Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo K. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės G. M. 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. L. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 1 dalyje ir 8 dalyje, padarymą buvo nubaustas galutine administracine nuobauda – 800 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės – teisės medžioti – atėmimu 36 mėnesiams.

2. R. L. buvo nubaustas už tai, kad jis, būdamas medžiotoju nuo (duomenys neskelbtini) metų (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)), gebantis skirti sumedžioto gyvūno rūšį, pareigą įsitikinti, ką gabens ir užtikrinti, kad nebus gabenami neteisėtai sumedžioti gyvūnai, 2023 m. rugsėjo 30 d. 05.02 val. (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete (koordinatės (duomenys neskelbtini)), padėjo sūnui A. L. pakrauti neteisėtai sumedžiotą gyvūną – Tauriojo elnio patelę į automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir parsigabenti gyvūną adresu (duomenys neskelbtini). Neteisėtai sumedžiotą gyvūną abu su sūnumi šalia R. L. namų esančiame tvarte neteisėtai išdorojo, tai yra neužtikrino Veterinarijos priežiūros medžioklėje reikalavimų. Tokiais savo veiksmais R. L. pažeidė Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų 28 punkto, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Medžioklės taisyklės) 58.2.3 ir 74.1 punktų reikalavimus.

3. Nesutikdamas su Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės G. M. 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. L. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, prašydamas pakeisti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį nutraukti arba sumažinti administracinę nuobaudą iki 200 eurų, o administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimo – neskirti.

4. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. skundas tenkintas iš dalies: pakeistas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės G. M. 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimo, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, vietoje numatytos 800 eurų baudos, paskirta švelnesnė – 400 eurų bauda ir panaikinta R. L. už ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės medžioti atėmimas 3 metams; kitoje dalyje, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės G. M. 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas; vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė – 400 eurų bauda.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

5. Nesutikdamas su skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartimi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas K. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartį ir palikti galioti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės G. M. 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

5.1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas K. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad R. L. nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį už neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ir dorojimą, tuo šiurkščiai pažeidžiant Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto (Medžioklės taisyklių 74., 74.1. punktų) reikalavimus. Tačiau teismas neatsižvelgė ir nevertino, jog šiais savo veiksmais R. L. atliko net dvi iš trijų ANK 290 straipsnio 8 dalies dispozicijoje įtvirtintų alternatyvių veikų – tai yra ne tik gabeno neteisėtai sumedžiotą gyvūną (Tauriojo elnio patelę), bet jį ir dorojo, kas rodo didesnį administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. veiksmų pavojingumą. Gabendamas neteisėtai sumedžiotą gyvūną (Tauriojo elnio patelę) ir jį dorodamas R. L. padarė šiurkštų Medžioklės taisyklių pažeidimą (Medžioklės taisyklių 74., 74.1. p), kas rodo didelį veikos pavojingumą ir gali turėti įtakos bausmės individualizavimui. Nors aptariamu atveju R. L. padarytas administracinis nusižengimas nebuvo tyčinis, tačiau vis dėlto padarytas neatsargia kaltės forma.

5.2. Apeliantas pažymi, kad R. L., kaip ilgamečiam medžiotojui (pagal bylos duomenis jis turi (duomenys neskelbtini) metų medžiotojo stažą), yra taikomi aukštesni elgesio standartai, todėl jis turėjo pareigą įsitikinti, ką gabens ir doros, kad nebūtų gabenami ir dorojami neteisėtai sumedžioti gyvūnai, o esant bent menkiausiai abejonei, nuo šių veiksmų susilaikyti, tačiau to nepadarė. Apelianto nuomone, nors neatsargus nusižengimas yra mažesnio pavojingumo laipsnio negu tyčinis, tačiau jis vis tiek išlieka pakankamai pavojingas. R. L. elgesys, ignoruojant Medžioklės taisyklėse įtvirtintus privalomus reikalavimus, susiklosčiusioje situacijoje negali būti laikomas nereikšmingu atsakomybės prasme.

5.3. Apelianto nuomone, teismas R. L. už administracinius nusižengimus vietoj 800 eurų baudos paskirdamas švelnesnę – 400 eurų baudą ir už ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą panaikindamas paskirtą administracinio poveikio priemonę, numatytą ANK 290 straipsnio 17 dalyje (specialiosios teisės medžioti atėmimą 3 metams), netinkamai pritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismo nutartyje nurodytos aplinkybės – tai, kad R. L. beveik pensinio amžiaus, vedęs, dirba, duomenų apie ankstesnį jo baustumą už medžioklės taisyklių pažeidimus bei teistumą nėra, tai, kad jis iš esmės pripažino administracinio nusižengimo aplinkybes – pripažino dalyvavęs gyvūno gabenime ir dorojime, be to, administraciniame kaltinime nurodytą gyvūną buvo leidžiama sumedžioti, dalyvavo tik gabenant ir dorojant kito medžiotojo jau sumedžiotą gyvūną dėl neatsargumo pakankamai neįsitikinus gyvūno sumedžiojimo teisėtumu, veikiant neatsargia kaltės forma, sunkinančių aplinkybių nebuvimas, - nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl ko būtų galima paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda ir visai neskirti administracinio poveikio priemonės. Todėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės G. M. 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. L. skirta minimali 800 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas minimaliam 36 mėnesių terminui (ANK 290 straipsnio 17 dalis), yra teisinga ir proporcinga jo padarytiems Medžioklės taisyklių 58.2.3 ir 74.1 punktų pažeidimams, atitinka ANK 35 straipsnio 1 dalies reikalavimus, paskirta sankcijų ribose ir nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržo asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

6. Atsiliepimu į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo K. D. apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. atstovas advokatas A. K. prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad apylinkės teismas nustatė visas reikšmingas faktines aplinkybes, atsižvelgė į aktualią teismų praktiką ir dėl to tinkamai taikė ANK 290 straipsnio 8 dalį, 17 dalį bei ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Apeliaciniu skundu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas K. D. iš esmės neginčija byloje nustatytų faktinių R. L. inkriminuotų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 290 straipsnio 1 dalyje ir 8 dalyje, padarymo aplinkybių, R. L. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus ir jų kvalifikacijos. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, padaryti administraciniai nusižengimai įrodyti ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuoti pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį ir 8 dalį. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas R. L. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Apeliaciniu skundu nesutinkama su tuo, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi pakeistas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės G. M. 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl R. L. už ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, tai yra, kad R. L. taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir už ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 400 eurų bauda ir panaikinta R. L. už ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės medžioti atėmimas 3 metams. Todėl Šiaulių apygardos teismas bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

9. Pažymėtina, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnis). Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019, 2AT-39-648/2023). Tokios nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo.

10. ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas ar dorojimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. ANK 290 straipsnio 17 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 5, 6, 8, 13, 15 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės G. M. 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. L. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, padarymą buvo paskirta 800 eurų bauda (ANK 290 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatytos baudos minimumas) ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės – teisės medžioti – atėmimas 36 mėnesiams (minimalaus termino ANK 290 straipsnio 17 dalyje numatytas teisės medžioti atėmimas). Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartimi šis Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės G. M. 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimas pakeistas ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nutarta R. L. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, paskirti švelnesnę – 400 eurų bauda ir panaikinti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės medžioti atėmimą.

11. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

12. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio, teismas, priimdamas sprendimą taikyti R. L. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgė į R. L. asmenybę (beveik pensinio amžiaus, vedęs, dirba, duomenų apie ankstesnį jo baustumą už medžioklės taisyklių pažeidimus bei teistumą nėra), į tai, kad R. L., iš esmės pripažino administracinio nusižengimo aplinkybes – pripažino dalyvavęs gyvūno gabenime ir dorojime, į tai, kad administraciniame kaltinime nurodytą gyvūną buvo leidžiama sumedžioti, R. L. dalyvavo tik gabenant ir dorojant kito medžiotojo jau sumedžiotą gyvūną dėl neatsargumo pakankamai neįsitikinus gyvūno sumedžiojimo teisėtumu, į R. L. kaltės formą – veikė neatsargia kaltės forma, į tai, kad R. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Taigi apylinkės teismo sprendimą taikyti R. L. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas lėmė administracinio nusižengimo pobūdžio, padarymo aplinkybių ir R. L. asmenybės bei jo elgesio po padaryto administracinio nusižengimo įvertinimas. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais sankcijoje numatytas specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas net minimaliai trukmei šiuo atveju būtų akivaizdžiai neproporcinga administracinio poveikio priemonė, suvaržytų administracinėn atsakomybėn patraukto R. L. teises daugiau negu yra būtina, todėl nuobaudos tikslai bus pasiekti R. L. neskiriant administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 290 straipsnio 17 dalyje, ir sumažinus paskirtą baudą.

13. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai priėmė sprendimą taikyti R. L. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau nurodytas pažeidėjo asmenybę ir padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad netgi minimalios nuobaudos, numatytos ANK 290 straipsnio 8 dalyje, paskyrimas ir specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas minimaliai trukmei R. L. aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, nepadėtų pasiekti visų administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 straipsnyje, pasiekiant tik vienintelį tikslą – nubausti pažeidėją. R. L. medžiotojas yra (duomenys neskelbtini) metų (medžiotojo stažas nuo (duomenys neskelbtini) metų), tačiau byloje nėra duomenų, kad jis anksčiau būtų padaręs administracinių nusižengimų, susijusių su aplinkos apsauga ir medžioklės taisyklių pažeidimais, ir tai leidžia manyti, kad padarytas nusižengimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio. (duomenys neskelbtini) pateiktoje R. L. charakteristikoje, be kita ko, nurodyta, kad seniūnijoje nebuvo gauta jokių nusiskundimų dėl R. L., už viešosios tvarkos pažeidimus baustas nebuvo (40 b. l.). (duomenys neskelbtini) pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad būrelio medžiotojas R. L. aktyviai dalyvauja būrelio veikloje, draugiškas ir nuoširdus su būrelio nariais, drausmingas ir nuobaudų neturi (41 b. l.).

14. Aptartų duomenų pagrindu konstatuotina, kad R. L. skundžiama apylinkės teismo nutartimi paskirta administracinė nuobauda buvo tinkamai individualizuota. Skiriama nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą.

15. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui, nagrinėjamu atveju Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas K. D. naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartį, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo K. D. apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartį nepakeistą ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo K. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.