Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-12-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2701-1170/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-12-27
Bylos Nr.
1-2701-1170/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34490-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Kaltinamasis
R. K.
Kategorijos
  • 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-2701-1170/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34490-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant Laurai Baziukevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Mantui Januškevičiui,kaltinamajai R. K.,laiduotojai K. K.-T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – ji, 2022 m. rugsėjo 9 d., apie 00.40 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,LEXUS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,81 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamąja apklausta R. K. parodė, kad jaučia labai didelę gėdą dėl šio įvykio. Paskutiniu metu patyrė didelius išgyvenimus, netektį šeimoje. Įvykio vakarą išgėrė alaus, galvojo, kad jausis geriau. Atsisėdo į automobilį paklausyti muzikos, automobilis stovėjo stovėjimo aikštelėje netoli jos namų, paskambino dukra paklausti kur yra. Ji pradėjo važiuoti, draugas buvo nustebęs, klausė ką ji darė. Pažiūrėjusi į automobilio veidrodėlį, pamatė policiją, išsigando ir suprato, kad patikrins blaivumą. Depresija jai pasireiškia rudenį ir pavasarį. Tą vakarą vartojo tamsųjį alų. Jaučia labai didelę gėdą, gailisi. Kaltinamoji detalizavo, kad ji kalba apie 2022 m. rugsėjo 12 d., alkoholį vartojo prekybos centre ,, (duomenys neskelbtini)“, išgėrė keturis bokalus alaus. Ji suprato, kad buvo išgėrusi ir negali vairuoti, nesiruošė sėsti už vairo, viskas įvyko spontaniškai, automobilis priklauso jai. Su potencialia laiduotoja K. K. – T. ją sieja labai artimi santykiai. Dažnai bendrauja. Pastarosios reakcija buvo neigiama, buvo nustebusi, nes pažįsta ją ir tokio poelgio nesitikėjo, pasmerkė jos poelgį. Labai brangina santykius su K. K.-T., jos yra labai artimos. Jos manymu, ji galės daryti jai gerą įtaką. Kaltinamoji kartu nurodė, kad jos mėnesinės pajamos siekia iki 600 Eur, taip pat mokami alimentai. Dėl transporto priemonės, kurią vairavo būdama neblaivi, nurodė, kad turi vieną automobilį, naudoja jį kelionėms į darbą, vaiko poreikiams. Serga (duomenys neskelbtini), tačiau apie tai jokių medicininių įrašų nėra, nes į gydytojus nesikreipė. Šiuo metu teisė vairuoti sustabdyta, vaikšto pėsčiomis (b. l. 131-132).

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja apklausta K. K.-T. parodė, kad jai yra žinomos šio įvykio aplinkybės. R. K. sėdo prie vairo neblaivi, jai paskambino dukra, todėl R. K. išsigando ir bėgo į automobilį, ji buvo šoko būsenoje. Apie tai, kad R. K. vairavo neblaivi, jai pranešė jos dukra. Ji nesitikėjo tokio jos poelgio, kadangi pastaroji anksčiau niekada to nebuvo dariusi, įprastai alkoholio nevartoja. Kaltinamoji labai gailisi dėl šio įvykio, kaltina save. K. K. – T. sužinojusi apie šį įvykį, ilgai negalėjo tuo patikėti, manė, kad ji taip pasielgė susijaudinusi dėl dukros skambučio. Ji pateikė prašymą būti laiduotoja, kadangi gali paveikti kaltinamąją teigiamai, jos pasitiki viena kita, bendrauja artimai, dažnai padeda viena kitai, leidžia laiką kartu. Ji anksčiau nebuvo teista, yra bausta administracine tvarka, bauda sumokėtos. Šiuo metu nedirba - auginu vaikus. Kaltinamosios poelgį tiek ji pati, tiek kaltinamoji vertina neigiamai, nesitikėjo, kad gali taip atsitikti. Kaltinamoji taip pasielgė būdama šoko būsenoje, niekada anksčiau nėra taip dariusi, visuomet vairuoja atsakingai (b. l. 164-166).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje kaltinamoji, davusi parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Prokuroras taip pat sutiko su tokia baudžiamojo proceso eiga.

Atsižvelgiant į kaltinamajai inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamosios poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios parodymų, jos kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta R. K. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 rugsėjo 9 d., apie 24.00 val. buvo prekybos centre ,, (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Kavinėje dviese su A. išgėrė keturis bokalus alaus, tačiau buvo nevalgiusi ir streso būsenoje. Jai paskambino dukra, todėl ji nusprendė iš kavinės važiuoti pas pastarąją. Kodėl taip pasielgė, paaiškinti negali, nes tai yra nepateisinama. Kartu su A. įsėdo į automobilį, pavažiavo gal porą metrų, kai juos sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai patikrino jos neblaivumą. Ji neneigė vairavusi, neneigė, kad yra išgėrusi, nesipriešino, gavo šaukimą atvykti į policijos komisariatą. Automobilis ,,Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jai. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašyta, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydyta. Niekada neturėjo reikalų su policija, labai gailisi dėl savo elgesio (b. l. 96-99).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. S. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 9 d., jis su pažįstamu buvo prekybos centre ,, (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 00.00 val., pasibaigus kavinės darbo laikui, jie išėjo, išsikvietė taksi ir kol laukė pastarojo atvykstant, pastebėjo išeinančią moterį šviesiais plaukais, kuri buvo su vyriškiu. Dar būnant kavinėje jis šią moterį buvo pastebėjęs vartojant alkoholinį gėrimą, o būtent – ,,Grinbergen“ alų, tačiau vėliau pamatė kaip minėta moteris sėdasi už automobilio ,,LEXUS“ vairo, todėl jis iš karto paskambino į policiją ir pranešė, kad, jo manymu, neblaivi moteris sėdasi už automobilio vairo. Kurį laiką pasėdėjusi už vairo moteris pagarsino automobilyje muziką ir išlipusi iš automobilio pradėjo šokti. Pačio vairavimo fakto jis nematė, nes kol vyko šokiai, atvažiavo jų taksi automobilis ir jie išvažiavo (b. l. 25-27).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. Z. (A. Z.) parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigose. Pagal iš anksto patvirtintą darbo grafiką nuo 2022 m. rugsėjo 8 d., 18.00 val. iki 2022 m. rugsėjo 9 d., 06.00 val. dirbo ekipaže V1756. Apie 00.11 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), automobilyje ,,Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sėdinti vairuotoja galimai važiuos. Pranešėjas matė, kaip minėta vairuotoja prieš tai išgėrė du bokalus alaus. Sustabdžius automobilį paaiškėjo, kad prie vairo sėdėjo R. K., kuri akivaizdžiai buvo neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. R. K. paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš valandą, bet tik vieną alaus bokalą. Patikrinus blaivumą, pirmu putimu, apie 00.57 val. buvo nustatytas 2,81 prom. girtumas. Antru putimu, apie 01.17 val. buvo nustatytas 3,10 prom. girtumas. R. K. įteiktas šaukimas 2022 m. rugsėjo 9 d., apie 13.00 val., atvykti į 5-ąjį policijos komisariatą. Automobilis ,,Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvežtas į saugomą aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 29-32).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. S. (A. S.) parodė, kad su R. K. yra draugai, tačiau bendro ūkio kartu neveda. 2022 m. rugsėjo 9 d. buvo kartu su R. apie 24.00 val. išėjo iš kavinės ,, (duomenys neskelbtini)“, esančios prekybos centre ,, (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) ir nusprendė važiuoti, kadangi R. paskambino duktė. Įsėdus į automobilį ,,LEXUS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso jo draugei ir pavažiavus porą metrų, juos sustabdė policijos pareigūnai. R. K. pareigūnams nesipriešino, neneigė vairavusi. Kodėl jie kartu sėdo į tą automobilį ir ji vairavo, jis nežino, viskas įvyko spontaniškai, jie net neišvažiavo į pagrindinį kelią. Jis žino, kad jo draugė R. dėl šio įvykio labai gailisi, pergyvena, ji niekada nėra vairavusi išgėrusi (b. l. 35-37).

BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0122000540142) duomenyse nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 9 d., 00.11 val. buvo registruotas pranešimas. Pranešėjas R. S. pranešė, kad neblaivi vairuotoja žada vairuoti automobilį ,,LEXUS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pranešėjas matė, kaip pastaroji išgėrė du bokalus ,,Grinbergen“ alaus (b. l. 17–21).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio A. Z. 2022 m. rugsėjo 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 9 d., apie 00.40 val., patruliuojant kartu su vyr. patrule E. J., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), tamsios spalvos automobiliu „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivi vairuotoja žada važiuoti. Pranešėjas matė kaip pastaroji išgėrė du bokalus „Grinbergen“ alaus. Atvykus nurodytu adresu buvo pastebėtas ir sustabdytas automobilis „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Priėjus, prie vairo sėdėjo R. K., kuri akivaizdžiai buvo neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. R. K. paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš valandą, bet tik vieną alaus bokalą. Patikrinus blaivumą, pirmu putimu, apie 00.57 val. buvo nustatytas 2,81 prom. girtumas. Antru putimu, apie 01.17 val. buvo nustatytas 3,10 prom. girtumas. R. K. įteiktas šaukimas 2022 m. rugsėjo 9 d., apie 13.00 val. atvykti į 5-ąjį policijos komisariatą. Automobilis „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje. Įvykio vietoje buvo A. S., R. K. draugas, kuris pažadėjo palydėti pastarąją saugiai iki namų (b. l. 22).

„Body“ kamerų vaizdo įrašų 2022 m. rugsėjo 14 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimos dvidešimt trys laikmenos per „Windows Media Player“ leistuvą. Apžiūrimas vaizdo įrašas „2022_0909_004922_010“. Kairėje pusėje matoma data 2022 m. rugsėjo 9 d. ir laikas 00.49 val. Pareigūnas prie automobilio, prisistato, automobilyje sėdi už vairo moteris, keleivio pusėje vyras. Paklausia ar vartojo alkoholį, moteris atsako, kad vieną „bokaliuką“ alaus. Pareigūnas pasiteirauja ar turi moteris vairuotojo pažymėjimą, keleivio pusėje sėdintis vyras pasako, kad seniai ji yra pametusi pažymėjimą, jo neturi. Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas „2022_0909_004922_012“. Moteris bando vėl pūsti kelis kartus, pavyksta, nustatomas 2,81 promilių neblaivumas. Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas „2022_0909_004922_014“. Pareigūnas klausia prieš kiek laiko moteris vartojo alkoholį, moteris atsako, kad dabar. Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas „2022_0909_004922_018“. Pareigūnas ateina prie moters tikrinti blaivumą antrą kartą, moteris pradeda verkti, kad nereikia antro karto, nes ji yra kalta ir žino. Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas „2022_0909_004922_019“. Pareigūnas įkalbinėja pasitikrinti blaivumą antrą kartą, nustatomas 3,10 promilių neblaivumas. Prašomas tralas nuvežti automobilį. Atliekamas blaivumo nustatymo testas. Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas „2022_0909_004922_022“. Pareigūnas klausia vyro kas jis yra moteriai, atsako, kad draugas, jie susitiko po penkiolikos metų „(duomenys neskelbtini)“, po du bokalus išgėrė, kavinė užsidarinėjo ir jie namo. Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas „2022_0909_004922_023“. Pareigūnas klausia vyro ar ją palydės iki namų, nes pristatys moterį į areštinę, vyras pasako, kad palydės iki namų, pareigūnas praneša, kad bus įteiktas šaukimas į policijos komisariatą (b. l. 67-70).

Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašo 2022 m. rugsėjo 9 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima viena laikmena per „Windows Media Player“ leistuvą t. y. garso įrašas „BPC skambu io ra as (ID 92056312226, skambu io prad ia 2022-09-09 00 08 15)“ gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Bendrojo pagalbos centro operatorė (toliau – ir O) - 112 Pranešėjas (toliau – ir P) - labas vakaras. O - labas vakaras. P - čia matau viena išėjusi iš kavinės girta moteris nori vairuoti. O - (duomenys neskelbtini)?, gatvė kokia? P - prie „(duomenys neskelbtini)“. O – „(duomenys neskelbtini)“?, ten kur „Iki“? P - kur „Iki“, jo. (duomenys neskelbtini) O – J., Z., T. (duomenys neskelbtini), automobilio markė? P – „Lexusas 400“ gal H. O - spalva? P - juoda, pilka, ten žinot dabar patamsyje. O - tamsi. P - čia dabar „bušavoja“. O - neblaivi sakot? P - jo, mes kartu sėdėjom kavinėje ir du „Grinbergeno“ išgėrė, nežinau ar buvo prieš tai kažką išgėrusi ar ne. O - jūs ją vis dar matote, ji jau sėdasi į automobilį? P - ji išėjo, kol kas šoka. O - šoka dar ji, ane. P - ji norėjo vairuoti, bet aš manau, kad ji sės ir vairuos. O - sakykite, prašau, norite prisistatyti ar ne? P - galiu prisistatyti. O - taip. P - R. S.. O - jeigu jūs pamatysite, kad ponia nori sėsti už vairo, iš karto mums skambinkite, gerai? P - gerai. O - gerai, perduosiu pareigūnams (b. l. 71-73).

Iš 2022 m. rugsėjo 9 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad iš karto po įvykio buvo apžiūrėtas automobilis „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio savininkė R. K.. Automobilio apgadinimų nenustatyta (b. l. 38-47).

2022 m. rugsėjo 9 d. neblaivumo nustatymo akte nustatyti R. K. neblaivumo požymiai, t. y. iš burnos sklido alkoholio kvapas, jos elgsena buvo neadekvati, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Tikrinant blaivumą R. K. apie 00.57 val. nustatytas 2,81 prom. girtumas. Antru putimu apie 01.17 val. nustatytas 3,10 prom. girtumas (b. l. 48).

„Drager Alcotest 7510 Nr. ARKL-0695“ duomenimis R. K., 2022 m. rugsėjo 9 d., 00.57 val. nustatytos 2,81 % promilės, o antro tikrinimo metu - 01.17 val. nustatytos 3,10 % promilės (b. l. 49-50).

Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2022 m. birželio 17 d. patikros sertifikato Nr. 1713019 matyti, kad alkotesterio „Drager Alcotest 7510 Nr. ARKL-0695“ patikros sertifikatas galioja iki 2022 m. gruodžio 17 d. (b. l. 51).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų išrašo matyti, kad automobilio „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytoja - savininkė – R. K. (b. l. 53).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų išrašo matyti, kad 2022 metų rugsėjo mėnesį automobilio „Lexus“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM – 5 490 Eur (b. l. 54).

Administracinių nusižengimų registro 2022 m. rugsėjo 19 d. išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus nurodyta, kad K. K. – T. 2021 m. gruodžio 21 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 2 dalyje, paskirta 15 Eur bauda, kuri sumokėta 2022 m. sausio 13 d. (b. l. 134).

Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. rugsėjo 20 d. pažymoje Nr. 14R-31966 nurodyta, kad K. K. – T. yra neteista (b. l. 137).

Grožio salono „Lotus“ 2022 m. rugsėjo 29 d. R. K. charakteristikoje nurodyta, kad R. K. (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2018 m. vasario 2 d. Visą darbo laikotarpį ji pasižymėjo kaip atsakinga darbuotoja, kurią labai vertina (duomenys neskelbtini) personalas ir klientai. Iš (duomenys neskelbtini) personalo ir klientų jokių pastabų, nusiskundimų jos atžvilgiu niekada nebuvo gauta. Nusižengimų, susijusių darbo drausmės pažeidimais, R. K. darbo laikotarpiu niekada nėra buvę. Kaip žmogus yra jautrus (duomenys neskelbtini) personalo ir klientų atžvilgiu, nestokoja humoro jausmo, stengiasi išspręsti problemą abiem pusėms priimtinu būdu. R. K. yra kruopšti ir pareiginga darbuotoja, imli įvairioms naujovėms ir pasiūlymams (b. l. 143).

Administracinių nusižengimų registro 2022 m. rugsėjo 19 d. išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus nurodyta, kad R. K. 2021 m. lapkričio 3 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, paskirta 30 Eur dydžio bauda, kuri sumokėta 2022 m. birželio 23 d. (b. l. 144).

Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. rugsėjo 23 d. pažymoje Nr. 14R-32458 nurodyta, kad R. K. yra neteista (b. l. 145).

Nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų ir nuo jų Lietuvoje sumokėto pajamų mokesčio pažymoje Nr. (17.36)RESN-5519 nurodyta, kad R. K. 2021 metais gavo 8 000,00 Eur pajamų, nuo kurių Lietuvoje išskaičiuota 65,00 Eur pajamų mokesčio (b. l. 146).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad R. K. kaltė padarius jai inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Kaltinamoji R. K. savo kaltę pripažino tiek apklausiama teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Pastaroji nurodė, kad jai inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2022 m. rugsėjo 9 d., apie 00.40 val., būdama neblaivi, ties pastatu (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį ,,LEXUS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kaltinamoji viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, kad 2022 rugsėjo 9 d. buvo prekybos centre ,, (duomenys neskelbtini)“ esančioje kavinėje ,, (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje išgėrė keturis bokalus alaus. Jai paskambino dukra, todėl ji nusprendė iš kavinės važiuoti pas pastarąją. Įsėdo į automobilį, pavažiavo gal porą metrų, kai ją sustabdė policijos pareigūnai. Šie kaltinamosios parodymai iš esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Kaltinamąją, vairuojančia automobilį ,,LEXUS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustabdęs ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. Z. nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 9 d., apie 00.11 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), automobilyje ,,Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sėdinti vairuotoja, prieš tai išgėrusi du bokalus alaus, galimai važiuos. Sustabdžius automobilį paaiškėjo, kad prie vairo sėdėjo R. K., kuri akivaizdžiai buvo neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Patikrinus blaivumą pirmu putimu apie 00.57 val. buvo nustatytas 2,81 prom. girtumas. Antru putimu apie 01.17 val. buvo nustatytas 3,10 prom. girtumas. Kaltinamosios R. K. ir policijos pareigūno A. Z. parodymų turinį taip pat patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti bei įvykio vietoje dalyvavę R. S. ir A. S., taip pat ir įvykio vietoje dalyvavusių policijos pareigūnų užfiksuoti vaizdo įrašai (b. l. 25-27, 35-37, 67-70). Galiausiai, kaltinamosios neblaivumo faktą patvirtina ir 2022 m. rugsėjo 9 d. neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad kaltinamajai R. K. 2022 m. rugsėjo 9 d., apie 00.57 val. buvo nustatytas 2,81 promilių neblaivumas (b. l. 48-50). Visi šie anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines R. K. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad R. K. 2022 m. rugsėjo 9 d., apie 00.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, tyčia vairavo automobilį ,,LEXUS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,81 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamosios R. K. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jos kaltė įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Iki bylos išnagrinėjimo teisme pradžios kaltinamoji R. K. ir jos pusseserė K. K.-T. teismui pateikė prašymus dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją pagal laidavimą K. K.-T. atsakomybėn (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamoji R. K. nurodė, kad jos pusseserė galės daryti teigiamą poveikį jai, nes yra artimai prisirišusios viena prie kitos, tarp jų yra tarpusavio supratimas ir glaudus ryšys. Ji nepriekaištingos reputacijos, augina du mažamečius vaikus. Gyvenime pusseserė jai yra autoritetas, daro didelę teigiamą įtaką ir yra pavyzdys. Po įvykio apie susidariusią situaciją ji daug bendravo su K. K.-T., pripažino, kad pasielgė netinkamai ir daugiau taip nesielgs (b. l. 131-132). Teismo posėdžio metu apklausta kaltinamosios pusseserė K. K.-T., prašanti būti kaltinamosios laiduotoja, nurodė, kad su kaltinamąja jas sieja artimi ryšiai, supratimas ir pasitikėjimas. R. K. niekada neatsisako padėti darbuose, daug dėmesio skiria savo vaikui, kurį augina viena. Ji niekada nepiktnaudžiauja alkoholiu, jos padaryta gyvenimo klaida sukrėtė tiek jų šeimą, tiek artimuosius. Po įvykio ji su pastarąja daug bendravo minėta tema. Akivaizdu, kad vien pats baudžiamasis procesas R. K. jau yra pakankama bausmė ir pamoka, todėl, jos manymu, pastaroji daugiau nenusikals. Atsižvelgdama į jų tarpusavio ryšį, nuolatinį bendravimą, ji mano, kad sugebės daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, kad ateityje panašūs atvejai nepasikartotų. Ji yra neteista, šiuo metu bedarbė, nes augina du mažamečius vaikus, turinti išsilavinimą, yra atsakinga moteris (b. l. 164-166).

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K- 274- 693/2018, Nr. 2K-122-699/2018, Nr. 2K-145-895/2018).

Remiantis anksčiau teismo aptartais ir įvertintais įrodymais, nustatyta, kad kaltinamoji R. K. padarė vieną nesunkų, tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalis). Šį nusikaltimą kaltinamoji padarė pirmą kartą – anksčiau pastaroji nėra teista (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu R. K. prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi. Kartu nurodė, kad dėl savo padarytų veiksmų labai išgyvena. Atsiprašė teismo ir proceso dalyvių. Minėtas aplinkybes bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino ir kaltinamosios pusseserė K. K.-T. (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamosios nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo bei jos prisipažinimas dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikytinas pastarosios baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai). Kaltinamoji šiuo metu dirba, darbovietėje charakterizuojama išimtinai teigiamai (b. l. 143), anksčiau bausta administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 144), viena augina vaiką, byloje duomenų apie pastarosios psichiatrinį ar priklausomybių ligų gydymą nėra, alkoholiu nepiktnaudžiauja. Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat negauta duomenų, kad kaltinamoji po jai inkriminuoto nusikaltimo būtų padariusi naują nusikalstamą veiką.

Anksčiau aptartų ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytų faktinių aplinkybių aspektu teismas taip pat atkreipia dėmesį į laidavimo instituto atžvilgiu formuojamą teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022).

Teismas, visų anksčiau aptartų aplinkybių bei nurodytos teismų praktikos kontekste, daro pagrįstą išvadą, kad kaltinamajai nėra būdingas priešingas teisei, nusikalstamas elgesys, ji sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, ji yra atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningo elgesio pasekmė, todėl spręstina, kad ateityje R. K. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamoji atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje buvo gauti kaltinamosios ir jos pusseserės prašymai perduoti R. K. jos pusseserei K. K.-T. atsakomybei pagal laidavimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad K. K.-T. nėra teista (b. l. 137), kartą bausta administracine tvarka, bauda sumokėta (b. l. 134), šiuo metu nedirba, nes augina du mažamečius vaikus. Teismo posėdžio metu K. K.-T. nurodė, kad jų santykiai su kaltinamąja yra itin artimi – nuolat palaiko ryšį tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu, dalinasi visai išgyvenimais, kartu leidžia laisvalaikį. K. K.-T. taip pat nurodė, kad po įvykio daug bendravo su R. K. apie susiklosčiusią situaciją, itin neigiamai įvertino kaltinamosios poelgį. Minėtų aplinkybių bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė ir pati kaltinamoji R. K., kuri nurodė, kad jos santykiai su K. K. – T. yra itin artimi. Jos daug laiko praleidžia kartu, viskuo su pastarąja pasidalina, todėl jos manymu, K. K. – T. galės daryti teigiamą įtaką.

Visų anksčiau aptartų, K. K.-T. ir jos santykius su R. K. charakterizuojančių, aplinkybių kontekste teismas pripažįsta, kad kaltinamosios pusseserė K. K.-T. yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama laiduotoja, galinti daryti kaltinamajai teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant ją K. K.-T. atsakomybei. Be to, teismas, įvertinęs pastarosios asmenybę, taip pat kaltinamosios finansinę padėtį (b. l. 146) bei aplinkybę, kad ji viena augina vaiką, taip pat kaltinamosios jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, sprendžia, kad kaltinamajai R. K. laidavimas nustatytinas be užstato.

Teismas, nustatydamas laidavimo terminą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, R. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos asmenybę, laiduotojos asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajai padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018).

Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 14- 511/2018, 2K- 104- 1073/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (LAT nutartis Nr. 2K-287-1073/2018).

Išnagrinėjus bylą, teismas pripažįsta, kad R. K. kartu su bausme turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas – kadangi ji nusikalto neleistinai naudodamasi minėta įgyta specialia teise – vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi. Padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei, kaltinamoji pasielgė itin neatsakingai, būdama tokios būklės pavartojusi alkoholio, iš karto sėdo už automobilio vairo. Nors ir vairavo nakties metu, tačiau planavo vykti į pakankamai judrų Vilniaus miesto kelio ruožą, o toliau iš įvykio vietos neišvyko vien dėl kitų asmenų atidumo. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad R. K. nėra teista ar bausta už vairavimą esant neblaiviai, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkei toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant R. K. naudotis teise vairuoti transporto priemones – 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui.

Teismo vertinimu minėtas terminas yra optimalus, atitinka kaltinamosios asmenybę bei šiuo klausimu galiojantį teisinį reguliavimą. Pabrėžtina, jog parenkant specialiosios teisės atėmimo terminą, be kita ko, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai, numatyta administracinė atsakomybė, privalomai skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajai nustatytą girtumo laipsnį bei ją charakterizuojančius duomenis, nagrinėjamu atveju skirti BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalų, administracinę atsakomybę atitinkantį, teisės atėmimo terminą, nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 7- 144- 628/2018). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad R. K. reali galimybė vairuoti transporto priemonę buvo atimta – 2022 m. rugsėjo 9 d. Pastarajai minėtą dieną buvo paskirtos trys kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumento paėmimas, o būtent – Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 100-103).

Atsižvelgiant į tai, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo nutarimo, kuriuo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 9 d.

Dėl turto konfiskavimo

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamoji nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „LEXUS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) netikslinga konfiskuoti, kadangi ji viena augina vaiką, jos pajamos per mėnesį nėra didelės, dėl padarytos nusikalstamos veikos ji savo kaltės neneigė ir nuoširdžiai gailisi. Gali būti konfiskuotas automobilio vertės ekvivalentas, bet ne jo vertė.

Minėtų kaltinamosios išsakytų argumentų kontekste teismas atkreipia dėmesį į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius ir kuri pagal šio straipsnio 3 dalį, kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas, privalo būti konfiskuojama nepriklausomai nuo teismo nuožiūros. Kartu pažymėtina, kad kitaip nei nusikalstamos veikos rezultato atveju, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, vertinamas tokio konfiskavimo proporcingumas.

Išimtis iš šios taisyklės nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, joje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Spręsdami dėl šios normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus. Pirma, byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir konfiskuoti ne patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Antra, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).

Teismas, anksčiau aptartos teismų praktikos ir nurodyto teisinio reguliavimo kontekste įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad šioje byloje yra formalios automobilio konfiskavimo sąlygos – R. K. jai inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė panaudojusi automobilį „LEXUS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis buvo anksčiau aptartos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, automobilis nuosavybės teise priklauso kaltinamajai, duomenų apie šios transporto priemonės paslėpimą, priklausymą tretiesiems asmenims baudžiamojoje byloje taip pat negauta. Nenustatyta ir tai, kad kaltinamajai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę būtų netikslinga konfiskuoti.

Pabrėžtina, jog automobilio konfiskavimo tikslingumas yra vertinamasis kriterijus. Aiškinant jį visų pirma turi būti atsižvelgiama į konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Taigi, pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimą taikyti netikslinga, todėl byloje priimamas sprendimas konfiskuoti turto vertę, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Kaltinamoji prašymą dėl automobilio „LEXUS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo nebūtinumo grindžia išimtinai jos šeimynine bei finansine padėtimi, taip pat požiūriu į padarytus, teismo įrodytais pripažintus nusikalstamus veiksmus. Pabrėžtina, jog pastarosios išsakyti teiginiai apie jos šeimyninę, turtinę padėtį, taip pat santykį su padaryta nusikalstama veika, nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, sąlygojančiomis būtinybę kaltinamajai netaikyti jai nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimo. Šios aplinkybės leido teismui kaltinamajai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, Nr. 2K-14-511/2018, Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-107-976/2021).

Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji R. K., būdama neblaivi, vairavo jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. Ji neginčijo, kad suvokė, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę esant neblaiviai, tačiau tokio savo elgesio neišsižadėjo. Akivaizdu, kad ji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis – veikė tiesiogine tyčia. Ji pasielgė itin neatsakingai - pavartojusi alkoholio, sėdo už automobilio vairo, nors iš automobilių stovėjimo aikštelės dar neišvažiavo, tačiau planavo vykti namo – judėti pakankami judria kelio dalimi, taip pat vyko ne viena, o kartu su keleiviu, kas, įvertinus jos būklę, kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kartu su ja vykusio asmens gyvybei bei sveikatai. Pareigūnų ji buvo sustabdyta ne patikrinimo metu, o kitam asmeniui pranešus apie galimai neblaivų vairuotoją. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo bei pastarojo ikiteisminio tyrimo duotų parodymų matyti, kad kaltinamoji, akivaizdžiai, buvo neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, elgsena neadekvati, nekoordinuoti judesiai. Be to, kaltinamajai nustatytas neblaivumo lygis žymiai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Tik palankiai susiklosčius aplinkybėms buvo išvengta sunkių padarinių, kurias galėjo sukelti kaltinamosios vairavimas esant neblaiviai. Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog kaltinamosios bylos nagrinėjimo teisme metu akcentuotos aplinkybės, o būtent – pastarosios šeimyninė bei finansinė padėtis, jai buvo žinomos ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau kaltinamosios nuo nusikalstamų veiksmų nesustabdė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso kaltinamajai, konfiskavimas. Teismo vertinimu, ši paskirta poveikio priemonė yra proporcinga bei nepažeis teisingumo principo.

Kiti klausimai

R. K. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nekeistinos ir paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas naikintinos, o kardomoji priemonė – dokumento paėmimo pagrindu paimtas R. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimu iki 2023 m. kovo 9 d., siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo laikinai apribotos R. K. nuosavybės teisės į automobilį „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 55-58). Ši procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašais tikslinga palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją K. K.-T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jai naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – jai priklausančio turto – automobilio „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

R. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti R. K., kad:

- jeigu laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai K. K.-T., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdama į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė