Kauno apygardos teismo nutartis

2019-12-12 · Civilinė byla Nr. 2S-2109-259/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-12
Bylos Nr.
2S-2109-259/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10659-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Pareiškėjas
V. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2109-259/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10659-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4.;3.3.1.6.;3.3.2.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 12 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-18077-1088/2019 pagal pareiškėjo V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. J. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pareiškėjo V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarė laikyti nepaduotu, pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartyje nurodytų procesinio dokumento trūkumų.

3. Pirmosios instancijos teisme elektroniniu paštu 2019 m. spalio 1 d. gautas pareiškėjo V. J. atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarties.

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjui septynių dienų terminą, skaičiuotiną nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus.

5. Pirmosios instancijos teisme elektroniniu paštu 2019 m. spalio 18 d. gautas pareiškėjo V. J. atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl 2019 m. spalio 3 d. nutarties atsisakė priimti, o atskirąjį skundą dėl 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarties nutarė laikyti nepaduotu.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, ignoruodamas teismų išaiškinimus ir nepaisydamas įstatymo nustatytos procesinių dokumentų padavimo teismui tvarkos, procesinius dokumentus teismui ir toliau teikia elektroniniu paštu. Tokius pareiškėjo veiksmus teismas vertino ne siekiu tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo, bet sąmoningu civilinio proceso kodekse įtvirtintų principų sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu nesilaikymu.

8. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2019 m. spalio 3 d. nutarties atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, nenustatant termino atskirojo skundo trūkumams pašalinti (CPK 302 straipsnis, 338 straipsnis).

9. Taip pat teismas, konstatavęs, jog pareiškėjas nepašalino Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartyje nurodytų atskirojo skundo trūkumų, pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarties nutarė laikyti nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Atskirajame skunde pareiškėjas V. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismų nutartys yra antikonstitucinės, jos prieštarauja LR Konstitucijos 5, 7, 8, 18, 21, 25, 29, 30 straipsnių nuostatoms.

10.2. Civilinėje byloje Nr. 2-1539-945/2019 paaiškėjusios aplinkybės patvirtina Kauno apylinkė teismo nutarties nesąžiningumą. Teismas tyčia diskriminuoja pareiškėją, neteisėtai atsisakė pripažinti teisinę elektroninio parašo galią, taip ignoravo LR Konstitucijos, Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies, CPK 175¹ straipsnio 6 dalies ir kitų įstatymų nuostatas. Elektroninis paštas yra elektroninė ryšio priemonė.

10.3. Teismas nepagrįstai nesikreipė į Konstitucinį Teismą ir neteisėtai atsisakė prašyti patikrinti Kauno apylinkės teismo nutarčių atitiktį minėtiems LR Konstitucijos straipsniams ir įstatymams.

10.4. Pareiškėjui 2019 m. spalio 8 d. atvykus į Kauno apylinkės teismo patalpas, teismas nepasiūlė jam ranka pasirašyti procesinių dokumentų, prie nutarties nepridėjo šių dokumentų, trukdė juos pasirašyti. Be to, teismo nutartis neaiški – nėra nurodytos šalys, jų reikalavimai, todėl pareiškėjui sunku suprasti, kurioj byloje teismas nustatė procesinio dokumento trūkumus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apelianto atskirasis skundas dėl šio teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties atsisakytas priimti, o atskirasis skundas dėl 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarties laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau siekdamas įgyvendinti šią teisę, asmuo privalo laikytis CPK nustatytos tvarkos.

14. Pagal bendrąją taisyklę procesiniai dokumentai, kurių sąvoka įtvirtinta CPK 110 straipsnyje, teismui pateikiami raštu (CPK 111 straipsnio 1 dalis). CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas.

15. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus LR teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas.

16. LR teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje.

17. Taigi, asmuo savo teisę į bylą pateikti procesinį dokumentą gali įgyvendinti tiek dokumentą pateikdamas raštu (popierine forma), tiek elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų ir tvarkos. Pasisakant dėl tvarkos procesinius dokumentus teikiant elektroninėmis ryšių priemonėmis, atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog asmuo, siekdamas realizuoti teisę teikti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, tą turi padaryti pagal teisingumo ministro nustatytą tvarką, o ne įstatymo nenumatytu būdu – elektroniniu paštu, kuriuo siunčiant dokumentus nėra jokios objektyvios galimybės įsitikinti asmens tapatybe ir jo valia (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1507-516/2017; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018).

18. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. J. 2019 m. birželio 18 d. ir 2019 m. birželio 19 d. skundais dėl antstolės A. A. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) prašė panaikinti antstolės patvarkymus priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti, raginimus įvykdyti sprendimus ir vykdymo išlaidų apskaičiavimus (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2YT-18447-886/2019).

19. Bylos duomenimis, Kauno apylinkės teisme 2019 m. birželio 20 d. elektroniniu paštu taip pat gautas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šio prašymo pagrindu Kauno apylinkės teisme užvesta civilinė byla Nr. 2SP-18077-1088/2019. Spręsdamas pastarojo prašymo priėmimo klausimą, Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą nutartyje nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti - pateikti teismui prašymą raštu, pasirašytą asmeniškai, atitinkantį CPK 111 straipsnio 2 dalies 6, 7 punktų, 113, 114 straipsnių reikalavimus, arba pateikti prašymą naudojantis LITEKO VEP posistemiu, taip pat nurodė, kad pareiškėjas turi įvykdyti CPK 113 straipsnio 1 dalyje ir 114 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus (b. l. 20-21). Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, išnagrinėję pareiškėjo atskirąjį skundą, Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2S-1516-657/2019) (b. l. 31-34).

20. Pareiškėjui per nustatytą terminą nepašalinus 2019 m. birželio 25 d. nutartyje nurodytų trūkumų, Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikė nepaduotu (b. l. 37). Dėl šios teismo nutarties pareiškėjas pirmosios instancijos teismui elektroniniu paštu pateikė atskirąjį skundą (b. l. 40-44), kuriam Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti - pateikti teismui atskirąjį skundą raštu, pasirašytą asmeniškai, atitinkantį CPK 111 straipsnio 2 dalies 6, 7 punktų, 113, 114 straipsnių reikalavimus, arba naudojantis LITEKO VEP posistemiu (b. l.45). Pirmosios instancijos teisme taip pat elektroniniu paštu buvo gautas ir pareiškėjo atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties (b. l. 48-52).

21. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjas, ignoruodamas teismų išaiškinimus ir nepaisydamas įstatymo nustatytos procesinių dokumentų padavimo teismui tvarkos, procesinius dokumentus ir toliau teikia elektoriniu paštu, skundžiama 2019 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nenustatant termino atskirojo skundo trūkumams pašalinti, o atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarties laikė nepaduotu, konstatavęs, jog pareiškėjas Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartyje nurodytų atskirojo skundo trūkumų nepašalino (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

22. Pareiškėjas (apeliantas) V. J., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, jog teismas diskriminuoja apeliantą, reikalaudamas procesinius dokumentus teikti naudojantis Lietuvos teismų informacine sistema, nors apelianto pateikti procesiniai dokumentai pasirašyti saugiu, kvalifikuotu, sertifikuotu elektroniniu parašu, ir teismas, apelianto nuomone, turėjo galimybę identifikuoti procesinius dokumentus pasirašiusį asmenį bei jo valią. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo sutikti su apelianto atskirajame skunde dėstoma pozicija.

23. Remiantis šiuo metu galiojančiu ir ginčo klausimui aktualiu, šios nutarties 14-17 punktuose išdėstytu teisiniu reguliavimu, teismui teikiami procesiniai dokumentai turi būti ne tik pasirašyti saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, ką akcentuoja ir apeliantas, tačiau jie taip pat turi būti pateikiami specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siunčiami teismui elektroniniu paštu, todėl šiuo konkrečiu atveju apelianto atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad apelianto procesinių dokumentų pateikimas elektroniniu paštu neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, inter alia, reikalavimo, jog procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis), teisingumo, nes, kaip jau minėta, asmens tapatybė gali būti patvirtinta tik jungiantis prie LITEKO VEP posistemio paskyros vienu iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 5 punkte nurodytų būdų, o ne siunčiant elektroniniu paštu teismui procesinį dokumentą bei momentinę kompiuterio ekrano vaizdo, kuriame užfiksuotas apeliantui suteiktas skaitmeninio parašo sertifikatas, nuotrauką.

24. Pažymėtina ir tai, kad reikalavimas laikytis teisės aktuose nustatytos tam tikros asmeniui suteiktos teisės įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų savaime nėra laikomas to asmens diskriminavimu, o jokių konkrečių argumentų, kaip šiuo atveju reikalavimas teikti elektroninės formos procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį diskriminuoja būtent apeliantą, kai toks reikalavimas nustatytas visiems be išimties asmenims, fiziniams ir juridiniams, nepriklausomai nuo jų statuso ir (ar) sutikimo su galiojančia tvarka, apeliantas, deklaratyviai teigdamas neva yra diskriminuojamas, nenurodė.

25. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad pareiškėjas bylose procesinius dokumentus teismams sistemingai teikia elektroniniu paštu, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos. Pareiškėjui ne vieną kartą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų nutartyse yra išsamiai išaiškinta, kad CPK nenumato procesinio dokumento pateikimo galimybės elektroniniu paštu (pvz., žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1516-236/2017, 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1712-370/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5475-910/2019, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1731-555/2018, 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1918-657/2018, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2030-254/2018, 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1140-601/2019, 2019 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1159-259/2019, 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-205-619/2019 ir kt.).

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu toks pareiškėjo sistemingas procesinių dokumentų pateikimo tvarkos nesilaikymas yra nesuderinamas su sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principu bei turi piktnaudžiavimo įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą požymių ir sudaro pagrindą atsisakyti ginti tokį procesinį dokumentą pareiškusio asmens teises. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad procesinių dokumentų šalinimo institutas pareiškėjui neveiksmingas, nes jis nesiekia ištaisyti savo procesinių dokumentų trūkumų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atskirąjį skundą dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, pareiškėjas pateikė popierine forma ir jį ranka pasirašė. Taigi pareiškėjas turi galimybes pateikti procesinius dokumentus teismui laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos.

27. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjas, teikdamas procesinius dokumentus teismui elektroniniu paštu, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, piktnaudžiauja teise kreiptis į teismą, dėl aukščiau nurodytų priežasčių pareiškėjui nėra tikslinga taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarties laikė nepaduotu, konstatavęs, jog pareiškėjas nepašalino Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartyje nurodytų atskirojo skundo trūkumų (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 316 straipsnis).

28. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas galutinis procesinis sprendimas - 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartis, kuria pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikytas nepaduotu, ir kurios peržiūrėjimo apeliacine tvarka iš esmės siekia pareiškėjas, šiuo konkrečiu atveju negali sukelti pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

29. Pažymėtina, jog pagal LR CPK 510 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, laikinosios apsaugos priemonės bylose dėl antstolių veiksmų yra taikomos konkretų įstatyme nustatytą laikotarpį, t. y. kol nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų. Taigi, nors šiuo atveju pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismui buvo paduotas vadovaujantis CPK 510 straipsnio 2 dalimi, tačiau CPK nenumato galimybės minėtu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (esant įstatyme numatytiems pagrindams) iš esmės neapibrėžtą laikotarpį, ir siekiant užtikrinti kitokio, nei skundo dėl antstolės veiksmų, antstolei pateikto procesinio dokumento įvykdymą.

30. Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, pareiškėjas V. J., vadovaudamasis CPK 540 straipsnio 2 dalimi, 2019 m. birželio 20 d. teikė Kauno apylinkės teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdyti antstolės A. A. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliekamus veiksmus ir išieškojimą vykdymo procese (Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2SP-18077-1088/2019). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 18 d. ir 2019 m. birželio 19 d. skundais dėl antstolės veiksmų kreipėsi į antstolę A. A., prašydamas vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti antstolės patvarkymus priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti, raginimus įvykdyti sprendimus ir vykdymo išlaidų apskaičiavimus, taip pat prašė sustabdyti antstolės vykdymo veiksmus vykdomosiose bylos bei išieškojimą vykdymo procese. Šių skundų pagrindu Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. 2YT-18447-886/2019. Pažymėtina, jog pastarojoje byloje Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 26 d. nutartimi išsprendė ir pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – atmetė pareiškėjo prašymą sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

31. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-18447-886/2019 Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pareiškėjo skundus dalyje dėl antstolės veiksmų, priimant vykdomuosius dokumentus vykdymui, atmetė, o bylą pagal pareiškėjo skundus dėl antstolės veiksmų, priimant raginimą įvykdyti sprendimą ir apskaičiavus vykdymo išlaidas, nutraukė. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinės bylos Nr. 2S-2004-555/2019).

32. Taigi, esant įsiteisėjusiai Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2YT-18447-886/2019, kuria išnagrinėti iš esmės pareiškėjo skundai dėl antstolės veiksmų, nebetenka teisinės prasmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo nustatinėjimas nagrinėjamoje byloje, kadangi šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių naujų teisinių pasekmių.

33. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartis paliekama iš esmės nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arvydas Žibas