Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, sekretoriaujant Dovilei Radžienei, dalyvaujant ieškovei D. K., jos atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui, atsakovo AB DNB banko atstovui advokatui Mindaugui Balevičiui, tretiesiems asmenims I. B. ir A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui AB DNB bankui dėl hipotekos pripažinimo negaliojančia ir kreditavimo sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys I. B., M. B., A. K., Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarė V. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu 2007-06-29 hipotekos lakštą dėl nekilnojamojo daikto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu 2007-06-14 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 10.4. p., kuriame nurodyta, kad hipotekos lakštais įkeičiamas nekilnojamasis daiktas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovą panaikinti hipoteką nekilnojamajam daiktui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-06-29 buvo iškviesta į Klaipėdos miesto 11-ąjį notarų biurą pas notarę V. K., kur buvo ieškovės dukra I. B., AB DNB banko atstovė J. M., ir ieškovės buvo paprašyta pasirašyti ant hipotekos lakšto. Paaiškino, kad ji atsisakinėjo pasirašyti, tačiau notarė ir banko atstovė įtikino, kad tai tik formalumas, be kurio dukra I. B. su sutuoktiniu M. B. neali gauti kredito. Ieškovė ilgai dvejojo, ar gali pasirašyti tokį dokumentą, bet jai buvo paaiškinta, kad ji neatsakys už I. B. ir M. B. skolas, jeigu tokios atsirastų grąžinant kreditą, nes yra įkeičiamas dukros ir sutuoktinio perkamas namas, kuris įvertintas daugiau negu suteikiamas kreditas. Ieškovė pažymėjo, kad pasirašė hipotekos lakštą apgauta notarės ir banko darbuotojos, nesuprantant, kad gali prarasti savo butą. Apie šią aplinkybę, ieškovė sužinojo tik tada, kai dukra su sutuoktiniu nebegalėjo mokėti kredito įmokų, ir dukra jai pasakė, kad iš varžytynių bus pardavinėjamas dukros namas ir kartu ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas. Ieškovės žiniomis, hipoteka jai nuosavybės teise priklausančiam butui buvo išregistruota, nes dukra I. B. buvo sumokėjusi žymiai didesnę nei 50000 Lt sumą bankui. Ieškovė pažymėjo, kad hipotekos lakšto teksto jai niekas neperskaitė ir jo turinys buvo nežinomas iki 2015 metų gegužės mėnesio, kai I. B. jai parodė patį hipotekos lakštą.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas advokatas Vaclovas Janušauskas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Ieškovė papildomai paaiškino, kad notarė ir banko atstovė ieškovei paaiškino, kad būtina įkeisti jai nuosavybės teise priklausantį butą tam, kad tretiesiems asmenims I. B. ir M. B. nereikėtų sudaryti papildomos sutarties ir mokėti būsto paskolų draudimo. Nurodė, kad pasirašant kredito sutartį ji nedalyvavo, dalyvavo tik pas notarę 2007-06-29 pasirašant hipotekos sandorį. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2007 metais spalio mėnesį buvo pakartotinai įvertintas trečiųjų asmenų žemės sklypas su statiniais, tačiau bankas nesutiko panaikinti hipotekos ieškovei nuosavybės teise priklausančiam butui, nes trečiųjų asmenų turto vertė buvo per maža, vėliau į banką bandė kreiptis, bet tretieji asmenys jau turėjo finansinių problemų, vėlavo mokėti įmokas ir bankas nebesutiko nieko keisti.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad 2007 06 14 atsakovas, tretieji asmenys I. B., M. B. sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria tretiesiems asmenims buvo suteiktas 112951,81 Eur kreditas, šiam reikalavimui užtikrinti buvo įkeistas nebaigtas statyti sodo namelis, ūkinis pastatas, žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), priklausantys tretiesiems asmenims I. B. ir M. B., bei butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklausantis ieškovei D. Ž.. Pažymėjo, kad 2007 06 27 prašymu dėl paslaugų užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė bei I. B. kreipėsi į Klaipėdos miesto 11-ojo notaro biuro notarę V. K. dėl VĮ Registrų centras pažymos užsakymo. Pažymos užsakymo tikslas – buto įkeitimui. Šį prašymą pasirašė pati ieškovė. Be to, ieškovė pateikė notarei, (duomenys neskelbtini) sutuoktinio A. Ž. mirties liudijimą, 2007 05 25 UAB „Lituka ir Ko“ išvadą dėl buto preliminariosios vertės (vertinimo tikslas – įkeitimui AB DnB NORD bankas, Klaipėdos skyriui), 2003 04 11 buto pirkimo – pardavimo sutartį, nekilnojamojo daikto priėmimo – perdavimo aktą ir kitus dokumentus. Ginčijamą hipotekos lakštą taip pat pasirašė ir pati ieškovė. Tretiesiems asmenims tinkamai bei laiku nevykdant kreditavimo sutarties sąlygų, t.y. nemokant kredito grąžinimo bei palūkanų mokėjimų, atsakovas siuntė 2011 07 29 bei 2011 08 24 pranešimus I. B., M. B. bei ieškovei, kuriuose nurodė įsiskolinimų dydį, nustatė papildomą terminą pradelstiems įsiskolinimams apmokėti, įspėjo dėl to, kad nepašalinus kreditavimo sutarties vykdymo pažeidimų minėta sutartis bus nutraukta, o skolos išieškojimas bus nukreiptas į hipoteka įkeistą turtą. Kadangi tretieji asmenys kreditavimo sutarties vykdymo pažeidimų nepašalino, todėl minėta sutartis buvo nutraukta bei kreiptasi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Atsakovas nurodė ir tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 02 09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1895-144/2012 buvo nutarta išieškoti iš trečiųjų asmenų I. B. ir M. B. skolą bei parduoti iš varžytynių įkeistą turtą, tačiau ieškovė šios teismo nutarties neskundė. 2007 05 15 nepriklausomi turto vertintojai (UAB „Lituka ir Ko“) atliko trečiųjų asmenų ketinamo įsigyti nekilnojamojo turto (namo su žemės sklypu) vertinimą, tačiau šio nekilnojamojo turto vertės (386.000 Lt) nepakako pageidaujamam kreditui (390.000 Lt) gauti, nes įkeičiamas turtas turi užtikrinti ne tik kredito sumos grąžinimą, tačiau ir kredito palūkanų, galimų netesybų (delspinigių, baudų) sumokėjimą. Norėdami gauti kreditą tretieji asmenys turėjo rasti turtą, kuris kartu su jų įsigyjamu nekilnojamuoju turtu būtų įkeistas kreditavimo sutarties įvykdymui užtikrinti. Būtent I. B. nurodė atsakovui, jog jos mama, tai yra ieškovė, sutinka įkeisti savo butą. Atsakovas pažymėjo, kad hipotekos sandorio sudarymui buvo ruoštasi iš anksto, tame tarpe, sudarytos sąlygos nepriklausomiems turto vertintojams patekti į ieškovės butą, jį apžiūrėti, nupaveiksluoti. Kreditavimo sutartis buvo sudaryta 2007 06 14, o hipotekos sandoris – 2007 06 29, t.y. iš anksto su notaru suderintu laiku. Ieškovės butas buvo apžiūrėtas 2007 05 25, kreditavimo sutartis buvo sudaryta 2007 06 14, į notarą ieškovė kreipėsi 2007 06 27, o hipotekos lakštas pasirašytas – 2007 06 29, taigi ieškovė turėjo laiko kreiptis į advokatus, advokato padėjėjus ar kitus teisininkus ar konsultantus, kurie paaiškintų ieškovei, kokius įsipareigojimus prisiims ieškovė, jei sudarys hipotekos sandorį. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad notarė V. K. ar banko atstovai būtų apgavę ar suklaidinę ieškovę. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ieškovė ginčija dar 2007 06 29 sudarytą hipotekos sandorį, nors jau yra praėję daugiau kaip 8 metai nuo ginčijamo sandorio sudarymo, ginčijamas hipotekos sandoris pasirašytas pačios ieškovės ir visą jo galiojimo laikotarpį ieškovė jokių reikalavimų dėl minėto sandorio tariamo neteisėtumo nei atsakovui, nei teismui nereiškė. Atsakovo teigimu, visi ieškinyje nurodyti teiginiai yra neįrodyti, nepagrįsti, prieštaraujantys byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Mindaugas Balevičius ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Tretieji asmenys I. B. ir M. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti visiškai. Pažymėjo, kad visos ieškinyje nurodytos aplinkybės atitinka tikrąją faktinę situaciją, ieškovė hipotekos sandorį pasirašė apgauta banko darbuotojos ir notarės, nesuprasdama, kokios pasekmės gali kilti dėl tokio sandorio.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo I. B. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad tam, kad nereikėtų mokėti būsto paskolų draudimo, kas tuo metu kainavo apie 7000-8000 Lt per metus, bankas pasiūlė įkeisti papildomą turtą. Banko atstovai paaiškino, kad kreditavimo sutarties daliai, tai yra 50000 Lt, galima įkeisti papildomą turtą, o šią sumą išmokėjus arba pagerinus įkeičiamą nebaigtą statyti namą ir iš naujo jį įvertinus, tam papildomai įkeistam turtui hipoteka bus panaikinta. Dėl to buvo įkeistas ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas. Po pusės metų buvo atliktas pakartotinis įkeisto nebaigto statyti namo vertinimas, tačiau bankas atsisakė panaikinti hipoteką ieškovės butui, nes trūko 2000 Lt, paaiškino, kad turto vertinimas galioja pusė metų ir pasiūlė kreiptis po pusės metų iš naujo. Vėliau 2008 metais prasidėjo ekonominė krizė, sutuoktinis M. B. turėjo sveikatos problemų, todėl pradėjo vėluoti mokėti kredito įmokas. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad prasidėjus finansinėms problemoms bankas pakeitė kredito sutartį, padidino palūkanų normą ir taip kelis kartus padidėjo kasmėnesinės kredito įmokos. Dėl šių banko veiksmų tretieji asmenys kreipėsi į teismą, bylinėjimasis užtruko apie trejus metus, todėl iki šiol nebuvo keliamas klausimas dėl hipotekos sandorio.

Trečiasis asmuo M. B. į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nagrinėti bylą jam nedalyvaujant nepateikta, apie posėdžio datą, laiką ir vietą informuotas tinkamai.

Trečiasis asmuo A. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį visiškai tenkinti. Teismo posėdyje trečiasis asmuo A. K. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai.

Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarė V. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad hipotekos sandorio sudarymui jai buvo pateikti dokumentai, įrodantys ieškovės nuosavybės teisę į įkeičiamus daiktus, buto draudimo liudijimas, dokumentai, įrodantys ieškovės dukros I. B. ir jos sutuoktinio M. B. turtinę prievolę kreditoriui. Kadangi įkaito davėja laidavo ne už savo prievolę, tai svetimo daikto hipotekos sandorio turinys, teisinė reikšmė ir teisinės pasekmės išaiškintos ypatingai detaliai, aiškiai ir tiksliai. Ieškovė jai patvirtino, kad suprato, jog kredito negrąžinimo atveju jos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių ir ji tokiu būdu neteks įkeisto turto. Nesuprantamas ieškovės aiškinimas, kad ji nesuvokė hipotekos sandorio, jei hipotekos lakšto dalyje „ Pastabos“ punkte Nr. 6 su kitais savininkais ir kreditoriumi susitarta dėl pardavimo varžytinėse eilės. Jau vien ši sąlyga aiškiai ir suprantamai patvirtina apie galimą ieškovės turto netekimą prievolės nevykdymo atveju. Be to, dar iki hipotekos sandorio sudarymo ieškovė buvo užsakiusi buto vertės ekspertizę ir ji buvo atlikta turto vertintojų, įkeičiamas turtas buvo apdraustas draudimo bendrovėje, ji notaro biure užpildė prašymą VĮ Registrų centras dėl pažymos hipotekos sandoriui sudaryti, užsakymo. Trečiasis asmuo nurodė ir tai, kad 2007-06-29 ieškovė pati atvyko į notaro biurą tikslu į keisti savo turtą, savo tikrąją valią įkeisti turtą ieškovė išreiškė tikrai sąmoningai žodžiu ir raštu, pasirašydama hipotekos sandorį, ieškovės valios sudaryti kitokią sutartį ar nesudaryti hipotekos sutarties nebuvo. Abejoti ieškovės sąmoningumu, jos gebėjimu adekvačiai suvokti realią situaciją nebuvo jokio pagrindo, jei ji būtų nustačiusi priešingas aplinkybes – būtų netvirtinusi ginčijamo sandorio.

Trečiasis asmuo notarė V. K. į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nagrinėti bylą jai nedalyvaujant nepateikta, apie posėdžio datą, laiką ir vietą informuota tinkamai.

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp trečiųjų asmenų I. B. ir M. B. bei atsakovo AB DNB banko 2007-06-14 sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas įsipareigojo suteikti tretiesiems asmenims 112951,81 Eur dydžio kreditą, o tretieji asmenys įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais grąžinti gautą kreditą, mokėti apskaičiuotas palūkanas ir kitus mokesčius, kredito grąžinimo terminas 2047-06-30, kredito paskirtis – sodo nameliui su žemės sklypu ir priklausiniais ar be jų pirkti bei jiems įrengti. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas nebaigtas statyti sodo namelis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantys I. B., ir butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis D. Ž. (dabar – D. K.). 2007-06-29 pasirašytas hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti skolininkai tretieji asmenys I. B. ir M. B., kreditorius atsakovas AB DNB bankas, įkeičiami daiktai: daiktas Nr. 1 butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis ieškovei D. Ž., daiktas Nr. 2 žemės sklypas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantys tretiesiems asmenims I. B. ir M. B., taip pat numatyta turto pardavimo iš varžytynių eilė – įkeičiamas daiktas Nr. 2 su priklausiniais parduodamas pirmas, po to įkeičiamas daiktas Nr. 1. Atsakovas AB DNB bankas 2011-08-24 pranešimais informavo trečiuosius asmenis I. B. ir M. B. bei ieškovę apie susidariusį įsiskolinimą pagal 2007-06-14 kreditavimo sutartį ir šią sutartį nutraukė. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-16511-144/2011 (naujas Nr. 2-1895-144/2012) areštavo įkeistus daiktus: butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį D. Ž., žemės sklypą, daikto priklausinį (sodo pastatą), daikto priklausinį (pagalbinio ūkio paskirties pastatą), esančius (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius I. B. ir M. B., bei įspėjo skolininkus ir įkeistų daiktų savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1895-144/2012 nutarė išieškoti AB DNB banko naudai iš skolininkų I. B. ir M. B. skolą: 113331,64 EUR negražinto kredito, 6639,12 EUR nesumokėtų palūkanų, 473,01 EUR delspinigių, 139,00 Lt žyminio mokesčio, 7,05 proc., sutartinių metinių palūkanų nuo negražinto kredito sumos, skaičiuojant palūkanas nuo šio pareiškimo pateikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos, už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus: butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį D. Ž., žemės sklypą, daikto priklausinį (sodo pastatą), daikto priklausinį (pagalbinio ūkio paskirties pastatą), esančius (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius I. B. ir M. B.. Klaipėdos apygardos teismas 2012-05-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1034-460/2012 I. B. ir M. B. atskirąjį skundą atmetė ir paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-09 nutartį. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-05-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17-838/2014 ieškovų I. B. ir M. B. ieškinį atsakovui AB DNB bankui, trečiajam asmeniui D. Ž.-K. dėl vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo, susitarimų sąlygų pripažinimo negaliojančiomis atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2014-10-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1396-513/2014 ieškovų I. B. ir M. B. apeliacinį skundą atmetė ir paliko nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-24 sprendimą.

Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti, kad 2007-06-29 hipotekos lakštas dalyje dėl nekilnojamojo daikto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra negaliojantis. Ieškovė įrodinėja, kad hipotekos sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės ir todėl turi būti pripažintas negaliojančiu. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir jos atstovas advokatas Vaclovas Janušauskas išreiškė poziciją, jog sandoris taip pat turėtų būti pripažintas negaliojančiu dėl ieškovės suklydimo. Atsakovas su pareikštais reikalavimais nesutinka, nurodo, kad visi ieškovės ieškinyje nurodyti teiginiai yra neįrodyti, nepagrįsti, prieštaraujantys byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Š. K. v. V. R., bylos Nr. 3K-3-478/2003). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 ir 1.91 straipsniuose reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais; nustatyta, kad iš esmės suklydus ar dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu atitinkamai pagal klydusios šalies ar nukentėjusiojo ieškinį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. Z. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-745/2001; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. K. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-365/2009).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valios susiformavimui. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. T., V. T. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306-2007; 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Š. firma ‚InSpe“ v. UAB „Folis“, bylos Nr. 3K-3-640/2006). Pagal faktinius bylos duomenis nustatęs, kad atsakovas suklaidino ieškovą, tačiau ne tyčia, o neturėdamas tikslo apgauti, ir kad suklydimas turi esminę reikšmę, teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, gali sandorį, kurį prašoma pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 straipsnyje nustatytu pagrindu, pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl suklydimo, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T., V. T. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306-2007).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp trečiųjų asmenų I. B. ir M. B. bei atsakovo AB DNB banko 2007-06-14 sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas įsipareigojo suteikti tretiesiems asmenims 112951,81 Eur dydžio kreditą, o tretieji asmenys įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais grąžinti gautą kreditą, mokėti apskaičiuotas palūkanas ir kitus mokesčius, kredito grąžinimo terminas 2047-06-30, kredito paskirtis – sodo nameliui su žemės sklypu ir priklausiniais ar be jų pirkti bei jiems įrengti. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas nebaigtas statyti sodo namelis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantys I. B., ir butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis D. Ž. (dabar – D. K.). Prieš sudarant 2007-06-14 kreditavimo sutartį, buvo atlikti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimai. Iš byloje pateiktų turto vertės nustatymo pažymų matyti, kad šių abiejų nekilnojamojo turto objektų vertinimo tikslas – turto rinkos ir likvidacinės (priverstinio pardavimo) verčių nustatymas įkeitimui AB DNB banko Klaipėdos skyriui. Pagal minėtas turto vertinimo ataskaitas, nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2007-05-15 nustatyta 386000 Lt, likvidacinė vertė 309000 Lt, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2007-05-15 nustatyta 270000 Lt, likvidacinė vertė 216000 Lt. Akivaizdu, jog bankas, kaip kredito įstaiga siekianti pelno, suteikdama kreditą kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims už sutartyje nustatyto dydžio palūkanas, visų sutartinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti reikalauja atitinkamo dydžio priemonių, tai yra suteikiamo kredito ir mokėtinų pagal sutartį palūkanų dydžio vertės turto hipoteka, laidavimas, būsto paskolų draudimas ir kt. Ieškovė ir trečiasis asmuo I. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tam, kad nereikėtų mokėti būsto paskolų draudimo, kas tuo metu kainavo apie 7000-8000 Lt per metus, bankas pasiūlė įkeisti papildomą turtą. Iš 2007-06-14 kreditavimo sutarties matyti, kad tretiesiems asmenims I. B. ir M. B. buvo suteiktas 112951,81 Eur, tai yra apie 390000 Lt, dydžio kreditas. Tuo tarpu trečiųjų asmenų įgyjamas turtas buvo įvertintas tik 386000 Lt. Pažymėtina, kad tretieji asmenys I. B. ir M. B. bei ieškovė turėjo galimybę pasirinkti, kuriuo būdu įsipareigos užtikrinti prievolės įvykdymą atsakovui – būsto paskolos draudimu ar svetimo daikto, tai yra ieškovės, hipoteka. Tiek pati ieškovė, tiek trečiasis asmuo I. B. teismo posėdyje nurodė ir paaiškino, kad papildomo turto įkeitimas buvo reikalingas tam, kad nereikėtų sudaryti papildomos sutarties ir mokėti didelių įmokų būsto paskolų draudimui.

Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2007 metais spalio mėnesį buvo pakartotinai įvertintas trečiųjų asmenų žemės sklypas su statiniais, tačiau bankas nesutiko panaikinti hipotekos ieškovei nuosavybės teise priklausančiam butui, nes trečiųjų asmenų turto vertė buvo per maža, vėliau į banką bandė kreiptis, bet tretieji asmenys jau turėjo finansinių problemų, vėlavo mokėti įmokas ir bankas nebesutiko nieko keisti. Trečiasis asmuo I. B. teismo posėdyje nurodė, kad sudarant kreditavimo sutartį banko atstovai jai paaiškino, jog kreditavimo sutarties daliai, tai yra 50000 Lt, galima įkeisti papildomą turtą, o šią sumą išmokėjus arba pagerinus įkeičiamą nebaigtą statyti namą ir iš naujo jį įvertinus, tam papildomai įkeistam turtui hipoteka bus panaikinta. Dėl to buvo įkeistas ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas. Po pusės metų buvo atliktas pakartotinis įkeisto nebaigto statyti namo vertinimas, tačiau bankas atsisakė panaikinti hipoteką ieškovės butui, nes trūko 2000 Lt, paaiškino, kad turto vertinimas galioja pusę metų ir pasiūlė kreiptis po pusės metų iš naujo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp trečiųjų asmenų I. B. ir M. B. bei atsakovo AB DNB banko 2007-06-14 sudarytos kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 13.3 punkte nurodyta, jog, esant pakankamam suteikto kredito ir bankui įkeisto nekilnojamojo turto, nurodyto sutarties specialiosios dalies 10.1 – 10.3 punktuose, rinkos vertės santykiui, bankas turi teisę atsisakyti sutarties specialiosios dalies 10.4 punkte nurodyto nekilnojamojo turto hipotekos. Bet kuriuo atveju santykis laikomas priimtinu bankui tada, jei po sutarties specialiosios dalies 10.4 punkte nurodyto nekilnojamojo turto hipotekos pasibaigimo negrąžinto kredito suma sudarytų ne daugiau kaip 80 procentų bankui įkeisto nekilnojamojo turto vertės, nustatytos banke nustatyta tvarka. Bankas, prieš atsisakydamas dalies turto įkeitimo, turi teisę pareikalauti iš kredito gavėjo pakartotinai įvertinti likusį įkeistu turtą. Atsižvelgiant į šią kreditavimo sutarties sąlygą, darytina išvada, kad ieškovei ir trečiajam asmeniui buvo tinkamai išaiškintos sąlygos, kokiu būdu ir kokia tvarka gali būti panaikinta hipoteka ieškovei nuosavybės teise priklausančiam butui. Atkreiptinas dėmesys, jog kreditavimo sutarties sąlygos numato atsakovo, tai yra banko, teisę, o ne pareigą, atsisakyti nekilnojamojo turto hipotekos. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-10-02 buvo atliktas pakartotinis nekilnojamojo, esančio (duomenys neskelbtini), turto vertinimas. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovė ir trečiasis asmuo I. B. bandė pasinaudoti kreditavimo sutartyje 13.3 punkte numatyta sąlyga, tačiau, galimai neatitikus sąlygoje numatytai įkeisto turto vertės ir likusio kredito proporcijai, buvo atsisakyta panaikinti hipoteką ieškovės turtui.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pripažintina, kad byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, jog atsakovo veiksmai buvo tyčia nukreipti nesąžiningai įtikinti ieškovę sudaryti ginčo sandorius, sąmoningai nuslėpti reikšmingą sandoriams informaciją ir kad būtent tai nulėmė ieškovės apsisprendimą bei ginčijamų sandorių sudarymą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pasirašydama ginčijamą hipotekos lakštą patvirtino, kad su sandorio nuostatomis yra supažindinta. Pažymėtina, kad ginčijami sandoriai negali būti vertinami, kaip sudaryti dėl apgaulės, vien tik dėl to, kad ieškovei atsirado neigiami šių sandorių sudarymo padariniai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsnį suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažįstamas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. T., V. T. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306-2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009).

Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka šaliai, kuri prašo dėl suklydimo sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011). Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsnio 4 dalis nustato, kad suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams.

Ieškovės elgesį šiuo atveju būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus ir rūpestingo žmogaus elgesį tokiomis pat aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, jog asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą pasikonsultuotų su specialistu arba apskritai susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Ieškovė pati bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ji hipotekos lakšte išdėstytų sąlygų prieš pasirašydama neperskaitė. Toks elgesys negali būti vertinamas kaip atidaus bei apdairaus asmens elgesio išraiška. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad ginčijamame sandoryje dalyvavo ieškovės dukra – trečiasis asmuo I. B., banko kreditas buvo suteiktas jai ir jos sutuoktiniui M. B. būstui įsigyti. Teismo posėdyje trečiasis asmuo I. B. nurodė, kad 2007-06-14 kreditavimo sutartis nebuvo pirmas sandoris, sudarytas su banku, iki šio sandorio trečiasis asmuo buvo sudaręs kredito sutartį su AB SEB banku butui įsigyti, patvirtino, kad su ieškove santykiai visada buvo geri ir artimi. Taigi trečiasis asmuo I. B. žinojo apie sandorio sudarymo sąlygas ir taip pat turėjo galimybę jas paaiškinti ieškovei, kuri už svetimą kreditą laidavo asmeniniu turtu.

Būtina įvertinti ir tai, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas hipotekos sandoris yra patvirtintas notaro. Notaro pareiga yra užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad notaras išaiškino sandorio šalims sandorio esmę ir jo padarinius. Pažymėtina, kad pačiame ginčijamame hipotekos lakšte pastabose, po kurių pasirašė visos sandorio šalys, nurodyta, kad šiuo lakštu yra užtikrintas prievolės pagal sutartį įvykdymas, tai yra kreditų grąžinimas, palūkanų, netesybų ir kitų su priverstinius prievolės įvykdymu susijusių išlaidų mokėjimas, kitų mokėtinų sumų pagal sutartį atlyginimas, taip pat numatyta įkeisto turto pardavimo varžytynėse eilė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir I. B. 2007 06 27 prašymu dėl paslaugų užsakymo kreipėsi į notarę V. K. dėl VĮ Registrų centras pažymos užsakymo, šį prašymą pasirašė pati ieškovė. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad pasirašė hipotekos lakštą apgauta ir suklaidinta notarės bei atsakovo darbuotojos, nesuprantant, kad gali prarasti savo butą, laikytinos deklaratyviomis ir nepagrįstomis jokiais byloje esančiais duomenimis (CPK 178 straipsnis).

Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas atidus, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto vertinimas buvo atliktas 2007-05-25, taigi ieškovė jau 2007-05-25 žinojo apie būsimą sandorio sudarymą, su prašymu dėl paslaugų užsakymo į notarę V. K. ieškovė kreipėsi 2007-06-27, o hipotekos lakštas pasirašytas 2007-06-29. Duomenų, jog ieškovė per šį pakankamai ilgą laikotarpį kreipėsi į teisininkus, vadybininkus ar kitus specialistus tam, kad išsiaiškinti būsimo sandorio sąlygas ir pasekmes, byloje nepateikta. Taigi iš esmės bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kurių turėtų imtis atidus, apdairus žmogus ir toks jos elgesys laikytinas pačios ieškovės neatidumu ir neapdairumu, kas negali būti laikoma sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl esminio suklydimo teisiniu pagrindu. Tai, kad ieškovė galbūt klaidingai įsivaizdavo sudaromo sandorio teisinius padarinius, neleidžia daryti išvados, jog egzistavo esminis suklydimas dėl sandorių esmės ir turinio. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė neginčijo hipotekos sandorio po jo sudarymo, po to, kai po pakartotinio turto vertinimo 2007 metų spalio mėnesį galimai buvo atsisakyta pakeisti kredito sutartį ir panaikinti hipoteką ieškovės butui, po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-09 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1895-144/2012, kuria nutarta išieškoti AB DNB banko naudai iš skolininkų I. B. ir M. B. skolą, už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą turtą, tarp jų ir ieškovės butą, ir ieškinį dėl hipotekos sandorio nuginčijimo pareiškė teisme tik prasidėjus priverstiniam išieškojimui ir šį išieškojimą nukreipus būtent į ieškovės turtą. Dėl to galima daryti išvadą, kad sudarytas hipotekos sandoris atitiko tikrąją ieškovės valią, o sandorio galiojimo klausimas buvo iškeltas tik atsiradus neigiamoms sudaryto sandorio pasekmėms.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pripažintina, kad ieškovės elgesys, nepakankamai įsigilinant į ginčijamo hipotekos lakšto turinį ir klaidingai įsivaizduojant teises ir pareigas, kurių egzistavimą šis dokumentas patvirtina, negali būti pripažintas suklydimu, nes laikytina, kad ieškovė elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai, buvo neatidi. Be to, ieškovė, manydama, kad jai buvo suteikta ne visa su sandorio sudarymu susijusi informacija, galėjo atsisakyti sudaryti sandorį, nes, kaip jau minėta, sandoriai sudaromi laisva šalių valia.

Ieškovė taip pat prašo pripažinti negaliojančiu 2007-06-14 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 10.4. punktą, kuriame nurodyta, kad hipotekos lakštais įkeičiamas nekilnojamasis daiktas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, byloje nenustatytos aplinkybės, jog ieškovė hipotekos sandorį sudarė dėl atsakovo ar trečiojo asmens apgaulės arba ieškovei iš esmės suklydus, todėl nėra pagrindo pripažinti ginčijamo hipotekos sandorio dalį negaliojančia. Hipoteka laikoma daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.181 straipsnyje yra numatyta svetimo daikto hipoteka ­– nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai skolininkas yra kitas asmuo negu įkeisto daikto savininkas. Nagrinėjamu atveju trečiųjų asmenų I. B. ir M. B. prievolių įvykdymas pagal 2007-06-14 kreditavimo sutartį buvo užtikrintas svetimo daikto, tai yra ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, hipoteka. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji nedalyvavo sudarant kreditavimo sutartį, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes visos esminės kreditavimo sutarties sąlygos, tokios kaip kredito suma, palūkanų dydis, prievolės įvykdymo terminas, duomenys apie įkeičiamą turtą, buvo perkeltos ir išdėstytos 2007-06-29 hipotekos lakšte, su kuriuo ieškovė turėjo susipažinti ir kurį pati ieškovė pasirašė. Kitų aplinkybių, dėl kurių ginčijamas kreditavimo sutarties punktas turėtų būti pripažintas negaliojančiu, ieškovė nenurodė (CPK 178 straipsnis).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu 2007-06-29 hipotekos lakšto dalį ir 2007-06-14 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 10.4. punktą, šie ieškovės reikalavimai atmestini. Atmetus ieškovės reikalavimus dėl hipotekos sandorio dalies ir kreditavimo sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančiomis, taip pat atmestinas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą panaikinti hipoteką nekilnojamajam daiktui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų ir jų atstovų paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas ir šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, iš kurių matyti, kad atsakovas sumokėjo 1051,32 Eur už atstovavimą teisme. Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovės priteistina 1051,32 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-21 nutartimi, teismo sprendimui įsiteisėjus naikintinos (CPK 149 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Atsakovui AB DNB bankui iš ieškovės D. K. priteisti 1051,32 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-21 nutartimi, teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.