovė 2019 m. liepos 15 d. raštu Nr. SD-3373 ieškovės pretenzija „Dėl sutarčių Nr. SUT-1048 Nr. SUT1050“ atmesta ir kartu atsisakyta atsiskaityti už paslaugas, kas patvirtina aplinkybę, jog vien klaidingas sąskaitos būsenos sistemoje nurodymas nesukuria atsakovės atsiskaitymo pareigos su ieškove.
28. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria ieškovės argumentui, jog byloje nėra duomenų apie faktinį Sutarčių nutraukimą, o atsakovės minimuose pranešimuose nurodomas tik galimas vienašališkas Sutarčių nutraukimas. Iš tiesų, byloje esančiai duomenimis matyti, jog šalys skirtingai vertina atsakovės 2019 m. sausio 8 d. raštus Nr. SD-98 ir SD-99, kuriais ieškovė informuota, kad per 5 kalendorines dienas negavus informacijos apie ieškovės įsipareigojimų įvykdymą, Sutartys 1 ir 2 bus vienašališkai nutrauktos pagal jų bendrosios dalies 14.2.3 punktą. Taigi toks pranešimų turinys vertintinas kaip aiškus nurodymas, ką ieškovė turėtų pateikti per 5 kalendorines dienas ir suprantamas išaiškinimas, kokios taikytinos tokios informacijos nepateikimo pasekmes. Ieškovės argumentas, jog į atsakovės rengtą pranešimą atsakyta 2019 m. sausio 10 d. raštu pateikiant visą prašomą informaciją, nelaikytinas eliminuojančiu vienašališką Sutarčių nutraukimą. Pažymėtina, kad ieškovė pranešime atsakovei pati nurodė, jog techninis projektas su statybos leidimu pagal Sutartį 1 ir rekonstravimo projektas su statybos leidimu pagal Sutartį 2 nėra parengti, sutikdama, jog būtų taikomos baudos, numatytos SD 5.3 punkte (delspinigiai). Taigi sutiktina su pirmosios instancijos argumentu, jog tokio turinio raštai, ieškovei nepateikus įrodymų apie prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą, savo esme laikytini vienašališku Sutarčių nutraukimu. Pažymėtina, kad ieškovei pateiktų 2018 m. sausio 8 d. raštų turinio nepaneigia ir jų pavadinimas, kadangi esminę reikšmę ginčo aplinkybių vertinimui turi rašto turinys, o ne suformuluotas jo pavadinimas.
29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Sutarčių nutraukimą patvirtina ir vėlesnis atsakovės elgesys. Iš byloje pateikto ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo elektroniniais laiškais dėl dokumentų pateikimo 2019 m. kovo 12-13 dienomis matyti, kad atsakovės darbuotoja 2019 m. kovo 13 d. elektroniniame laiške aiškiai nurodė, jog su ieškove turi tik vieną galiojančią sutartį Aukštaičių g., tačiau kitos sutartys su ieškove nutrauktos atskiru raštu. Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovei būtų kilę klausimų dėl tokios atsakovės darbuotojos nurodytos aplinkybės ar ji būtų teikusi paklausimus (CPK 178 straipsnis). Vertintina, jog toks ieškovės elgesys pagrindžia ieškovės žinojimo apie Sutarčių nutraukimą 2019 m. sausio 8 d. pranešimais aplinkybę. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė organizavo naujus viešuosius pirkimus dėl darbų atlikimo ginčo objektuose, o darbai pagal byloje pateiktas techninėse specifikacijose nurodytas pirkimo objekto apimtis ir charakteristiką apima ir ginčo sutarčių dalyką. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovė dalyvavo viešuose pirkimuose ir buvo susipažinusi su darbų apimtimis, buvo aktyvi dalyvė, todėl nėra pagrindo nesutikti su atsakove bei pirmosios instancijos išvadomis, kad ieškovės žinojimo apie Sutarčių nutraukimo faktą patvirtina ir atsakovės paskelbti nauji viešieji pirkimai.
30. Apeliantė įrodinėja, kad vertinant vienašališką Sutarčių nutraukimą turėjo būti atsižvelgta į objektyvias priežastis, dėl kurių buvo pradelsti Sutartyse nurodyti terminai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentui, jog atsakovės elgesys sutartiniuose santykiuose buvo geranoriškas, o apeliantei buvo suteiktos objektyvios galimybės atlikti darbus Sutartyse sulygtu terminu. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Sutarčių terminai geranoriškai buvo pratęsti (Sutarties 1 terminas pratęstas iki 2018 m. liepos 8 d., Sutarties 2 – iki 2018 m. rugpjūčio 7 d.), jiems pasibaigus Sutartys nebuvo nutrauktos, kaip matyti iš šalių paaiškinimų procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu, 2018 m. rudenį vyko susirinkimas. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, kad Sutartyse numatytų darbų atlikimui turėjo pritarti atsakingos institucijos, tačiau tiek įrodinėjant ieškinio dalyką, tiek teikiant apeliacinį skundą nepateikti rašytiniai įrodymai apie tai, jog Sutartyse numatytų darbų atlikimas nebuvo įvykdytas dėl pernelyg užtrukusio darbų derinimo su atsakingomis institucijomis (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, jog ieškovė, kaip profesionali verslininkė, žinodama, kokios apimties darbus įsipareigojo atlikti pagal Sutartis, turėjo įvertinti darbų apimtis ir mąstą, laiko sąnaudas ir Sutartyse numatytą terminą darbams atlikti. Taigi apeliantės argumentai dėl neįvertintų objektyvių priežasčių atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 185 straipsnis).
31. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog apeliantei atlikus didžiąją dalį darbų, tretieji asmenys kaip viešojo pirkimo laimėtojai minimaliomis sąnaudomis atliko rekonstravimo projektavimo darbus, o atsakovė, paskelbdama viešąjį pirkimą, pasielgė nesąžiningai. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, atsakovė geranoriškai ir lanksčiai elgėsi sutartiniuose santykiuose, suteikdama ieškovei objektyvias galimybes įvykdyti Sutartis, todėl aplinkybė, jog atsakovė, nesitikėdama gauti Sutartimis sulygtų darbų, paskelbė naujus viešuosius pirkimus, nelaikytina nesąžininga. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė ginčijo viešuosius pirkimus. Be to, taip pat nepateikti jokie įrodymai ir apie tai, jog laimėję viešuosius pirkimus tretieji asmenys dėl ieškovės atliktų darbų patyrė minimalias išlaidas (CPK 175 straipsnis). Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, jog ieškovės atliktais rekonstravimo projektavimo darbais nesinaudojo. Be to, matyti, jog naujos rangos sutartys su trečiaisiais asmenimis pasirašytos 2019 m. vasario mėnesį, kai tuo tarpu ieškovė 2019 m. kovo 12 d. surašė projekto bendrosios ekspertizės aktus.
32. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius ir šalių elgesį, teisingai vertino sutartyse numatyto įvykdymo termino praleidimo aplinkybę kaip pagrindą vienašališkam sutarčių nutraukimui, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių bei nenukrypo nuo teismų praktikos. Dėl to yra pagrindas apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
nutaria:
apeliantės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Katlita Engineering“ apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.