- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-21
- Bylos Nr.
- 2-17-838/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00328-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Jociuvienė
- Ieškovas
- I. B., M. B.
- Atsakovas
- AB DNB banko
- Trečiasis asmuo
- D. Ž.-K.
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas, Eligijus Karbauskis, Indrė Uždavinytė
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.2.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Jociuvienė, sekretoriaujant Vidai Pareigienei, dalyvaujant ieškovei I. B., jos ir ieškovo M. B. atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, atsakovo AB DNB banko atstovei advokato padėjėjai Indrei Uždavinytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų I. B. ir M. B. ieškinį atsakovui AB DNB bankui, trečiajam asmeniui D. Ž.-K. dėl vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo, susitarimų sąlygų pripažinimo negaliojančiomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovai ieškiniu (I tomas, 3-9 b.l.) pareiškė reikalavimą pripažinti vienašališką kreditavimo sutarties Nr. 2300-2007-19787 nutraukimą neteisėtu, pripažinti 2009-07-17 susitarimo Nr. 2300-2007-19787/1 dėl kreditavimo sutarties Nr. 2300-2007-19787 pakeitimo 1.4 punktą negaliojančiu, pripažinti 2010-08-25 susitarimo Nr. 2300-2007-19787/2 dėl kreditavimo sutarties Nr. 2300-2007-19787 pakeitimo 5.3 punktą negaliojančiu ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog tarp ieškovų ir atsakovo buvo pasirašyta 2007-06-14 kreditavimo sutartis Nr. 2300-2007-19787, kurios pagrindu ieškovams suteikta 112951,81 eurų paskola. 2009-07-17 pasirašytas susitarimas prie kredito sutarties, ko pasekmėje padidinta paskola 1134,35 eurais, bei 2010-08-25 pasirašytas susitarimas dėl papildomai suteikiamos 1857,62 eurų sumos. Ieškovė 2011-03-22 kreipėsi į kreditorių prašydama peržiūrėti kredito sutartį, siekiant rasti sutarimą nenutraukti sutarties ir vykdyti mokėjimus pagal galimybes. Tačiau 2011-08-24 ieškovai gavo pranešimą iš kreditoriaus, jog nutraukiama kredito sutartis dėl netinkamo jos vykdymo. Kreditorius pradėjo priverstinį skolos išieškojimą. Ieškovai mano, jog vienašališkas kredito sutarties nutraukimas yra neteisėtas, nes kreditorius piktnaudžiavo savo stipresnės šalies padėtimi, privertė ieškovus sudaryti nenaudingus sandorius.
Atsiliepimas
Atsakovas AB DNB bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko. Motyvavo tuo, jog tarp ieškovų ir atsakovo sudaryta 2007-06-14 kreditavimo sutartis, kuri ieškovų prašymų pagrindu keista papildomais susitarimais. Ieškovai netinkamai vykdė kreditorinius įsipareigojimus, tai yra nemokėjo laiku kredito įmokų ir palūkanų, todėl buvo sudaryti papildomi susitarimai, paskutiniuoju susitarimu susitarta padidinti kredito sumą ir ieškovams atidėti dalies kredito įmokų mokėjimo terminą iki 2011-03-26. Ieškovai nuo 2011-06-29 nevykdė ir papildomų susitarimo įsipareigojimų, todėl kreditorius 2011-07-29, 2011-08-24 pranešimais apie sutarties nevykdymą įspėjo skolininkus. 2011-08-24 pranešimu kreditorius informavo, jog kredito sutartis bus nutraukta vienašališkai, jei nuo pranešimo dienos per 30 dienų nebus sumokėtas įsiskolinimas. Ieškovei nesumokėjus įsiskolinimo, kredito sutartis 2007-06-14 nutraukta vienašališkai. 2011-10-27 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto.
Trečiasis asmuo D. Ž. – K. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais sutiko.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė I. B., jos ir ieškovo M. B. atstovas advokatas Eligijus Karbauskis prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad atsakovas pažeidė esmines sutarties sąlygas, tai yra nežinant ieškovams, pakeitė kredito mokėjimo būdą, ko pasekoje sudarytos nepalankios ieškovams sąlygos grąžinti kreditą esant sunkiai ieškovų finansinei padėčiai
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai nurodė, jog kredito sutartis buvo keičiama tik esant ieškovų prašymui. Pažymėjo, jog ieškovai sutiko su pakeistomis kredito sutarties sąlygimis, jų neginčijo ir mokėjo tam tikrą laiką įmokas. Kreditorius bendradarbiavo su ieškovais, siekė, jog ieškovai išmokėtų suteiktą kreditą, sudarė sąlygas tam tikrą laiką nemokėti palūkanų, tačiau ieškovai nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir ieškovams nemokant jokių įmokų apie dešimt mėnesių, kreditorius sutartį nutraukė vienašališkai.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškinys netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovų ir atsakovo buvo pasirašyta 2007-06-14 būsto kreditavimo sutartis Nr. 2300-2007-19787, kurios pagrindu ieškovams suteikta 112951,81 eurų paskola, įkeistas perkamas nekilnojamasis turtas (I tomas, 10-18 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad kredito gavėjas (ieškovai) prašė pakeisti sutarties sąlygas, nes pablogėjo jų finansinė būklė ir gali mokėti tik 200,00 Lt įmoką. Teismui pateiktas AB DNB banko 2009-07-07 sprendimas, kuriame matyti, kad svarstyta pakeisti mokėjimo metodą iš anuiteto į linijinį ir padidinti turimo kredito sumą (II tomas, 199 b.l.)., tuo pagrindu 2009-07-17 sudarytas papildomas susitarimas Nr. 2300-2007-19787/1 prie 2007-06-14 Būsto kreditavimo sutarties Nr. 2300-2007-1978/1 (I tomas, 19-23, 56 b.l.). Ieškovės 2010-05-17 prašymu, kuriuo prašyta kreditoriaus leisti palūkanas pradėti mokėti po 6 mėnesių bei dar kartą atidėti paskolos mokėjimą vieneriems metams, 2010-08-25 sudarytas dar vienas papildomas susitarimas Nr. 2300-2007-19787/2 prie 2007-06-14 Būsto kreditavimo sutarties Nr. 2300-2007-1978/1, kuriuo susitarta padidinti kredito sutartį, pakeisti tarpinius kredito grąžinimo terminus ir sumas, atidedant negrąžintos kredito dalies mokėjimus ir kreditą pradedant grąžinti nuo 2011-03-26 (I tomas, 24-28, 57 b.l., II tomas, 200 b.l.). 2011-03-22 ieškovė I. B. kreipėsi į kreditorių prašydama peržiūrėti kredito sutartį, jos nenutraukti, leisti mokėti kreditą pagal galimybes. Užtikrino, jog mokėjimai bus vykdomi (I tomas, 30, 67 b.l.). 2011-04-05 kreditorius informavo ieškovę, jog yra galimybė peržiūrėti kredito sutartį, tačiau ieškovė turi pateikti dokumentus, patvirtinančius nuolatinių pajamų gavimą bei finansinių įsipareigojimų sutartis (I tomas, 68 b.l.). Kreditorius (atsakovas) 2011-08-24 įspėjo ieškovus apie netinkamą sutarties vykdymą, paaiškino, jog nepašalinus pažeidimų, sutartis bus nutraukta ir skola bus išieškoma priverstinai, be to, kvietė pasinaudoti paskutine galimybe sumokėti skolą ir tokiu būdu tęsti skolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą pagal galiojantį grafiką; pranešimas įteiktas asmeniškai (I tomas, 29, 65-66 b.l.). 2011-10-27 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto (I tomas, 37-40, 69-72 b.l.). Ieškovai kreditoriui skolingi 122513,32 eurų (I tomas, 58-64 b.l.). Teismui pateikti ieškovės I. B. sąskaitos išrašai, iš kurio matyti, kaip buvo vykdomi kreditoriniai įsipareigojimai (I tomas, 102-111, 132-137, 150-176, 182-208 b.l.). Ieškovai teismui pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius sunkią jų turtinę padėtį (I tomas, 31-36, 92-94, 122-131, II tomas, 38-40 b.l.). Ieškovai pateikė ataskaitą, kurioje nagrinėtos ieškovės pateiktos dokumentų kopijos, susijusios kreditavimo sutartimi bei pateiktas 2011-02-17 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas dėl kreditavimo sutarties (II tomas, 48-57 b.l.). Ieškovė pateikė preliminarų skaičiavimą, kuriame nurodyta, jog jei kreditavimo sutarties banko marža nebūtų keista papildomais susitarimais ir liktų 1,03 procentų banko marža( II tomas, 78-79 b.l., II tomas, 192-195 b.l.0.). Teismui pateikti kredito grąžinimo grafikai (II tomas, 95-102 b.l.).
Šiuo atveju kilo ginčas dėl 2007-06-14 būsto kreditavimo sutarties Nr. 2300-2007-19787 neteisėto nutraukimo. Ieškovų nuomone, vienašališkas Kredito sutarties nutraukimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes ieškovams negalint vykdyti priimtų įsipareigojimų, vietoj kooperavimosi ir bendradarbiavimo, atsakovas vienašališkai ją nutraukė. Atsakovas teigia, jog sutartį su ieškovais nutraukė teisėtai ir pagrįstai, būtent dėl to, kad kredito gavėjai sistemingai iš esmės pažeidinėjo Kreditavimo sutartį - nemokėjo pagal sutartį numatytų kredito, palūkanų įmokų.
Bendrieji civilinių sutarčių nutraukimo pagrindai yra nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.217 straipsnyje. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje yra pabrėžiama, kad įstatymų leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: esant esminiam sutarties pažeidimu, kuris nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes; jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu (t.y. jeigu pats sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (Lietuvos Respublikos CK 6.209 str., CK 6.217 str. 3 d.); Lietuvos Respublikos CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t.y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus.
Lietuvos Respublikos CK 6.218 straipsnio 1 dalis numato, kad nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą, apie sutarties nutraukimą kitai šaliai pranešant per sutartyje nustatytą terminą, o jei toks terminas nenurodytas - prieš trisdešimt dienų. Lietuvos Respublikos CK 6.217 straipsnio 3 dalis numato, kad kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą. Tuo atveju, jei skolininkas sistemingai nevykdo kreditavimo sutarties ir nemoka kredito įstaigai kreditavimo sutartimi numatytų įmokų, bankas turi teisę nutraukti sutartį, nes finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę. Sistemingas prievoles pažeidžiantis skolininkų elgesys duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).
Pagal 2007-06-14 būsto kreditavimo sutarties Nr. 2300-2007-19787 bendrosios dalies 46.1 p., įmokų bankui nemokėjimas yra esminis Kreditavimo sutarties pažeidimas. Atsakovas 201107-29 pranešimu įspėjo ieškovus apie susidariusį įsiskolinimą, 2011-08-24 įspėjo ieškovus apie netinkamą sutarties vykdymą, paaiškino, jog nepašalinus pažeidimų, sutartis bus nutraukta ir skola bus išieškoma priverstinai, be to, kvietė pasinaudoti paskutine galimybe sumokėti skolą ir tokiu būdu tęsti skolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą pagal galiojantį grafiką; pranešimas įteiktas asmeniškai (I tomas, 29, 65-66 b.l.).
Lietuvos Respublikos CK 6.874 straipsnio 2 dalies ir 6.881 straipsnio 2 dalies normos, suteikiančios paskolos davėjui teisę nutraukti paskolos (kredito) sutartį ir pareikalauti grąžinti visą negrąžintą paskolos (kredito) dalį prieš terminą, kai laiku negrąžinama eilinė paskolos (kredito) dalis, yra specialiosios normos bendrųjų normų, reglamentuojančių sutarties nutraukimą, atžvilgiu. Pažeidimai, kai kredito gavėjas sutartimi nustatytais terminais negrąžina net dalies suteikto kredito bei visiškai nemoka palūkanų ir pažeidimas tęsiasi ilgą laiką, pagrįstai pripažintini esminiais, o ne formaliais (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-12-14 nutartyje Nr. 2A-521/2011, 2012-01-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-63/2012).
Šiuo atveju, iš kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo ataskaitų matyti, jog laikotarpiu nuo kredito gavimo iki 2011-06-29, ieškovai vėluodavo mokėti įmokas. Atsakovas ragino ieškovus sumokėti skolas, tačiau ieškovams nemokant devynis mėnesius iš eilės įmokų, buvo nutarta vienašališkai nutraukti kredito sutartį prieš tai įspėjant ieškovus apie sutarties nutraukimą.
Ieškovų manymu, atsakovas kreditavimo sutartį vienašališkai nutraukė nesąžiningai ir nepagrįstai ir teigia, jog atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos CK 6.200 straipsnyje įtvirtintą bendradarbiavimo pareigą ir gina tik savo interesus. Nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas jo kaltei konstatuoti, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir skolininko negalėjimo įvykdyti prievolės egzistuoja priežastinis ryšys, t.y. kreditoriaus nepakankamas bendradarbiavimas lemia skolininko negalėjimą vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008). Šiuo atveju ieškovai pripažįsta, kad Kreditavimo sutartį pažeidė dėl finansinių sunkumų. Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad kreditorius (atsakovas) nebendradarbiavo su skolininkais (ieškovais), kad yra priežastinis ryšys tarp kreditoriaus veiksmų (neveikimo) ir skolininkų negalėjimo įvykdyti prievolės. Keisti sutarties sąlygas, atidėti kredito grąžinimo terminus, darant skolininkams išlygas yra kreditoriaus teisė, tačiau jokiu būdu ne pareiga. Ieškinyje bandoma įrodyti priešingai. Svarstyti skolininkų pasiūlymus ir konstruktyviai bendradarbiauti yra galimybė tik tada, kai pradedama mokėti skola, sugebama iš pajamų mokėti palūkanas ir grąžinti paskolą bei stengiamasi tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Faktinės bylos aplinkybės rodo, kad ieškovai nesiėmė aktyvių veiksmų bendradarbiauti su kreditoriumi, jie ginčyti sutarties nutraukimą pradėjo tik kreditoriui kreipusis dėl priverstinio skolos išieškojimo. Taigi, ieškovai nesutinka su kreditavimo sutarties vienašaliu nutraukimu, yra pasiryžę išsaugoti kreditavimo sutartį ir ateityje vykdyti visus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Byloje nėra pateiktų rašytinių įrodymų, jog ieškovai galės ateityje tinkamai vykdyti kreditorinius įsipareigojimus, o pateikti rašytiniai įrodymai dėl gaunamų pajamų, tik įrodo, kad ieškovų pajamos nėra pakankamos bei finansinė padėtis nėra stabili (I tomas, 31-36, 92-94, 122-131, II tomas, 38-40 b.l.).
Kreditorius atsižvelgdamas į tai, jog ieškovai vėluodavo atlikti mokėjimus ir atsižvelgdamas į ieškovų rašytinius prašymus, 2009-07-17 sudarė papildomą susitarimą, kuriame numatyta ir sąlyga dėl dalies kredito įmokų atidėjimo tam tikram laikotarpiui (I tomas, 19-23, 56 b.l.), 2010-08-25 sudarytas dar vienas papildomas susitarimas Nr. 2300-2007-19787/2 prie 2007-06-14 Būsto kreditavimo sutarties Nr. 2300-2007-1978/1, kuriuo susitarta padidinti kredito sutartį, pakeisti tarpinius kredito grąžinimo terminus ir sumas, atidedant negrąžintos kredito dalies mokėjimus ir kreditą pradedant grąžinti nuo 2011-03-26 (I tomas, 24-28, 57 b.l.). Taip pat 2011-03-22 ieškovė I. B. kreipėsi į kreditorių prašydama peržiūrėti kredito sutartį, jos nenutraukti, leisti mokėti kreditą pagal galimybes. Užtikrino, jog mokėjimai bus vykdomi (I tomas, 30, 67 b.l.). 2011-04-05 kreditorius informavo ieškovę, jog yra galimybė peržiūrėti kredito sutartį, tačiau ieškovė turi pateikti dokumentus, patvirtinančius nuolatinių pajamų gavimą bei finansinių įsipareigojimų sutartis (I tomas, 68 b.l.). Byloje nėra duomenų, jog ieškovai būtų pateikę atsakovo prašomus dokumentus. 2011-08-24 įspėjo ieškovus apie netinkamą sutarties vykdymą, paaiškino, jog nepašalinus pažeidimų, sutartis bus nutraukta ir skola bus išieškoma priverstinai, be to, kvietė pasinaudoti paskutine galimybe sumokėti skolą ir tokiu būdu tęsti skolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą pagal galiojantį grafiką; pranešimas įteiktas asmeniškai (I tomas, 29, 65-66 b.l.).
Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reguliavimo būdas Civiliniame kodekse patvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo įtvirtinimą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę. Vienas sutarties išsaugojimų būdų yra sutarties pakeitimas, kurio bendrosios nuostatos reglamentuojamos CK 6.223 straipsnyje. Sutartis gali būti keičiama šalių susitarimu arba vienos šalies prašymu teismine tvarka. Kai šalys savo susitarimu (gera valia) nesusitaria dėl esamos sudarytos sutarties pakeitimo, suinteresuota sutarties pakeitimu šalis turi teisę, jos manymu, ginčijamos sutarties sąlygų pažeidžiamas savo teises ginti pateikdama ieškinį teisme ir prašydama pakeisti susiformavusį teisinį santykį (CK 1.138 str. 5 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012). Ieškovai mano, jog atsakovas piktnaudžiavo savo stipresnės šalies padėtimi sutartiniuose teisiniuose santykiuose, grasindamas panaudoti ekonominio spaudimo priemones prieš ieškovus, privertė sudaryti ekonomiškai nenaudingus papildomus sandorius. Teismas mano, jog ieškovai turėjo teisę ginčyti papildomus susitarimus, nesutikti su sutarties sąlygų keitimu, jeigu manė, kad yra pažeidžiami jų interesai, tačiau akivaizdu tai, kad papildomi susitarimai sudaryti ieškovų prašymu ir pasirašyti ieškovų laisva valia bei pradėti vykdyti. Papildomuose susitarimuose sutartą kredito sumą ieškovai gavo, atsižvelgiant į tai, padidėjo už paimtą kreditą mokamos palūkanos, tiek pagrindinėje sutartyje, tiek jos pakeitimuose ieškovai aiškiai prisiėmė palūkanų padidėjimo riziką. Pažymėtina, jog kredito grąžinimo terminas nekeistas, tačiau tarp šalių susitarta keisti tarpinius grąžinimo terminus ir sumas, numatant tai kredito grąžinimo grafike. Ieškovai teismo posėdžio metu nurodė, jog kreditorius yra pakeitęs kredito grąžinimo būdą, tačiau apie tai ieškovai nebuvo ir nėra informuoti. Teismo nuomone, tokie teiginiai vertintini kritiškai, kadangi iš kredito grąžinimo grafikų matyti kredito dalies grąžinimo suma ir grafikai yra asmeniškai pasirašyti ieškovų, interneto svetainės, skirtame ieškovams, puslapyje aiškiai matyti, koks kredito gražinimo būdas taikomas, todėl manytina, jog ieškovams apie kredito grąžinimo tvarką ir terminus informacijos netrūko (II tomas, 96-102 b.l.). Atkreiptinas ieškovų dėmesys į tai, kad kiekvienas asmuo prisiimdamas įsipareigojimus, privalo įvertinti galimą finansinę riziką, todėl teismas mano, jog ieškovai neįvertino tuometinės situacijos ir prisiėmė tokį įsipareigojimų dydį, kas vertintina kaip neapdairaus elgesio rezultatas.
Kita vertus, ieškovai dėl ginčytinų sutarties sąlygų pakeitimo turėjo teisę kreiptis į teismą. Teismų praktikoje – prioritetas yra teiktinas sutarties vykdymui, o ne jos nutraukimui. Pagal CK 6.204 straipsnio 3 dalies nuostatą, kai sutarties vykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį, prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą.
Ieškovai negalėdami įvykdyti kreditorinių įsipareigojimų kreipėsi į banką dėl sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau savo įsipareigojimų pagal sutartį ir papildomus susitarimus visiškai nevykdė ir apskritai nustojo mokėti kreditą ir palūkanas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, t.y. faktiškai vienašališkai sustabdė sutarties vykdymą.
Ieškovai neneigia savo prievolės atsakovui ir pripažįsta, kad nevykdė kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų taip, kaip nustatyta sutartimi. Taigi, ieškinyje ir teismo posėdžio metu pripažįstama, kad ieškovai pažeidė Kreditavimo sutartį (Lietuvos Respublikos CK 6.63 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CK 6.59 str. draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar keisti jos sąlygas.
Vertinant kredito sutarties nutraukimo teisėtumą, pažymėtina tai, jog byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas tinkamai ir ne kartą informavo ieškovus apie sutarties netinkamą vykdymą ir galimą nutraukimą. Ieškovai skolos nepadengė ir po sutarties nutraukimo, todėl negali būti suteiktas prioritetas sutartinių santykių išsaugojimui, nes ieškovų padaryti pažeidimai iš esmės pažeidė banko kaip sutarties šalies ir kredito įstaigos teises ir teisėtus lūkesčius. Taigi pripažinus kreditavimo sutarties nutraukimą negaliojančiu, t.y., atkūrus šalių sutartinius santykius, atsakovas patirtų didesnių nuostolių, nei patiria iki šiol.
Atsižvelgiant į teisinę reglamentaciją, įvertinus rašytinius įrodymus bei teismo posėdžio metu duotus šalių parodymus, pripažįstama, jog nėra pagrindo tenkinti ieškinį.
Iš ieškovų priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 3630,00 Lt už advokato paslaugas (III tomas, 3-4 b.l.) (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).
Iš ieškovų priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei – 138,26 Lt (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, CK 6.66 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti solidariai iš ieškovų I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) sen., Klaipėdos r. 3630,00 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui AB DNB bankui, į.k. 112029270, J. Basanavičiaus g.26, LT-03601 Vilnius, a.s. LT59 4010 0495 0004 7594.
Priteisti iš ieškovų I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po 69,13 Lt (šešiasdešimt devynis litus ir 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitus apie sumokėtas išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.