- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- 2S-1516-657/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10659-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- V. J.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-18077-1088/2019, kuria pareiškėjui nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. J. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. 0036/19/01729 (b.l. 3-18).
Žemesnės instancijos teismas
2. Prašymas Kauno apylinkės teismui pateiktas elektroninio pašto kauno.apylinkes@teismas.lt adresu iš elektroninio pašto – (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi pareiškėjui nustatė 7 dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus (b.l. 20-21).
4. Teismas nurodė, kad pareiškėjo elektroninio parašo galiojimą prašymą adoc formatu teismui teikiant elektroniniu paštu patvirtina Lietuvos vyriausiojo archyvo tarnybos išrašas, tačiau nei CPK nei kituose teismui teikiamų procesinių dokumentų būdus ir formą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta asmenims galimybė procesinius dokumentus teismui pateikti elektroniniu paštu. Pareiškėjas, norėdamas realizuoti savo teisę teikti procesinius dokumentus teismui elektroninių ryšių priemonėmis, tai turi daryti Apraše nustatyta tvarka - naudojantis LITEKO VEP posistemiu. Todėl pareiškėjas turi teismui pateikti prašymą raštu, pasirašytą asmeniškai, atitinkantį CPK 111 straipsnio 2 dalies 6, 7 punkto, 113, 114 straipsnių reikalavimus, arba pateikti prašymą naudojantis LITEKO VEP posistemiu. Be to, pareiškėjas privalo įvykdyti CPK 113 straipsnio 1 dalyje ir CPK 114 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimus, t. y. raštu arba naudojantis LITEKO VEP posistemiu, pateikti tiek prašymo priedų kopijų (egzempliorių), kad po vieną tektų suinteresuotiems asmenims, taip pat – prašymo priedų, kurie atitiktų CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, t. y. pareiškėjas turi pridėti prašymo priedų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintus teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde pareiškėjas V. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui prašymo priėmimo klausimą spręsti iš naujo; prie bylos prijungti civilinės bylos Nr. 2-1539-945/2019 medžiagą.
6. Atskirajame skunde teigia, kad prašymas atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, teismas trūkumų šalinimo institutą taikė nepagrįstai. Pareiškėjo V. J. asmenybė nustatyta pagal elektroninį skundo parašą, todėl prašymas privalėjo būti priimtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
8. Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas prašymo, trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, todėl apelianto prašymas dėl civilinės bylos Nr. 2-1539-945/2019 medžiagos prijungimo prie bylos netenkintinas.
9. Apelianto teigimu, jo elektroniniu paštu teismui pateiktas prašymas yra pasirašytas elektroniniu parašu, todėl teismas terminą trūkumams pašalinti nustatė nepagrįstai.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau Konstitucijos nuostatose įtvirtinta tik teisė kreiptis į teismą, o šios teisės realizavimo tvarka nenustatyta. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka, todėl ji priklauso nuo teisės kreiptis į teismą prielaidų buvimo ir tinkamo šios teisės įgyvendinimo sąlygų įvykdymo. Kreipimasis į teismą pozityvius teisinius padarinius suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir sąlygų.
11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, su atskirojo skundo argumentais sutikti neturi teisinio pagrindo.
12. CPK nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai turi atitikti šio kodekso 111-114 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Pagal CPK 111 straipsnio 1 dalies nuostatas visi procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu. To paties straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas.
13. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas.
14. Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje, savo ruožtu asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.
15. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu (Aprašo 3 p.). Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt (Aprašo 4 p.). Jungdamasis prie minėto posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę vienu iš dviejų Aprašo 5 punkte nurodytų būdų: 1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (t. y. per elektroninius valdžios vartus jungiantis internetinės bankininkystės prisijungimo priemonėmis ar su elektronine atpažinties priemone (pavyzdžiui, sertifikuotu elektroniniu parašu); arba 2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis. Aprašo 13 punkte taip pat paaiškinta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į jį gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema išskyrus Aprašo 18, 19, 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus. Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimą (Aprašo 15 p.). LITEKO VEP posistemyje teismui pateikti procesiniai dokumentai automatiškai gaunami teismo LITEKO paskyroje (Aprašo 17 p.).
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka teismui pateikė elektroniniu paštu. Neatsižvelgiant, jog pareiškėjo elektroninio parašo galiojimas patvirtintas Lietuvos vyriausiojo archyvo tarnybos išrašu, iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu, net ir pasirašytus elektroniniu parašu, nėra numatyta. Byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę visus procesinius dokumentus teismui pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, naudojantis LITEKO VEP posistemiu, arba pateikti tinkamai pasirašytus jų originalus.
17. Pareiškėjas, norėdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, t. y. siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir teisingumo ministro, kuriam buvo deleguotas šio klausimo kai kurių aspektų sureguliavimas, nustatytus reikalavimus, o ne siųsti dokumentus elektroniniu paštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019).
18. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Taigi, pirmos instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo prašymas pateiktas su trūkumais, pagrįstai nustatė terminą nurodytiems trūkumams šalinti.
19. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas trūkumų šalinimo institutą nagrinėjamu atveju taikė pagrįstai, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.