Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-585-777/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-30
Bylos Nr.: e2A-585-777/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-00385-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „4D projektai“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Uosto verslo centras“

Kategorijos

2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
2.6.18.4Projektavimo ir tyrinėjimo darbų ranga
3.1.7.13Kiti su bylinėjimosi išlaidomis susiję klausimai
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Civilinė byla Nr. e2A-585-777/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00385-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.8; 2.6.10.5.1; 2.6.18.4; 3.1.7.13; 3.2.4.11; 3.3.1.18.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4D projektai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4D projektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Uosto verslo centras“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovės 7 986 Eur skolą, 191,66 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1. 2016 m. rugpjūčio 8 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta projektavimo darbų sutartis Nr. 4DMP-16-003 (toliau – sutartis), kuria buvo susitarta, jog ieškovė atliks objekto „Administracinės paskirties pastato (8.2) su prekybos ir sandėliavimo patalpomis (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ darbo projekto parengimo darbus BIM aplinkoje, nurodytus 1.1.1–1.1.7 punktuose.

2.2. Atsakovė netinkamai vykdė sutarties 4.1 punkte nustatytus įpareigojimus. 2 400 Eur avanso mokėjimą uždelsė daugiau kaip mėnesį ir jį sumokėjo 2016 m. rugsėjo 13 d., po to, kai ieškovė perspėjo apie kliūtis vykdyti sutartį. Ieškovės teigimu, atsakovės pasyvumas buvo susijęs su prasidėjusiais ginčais dėl statybos dokumentų ir darbų sustabdymo. Pažymėjo, kad, atnaujinus sutarties darbus, atsakovė informavo ieškovę, jog techninis projektas ir statybos leidimas (privalomieji dokumentai, kuriais vadovaudamasi ieškovė įsipareigojo atlikti darbus pagal sutartį) bus keičiami, bus iš naujo rengiamas techninis projektas, todėl ir darbo projekto dalys, kurias sutartimi pavesta atlikti ieškovei, turės būti rengiamos pagal naują techninį projektą.

2.3. Ieškovei buvo pasiūlyta parengti atitinkamas techninio projekto dalis. Ieškovė teigia, jog buvo aptarta ir sutarta dėl sutarties dalyko pakeitimo, atsisakant dalies sutartyje nurodytų darbų: darbo projekto apsauginės signalizacijos dalies parengimo (1.1.4 punktas), darbo projekto priešgaisrinės signalizacijos dalies (1.1.5 punktas), darbo projekto elektroninių ryšių dalies (1.1.6 punktas), darbo projekto procesų valdymo ir automatizacijos dalies (1.1.7 punktas), darbo projekto ŠVOK dalies rengimo (1.1.1 punktas), juos pakeičiant naujais darbais – parengiant Techninio projekto Elektrotechninę dalį, Techninio projekto Vandentiekio ir nuotekų dalį, Techninio projekto ŠVOK dalį, ESO elektrotechninę dalį. Atsisakomų darbų kaina be PVM sudarė 5 000 Eur. Nauji darbai (papildomi) – 6 000 Eur. Ieškovė nurodė, kad sutartus naujus darbus atliko ir juos perdavė atsakovei, ji pastabų dėl darbų trūkumų nepareiškė.

2.4. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 5 d. pateikė atsakovei baigiamąjį projektavimo darbų priėmimo / perdavimo aktą Nr. 4DP-190902/1 ir PVM sąskaitą faktūrą, serija 4DP, Nr. 00198. Atsakovė laiške ieškovę informavo, jog sąskaita siunčiama atgal, nes darbai nėra atlikti. Pažymėjo, kad sutarties 7.2 punkte numatyta, jog, nepasirašius baigiamojo darbų priėmimo perdavimo akto, užsakovas (atsakovė) per 5 dienas privalo pateikti projektuotojui (ieškovei) motyvuotą atsisakymą perimti darbų rezultatą pagal šią sutartį. Nurodė, kad užsakovė nepateikė motyvuoto atsisakymo, todėl atsisakymą pasirašyti baigiamąjį darbų priėmimo–perdavimo aktą laikė nepagrįstu ir neteisėtu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 413,34 Eur skolą ir 165 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1. Nurodė, kad atsakovė lygiagrečiai vykdė viso projekto rengimo darbus, kuriems atlikti buvo pasamdytos kitos rangovės UAB „Raidvis“ ir UAB „Rombas“. Pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog, ieškovei neįvykdžius įsipareigojimų atlikti šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo projektavimo darbus, atsakovė darbo projekto atlikimą perdavė UAB „Raidvis“, o apsaugos signalizacijos, priešgaisrinės signalizacijos, elektroninių ryšių ir projekto valdymo automatizavimo darbai perduoti UAB „Rombas“. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė 2018 m. balandžio 9 d. ieškovei atsiuntė pirmuosius brėžinius su siūlomomis elektros paskirstymo skydų vietomis, kabelių nutiesimo trasa žemėje.

4.2. Teigia, kad šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, todėl tikrųjų šalių ketinimų nustatyti neįmanoma. Laikė, kad šiuo atveju prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Nurodė, kad, vertinant projektavimo darbų sutartį, darytina išvada, jog šalių susitarimo turinys dėl projekto darbų parengimo BIM aplinkoje yra išreikštas vienareikšmiškai, kadangi projektavimo darbų sutarties 1.1 punkte minėta nuostata yra aiškiai įtvirtinta, taip pat aiškiai ir konkrečiai nustatyti darbai, kuriuos turėjo atlikti ieškovė. Atkreipė dėmesį, kad projektavimo darbų sutarties 5 skyriuje nustatyti technologiniai reikalavimai atspindi, jog atsakovas siekė būtent tokio rezultato, kokį šalys nusistatė sutarties 1.1 punkte, t. y. vidaus inžinerinių sistemų projekto parengimo BIM aplinkoje.

4.3. Nurodė, kad projektavimo sutarties 9.2 punkte nustatyta, jog atsiradus papildomų darbų užsakovas projektuotojas surašo papildomą susitarimą, kuris yra neatskiriama šios sutarties dalis. Papildomu susitarimu šalys nustato papildomų darbų apimtį ir kainą, 9.5 punkte įtvirtinta, jog visi pakeitimai, papildymai galioja, jeigu jie sudaryti raštu ir pasirašyti šalių. Konstatavo, kad nurodytose rašytinėse projektavimo sutarties nuostatose ieškovės pareigų apimtis yra aiškiai apibrėžta ir tinkamai išreikšta. Todėl laikė, kad projektavimo sutarties nuostatose yra įtvirtinta ieškovės pareiga pateikti atsakovei projekto inžinierinės sistemos techninį darbo projektą BIM aplinkoje, o sutarties pakeitimai ir papildymai turėjo būti padaryti raštiškai ir šalių pasirašyti. Akcentavo, kad duomenų, jog buvo padaryti projektavimo darbų sutarties raštiški pakeitimai, byloje nėra.

4.4. Nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės parengtas techninis darbo projektas yra parengtas taip, kaip šalys susitarė ir ieškovė įsipareigojo projektavimo darbų sutartimi Nr. 4DMP-16-003, t. y. BIM aplinkoje. Taip pat nurodė, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė būtų perdavusi sutartas inžinerinio projekto dalis PDF ir IFC formatu, kaip tai buvo šalių sutarta projektavimo darbų sutarties 1.2 punkte. Padarė išvadą, jog ieškovė neįvykdė prievolių pagal projektavimo sutartį, o ši aplinkybė, teismo vertinimu, sudarė pagrindą atsakovei nemokėti už darbus, kurie nebuvo atlikti. Laikė, kad reikalauti visiško sumokėjimo ieškovė galėtų tik visiškai įvykdžiusi savo prievoles pagal sutartį, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.

4.5. Pažymėjo, kad, ieškovės atstovo teigimu, atsakovė netinkamai vykdė sutarties 4.1 punkte nustatytus įpareigojimus, t. y. sutartyje numatytiems darbams atlikti ieškovei pateikti tinkamai suformuotą projektavimo užduotį. Teismo vertinimu, aplinkybę, jog ieškovė gavo visą būtiną informaciją darbams atlikti, įrodo faktas, jog dalį darbų, t. y. projektavimo darbų sutarties 1.1.2 ir 1.1.3 punktuose nurodytus rangos darbus – vandentiekio, nuotekų šalinimo, elektrotechnikos, ieškovė vis dėlto atliko (nors ir ne BIM aplinkoje) ir atsakovei perdavė. Padarė išvadą, kad aplinkybė, jog atsakovė galbūt nesudarė projektavimo dabų sutartyje 4.1 aptartų sąlygų dirbti ieškovei BIM aplinkoje, nesuteikia teisės ieškovei gauti visišką apmokėjimą ir už tuos darbus, kurių ji neatliko, nes tai reikštų, kad asmuo gauna atlygį už tai, ko jis nepadarė. Konstatavo, jog nustačius, kad ieškovė negalėjo projektuoti BIM aplinkoje dėl aplinkybių, už kurias yra atsakinga atsakovė, ieškovė galėtų reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus (pagal jų vertę pagal sutartį) ir nuostolių, patirtų dėl atsakovės veiksmų (nesudarymo sąlygų dirbti BIM aplinkoje), atlyginimo.

4.6. Nurodė, kad ekspertas atsakydamas į pirmąjį klausimą padarė teisės klaidą, nurodydamas, kad projektuotojas, neturėdamas konkrečios projektavimo (techninės) užduoties, galėjo vykdyti tik projekto tęstinumo, t. y. projektavimo antrojo etapo – darbo projekto parengimo, darbus. Pažymėjo, kad nors ieškovė teigė, kad ruošė tik darbo projektą, tačiau iš 30 punkte nurodyto reglamento matyti, jog darbo projektas be techninio projekto egzistuoti negali, nes darbo projekte detalizuojami techniniai projekto sprendimai. Akcentavo, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių sudarytos sutarties tikslas buvo pasiekti techninio ir darbo projekto tikslus, t. y. rezultatą, kurį galima naudoti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimą, išskyrus sprendimo dalį, kuria ieškovei priteista 413,34 Eur už ESO elektrotechninės projekto dalies parengimą, ir priimti byloje naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1. Teigia, jog jei teismas laikytų, kad byloje yra įrodymai, kurie patvirtina, jog atsakovė, kaip ji teigia, perdavė ieškovei pastato techninio projekto architektūrinę dalį su patalpų eksplikacijomis, tai byloje turėtų būti nustatyta, kada toks perdavimas įvyko ar jis įvyko iki atsakovės darbų sustabdymo ar po 2018 m. balandžio mėn. – tęsiant ieškovės ir atsakovės bendradarbiavimą. Mano, jog jei būtų padaryta išvada, kad tai padaryta iki darbų sustabdymo, tai turėtų būti atsakyta ir į klausimą, kuris iš atsakovės 4.1.1 punkte nurodytų įsipareigojimų ir kokia apimtimi laikomas įvykdytu.

6.2. Nurodė, kad siekiant atskleisti bylos esmę turėtų būti atsakyta ir į klausimą, ar atsakovė pateikė tinkamai suformuotą projektavimo užduotį, pastato skaitmeninį modelį IFC formatu, privalomuosius dokumentus, paruoštus pagal įstatymų ir normatyvinių dokumentų reikalavimus, organizavo duomenų saugojimo ir apsikeitimo priemones, kurios leistų nuotoliniu būdu teikti ir gauti reikiamą informaciją bei projektavimo darbų administravimą darbų atlikimo metu, paskyrė BIM koordinatorių, atsakingą už BIM modelių koordinavimą ir darbą integruotoje aplinkoje, kuris turėjo užtikrinti sutarties 5 skyriuje nustatytų reikalavimų įgyvendinimą. Teigia, kad jokių aplinkybių, kurios leistų patvirtinti nurodytų atsakovės įsipareigojimų įvykdymą, nėra.

6.3. Atkreipė dėmesį į tai, jog, kaip nurodė ieškovė, šios dvi darbo projekto dalys, kurios atitinka nurodytas sutarties 1.1.2 ir 1.1.3 punktuose, yra parengtos ieškovės po to, kai buvo parengtas naujas techninis projektas, t. y. po to, kai ieškovė pati po 2018 m. balandžio mėn. parengė pirmiausia šių dalių techninius projektus, pateikė juos ekspertizei ir gavo teigiamas išvadas bei atsakovės pritarimą. Teigia, kad šias techninio projekto dalis ji parengė, nes taip buvo sutarusios su atsakove, kai pastaroji kreipėsi dėl tolesnio bendradarbiavimo tame pačiame objekte, atsakovei užsakant Techninio projekto Elektrotechninės dalies, Techninio projekto Vandentiekio ir nuotekų dalies, Techninio projekto ŠVOK dalies, ESO elektrotechninės dalies parengimą.

6.4. Mano, kad teismas netinkamai vertino ir sprendė dėl atsakovės pateiktų įrodymų dėl ieškovės įsipareigojimų nevykdymo. Teigia, kad negalima laikyti pagrįsta teismo išvados, kad, ieškovei nepateikus savo projekto dalies, kiti projektuotojai negalėdavo tęsti savo darbų, kadangi iš teismo išvados neaišku, kokias įrodymais remiantis teigiama, kad, ieškovei nepateikus savo projekto dalies, kiti projektuotojai negalėdavo tęsti savo darbų. Kokiais įrodymais remiantis teigiama, kad, ieškovei neįvykdžius įsipareigojimų atlikti šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo projektavimo darbus, atsakovė darbo projekto atlikimą perdavė UAB „Raidvis“, o apsaugos signalizacijos, priešgaisrinės signalizacijos, elektroninių ryšių ir projekto valdymo automatizavimo darbai perduoti UAB „Rombas“. Taip pat teigia, jog yra neaišku, iki kada ieškovė turėjo įvykdyti savo įsipareigojimus.

6.5. Atkreipė dėmesį į tai, jog nors teismas kelis kartus savo išvadose pažymėjo, kad jokių papildomų susitarimų tarp ginčo šalių nebuvo, tačiau mano, jo yra akivaizdu, kad ieškovė ir šios dvi įmonės nerengė tuo pačiu metu tų pačių projekto dalių. Teigia, kad jokių vienašalių pranešimų iš atsakovės pusės dėl darbų nutraukimo ar atsisakymo pagal sutartį taip pat byloje nepateikta, todėl mano, kad remiantis teismo išvadomis lieka neaišku, kokiu būdu pasikeitė ginčo šalių teisės ir pareigos pagal sutartį.

6.6. Teigia, jog teismas netinkamai aiškino sutartį prioritetą teikdamas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Nurodo, kad teismas nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių dėl šalių tarpusavio įsipareigojimų vykdymo iki sutarties sustabdymo, todėl mano, jog teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, kad jos išliko nepakitusios ir turėjo būti vykdomos ta pačia apimtimi ir turiniu nepaisant to, kad, ieškovei sutikus rengti techninio projekto dalis po 2018 m. balandžio mėn., tos darbo projekto dalys, kaip jos buvo aptartos pradinėje sutartyje, nebegalėjo būti rengiamos.

6.7. Nurodė, kad ekspertas pagrįstai padarė išvadą, kuria patvirtino ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, kad ne tik lingvistinis sutarties teksto aiškinimas, kurį kaip prioritetinį nurodė teismas, bet ir teisinis reglamentavimas patvirtina, kad tuo atveju, jei šalys būtų taręsi dėl techninio darbo projekto, sudarant sutartį projektuotojui turėjo būti pateikta užduotis visuomeninių pastatų ar gyvenamųjų namų projektiniams pasiūlymams ar techniniam projektui rengti.

6.8. Nurodė, kad sprendžiant dėl BIM reikšmės atsakovei, t. y. to, ar tai laikytina esmine sąlyga, pažymėtina, kad atsakovė turėdama tikslą turėti parengtą darbo projektą BIM aplinkoje, turėjo įvykdyti tris sąlygas, tačiau atsakovė neįvykdė nė vienos iš šių sąlygų, nors visos jos yra esminės norint vykdyti projektavimą BIM aplinkoje. Laikė, kad atsakovės teiginys, jog ieškovės darbų atlikimas BIM aplinkoje turėjo esminę reikšme, turėtų būti vertinamas kritiškai ne tik tuo aspektu, kad pati atsakovė neįvykdė jokių įsipareigojimų dėl šios sąlygos įgyvendinimo, bet to ir nereikalavo ir iš kitų projektuotojų, nors ir pripažino, kad ji negali būti rengiama izoliuotai, atskirai. Mano, kad projekto, kurio sudedamąja dalimi buvo ieškovės rengtos projekto dalys, pagrindu buvo gautas statybos darbus leidžiantis dokumentas, kas patvirtina ieškovės atliktų darbų priėmimą.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

8.1. Nurodė, kad projektavimo sutarties 3.2 punkte buvo numatyta, jog apie visas atsiradusias kliūtis, turinčias įtakos darbų atlikimo terminams, projektuotojas (ieškovė) privalo raštišku įspėjimu arba elektroniniu paštu informuoti užsakovą (atsakovę) per 3 (tris) darbo dienas nuo jų atsiradimo. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė nė vienos pretenzijos atsakovei dėl galimų kliūčių darbams atlikti. Tuo tarpu atsakovė nuolat skubino ieškovę, ragino vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Mano, kad šios faktinės aplinkybės paneigia ieškovės apeliacinio skundo motyvus.

8.2. Nurodė, kad sutarties dalykas – administracinio pastato, adresas (duomenys neskelbtini), vidaus inžinerinių sistemų techninių darbo projektų parengimas BIM aplinkoje – nesikeitė niekada. Teigia, kad tiek prieš pasirašant sutartį, tiek po atitinkamo sustabdymo atnaujinus projektavimo darbus pagrindinis sutarties tikslas liko tas pats. Mano, jog jei atsakovei darbų atlikimo metu būtų kilęs neaiškumas dėl sutarties dalyko įgyvendinimo, tuomet akivaizdu, kad sutarties šalys būtų privalėjusios koreguoti sutartį.

8.3. Mano, kad teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir išsamiai pasisakė dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų. Nurodė, kad, ieškovei netinkamai vykdant sutartį ir nespėjant atlikti darbų, atsakovė buvo priversta šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo darbo projektų atlikimą perduoti UAB „Raidivis“. Apsaugos signalizacijos, priešgaisrinės signalizacijos, elektroninių ryšių ir projekto valdymo automatizavimo darbai perduoti UAB „Rombas“. Teigia, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai (sąskaitos, atliktų darbų aktai ir kt.) apie tai, jog nurodyti darbai buvo perduoti kitam projektuotojui (aktai sudaryti tarp nurodytų projektuotojų ir generalinio administracinio pastato rangovo).

8.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai ir suprantamai paaiškino, kokią teisės klaidą padarė ekspertas atsakydamas į pirmąjį klausimą. Mano, kad yra akivaizdu, jog darbo projektas be techninio projekto egzistuoti negali, nes darbo projekte detalizuojami techniniai projekto sprendimai. Todėl ieškovė pagal projektavimo sutartį niekaip negalėjo rengti inžinerinių tinklų darbo projekto, neturėdama techninio projekto. Akcentuoja, kad šiuo atveju ieškovė privalėjo rengti ne darbo projektą, o Reglamento 15 punkte apibrėžtą techninį darbo projektą. Taip pat teigia, kad yra akivaizdu, jog, ekspertui suklydus dėl esminio ekspertizės klausimo, likusios išvados tampa nebeaktualios (išskyrus atsakymą, susijusį su projektavimo sutartyje nenurodytais darbais – ESO elektrotechninės dalies projektavimo paslaugomis ir jų kaina).

8.5. Nurodė, kad darbų projektavimas BIM aplinkoje buvo viena iš esminių sutarties sąlygų, o atlikusi tokio pobūdžio darbus, ieškovė privalėjo darbų rezultatą perduoti tiek PDF, tiek IFC formatais. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, atlikusi tik dalį darbų, darbų rezultatą perdavė tik PDF formatu. Kitų esminių projektavimo sutartyje numatytų sąlygų ieškovė neįgyvendino ir neįvykdė.

8.6. Nurodė, kad šalys, sudarydamos projektavimo sutartis bei numatydami darbų kainą, ją (kainą) nurodė du kartus didesnę nei projektavimas būtų atliktas įprastoje aplinkoje. Teigia, kad iš bylos aplinkybių matyti, jog ieškovė neatliko projekto BIM aplinkoje ir ieškovė neginčija šios aplinkybės. Padarė išvadą, kad ieškovė neperdavė atsakovei projekto rezultato ne tik BIM aplinkoje, bet ir IFC formatu. Mano, kad ieškovė, neatlikusi projektavimo sutartyje numatytų darbų tokiu formatu, koks jis buvo nurodytas, negali tikėtis gauti visos darbų kainos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovės atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliaciniu skundu bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašo, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas priteisti likusią skolos dalį už įvykdytus projektavimo darbus, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 8 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta projektavimo darbų sutartis Nr. 4DMP-16-003. Šia sutartimi šalys susitarė, kad projektuotojas (ieškovė) savo jėgomis bei rizika pagal užsakovo (atsakovės) nurodymus ir vadovaudamasis galiojančiais įstatymais atliks objekto „Administracinės paskirties pastato su prekybos patalpomis ir sandėliavimo patalpomis (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ darbo projekto parengimo darbus BIM aplinkoje. Ieškovė turėjo atlikti vidaus inžinerinių sistemų projektavimo darbus, t. y.: 1.1.1. šildymas, vėdinimas, oro kondicionavimas (ŠVOK), 1.1.2. vandentiekis nuotekų šalinimas (V), 1.1.3. elektrotechnika (E), 1.1.4. apsauginė signalizacija (AS), 1.1.5. priešgaisrinė signalizacija (GSS), 1.1.6. elektroniniai ryšiai (ER), 1.1.7. projekto valdymo automatizavimas (PVA). Sutartyje numatyta darbų atlikimo kaina –9 680 Eur. Sutarties 1.2 punkte nustatyta, jog projektuotojas įsipareigoja darbų rezultatą perduoti skaitmeniniu pavidalu – PDF ir IFC bylas tokiu detalumu, kaip aptarta sutarties 5 skyriuje. Iš baigiamojo projektavimo darbų priėmimo / perdavimo akto Nr. 4DP-190902/1 matyti, kad atsakovės mokėtina suma ieškovei yra 7 986 Eur. Iš ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo elektroniniais laiškais 2019 m. rugsėjo 5–10 d. matyti, jog atsakovė nepriėmė iš ieškovės baigiamojo projektavimo darbų priėmimo / perdavimo akto Nr. 4DP-190902/1 ir nurodė, jog ieškovės sutartiniai įsipareigojimai įvykdyti nebuvo ir bendradarbiavimas su ieškove sukėlė didelių nuostolių.

13. Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartimi bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas, ieškovė ir atsakovė įpareigotos pateikti duomenis apie tai, kokie konkrečiai sutartyje numatyti ar nenumatyti darbai buvo ieškovės atlikti, kokia ieškovės atliktų ir neatliktų konkrečių darbų vertė, pateikti tokias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi bylos nagrinėjimas sustabdytas, paskirta ginčo objekto „Administracinės paskirties pastato (8.2) su prekybos ir sandėliavimo patalpomis (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ statybos projekto projektavimo darbų kainų ekspertizė.

14. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

15. Apeliaciniu skundu apeliantė iš esmės teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai aiškino tarp šalių sudarytą ginčo rangos sutartį, todėl neatskleidė bylos esmės.

16. Pagal CPK 12 straipsnį civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

17. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje iš esmės sprendžiamas ginčas tarp ieškovės ir atsakovės dėl 2016 m. rugpjūčio 8 d. projektavimo sutarties (ne)tinkamo įvykdymo. Ieškovės teigimu, darbai buvo atlikti tinkamai, dėl to atsakovė privalo atsiskaityti, o atsakovė teigia, jog darbai atlikti netinkamai, ne BIM aplinkoje, dėl to neatitinka sutartyje nustatytų sąlygų.

18. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš esmės konstatavo, jog šalių susitarimo turinys dėl projekto darbų parengimo BIM aplinkoje yra išreikštas vienareikšmiškai, kadangi projektavimo darbų sutarties 1.1 punkte minėta nuostata yra aiškiai įtvirtinta, taip pat aiškiai ir konkrečiai nustatyti darbai, kuriuos turėjo atlikti ieškovė. Projektavimo darbų sutarties 5 skyriuje nustatyti technologiniai reikalavimai atspindi, jog atsakovė siekė būtent tokio rezultato, kokį šalys nusistatė sutarties 1.1 punkte, t. y vidaus inžinerinių sistemų projekto parengimo BIM aplinkoje.

19. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, jog siekiant atskleisti bylos esmę turėtų būti atsakyta į klausimą, ar atsakovė pateikė tinkamai suformuotą projektavimo užduotį, pastato skaitmeninį modelį IFC formatu, privalomuosius dokumentus, paruoštus pagal įstatymų ir normatyvinių dokumentų reikalavimus, organizavo duomenų saugojimo ir apsikeitimo priemones, kurios leistų nuotoliniu būdu teikti ir gauti reikiamą informaciją ir projektavimo darbų administravimą darbų atlikimo metu, paskyrė BIM koordinatorių, atsakingą už BIM modelių koordinavimą ir darbą integruotoje aplinkoje, kuris turėjo užtikrinti sutarties 5 skyriuje nustatytų reikalavimų įgyvendinimą. Teigia, kad jokių aplinkybių, kurios leistų patvirtinti nurodytų atsakovės įsipareigojimų įvykdymą, nėra.

20. Kaip minėta, 2016 m. rugpjūčio 8 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta projektavimo darbų sutartis Nr. 4DMP-16-003. Šia sutartimi šalys susitarė, kad projektuotojas (ieškovė) savo jėgomis bei rizika pagal užsakovo (atsakovės) nurodymus ir vadovaudamasis galiojančiais įstatymais atliks objekto „Administracinės paskirties pastato su prekybos patalpomis ir sandėliavimo patalpomis (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ darbo projekto parengimo darbus BIM aplinkoje. Minėta sutartimi nustatyta, kad užsakovas (atsakovė) įsipareigoja sutartyje numatytiems darbams atlikti ieškovei pateikti tinkamai suformuotą projektavimo užduotį (4.1.1.1 punktas); pastato skaitmeninį modelį IFC formatu, kaip tai yra aptarta šioje sutartyje (4.1.1.2 punktas); privalomuosius dokumentus, paruoštus pagal įstatymų ir normatyvinių dokumentų reikalavimus (4.1.1.3 punktas). Taip pat atsakovė įsipareigojo organizuoti duomenų saugojimo ir apsikeitimo priemones, kurios leistų nuotoliniu būdu teikti ir gauti reikiamą informaciją ir projektavimo darbų administravimą darbų atlikimo metu (4.1.2 punktas); paskirti BIM koordinatorių, kuris bus atsakingas už BIM modelių koordinavimą ir darbą integruotoje aplinkoje ir užtikrins sutarties 5 skyriuje nustatytų reikalavimų įgyvendinimą (4.1.3 punktas); sutarties vykdymo metu bendradarbiauti su ieškove (4.1.6 punktas).

21. Pažymėtina, jog šios nutarties 20 punkte nurodytos sutarties sąlygos aiškiai patvirtina ne tik tai, kad šalys buvo susitarusios dėl projekto darbų parengimo BIM aplinkoje, tačiau ir apeliantės skunde dėstomus argumentus, jog siekiant atskleisti bylos esmę turėtų būti atsakyta į klausimą, ar atsakovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė aplinkybių ir nevertino, kas atsakingas dėl darbų neatlikimo BIM aplinkoje. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nurodė, jog aplinkybes, kad ieškovė gavo visą būtiną informaciją darbams atlikti, besąlygiškai įrodo faktas, jog dalį darbų (Projektavimo sutarties 1.1.2 ir 1.1.3 punktuose nurodyti rangos darbai) ieškovė vis dėlto atliko (nors ir ne BIM aplinkoje) ir atsakovei perdavė, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie pirmosios instancijos teismo argumentai nėra pakankami spręsti, ar atsakovė tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Šiuo atveju laikytina, jog jei būtų nustatytos aplinkybės, kad ieškovė dalį darbų įvykdė BIM aplinkoje, būtų galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokios aplinkybės patvirtina atsakovės įsipareigojimų įvykdymą, tačiau tai, kad ieškovė įvykdė dalį darbų ne BIM aplinkoje, nei patvirtina, nei paneigia, jog atsakovė įvykdė sutarties 4.1 punkte nurodytus įsipareigojimus.

22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog CK 6.58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės. CK 6.64 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl to, kad kreditorius pažeidė prievolę, atlyginimą. CK 6.661 straipsnyje nustatyta, kad rangovas turi teisę nepradėti darbų arba sustabdyti pradėtus darbus, jeigu užsakovas neįvykdo rangos sutartyje numatytų savo priešpriešinių pareigų (neperduoda medžiagų, įrengimų, dokumentų ir kt.) arba kliudo rangovui vykdyti sutartį, arba yra kitų aplinkybių, akivaizdžiai patvirtinančių, kad užsakovas savo pareigų laiku neįvykdys (šio kodekso 6.219 straipsnis) (CK 6.661 straipsnio 1 dalis). Jeigu rangos sutartis nenustato ko kita, rangovas, esant anksčiau paminėtoms aplinkybėms, turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.661 straipsnio 2 dalis).

23. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad aplinkybė, jog atsakovė galbūt nesudarė ginčo sutartyje aptartų sąlygų dirbti ieškovei BIM aplinkoje, nesuteikia teisės ieškovei gauti visišką apmokėjimą ir už tuos darbus, kurių ji neatliko, nes tai reikštų, kad asmuo gauna atlygį už tai, ko jis nepadarė. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad ieškovė negalėjo projektuoti BIM aplinkoje dėl aplinkybių, už kurias yra atsakinga atsakovė, ieškovė galėtų reikalauti mokėjimo už faktiškai atliktus darbus (jų vertę pagal sutartį) ir nuostolių, patirtų dėl atsakovės veiksmų (nesudarymo sąlygų dirbti BIM aplinkoje), atlyginimo. Tokia išvada iš esmės atitinka ir CK 6.658 straipsnio 4 dalį, pagal kurią jei yra svarbių priežasčių, užsakovas turi teisę bet kada, kol darbas nebaigtas, atsisakyti sutarties kartu sumokėdamas rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį ir atlygindamas nuotolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo, įskaitant į nuostolius tai, ką rangovas sutaupo dėl sutarties nutraukimo. Tai reiškia, jog nustačius, kad atsakovė iš esmės neįvykdė ginčo sutarties 4.1 punkte nustatytų įsipareigojimų, ieškovė, nors ir neatliko projektuojamų darbų BIM aplinkoje, tačiau turėtų teisę į atsiskaitymą už faktiškai įvykdytus darbus.

24. Nors apeliantė apeliaciniu skundu teigia, kad šalys žodiniu susitarimu buvo pakeitusios darbų apimtis, t. y. buvo susitarta dėl papildomų darbų, nenumatytų sutartyje, atlikimo, tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ginčo sutarties 9.2 punkte nustatyta, jog atsiradus papildomų darbų užsakovas projektuotojas surašo papildomą susitarimą, kuris yra neatskiriama šios sutarties dalis. Papildomu susitarimu šalys nustato papildomų darbų apimtį ir kainą, 9.5 punkte įtvirtinta, jog visi pakeitimai, papildymai galioja, jeigu jie sudaryti raštu ir pasirašyti šalių. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nurodytose ginčo sutarties nuostatose ieškovės pareigų apimtis yra aiškiai apibrėžta ir tinkamai išreikšta. Todėl akivaizdu, kad ginčo sutarties pakeitimai ir papildymai turėjo būti padaryti raštiškai ir šalių pasirašyti, o tokių duomenų, jog buvo padaryti ginčo darbų sutarties raštiški pakeitimai, byloje nenustatyti.

25. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ginčo sutarties nuostatas dėl projekto darbų parengimo BIM aplinkoje. Įvertinus tiek byloje esančius rašytinius įrodymus, tiek šalių teisme teiktus paaiškinimus, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai prioritetą teikė pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šalių susitarimo turinys dėl projekto darbų parengimo BIM aplinkoje yra išreikštas vienareikšmiškai, kadangi Projektavimo darbų sutarties 1.1 punkte minėta nuostata yra aiškiai įtvirtinta, taip pat aiškiai ir konkrečiai nustatyti darbai, kuriuos turėjo atlikti ieškovė. Minėtas aplinkybes patvirtina ir tai, kad ginčo sutarties 5 skyriuje nustatyti technologiniai reikalavimai atspindi, jog atsakovė siekė būtent tokio rezultato, kokį šalys nusistatė sutarties 1.1 punkte, t. y. vidaus inžinerinių sistemų projekto parengimo BIM aplinkoje.

26. Vertindamas skundžiamu sprendimu išdėstytas išvadas, jog ekspertas atsakydamas į pirmąjį klausimą padarė teisės klaidą, nurodydamas, kad projektuotojas neturėdamas konkrečios projektavimo (techninės) užduoties galėjo vykdyti tik projekto tęstinumo, t. y. projektavimo antrojo etapo – darbo projekto parengimo, darbus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė skubotą išvadą. Nors teikiant užduotį ekspertui buvo suformuluotas klausimas: „Ar šalių 2016 m. rugpjūčio 8 d. pasirašytoje projektavimo darbų sutarties Nr.4DMP-16-003 1.1. punkte numatyti darbai, atsižvelgiant į Administracinės paskirties pastato (8.2) su prekybos ir sandėliavimo patalpomis (duomenys neskelbtini), statybos projekto 4.11 punkte nurodytas sąlygas, apėmė atitinkamų vidaus inžinerinių sistemos dalių techninio-darbo projekto atlikimą?“, tačiau šiuo atveju būtina akcentuoti tai, jog tarp šalių kyla ginčas, dėl kokių darbų susitarė bylos šalys. Lingvistiškai aiškinant ginčo sutarties tekstą nustatyta, jog šalys ginčo sutartimi susitarė: „Projektuotojas savo jėgomis bei rizika pagal užsakovo nurodymus bei vadovaujantis galiojančiais įstatymais, atliks objekto „Administracinės paskirties pastato su prekybos patalpomis ir sandėliavimo patalpomis (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ darbo projekto parengimo darbus BIM aplinkoje.“ Tai reiškia, jog šalys susitarė dėl darbo projekto parengimo, tačiau atsakovė teigia, jog buvo susitarta dėl techninio-darbo projekto parengimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų dėl to, koks buvo šalių susitarimas, nenustatė, ar šalys susitarė dėl darbo projekto parengimo, ar ginčo sutartyje buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida ir iš esmės buvo susitarta dėl techninio-darbo projekto. Įvertinus eksperto pateiktą atsakymą į pirmąjį ekspertizės klausimą matyti, jog galbūt ekspertas vertindamas ginčo sutartį taip pat buvo suklaidintas, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo šiuos prieštaravimus pašalinti.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, neturi lemiamos reikšmės ieškovės argumentai, kad atlikdama projektavimo darbus atsakovė nereiškė pretenzijų ieškovei dėl darbo ne BIM aplinkoje. Ginčo sutartyje buvo aiškiai įtvirtinta, kad projektavimo darbai turi būti atliekami BIM aplinkoje, atsakovė neturėjo pareigos priminti apie tai ieškovei, o nepriminusi neturėjo prarasti teisės nemokėti už tuos darbus, kurie neatlikti. Atsakovės pareiga pranešti ieškovei, kad ji neatlieka aiškiai sutartyje numatytos pareigos projektuoti BIM aplinkoje, nei įstatyme, nei sutartyje nėra įtvirtinta, taip pat nėra įtvirtinta, kad nepranešusi apie tokį faktą atsakovė praranda teisę remtis šiuo faktu ir nemokėti už darbus, kurių ieškovė nepadarė.

28. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, nustatytus ginčo sutarties 4.1 punkte, tačiau šių aplinkybių iš esmės neištyrė, nesiūlė atsakovei pateikti įrodymų, susijusių su tinkamu užduoties suformavimu, nesiaiškino, ar pateiktas pastato skaitmeninis modelis IFC formatu, taip pat neišsiaiškino, ar buvo pateikti visi privalomieji dokumentai, paruošti pagal įstatymų ir normatyvinių dokumentų reikalavimus, nesiėmė priemonių pašalinti su tuo susijusius bylos medžiagos neaiškumus. Taip pat pirmosios instancijos teismas privalėjo pašalinti neaiškumus, kylančius dėl ginčo sutarties dalyko, t. y. dėl to, ar buvo susitarta dėl darbo projekto parengimo, ar techninio-darbo projekto parengimo, o išsiaiškinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti klausimą dėl būtinumo kviesti ekspertą dėl ekspertizės išvadoje esančių neaiškumų pašalinimo. Tik ištyrus, be kita ko, šias aplinkybes, surinkus su jomis susijusius įrodymus, bus galima spręsti, kokia apimtimi ieškovė neįvykdė projektavimo sutarčių ir kokia apimtimi atsakovė gali nevykdyti savo prievolės atsiskaityti, kitaip tariant, kokia yra neperduotų dokumentų vertė ir kokia suma dėl to gali būti mažinama projektavimo sutartyse nustatyta kaina.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau paminėti trūkumai negali būti ištaisyti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, nes tam reikia surinkti daug naujų įrodymų, be to, tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas turėtų pasisakyti klausimais, kurių pirmosios instancijos teismas nesprendė ir dėl kurių nepasisakė. Tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. Nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl bylinėjimosi išlaidų sprendimą turės priimti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Marius DobrovolskisJolanta GailevičienėGiedrė Seselskytė