Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Bujokaitės, Rūtos Burdulienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Autotau“ autoprekyba ir M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Taurus fondas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Autotau“ autoprekyba ir M. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Taurus fondas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, kuriame prašo solidariai priteisti iš atsakovų 20 238 Eur negrąžintos paskolos, 1 738,21 Eur (mokėjimo) palūkanų už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d. (imtinai), 989,84 Eur dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d. (imtinai), 65,98 Eur kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. lapkričio 28 d., 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 760 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų.

2. Ieškovė nurodė, kad ji ir UAB „Autotau“ autoprekyba 2021 m. rugsėjo 28 d. sudarė paskolos sutartį Nr. NEASILOAN2021/09/28-03, kurios pagrindu ieškovė UAB „Autotau“ autoprekybai suteikė iš viso 25 000 Eur paskolą. UAB „Autotau“ autoprekyba suteiktas finansavimas buvo remiamas pagal Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos ir Europos strateginių investicijų fondo, įsteigto pagal investicijų planą Europai, garantiją. Šalys susitarė, jog už naudojimąsi paskolintais pinigais atsakovė ieškovei mokės paskolos sutarčių specialiosios dalies 3.1.1. punkte numatytas 17 proc. palūkanas ir 0,1 proc. dydžio delspinigius, jei atsakovė tinkamai nevykdys įsipareigojimų. UAB „Autotau“ autoprekyba kelis mėnesius tinkamai vykdė sutartį, nuo 2022 m. gegužės 15 d. nustojo vykdyti sutartį. Kadangi UAB „Autotau“ autoprekyba padarė esminį paskolos sutarties pažeidimą, todėl ieškovė paskolos sutartį nutraukė. Ieškovės teigimu, ieškinio padavimo teismui dieną mokėtina pagrindinės skolos, palūkanų ir netesybų suma sudaro 23 032,03 Eur. 2021 m. rugsėjo 28 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 2021/09/28-01, kuria laiduotojas M. Š. besąlygiškai įsipareigojo atsakyti už visų UAB „Autotau“ autoprekyba įsipareigojimų ir prievolių numatytų 2021 m. rugsėjo 28 d. Paskolos sutartyje Nr. NEASILOAN2021/09/28-03 vykdymą.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 6 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei solidariai iš atsakovės UAB „Autotau“ autoprekyba ir atsakovo M. Š. 20 238 Eur negrąžintos paskolos, 1 738,21 Eur sutartinių (mokėjimo) palūkanų, 65,98 Eur negautų pajamų (kompensuojamų palūkanų), 989,84 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą - 23 032,03 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 760 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis iš kiekvieno, t. y. 380 Eur iš atsakovės UAB „Autotau“ autoprekyba ir 380 Eur iš atsakovo M. Š..

4. Atsakovai pateikė prieštaravimus, kuriuose nesutiko su ieškiniu ir preliminariu sprendimu. Nurodė, jog nesutinka su ieškovės reikalavimais ir vienašaliu sprendimu nutraukti paskolos sutartį. Ieškovės atstovų buvo ne kartą prašoma restruktūrizuoti paskolą, išdėstant mokėjimus ilgesniam laikotarpiui, tačiau ieškovė to nepadarė. Atsakovas, pasirašė lengvatinės paskolos sutartį, kurią garantavo Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI) ir iš Europos strateginių investicijų fondas (ESIF). Atsižvelgiant į tai atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad esant sunkumams jis panaudos turimas garantijas, teikiamas smulkiajam verslui remti, ir atsižvelgs į prašymus išdėstyti mokėjimus ilgesniam laikotarpiui, ieškovė niekada nesutiko su tokia galimybe. Atsakovas įžvelgia ieškovės nesąžiningą elgesį, nes jei būtų tinkamai informuotas, kad EaSI ir ESIF garantijos negalioja, būtų nepasirašinėjęs paskolos sutarties ir neprašęs finansavimo. Ieškovė reklamavo savo paslaugas teikdama, jog yra alternatyvus finansuotojas skolinantis su ES garantijomis, tačiau prašant pasinaudoti garantijomis, nesutinka jų panaudoti. Atsakovas prašė išreikalauti sutartis, sudarytas tarp UAB „Taurus fondas“ ir Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) bei su Europos strateginių investicijų fondu (ESIF).

5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriuose nurodė, jog nesutinka su prieštaravimais ir prašė palikti nepakeistą preliminarų sprendimą. Nurodė, jog prieštaravimuose atsakovai nepateikė duomenų apie ieškinio reikalavimų pagrįstumą ar nepagrįstumą. Šalių ginčas kilo ne dėl paskolos restruktūrizavimo sąlygų ar pateiktų atsakovų prašymų, tačiau vien dėl paskolos sutarties ir laidavimo sutarties netinkamo vykdymo bei šių pažeidimų nulemto paskolos sutarties nutraukimo. Atsakovai nepaaiškino, kodėl dėl atsakovų prašymų pateikimo ieškovė negalėjo nutraukti tinkamai atsakovų nevykdomos paskolos sutarties. Su UAB „Autotau autoprekyba“ sudarytoje paskolos sutartyje nebuvo jokių sąlygų ar aptartų galimybių paskolos gavėjui nesilaikyti paskolos grąžinimo terminų ar juos vienašališkai pratęsti. Paskolos sutartyje taip pat nebuvo numatytos jokios galimybės atsakovams naudotis EaSI ar ESIF garantijomis ar panašiais finansiniais instrumentais. Atsakovų įžvalgos apie nesąžiningą ieškovės elgesį nėra niekuo pagrįstos, nes paskolos sutarties vykdymo terminus ir sąlygas pažeidė ne ieškovė, tačiau atsakovė. Ieškovė paskolą tinkamai ir visiškai išmokėjo, niekas netrukdė atsakovams iki paskolos sutarčių pasirašymo visapusiškai pasidomėti EaSI ir ESIF garantijų sąlygomis ir paskirtimi. Ginčo teisiniame santykyje nė viena šalis nėra vartotojas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. preliminarų sprendimą.

7. Teismas nurodė, kad Paskolos sutarties bendrosios dalies 10.2 ir 10.2.2. punktais šalys sutarė, jog ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu atsakovė (paskolos gavėjas) daugiau kaip 14 kalendorinių dienų nevykdo arba netinkamai vykdo kurią nors savo piniginę prievolę pagal sutartis su ieškove (finansuotoju), jei tokia nevykdoma ar netinkamai vykdoma piniginės prievolės dalis yra didesnė kaip 3 procentai visų atsakovės (paskolos gavėjo) įsipareigojimų ieškovei (finansuotojui) sumos. Atsakovė UAB „Autotau“ autoprekyba ieškovei atliko šiuos mokėjimus: 2021 m. spalio 29 d – 200,69 Eur, 2021 m. gruodžio 3 d. – 380,55 Eur, 2022 m. sausio 14 d. – 372,73 Eur, 2022 m. vasario 16 d. – 1 579,68 Eur, 2022 m. balandžio 30 d. – 470 Eur, 2022 m. birželio 8 – 1 128,59 Eur, 2022 m. birželio 9 – 1 545,96 Eur, 2022 m. birželio 10 d. – 1 610,46 Eur. Atsakovė savo prisiimtų įsipareigojimų nebevykdo nuo 2022 m. gegužės 15 d. Kadangi atsakovės UAB „Autotau“ autoprekyba nevykdoma prievolės dalis buvo didesnė nei 3 procentai visų atsakovės įsipareigojimų, 2022 m. lapkričio 7 d. ieškovė atsakovei išsiuntė pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriuo pareikalauta padengti pradelstą 10 037,90 Eur įsipareigojimą (pradelstas paskolų grąžinimo įmokas, palūkanas bei delspinigius). Atsakovė pradelstų įmokų nesumokėjo, todėl teismas sprendė, jog ieškovė pagrįstai ir teisėtai 2022 m. lapkričio 21 d. vienašališkai nutraukė Paskolos sutartį. Sutartimi šalys nebuvo sutarę dėl paskolos restruktūrizavimo vėluojant mokėjimams, todėl ieškovė neprivalėjo tenkinti atsakovų prašymų dėl paskolos restruktūrizavimo.

8. Paskolos sutartimi nebuvo sutarta, jog 80 procentų už atsakovus sumokės EaSI ir/ar ESIF. Šios garantijos yra teikiamos paskolų davėjams, jog jie, prisiimdami didesnes rizikas, teiktų paskolas lengvesnėmis sąlygomis, pvz.: be turto įkeitimo, mažesnėmis palūkanomis ir pan., todėl teismas, atsižvelgdamas į tai atmetė atsakovų teiginius, jog EaSI ir ESIF turėjo padengti iki 80 procentų atsakovų nepadengtos paskolos. Atsakovai teigia, jog buvo suklaidinti ieškovės galimai nesąžininga reklama, tačiau žalos atsakovams, atsiradusios dėl galimai klaidinančios reklamos, klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisakė ir nenagrinėjo. EaSI ir ESIF finansavimo pagrindai, sąlygos yra viešai skelbiami, todėl atsakovai galėjo ir privalėjo juos gauti patys, šie dokumentai bylos nagrinėjime laikytini išeinantys už bylos nagrinėjimo ribų.

9. Laidavimo sutarties Specialiosios dalies 1.1 punktu atsakovas M. Š. laidavo už atsakovą UAB „Autotau“ autoprekyba. Byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovai su ieškove tinkamai atsiskaitė, todėl teismas laikė, kad atsakovai pažeidė prievolę grąžinti ieškovei paskolas ir sumokėti palūkanas, dėl ko ieškovei solidariai iš atsakovų priteisė 20 238 Eur negrąžintos paskolos ir 1 738,21 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki sutarties nutraukimo dienos. Paskolos sutarties Specialiosios dalies 4.4.2 punkte nustatyta netesybų dydis – 0,1 procentai nuo laiku nesumokėtos sumos, todėl teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti jai solidariai iš atsakovų 989,84 Eur delspinigių yra pagrįstas ir tenkintinas. Pagal tarp šalių sudarytą Paskolos sutartį, suteiktos paskolos ir 17 procentų palūkanos, kurios skaičiuojamos už naudojimąsi paskolintais pinigais, turėjo būti grąžintos įmokas atliekant kas mėnesį. Ieškovė tikėjosi bei planavo gauti pajamas iki sutarties įvykdymo termino pabaigos. Kadangi atsakovai tinkamai sutarties sąlygų nevykdė, ieškovė 2022 m. lapkričio 21 d. nutraukė sudarytą sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovė turi teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų. Kompensacinės palūkanos apskaičiuotos nuo negrąžintos paskolos dalies už reikalaujamą laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 21 d. iki 2022 m. lapkričio 28 d. (ieškinio padavimo teismui dienos), todėl teismas ieškovės reikalavimą dėl 65,98 Eur dydžio kompensuojamųjų palūkanų priteisimo tenkino. Taip pat teismas ieškovei iš atsakovų solidariai priteisė 760 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos po 380 Eur, kurias sudaro 260 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur už suteiktas teisines paslaugas. Nagrinėjant bylą ieškovė papildomai patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias ieškinį tenkinant teismas priteisė iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis, t. y. po 150 Eur iš kiekvieno atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovai UAB „Autotau“ autoprekyba ir M. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti.

11. Nurodė, kad atsakovas ir laiduotojas buvo pateikę teismui informaciją, kad ieškovės turima sutartis su EaSI ir iš ESIF yra esminė ir privaloma norint teisingai išnagrinėti ginčą. Teismo išvada kertasi su logika, nes pirminėje paskolos sutartyje nebuvo nurodyta nei data, nei numeris, nei kiti sutarties rekvizitai. Tai vertintina kaip atsakovės ir laiduotojo diskriminavimas, reikalaujant pateikti tai, ką pats teismas uždraudė gauti. Ieškovas savo prigimtimi (uždaroji akcinė bendrovė) yra stiprioji pusė, ieškovės įstatinis kapitalas siekia 900 000 Eur, turi 13 darbuotojų. Atsakovas ir laiduotojas yra smulkaus vidutinio verslo objektas, labai smulki įmonė. Teismas vienašališkai palaikydamas stipresniąją pusę pažeidė atsakovo ir laiduotojo teises. Bylos nagrinėjimas prasidėjo 09.07 val., baigėsi 09.57 val. Per 50 minučių išnagrinėti bylą, kurios baigtis turės didžiulės reikšmės atsakovei ir laiduotojui yra per trumpas laiko tarpas. Teismas sprendimą priėmė skubotai, nepakankamai įsigilino į bylos esmę. 2023 m. kovo 14 d. posėdžio garso įraše prieš prasidedant parengiamajam posėdžiui atsakovo atstovas ir laiduotojas nebuvo identifikuotas, tai yra grubus proceso pažeidimas, įrodymas, kad byla nebuvo išnagrinėta tinkamai.

12. Ieškovė UAB „Taurus fondas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovė bei laiduotojas nepateikė jokių argumentų, kurie galėtų pagrįsti teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ar būtinybę keisti priimtą teismo sprendimą. Atsakovai nepateikė jokių duomenų, jog jų skola ieškovei yra mažesnė už nurodytą teismo sprendime. Ieškovės ir atsakovų santykius reguliavo tik šalių pasirašytos paskolos ir laidavimo sutartys, jų atsakovai nesilaikė. Atsakovų minima sutartis su Europos sąjungos institucijomis, kurioje atsakovai nedalyvavo, su atsakovų sudarytomis paskolos ir laidavimo sutartimis nėra susijusi. Atsakovai nepateikia argumentuotų teiginių, kodėl prašomos išreikalauti sutarties gavimas būtų nulėmęs ginčo sprendimą. 2021 m. rugsėjo 28 d. Paskolos sutartyje Nr. NEASILOAN2021/09/28/03) yra nurodyti visi sutarties rekvizitai (paskolos sudarymo data, šalių rekvizitai, numeris). Ieškovės ir atsakovų sutartys buvo pasirašytos kvalifikuotais elektroniniais parašais, kurie patvirtino šalių susitarimus nepriklausomai nuo kitų atsakovų nurodomų rekvizitų buvimo. Vien faktas, kad atsakovai ginasi savarankiškai, nedaro atsakovų silpnesne puse, atsakovas yra juridinis asmuo bei pelno siekianti organizacija, kuri savo veiklą vykdo daugiau kaip 10 metų, turi visas sąlygas prireikus samdytis kvalifikuotus teisininkus. Vien tai, kad atsakovai ginasi savarankiškai nereiškia, kad teismas vienašališkai palaikė ieškovės pusę ir nelygiavertiškai taikė įstatymų, teismo aktų ar teismo normas. Kiekvienos bylos nagrinėjimo esmė priklauso nuo kiekvienos bylos aplinkybių, teismui buvo pateikti visi rašytiniai įrodymai, kad teismas su jais susipažintų dar iki bylos nagrinėjimo parengiamojo posėdžio metu, kas užtikrina greitą ir efektyvią bylos nagrinėjimo eigą. Atsakovų atstovas bei laiduotojas betarpiškai dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, patys save atstovavo, teikė paaiškinimus proceso metu savo vardu. Šalis, kuri betarpiškai dalyvavo procese ir jai buvo leista save atstovauti, neturi pagrindo skųstis nepakankamu jos tapatybės identifikavimu. Neidentifikavus asmens tapatybės bylos nagrinėjimas apskritai negalėjo vykti. Apeliantas M. Š. prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti jam 1 400 Eur apeliacinėje instancijoje patirtų išlaidų, šios išlaidos nėra pagrįstos, kadangi apeliantas šias sumas sumokėjo kitai savo paties įmonei – mažajai bendrijai, kurios vadovu ir apskritai vieninteliu darbuotoju pats yra.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė įsiskolinimą iš atsakovų. Remiantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.870 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata reiškia, jog paskolos sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018 26 punktą).

15. Bylos duomenys patvirtina, kad 2021 m. rugsėjo 28 d. ieškovė ir atsakovė UAB „Autotau“ autoprekyba pasirašė Paskolos sutartį Nr. NEASILOAN2021/09/28-03, kuria atsakovei UAB „Autotau“ autoprekyba buvo suteikta 25 000 Eur paskola, o atsakovė įsipareigojo pagal Paskolos sutarčių grafikus, mokant įmokas kiekvieną mėnesį, paskolą grąžinti bei mokėti 17 procentų palūkanas (sutarties 3.1.2. punktas). Atsakovė UAB „Autotau“ autoprekyba ieškovei atliko šiuos mokėjimus: 2021 m. spalio 29 d – 200,69 Eur, 2021 m. gruodžio 3 d. – 380,55 Eur, 2022 m. sausio 14 d. – 372,73 Eur, 2022 m. vasario 16 d. – 1 579,68 Eur, 2022m. balandžio 30 d. – 470 Eur, 2022m. birželio 8 – 1 128,59 Eur, 2022 m. birželio 9 – 1 545,96 Eur, 2022 m. birželio 10 d. – 1 610,46 Eur.

16. 2021 m. rugsėjo 28 d. ieškovė su atsakovu M. Š. (laiduotojas) sudarė Laidavimo sutartį Nr. 2021/09/28-01, pagal kurią atsakovas (laiduotojas) laidavo už atsakovę UAB „Autotau“ autoprekyba ir įsipareigojo solidariai visu savo turtu atsakyti ieškovei (finansuotojui) ta pačia suma pagal sutartis, jeigu atsakovė UAB „Autotau“ autoprekyba (klientas), už kurį laiduojama, neįvykdys ieškovei (finansuotojui), kaip kreditoriui, turinčiam piniginį reikalavimą, visų savo mokėjimo prievolių ar jų dalies pagal sutartis (Laidavimo sutarties bendrosios dalies 1.1. punktas). 2022 m. lapkričio 7 d. ieškovė atsakovei išsiuntė pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriuo pareikalauta padengti pradelstą 10 037,90 Eur įsipareigojimą.

17. Kaip pagrįstai byloje nustatė pirmosios instancijos teismas Paskolos sutarties bendrosios dalies 10.2 ir 10.2.2. punktais šalys sutarė, jog ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu atsakovė (paskolos gavėjas) daugiau kaip 14 kalendorinių dienų nevykdo arba netinkamai vykdo kurią nors savo piniginę prievolę pagal sutartis su ieškove (finansuotoju), jei tokia nevykdoma ar netinkamai vykdoma piniginės prievolės dalis yra didesnė kaip 3 procentai visų atsakovės (paskolos gavėjo) įsipareigojimų ieškovei (finansuotojui) sumos. Atsakovė savo prisiimtų įsipareigojimų nebevykdo nuo 2022 m. gegužės 15 d., ir kadangi atsakovės UAB „Autotau“ autoprekyba nevykdoma prievolės dalis buvo didesnė nei 3 procentai visų atsakovės įsipareigojimų, 2022 m. lapkričio 7 d. ieškovė atsakovei išsiuntė pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriuo pareikalauta padengti pradelstą 10 037,90 Eur įsipareigojimą. Atsakovė pradelstų įmokų nesumokėjo, todėl ieškovė pagrįstai ir teisėtai 2022 m. lapkričio 21 d. vienašališkai nutraukė Paskolos sutartį. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau neginčija byloje nustatytų aplinkybių, kad atsakovei buvo suteikta paskola, kurios ji sutartyje nustatytais terminais negrąžino. Atsakovas M. Š. neginčija aplinkybių, jog sudarė Laidavimo sutartį, kuria įsipareigojo solidariai visu savo turtu atsakyti ieškovei, jeigu atsakovė UAB „Autotau“ autoprekyba neįvykdys visų savo mokėjimo prievolių ar jų dalies pagal sudarytą sutartį. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kadangi byloje nėra ginčo, jog paskola atsakovei buvo suteikta, ji jos sutartyje nustatytais terminais negrąžino, atsakovas laidavo už atsakovės paimamą paskolą, todėl pirmos instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino pagrįstai.

18. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė savo prigimtimi (uždaroji akcinė bendrovė) yra stiprioji pusė, ieškovės įstatinis kapitalas siekia 900 000 Eur, turi 13 darbuotojų, teismas vienašališkai palaikydamas stipresniąją pusę pažeidė atsakovo ir laiduotojo teises. Vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sąvokos apibrėžtos CK 6.2281 straipsnyje, vartotojo ir verslininko sampratų apibrėžtis pakartota ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse. CK 6.2281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Autotau“ autoprekyba, sudariusi paskolos sutartį su ieškove yra verslo subjektas, kuri sutartį sudarė dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė yra stiproji sutarties pusė ir teismas privalo ginti atsakovus. Kaip nustatyta byloje, abi paskolos sutarties šalys yra verslo subjektai, sutartis sudaryta ne asmeniniams vartotojo poreikiams tenkinti, todėl tokia sutartis negali būti laikoma vartojimo sutartimi.

19. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad per 50 minučių išnagrinėti bylą yra per trumpas laiko tarpas. Bylos medžiaga patvirtina, jog civilinė byla išnagrinėta 2023 m. kovo 14 d. teismo posėdyje, teismo posėdis prasidėjo 09.07 val., baigėsi 09.57 val. Apeliantai teigdami, kad byla buvo išnagrinėta per greitai nenurodo, kokios jų teisės buvo pažeistos ar apribotos. Iš teismo posėdžio pažymos matyti, kad atsakovo atstovas dalyvavo teismo posėdyje, jam buvo suteikta teisė teikti prašymus, kuria jis pasinaudojo, atsakovas teismo posėyje teikė paaiškinimus, uždavinėjo ieškovės atstovui klausimus, sakė baigiamąją kalbą. Byloje nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas būtų apribojęs kokias nors atsakovo, kaip bylos dalyvio teises, tokių duomenų nepateikia ir atsakovai. Pirmosios instancijos teismo išnagrinėtos bylos medžiaga patvirtina, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantai teigia, kad teismas neanalizavo specifinių įrodymų, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantai iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantų nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.

20. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog atsakovų apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. galutinį sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovų UAB „Autotau“ autoprekyba ir M. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.