Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. M. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto palikimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys P. M., L. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys iš esmės neprieštarauja pareiškėjo prašymui.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti pareiškime nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad jis žinojo, jog motina jam testamentu paliko žemės sklypus, tačiau pats nėra teisininkas, todėl nežinojo, kad į notarą reikia kreiptis per trijų mėnesių terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

2021 m. rugsėjo 5 d. mirė pareiškėjo T. M. motina M. M.. Po M. M. mirties liko gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypai esantys (duomenys neskelbtini).

M. M. 2014 m. lapkričio 21 d. sudarė testamentą pagal kurį pareiškėjui T. M. paliko

visą žemės sklypo plotą: 2,1500 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 1895/2370 dalį, kas sudaro 0,4750 ha miško ploto ir 1,4200 ha žemės ūkio naudmenų ir kitos žemes iš bendro žemės sklypo ploto: 2,3700 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. 75/7834, esančio (duomenys neskelbtini).

Testamentų registre yra duomenys apie M. M. 2014 m. lapkričio 21 d. sudarytą testamentą, tačiau nėra duomenų apie jos palikimo priėmimą ar kitus su palikimu susijusius faktus.

2022 m. birželio 21 d. nutarimu Skuodo rajono notarų biuro notarė V. Ž. atsisakė pagal pareiškėjo T. M. prašymą užvesti paveldėjimo bylą po jo motinos M. M. mirties, nes praleistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas palikimo priėmimo terminas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis).

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Pagal šio straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalį šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas.

Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, pripažintina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).

Pareiškėjas T. M. nurodė, kad priežastis dėl kurios jis praleido įstatymo nustatytą terminą motinos palikimui priimti yra ta, kad jis nėra teisininkas ir nežinojo, jog palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016).

Pareiškėjo motina M. M. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas T. M. nurodė, kad žinojo apie motinos testamentą, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi tik 2022 m. birželio 21 d., t. y. praėjus daugiau kaip devyniems mėnesiams nuo palikimo atsiradimo. Dėl to teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodoma palikimo priėmimo termino praleidimo priežastis nelaikytina svarbia.

Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra svarbi ta aplinkybė, kad pareiškėjo motina M. M. sudarydama testamentą išreiškė savo valią, kad jai priklausančio turto dalis po jos mirties atitektų būtent jos sūnui pareiškėjui T. M..

Testamento esmė yra suteikti palikėjui laisvę laisvai nuspręsti dėl jo turto likimo po jo mirties. Kasacinio teismo praktikoje paveldėjimo pagal testamentą bylose itin akcentuojamas testatoriaus valios gerbtinumas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2009).

Teismo vertinimu, kadangi testatorė M. M. jai priklausantį turtą paskirstė laisva savo valia, ši jos valia negali būti paneigta vien dėl to, kad pareiškėjas T. M. praleido terminą palikimui priimti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Kaip pirmiau minėta byloje nėra duomenų apie tai, kad kiti paveldėtojai būtų priėmę M. M. palikimą, šios bylos suinteresuoti asmenys taip pat iš esmės neprieštarauja pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad be žemės ūkio paskirties žemės sklypų, pareiškėjas siekia paveldėti ir kitą savo mamos nekilnojamąjį turtą (kitos paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei gyvenamąjį namą ir kitus pastatus, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)), todėl mano, jog į šią bylą suinteresuotu asmeniu turėtų būti įtraukta ir valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas su šiuo argumentu nesutinka, kadangi iš M. M. testamento matyti, kad suinteresuoto asmens atsiliepime paminėtas turtas paliktas ne pareiškėjui T. M., o jo broliui P. M., kurio ir gyvenamoji vieta testamente nurodyta (duomenys neskelbtini).

Apibendrinant nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašymas yra tenkintinas, jam atnaujintinas praleistas įstatymo nustatytas palikimo priėmimo terminas jo motinos M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjui T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą, jo motinos M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.