Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės ir Mariaus Dobrovolskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui AB DNB bankui dėl hipotekos pripažinimo negaliojančia ir kreditavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys I. B., M. B., A. K. (A. K.), Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarė V. K.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė D. K. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu 2007-06-29 hipotekos lakštą dėl nekilnojamojo daikto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu 2007-06-14 kreditavimo sutarties Nr. 2300-2007-19787, 10.4. p., kuriame nurodyta, kad hipotekos lakštais įkeičiamas nekilnojamasis daiktas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovę panaikinti hipoteką nekilnojamajam daiktui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad 2007-06-29 buvo iškviesta į Klaipėdos miesto 11-ąjį notarų biurą pas notarę V. K., kur buvo ieškovės dukra I. B., AB DNB banko atstovė J. M., ir ieškovės buvo paprašyta pasirašyti ant hipotekos lakšto. Paaiškino, kad ji atsisakinėjo pasirašyti, tačiau notarė ir banko atstovė įtikino, kad tai tik formalumas, be kurio dukra I. B. su sutuoktiniu M. B. negali gauti kredito. Ieškovė ilgai dvejojo, ar gali pasirašyti tokį dokumentą, bet jai buvo paaiškinta, kad ji neatsakys už I. B. ir M. B. skolas, jeigu tokios atsirastų grąžinant kreditą, nes yra įkeičiamas dukros ir sutuoktinio perkamas namas, kuris įvertintas daugiau negu suteikiamas kreditas. Ieškovė nurodo, kad pasirašė hipotekos lakštą apgauta notarės ir banko darbuotojos, nesuprasdama, jog gali prarasti savo butą. Apie šią aplinkybę ieškovė sužinojo tik tada, kai dukra su sutuoktiniu nebegalėjo mokėti kredito įmokų, ir dukra jai pasakė, kad iš varžytynių bus pardavinėjamas dukros namas ir kartu ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas. Ieškovės žiniomis, hipoteka jai nuosavybės teise priklausančiam butui buvo išregistruota, nes dukra I. B. buvo sumokėjusi žymiai didesnę nei 50 000 Lt sumą bankui. Ieškovė pažymėjo, kad hipotekos lakšto teksto jai niekas neperskaitė, ir jo turinys buvo nežinomas iki 2015 metų gegužės mėnesio, kai I. B. jai parodė patį hipotekos lakštą.Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad hipotekos sandorio sudarymui buvo ruoštasi iš anksto, sudarytos sąlygos nepriklausomiems turto vertintojams patekti į ieškovės butą, jį apžiūrėti, nufotografuoti. Kreditavimo sutartis buvo sudaryta 2007-06-14, o hipotekos sandoris – 2007-06-29, t. y. iš anksto su notaru suderintu laiku. Ieškovės butas buvo apžiūrėtas 2007-05-25, kreditavimo sutartis buvo sudaryta 2007-06-14, į notarą ieškovė kreipėsi 2007-06-27, o hipotekos lakštas pasirašytas 2007-06-29, taigi ieškovė turėjo laiko kreiptis į teisininkus, kurie paaiškintų ieškovei, kokius įsipareigojimus prisiims ieškovė, jei sudarys hipotekos sandorį. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad notarė ar banko atstovai būtų apgavę ar suklaidinę ieškovę. Ieškovė ginčija dar 2007-06-29 sudarytą hipotekos sandorį, nors jau yra praėję daugiau kaip 8 metai nuo ginčijamo sandorio sudarymo.Tretieji asmenys I. B. ir M. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti visiškai. Pažymėjo, kad visos ieškinyje nurodytos aplinkybės atitinka tikrąją faktinę situaciją, ieškovė hipotekos sandorį pasirašė apgauta banko darbuotojos ir notarės, nesuprasdama, kokios pasekmės gali kilti dėl tokio sandorio.Trečiasis asmuo A. K. su ieškiniu sutiko, prašė jį visiškai tenkinti.Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarė V. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Svetimo daikto hipotekos sandorio turinys, teisinė reikšmė ir teisinės pasekmės ieškovei išaiškintos ypatingai detaliai, aiškiai ir tiksliai. Ieškovė jai patvirtino, kad suprato, jog kredito negrąžinimo atveju jos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių, ir ji tokiu būdu neteks įkeisto turto.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-31 sprendimu ieškinį atmetė. Atsakovui AB DNB bankui iš ieškovės D. K. priteisė 1051,32 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-21 nutartimi, teismo sprendimui įsiteisėjus nusprendė panaikinti.Byloje teismas nustatė, kad ieškovė reikalauja sandorį pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės, be to, ieškovė įrodinėjo, kad sandoris yra sudarytas dėl ieškovės suklydimo. Pripažino, kad byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, jog atsakovės veiksmai buvo tyčia nukreipti nesąžiningai įtikinti ieškovę sudaryti ginčo sandorius, sąmoningai nuslėpti reikšmingą sandoriams informaciją, ir kad būtent tai nulėmė ieškovės apsisprendimą bei ginčijamų sandorių sudarymą. Nustatė, kad ieškovė pasirašydama ginčijamą hipotekos lakštą patvirtino, jog su sandorio nuostatomis yra supažindinta. Pažymėjo, kad ginčijami sandoriai negali būti vertinami, kaip sudaryti dėl apgaulės, vien tik dėl to, kad ieškovei atsirado neigiami šių sandorių sudarymo padariniai. Teismas nustatė, kad ieškovės elgesys, nepakankamai įsigilinant į ginčijamo hipotekos lakšto turinį ir klaidingai įsivaizduojant teises ir pareigas, kurių egzistavimą šis dokumentas patvirtina, negali būti pripažintas suklydimu, nes laikė, kad ieškovė elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai, buvo neatidi. Be to, ieškovė, manydama, kad jai buvo suteikta ne visa su sandorio sudarymu susijusi informacija, galėjo atsisakyti sudaryti sandorį, nes sandoriai sudaromi laisva šalių valia. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu 2007-06-29 hipotekos lakšto dalį ir 2007-06-14 kreditavimo sutarties Nr. 2300-2007-19787 10.4. punktą, todėl šiuos reikalavimus atmetė. Atmetus ieškovės reikalavimus dėl hipotekos sandorio dalies ir kreditavimo sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančiomis, taip pat atmetė ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovą panaikinti hipoteką nekilnojamajam daiktui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniu skundu ieškovė D. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-31 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančiu 2007-06-29 hipotekos lakštą dėl nekilnojamojo daikto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu 2007-06-14 kreditavimo sutarties Nr. 2300-2007-19787, 10.4. p., kuriame nurodyta, kad hipotekos lakštais įkeičiamas nekilnojamasis daiktas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovą panaikinti hipoteką nekilnojamajam daiktui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad atsisakė pasirašyti ant hipotekos lakšto, bet tiek notarė, tiek banko atstovė ieškovę įtikino, kad tai yra tik formalumas, be kurio ieškovės dukra su žentu negali gauti kredito. Paaiškino, kad ilgai dvejojo, ar gali tokį dokumentą pasirašyti, ir jai buvo išaiškinta, kad ji jokiu būdu neatsakys už dukros su žentu skolas, jeigu tokios atsirastų, grąžinant kreditą, nes yra įkeičiamas jų perkamas namas, kuris yra įvertintas žymiai brangiau negu suteiktas kreditas. Ieškovė patikėjo ir pasirašė šį dokumentą, jį pasirašė ne savo noru, o apgauta tiek banko darbuotojos tiek ir notarės. I. B. taip pat nesuprato, kad pasirašydama hipotekos lakštą ieškovė gali netekti buto. Nurodo, kad pasirašydama ant hipotekos lakšto sutiko, kad laikinai, iki rudens, jos butas būtų įkeistas, o vėliau hipoteka panaikinta.Manė, kad 2007-10-02 atlikus namo įvertinimą, hipoteka jos butui buvo panaikinta, todėl niekur nesikreipė ir nereikalavo jos panaikinti. Sužinojusi, kad butas yra pardavinėjamas iš varžytynių, iš karto kreipėsi į teismą. Jos žiniomis dukra I. B. bankui buvo sumokėjusi didesnę nei 50 tūkstančių litų sumą. Nurodo, kad teismas aiškinosi tik AB DNB banko valią dėl ginčo paskolos ir nenustatinėjo, kokie buvo ieškovės D. K. tikrieji ketinimai, pasirašant hipotekos lakšte, kokia buvo jos valia dėl paskolos gavėjų, ar atsakovas iš tikrųjų skolino pinigus, ar jam turėjo reikšmės paskolos gavėjo asmuo.Apeliantė paaiškino, kad nepasirašinėjo kredito sutarties ir neturėjo tikslo įkeisti jai priklausantį turtą.Atsiliepimu į ieškovės D. K. apeliacinį skundą atsakovė AB DNB bankas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-31 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantės bankui patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad apeliantės teiginiai, kad ji neva buvo „iškviesta“ bei paprašyta pasirašyti hipotekos lakštą, yra neįrodyti. Apeliantės atvykimo į notarų biurą laikas buvo iš anksto suderintas, o pati apeliantė žinojo vykimo į notarų biurą tikslą – hipotekos sandoriui sudaryti, tai patvirtina apeliantės ranka pasirašytas 2007-06-27 prašymas Nr. 197705.Nesutinka su apeliantės nurodytu teiginiu, kad hipotekos lakštą jį pasirašė kaip formalumą. Mano, kad ieškovė turėjo gyvenimiškos patirties, supranta lietuvių kalbą, todėl suprato savo veiksmų teisines pasekmes. Be to, hipotekos lakšte yra pateikti paaiškinimai dėl užtikrinamos prievolės, turto pardavimo varžytynėse eilės. Mano, kad nėra pagrindo išvadai, jog hipotekos sandorį ieškovė sudarė dėl apgaulės. Byloje nėra nustatyti tyčiniai notarės ar banko darbuotojų veiksmai. Be to, hipotekos sandorį ieškovė pradėjo ginčyti praėjus daugiau nei 8 metams nuo hipotekos sandorio sudarymo. Nuo 2011 metų apeliantė buvo kelių civilinių bylų dalyvė, o jose buvo ginčo hipotekos lakšto nuorašas, todėl ieškovės teiginys, kad su hipotekos lakštu susipažino tik 2015 m. gegužės mėnesio viduryje, kai lakšto kopiją gavo iš dukros, neatitinka tikrovės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad tarp trečiųjų asmenų I. B. ir M. B. bei atsakovės AB DNB banko 2007-06-14 sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 2300-2007-19787, pagal kurią bankas įsipareigojo suteikti tretiesiems asmenims 112 951,81 Eur dydžio kreditą, o tretieji asmenys įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais grąžinti gautą kreditą, mokėti apskaičiuotas palūkanas ir kitus mokesčius. Kredito grąžinimo terminas 2047-06-30, kredito paskirtis – sodo nameliui su žemės sklypu ir priklausiniais ar be jų pirkti bei jiems įrengti. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas nebaigtas statyti sodo namelis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantys I. B., ir butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis D. Ž. (dabar – D. K.). 2007-06-29 pasirašytas hipotekos lakštas Nr. 03120070009060, kuriame nurodyti skolininkai tretieji asmenys I. B. ir M. B., kreditorius atsakovas AB DNB bankas, įkeičiami daiktai: daiktas Nr. 1 – butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis ieškovei D. Ž., daiktas Nr. 2 – žemės sklypas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantys tretiesiems asmenims I. B. ir M. B., taip pat numatyta turto pardavimo iš varžytynių eilė – įkeičiamas daiktas Nr. 2 su priklausiniais parduodamas pirmas, po to įkeičiamas daiktas Nr. 1. Skolininkams nevykdant kredito sutartyje įtvirtintų reikalavimų, bankas kredito sutartį nutraukė, buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš įkeisto turto. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys bankui dėl hipotekos pripažinimo negaliojančia ir kreditavimo sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančia. Apeliantė nesutinka su priimtu teismo sprendimu ir prašo ieškinį tenkinti, įrodinėja, kad hipotekos lakštą pasirašė dėl apgaulės ir suklydimo. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2003). CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais; nustatyta, kad iš esmės suklydus ar dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu atitinkamai pagal klydusios šalies ar nukentėjusiojo ieškinį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009).

Dėl apgaulės sudaryto sandorio

Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valios susiformavimui. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-2007).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, jog atsakovo veiksmai buvo tyčia nukreipti nesąžiningai įtikinti ieškovę sudaryti ginčo sandorius, sąmoningai nuslėpti reikšmingą sandoriams informaciją, ir kad būtent tai nulėmė ieškovės apsisprendimą bei ginčijamų sandorių sudarymą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pasirašydama ginčijamą hipotekos lakštą patvirtino, kad su sandorio nuostatomis yra supažindinta. Pažymėtina, kad ginčijami sandoriai negali būti vertinami, kaip sudaryti dėl apgaulės, vien tik dėl to, kad ieškovei atsirado neigiami šių sandorių sudarymo padariniai.Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė patikėjo ir pasirašė hipotekos lakštą nesuprasdama, kad įkeičia jai priklausantį turtą, tačiau taip pat nurodo, kad pasirašydama ant hipotekos lakšto sutiko, kad laikinai, iki rudens, jos butas būtų įkeistas, o vėliau hipoteka panaikinta. Todėl vertintina, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai yra prieštaringi, ir įrodo, kad apeliantė suprato apie hipotekos sandoriu prisiimamus įsipareigojimus ir įkeitimo pasekmes.Nustatyta, kad I. B. nurodė bankui apeliantę kaip asmenį galintį įkeisti turimą butą I. B. bei sutuoktinio M. B. skolinių įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti. Pati apeliantė kartu su I. B. 2007-06-27 atvyko į Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biurą bei pareiškė valią sudaryti hipotekos sandorį, apeliantei buvo išaiškintos hipotekos sandorio sudarymo pasekmės. Nurodytos aplinkybės nėra paneigtos į bylą teikiamais įrodymais. Pažymėtina, kad apeliantė 2007-06-29 hipotekos sandorį pradėjo ginčyti tik 2015-11-06 pareikšdama ieškinį, t. y. praėjus daugiau nei aštuoneriems metams nuo hipotekos sandorio sudarymo bei praėjus metams po to, kai įsiteisėjo teismo sprendimas dėl kredito sutarties nutraukimo (civ. b. Nr. 2-17-838/2014, LITEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.).

Dėl suklydimo sudaryto sandorio

Pagal CK 1.90 straipsnį suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažįstamas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009).Ginčijamame hipotekos lakšte pastabose, po kuriomis pasirašė visos sandorio šalys, nurodyta, kad šiuo lakštu yra užtikrintas prievolės pagal sutartį įvykdymas, tai yra kreditų grąžinimas, palūkanų, netesybų ir kitų su priverstinius prievolės įvykdymu susijusių išlaidų mokėjimas, kitų mokėtinų sumų pagal sutartį atlyginimas, taip pat numatyta įkeisto turto pardavimo varžytynėse eilė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir I. B. 2007-06-27 prašymu dėl paslaugų užsakymo kreipėsi į notarę V. K. dėl VĮ Registrų centro pažymos užsakymo, šį prašymą pasirašė pati ieškovė (t. 1, b. l. 140). Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad pasirašė hipotekos lakštą apgauta ir suklaidinta notarės bei atsakovo darbuotojos, ir kad jai nebuvo žinomas hipotekos lakšto turinys ir pasekmės, laikytinos nepagrįstomis. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-16511-144/2011 buvo areštuotas įkeistas turtas, taip pat ir apeliantei nuosavybės teise priklausantis butas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1895-144/2012 buvo nutarta nukreipti I. B. bei M. B. skolos išieškojimą į įkeistą turtą, taip pat ir apeliantei nuosavybės teise priklausantį butą. Klaipėdos apygardos teismas 2012-05-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1034-460/2012 pirmosios instancijos teismo 2012-02-09 nutartį paliko nepakeistą. Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-17-838/2014 pagal ieškovų I. B. ir M. B. ieškinį atsakovui AB DNB bankui, trečiajam asmeniui D. Ž.-K. dėl vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo, susitarimų sąlygų pripažinimo negaliojančiomis. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-05-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17-838/2014 ieškovų I. B. ir M. B. ieškinį atsakovui AB DNB bankui, trečiajam asmeniui D. Ž.-K. dėl vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo, susitarimų sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ieškinį atmetė, o Klaipėdos apygardos teismas 2014-10-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1396-513/2014 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.Apeliantė dalyvavo Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4088-639/2015, kurioje I. B. skundė antstolės V. D. 2015-01-23 patvarkymą dėl priverstinio turto, taip pat ir apeliantei priklausančio buto, realizavimo vykdomojoje byloje Nr. 0004/14/01990.Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad apeliantė dalyvavo kitose civilinėse bylose trečiuoju asmeniu (kaip įkaito davėja), todėl iš bylų duomenų apeliantei buvo žinomas 2007-06-29 hipotekos sandorio turinys, o jos apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad apie turto hipoteką sužinojo tik 2015 m., laikytini nepagrįstais. Apeliantė nurodo, kad manė, jog 2007-10-02 atlikus namo įvertinimą, hipoteka jos butui buvo panaikinta, todėl niekur nesikreipė ir nereikalavo jos panaikinti. Kreditavimo sutarties 13.3 punktu bankui buvo suteikta teisė atsisakyti kreditavimo sutarties 10.4 p. numatyto apeliantės buto hipotekos, jei bus pakankamas suteikto kredito ir bankui įkeisto nekilnojamojo turto (10.1 – 10.3 p.) rinkos vertės santykis. Šis santykis laikomas priimtinu bankui tada, jei po sutarties specialiosios dalies 10.4. p. nurodyto nekilnojamojo turto hipotekos pasibaigimo negrąžinto kredito suma sudarytų ne daugiau kaip 80 procentų bankui įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertės, nustatytos banke nustatyta tvarka. Byloje apeliantė neįrodė aplinkybės, kad minėtas santykis būtų atitikęs kreditavimo sutarties 13.3 p.Byloje nėra pagrindo išvadai, kad apeliantė sudarydama sandorį suklydo dėl esminių sandorių elementų, buvusių sandorio sudarymo metu. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl suteikto kredito ir bankui įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertės santykio pasikeitimo (kredito sutarties 10.1 – 10.3 p.) neegzistavo hipotekos sandorio sudarymo metu, todėl negali būti pagrindu pripažinti sandorį negaliojančiu dėl ieškovės suklydimo. Hipotekos sandorio sudarymo metu apeliantei buvo sukakę 47 metai, o tai suponuoja pakankamos gyvenimiškos patirties turėjimą, gebėjimą suprasti savo veiksmų teisines pasekmes. Hipotekos lakšto turinys yra aiškus ir suprantamas – pateikta informacija dėl užtikrinamos prievolės ir turto pardavimo varžytynėse eilės, jei bus pažeista hipoteka užtikrinama prievolė. Apeliantė, vertinant jos elgesį pagal apdairaus, atidaus žmogaus elgesio standartą tokiomis pačiomis aplinkybėmis, turėjo teisę atsisakyti sudaryti sandorį, jei jo sąlygos yra neaiškios, nesuprantamos ar jai nepriimtinos. Hipotekos lakštą apeliantė pasirašė asmeniškai, hipotekos lakšte esančio parašo autentiškumo apeliantė neginčijo.Apeliantės butas buvo apžiūrėtas 2007-05-25, kreditavimo sutartis buvo sudaryta 2007-06-14, į notarą apeliantė kreipėsi 2007-06-27, hipotekos lakštas pasirašytas 2007-06-29. Todėl nuo 2007-05-25 iki 2007-06-29 ieškovė turėjo galimybę kreiptis į teisininkus ir išsiaiškinti, kokius įsipareigojimus ji prisiims, jei sudarys hipotekos sandorį.Nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-11-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-92-904/2016 iškėlė I. B. ir M. B. bankroto bylą dėl nemokumo. 2016-04-22 nutartimi patvirtintas kreditoriaus AB DNB bankas reikalavimas, užtikrintas hipoteka, už 153 378,43 Eur sumą (skola – 115157,24 Eur, delspinigiai ir palūkanos – 38221,19 Eur). Byloje nėra duomenų, kad kreditoriaus AB DNB banko reikalavimas būtų įvykdytas, todėl konstatuotina, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį bankui dėl hipotekos pripažinimo negaliojančia ir kreditavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia.Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, tačiau patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.