Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.5.; 1.2.18.8.; 1.2.18.10; 2.3.6.1.; 2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.4.2; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2.; 2.3.6.8.; 2.4.1.2.; 2.4.1.3.

2021 m. gruodžio 3 d.

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Daivai Juškuvienei, Almai Mažrimienei, Inai Visockienei ir Viktorijai Stanienei,

civilinio ieškovo – Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovėms Svetlanai Kašlevai ir Jurgitai Nekrašienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2011 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnį, 14 straipsnio 2 dalį atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios bei laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, apskaitos informacijos tinkamumą, objektyvumą bei palyginamumą, pateikimą laiku, išsamumą ir naudingumą vidaus ir išorės informacijos vartotojams, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, nes įtraukimui į 2014-2017 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą pateikė prieštaringus duomenis apie išgautus ir neparduotus smėlio likučius, įvertinus, kad mokesčių inspekcijai teiktose „Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą KIT708 deklaracijose“ (toliau – KIT708) apie išgautą smėlį ir statybinį gruntą nurodyta išgavimai:

2014 m. 62 313 m³ (KIT708), pagal dokumentus parduota 61 692 m³, dokumentinis likutis 11 311 m², o 15 buhalterinėje sąskaitoje pagal nebaigtos gamybos sąnaudų aktus apskaityta 423 m³, skirtumas 10 888 m³;

2015 m. 36 526 m³ (KIT708), pagal dokumentus parduota 33 994 m³, dokumentinis likutis 13 843 m², o 15 buhalterinėje sąskaitoje pagal nebaigtos gamybos sąnaudų aktus apskaityta 52 845 m³, skirtumas 39 002 m³;

2016 m. 36 246 m³ (KIT708), pagal dokumentus parduota 28 783 m³, dokumentinis likutis 21 306 m², o 15 buhalterinėje sąskaitoje pagal nebaigtos gamybos sąnaudų aktus apskaityta 62 305 m³, skirtumas 40 999 m³;

2017 m. 29 169 m³ (KIT708), pagal dokumentus parduota 27 261 m³, dokumentinis likutis 23 214 m², o 15 buhalterinėje sąskaitoje pagal nebaigtos gamybos sąnaudų aktus apskaityta 64 705 m³, skirtumas 41 491 m³;

dėl šių prieštaringų duomenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos informacija netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama, taip pažeisti 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio reikalavimai, kuriuose nurodyta, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, bei dėl šio pažeidimo negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo už 2014-2017 m.

Apklaustas kaip kaltinamasis, K. B. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jis parodė, kad karjero eksploatavimas ir prekyba naudingomis iškasenomis yra specifinė sritis. Parduodamos ne kokios nors kietos, nekeičiančios savo savybių medžiagos ar produktai, o mineralinės medžiagos, kurios turi savybę per laiką arba veikiamos oro sąlygų, drėgmės, keisti savo tūrį, svorį, piltinį tankį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame karjere inertinis mineralinis gruntas yra supilamas į saugojimo sąvartas. Per laiką šis gruntas susitankina, todėl šių medžiagų apskaita ir mokesčių mokėjimas už jas vykdomas specialiai nustatytais Lietuvos Respublikos teisės aktais, taikomos leistinos paklaidos. Mokestis už naudingąsias iškasenas mokamas pagal markšeideriniais apmatavimais paskaičiuotus kiekius. FNTT specialistė Nemira Svirskienė neatsakė, kokiu teisės aktu ji vadovavosi, lygindama markšeiderinių apmatavimų, mokesčių už iškasenas deklaravimo ir buhalterinės apskaitos kiekius, nes tokio teisės akto, kuris numatytų atitikimą tarp mokesčio už naudingąsias iškasenas ir buhalterinės pardavimų apskaitos iš viso nėra. Vykdant kasybos darbus karjere, kasant smėlį, naudingų iškasenų klode yra aptinkamos įvairaus dydžio linzės nekokybiškos medžiagos (priemolis, priesmėlis, aleutitas ir neatitinkantis standartų smėlis ir molis). Todėl atsiradusios tokios medžiagos būna sandėliuojamos atliekų sąvartose arba parduodamas kaip statybinis gruntas. Dėl neatitikimų ir grunto išpurenimo bei sutankinimo koeficientų yra nustatytos leistinos paklaidos, kurių skaičiuodama FNTT specialistė Nemira Svirskienė visiškai nepritaikė. Vadovaujantis 2003 m. sausio 10 d. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1-01 patvirtintų Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių 23.1 p., maksimali leistina santykinė paklaida neturi viršyti 10 procentų, duotuoju atveju santykinė paklaida yra 6,6 procentai, neviršija leistinos normos ir galima teigti, kad skirtumų nėra. Pažymėjo, kad ataskaitų ir deklaracijų pateikimo ir markšeiderinių matavimų atlikimo datos visada skiriasi ir todėl niekada šie skaičiai tiksliai negali sutapti, nors FNTT specialistė tai lygino. Markšeideriniais matavimais apskaičiuojamos visos iškasenos, kurios yra pajudinamos iš klodo, ir nors jos dar tebėra karjero teritorijoje, t.y. dar nerealizuotos, neparduotos, o mokesčius už iškasenas reikia deklaruoti ir sumokėti už visą matavimais apskaičiuotą kiekį. Todėl markšeiderinių matavimų ir buhalterinė apskaitos duomenys niekada negali sutapti. Iškastas keikis neatitinka parduoto kiekio, nes iškastas kiekis susitankina ir jo lieka žymiai mažiau. Parduota yra tiek, kiek yra nurodyta buhalteriniuose dokumentuose. Geologinei tarnybai kas ketvirtį 1000 m³ tikslumu teikiamos deklaracijos KIT708, rodoma, koks kiekis iškasamas, kitos deklaracijos yra už pardavimus. Tam ir yra paklaidos, nes prieš pusmetį iškastos iškasenos buvo žymiai daugiau, paskui nėra ką parduoti, nes pabuvusi krūvoje ji sukrenta. Taip ir gaunasi, kad iškasta daugiau, o parduota mažiau. Dėl neteisingų matavimų iš geologinės tarnybos niekada neturėjo jokių priekaištų.

Liudytoja V. K., parodė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba papildomai, tai nėra jos pagrindinė darbovietė. Pagrindinius dokumentus, pagal kuriuos ji atlieka buhalterinę apskaitą ir ją teikia darbo inspekcijai, teikia direktorius K. B.. Deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiu ji. Gautus dokumentus ji įtraukia į apskaitą,

Liudytojas G. J. parodė, jog jis yra geologas, turi mokslų daktaro laipsnį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Įmonė užsiima geologiniais tyrimais kietųjų iškasenų kvalifikavimu, teritorijų žvalgyba, projektavimu. Nuo 1969 m. dirba geologu, ilgą laiką dirbo Lietuvos geologijos institute, buvo mokslinis vadovas. Aštuonerius metus buvo Valstybės naudingų iškasenų komisijos pirmininko pavaduotojas. Yra vienas iš autorių, parengusių naudingų iškasenų klasifikavimo rekomendacijas, yra smėlio ir žvyro iškasenų klasifikavimo rekomendacijų autorius. Rekomendacijos buvo parengtos 1993 m., jomis naudojamasi iki šiol. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra ko įmonės ilgametis klientas, jų užsakymu atliko (duomenys neskelbtini) telkinio geologinę žvalgybą, kurios pagrindu tvirtinami žemės gelmių ištekliai, geologijos tarnyba aprobuoja tuos išteklius, įrašo į žemės gelmių registrą, tada paruošiama vertinimo dokumentacija, po to gaunamas geologijos leidimas. Dar parengė teritorijos planavimo detalųjį planą, po to rengė išteklių naudojimo projektą. Visi tie darbai daromi žemės plote, kuriame norima įrengti karjerą, iki kol bus pradėta kasyba. Bendrovė dirba pagal teisės aktus, iškasus 10 000 m³, arba per 3 metus, jei 10 000 m³ neiškasama, reikalinga atlikti markšeiderinius matavimus. Jo įmonė tokius matavimus irgi atlieka, tai yra topografiniai darbai, susieti su žemės gelmėmis, su matavimais iškastų ertmių, supiltų tūriu, tai yra erdviniai matavimai įvykę žemės gelmėse. Tų matavimo esmė yra tokia. Ištyrus telkinį, matomas tik žemės paviršius. Padaroma topografinė nuotrauka. Kada išgręžiami gręžiniai, jau gaunamas vaizdas į gylį. Pradėjus kasti, kada nuimamas paviršius, iškasame duobė, tada jau matomas kitas paviršius. To matavimo pasėkoje sužinoma, kiek iškasta ir kas iškasta. Matavimai atliekami bepiločiais orlaiviais, labai tiksliai, fiksuojama kas 5 cm. Programinė ranga apskaičiuoja iškastą tūrį. Matavimo paklaidos erdvės iškasimo yra 3-5 procentai, tačiau išgaunamų išteklių, neturint tikrojo vaizdo, kol neatidengiamas karjero paviršius, pagal geologijos naudojimo taisykles paklaida gali būti iki 10 procentų. Jeigu paklaida viršija 10 procentų, įmonės turi atlikti papildomus tyrimus, įvertinti tą situaciją. Apskaita vykdoma teikiant geologijos tarnybai 1 000 m³ tikslumu. Visi žemės ištekliai geologijos tarnybose apskaičiuojami 1 000 m³ tikslumu. Prie markšeiderinių matavimų darbų plano yra pridedama gavybos lentelė, joje skaičiuojami gauti ištekliai 1 m³ tikslumu, tačiau juos suapvalina ir 2-KN formoje jau teikiama 1 000 m³ tikslumu. Tos lentelės pagrindu, kur kiekis suskaičiuotas 1 m³ tikslumu, įmonė ir turi sumokėti mokesčius valstybei, t. y. mokesčių inspekcijai reikia pateikti 1 m³ tikslumu. Dėl šių dimensijų seniai vykdoma diskusija tarp minėtų dviejų tarnybų. Patvirtina išteklus 1 000 m³ tikslumu, o mokesčius reikia deklaruoti 1 m³ tikslumu. Čia jau gaunasi skaitmeninė išraiška, o natūroje gali būti visai ne taip. Kušlėnų telkinys priskiriamas prie sudėtingesnių, nes jis susiformavo ledyno plyšyje, jame galima surasti visokių keistenybių – lęšiu, nekondicinio smėlio, danga gali būti storesnė. Tokio karjero žymiai mažesnis patikimumas, vietoje tikėtino smėlio, galima rasti nenaudingos medžiagos. Čia iškasenų paklaida tikrai gali būti didesnė, tai yra iki 20 procentų. Mokesčiai už iškastus išteklus mokami pagal markšeiderinių matavimų duomenis, būtent už iškastus kiekius. Parduotas kiekis nėra tas skaičius, pagal kurį reikia mokėti mokesčius. Visur pabrėžiama, kad mokesčiai mokami už iškastą kiekį. Įmonė, pvz. gali iškasti klintį, molį, žvyrą ir gaminti cementą. Jau parduoda ne klintį, o produkciją ir įmonės buhalterijoje jau atsispindi produkcija. Yra tiksliai pasakyta, kad mokama už iškastą iš išteklių kiekį, nes iškasus, pakrovus, skirsis ir kiekis, nes medžiaga išsipurena, ir, svoris, nes kuo daugiau akmenų pateko, tuo žvyras bus sunkesnis. Pagrindas yra marškeideriniai matavimai. Atlikus markšeiderinius matavimus, matavimo duomenys teikiami Lietuvos geologijos tarnybai. Tuo pagrindu užpildoma forma 2-KN, kuri teikiama geologijos tarnybai ir užsakovui. Iškastas kiekis tikrai neturi sutapti su parduotu kiekiu, kuris matosi įmonės buhalterijos ataskaitose, nes jis nėra privalomas parduoti. Markšeiderinių matavimų eigoje nustatoma iškastas kiekis. Pradavusi, įmonė turi sumokėti PVM mokestį ir kt., iškasus – turi sumokėti gamtos išteklių mokestį. Kasybos metu padavimas paprastai atsilieka, tai nėra neatsiejamas procesas. Pvz. pernai iškastas kiekis parduotas ne visas, likutis liko sandėlyje. Kitais metais iškasta mažiau, bet parduota dar ir tas pernykštis likutis, taigi, bus parduota per metus daugiau, nei per metus iškasta. Markšeiderinis matavimas fiksuoja nuo vieno matavimo iki kito iškastą kiekį. Gali būti, kad matavimas bus atliktas praėjus 1 m. ir mėnesiui, o pardavimas fiksuojamas lygiai už metus laiko, gali nesutapti kiekiai. Po kelių metų iškasto ir susandėliuoto statybinio grunto aukštis bus pakitęs, nes iškasta ir sukrauta medžiaga susitrombuoja, iškasena nėra stabili konstrukcija.

Liudytojas L. S. parodė, jog dirba Lietuvos geologijos tarnyboje prie aplinkos ministerijos vyriausiuoju specialistu, Kietųjų naudingų iškasenų išteklių registrų skyriuje. (duomenys neskelbtini) karjeras jam yra žinomas tuo, kad 2018 m. su kolega vykdė planinį patikrinimą, tikrino kasybos dalį, atitikimą žemės gelmių naudojimo projektui. Kažkokių pažeidimų tikrinimo metu nenustatė. Duomenų su buhalteriniais duomenimis nelygino ir buhalterinių dokumentų netikrino. Nėra nustatęs jokių netikslumų (duomenys neskelbtini) karjero veikloje. 2-KN forma yra statistinė ataskaita, patvirtinta Lietuvos geologijos tarnybos, kurioje nurodytas iškastas kiekis 10 000 m³, kas yra žymiai grubesniu masteliu, nei mokami mokesčiai. Tos ataskaitos reikia išteklių metiniams balansams, inventorizuoti žemės naudingus išteklius, į ką gruntas neįeina, ir tai yra suderinta su statistikos departamentu, ne su aplinkos apsauga.

Civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė Jurgita Nekrašienė teisiamojo posėdžio metu sumažino civilinį ieškinį ir prašė priteisti subsidiariai iš civilinių atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaltinamojo K. B. 154,84 Eur, kuriuos sudaro 125,00 PVM mokestis ir 29,84 Eur pelno mokestis. Šios sumos nustatytos ekspertizės metu, nustačiusi, kad į apskaitos registrus neįtraukta visų pajamų. Kaltinimas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį buvo panaikintas, tačiau pats apgaulingas buhalterinės apskaitos vedimas sudaro pagrindą mokesčių vengimo pasekmėms kilti. Mokesčiai buvo nesumokėti, todėl ieškinys turi būti tenkinamas.

Liudytoja specialistė Nemira Svirskienė parodė, kad ji atliko ūkinės-finansinės veiklos patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir surašė išvadą. Patikrinimą atliko pagal bendrovės pateiktus dokumentus ir iš mokesčių inspekcijos gautas deklaracijas. Buvo pateikti ir 2014-2017 m. markšeideriniai apmatavimai. Pažymėtina, kad markšeideriniuose išmatavimuose smėlio ir dirvožemio grunto išgavimas buvo užfiksuotas. Tyrimui buvo pateikta deklaracija KIT-708, kurią bendrovė pateikė VMI, apie mokestį už naudingas iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą. Tyrimo metu šitos deklaracijos duomenys buvo lyginami su pateiktais bendrovės apskaitos dokumentais. Deklaracijoje buvo užfiksuotas bendrovės smėlio ir statybinio grunto išgavimas. Tyrimui pateiktos bendrovės išrašytos sąskaitos faktūros, pinigų priėmimo kvitai, duomenys apie bendrovės parduota visos produkcijos pardavimą. Bendrovės išrašytuose apskaitos dokumentuose parduotas kiekis įvardintas tonomis, tuo tarpu VMI pateiktose deklaracijose, kiekiai nurodomi kubiniais metrais. Bendrovė nepateikė duomenų apie likučius 2014m. sausio 1 d., todėl atliekant tyrimą, buvo laikoma, kad likučio nebuvo sukaupta. Tyrime markšeideriniais matavimais nesirėmė, rėmėsi bendrovės pateikta deklaracija apie išgautas naudingas iškasenas, t. y. apie gavybą. KIT-708 deklaracija turi sutapti su bendrovės buhalterine apskaita, nes deklaruota gamyba.

Ekspertė Malgožata Kuncevič parodė, kad atlikus ekspertizę ir papildomą ekspertizes, buvo nustatyti skirtumai nuo specialistės išvadoje pateiktų duomenų. Nurodė, kad laikyti, jog 2014 m. sausio 1 d. bendrovėje buvo nulinis likutis negalima, todėl ji vadovavosi 2014 m. inventorizacijos aktu ir laikė, kad likutis 2021 m. sausio 1 d. buvo 10 690 m3. Tais metais pagal Nebaigtos gamybos sąnaudų nustatymo aktus buvo apskaityta 17 564 m³ smėlio, nurašyta už 190 000 Lt (55 027,08 Eur), tačiau nurašytas kiekis nežinomas, nes nepateikti dokumentai. Tiksliai nustatyti kiekius nėra galimybės ir dėl to, kad nėra likučio, bet ir dėl kitų priežasčių. Tai parašyta ekspertizės 22, 23 puslapiuose. Bandant palyginti ataskaitose nurodytus išteklius, gaunasi, kad sukaupia daugiau išteklių, nei jų buvo gauta. Yra netvarka su buhalterine apskaita, todėl negalima nustatyti tikrų kiekių. Teisės akto, nustatančio, kad pardavimo duomenys turi sutapti su markšeideriniais matavimais, nėra. Apmatavimai turėtų sutapti bent jau apytikriai su išvežimu ir likučiais. Išvežti ir sukaupti sumoje, su tam tikra paklaida. Pagal pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje parodyti didesni išgautų ir neparduotų išteklių kiekiai, negu deklaruoti VMI ir Geologijos tarnybai ir nustatyta markšeiderinių matavimų. Nustatyti skirtumai tarp įmonės pateiktuose dokumentuose nurodytų ir buhalterinėje apskaitoje atžymėtų kiekių. Kiekių palyginti nėra galimybės, nes bendrovėje nebuvo atliekamos inventorizacijos. Nors kaltinamasis teigė, kad inventorizacijas atlikti bendrovėje nėra privaloma, tačiau jei turtas apskaitytas įmonės apskaitoje, privalo būti laikomasi buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų. Jei tai yra ne įmonės turtas, jis privalo būti apskaitytas užbalansinėse (nebalansinėse) sąskaitose. Padaryta kategoriška išvada, jog dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje pateikti prieštaringi duomenys, iš dalies nėra galimybės nustatyti 2014-2017 m. veiklos, turto ir nuosavo kapitalo.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kontrolės organizavimo skyriaus Mokesčių kontrolės skyriaus Patikrinimo akte Nr. KOS-2(NP) nurodyta, kad markšeideriniai matavimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamo (duomenys neskelbtini) žvyro ir smėlio telkinio apmatavimus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. sausio 19 d., 2016 m. sausio 4 d., 2016 m. gruodžio 14 d. ir 2017 m. gruodžio 12 d. Išvadose nurodyti padaryti pažeidimai, už deklaruotą mažesnį nei išgautas gamtos išteklių – smėlio – kiekį apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 198 922,00 Eur (1 t., b. l. 51-60). Šis aktas patvirtintas Aplinkos apsaugos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. KOS-4 (1 t., b. l. 103).

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-4596-602/2020, konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti minėtuose Patikrinimo akte ir Sprendime padarytomis išvadomis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisingai deklaravo iškastą smėlio kiekį, VMI deklaracijose iš esmės nurodydamas jį kaip gruntą ir taip siekdamas mokėti mažesnį tarifą. Nors bendrovė turėjo teisę deklaruoti ir gruntą, tačiau tai neatleidžia nuo pareigos teisingai deklaruoti būtent išgauto smėlio kiekį. Šiuo atveju deklaracijose pateikti duomenys buvo paneigti objektyviais įrodymais, kitų objektyvių duomenų, kurie būtų pagrindas kitaip apskaičiuoti mokestį už gamtos išteklius, nepateikė. Teismas vertino, kad bendrovė buvo nesąžininga teikdamas skirtingus duomenis skirtingoms institucijoms (be to, nustačius, kad jie nesutampa ir su markšeiderinių apmatavimų duomenimis) ir už nedeklaruotą realiai iškasto smėlio kiekį pagrįstai taikė didesnį mokesčio tarifą.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė eilę segtuvų, su 2014 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpio buhalteriniais dokumentais (1 t., b. l. 125-128, 133-135).

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė 12 398,06 Eur civilinį ieškinį (3 t., b. l. 141-142).

2019 m. rugpjūčio 8 d. ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. prokuroro nutarimais buvo laikinai apribotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir K. B. teisės (3 t., b. l.156-158, 164-167). Apribojimai skirti ir Telšių apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi (5 t., b. l. 26-29), pratęsti 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi (5 t., b. l. 88-92, b. l. 105-106).

PVM deklaracijose už 2014-2017 m. fiksuoti Valstybinei mokesčių inspekcijai teikti duomenys (4 t., b. l. 114-134).

Lietuvos teismo ekspertizės 2020 m. liepos 20 d. Ekspertizės akto (toliau – Ekspertizės aktas) išvadose nurodyta, kad pagal pateiktus dokumentus nustatyta, jog 2014-2017 m. laikotarpiu tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nesilaikyta: 1) Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo: 4 straipsnio reikalavimų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti minėto laikotarpio bendrovės veiklos, turto ir nuosavo kapitalo. Minėto laikotarpio duomenys apie išgautus ir neparduotus smėlio likučius (15 buhalterinėje sąskaitoje „Nebaigta gamyba“ apskaityti duomenys viršija deklaruotus išgavimo duomenis); 6 straipsnio 2 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes neapskaitė 2017 m. rugsėjo 12 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 09121544 20 Eur sumai, taip pat pardavimo dokumentų 722,03 Eur sumai, jeigu pardavė 27 lentelėje nurodytus išteklius, tačiau neišrašė pardavimo dokumentų; 12 straipsnio 1dalies reikalavimų, jeigu pardavė 27 lentelėje nurodytus išteklius, tačiau neišrašė pardavimo dokumentų. 2) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 ir 2 dalių, 15 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu pardavė 27 lentelėje nurodytus išteklius, tačiau neapskaičiavo 125 Eur PVM. 3) Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo: 4 straipsnio 1 dalies, nes neįtraukė į pajamas pagal 2017m. rugsėjo 12 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 09121544 gautų 16,53 Eur sumos, 596,72 Eur sumos, jeigu pardavė 27 lentelėje nurodytus išteklius, tačiau neišrašė atitinkamų pardavimo dokumentų; 5 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes neapskaičiavo 0,83 Eur pelno mokesčio nuo pagal 2017 m. rugsėjo 12 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 09121544 gautų 16,53 Eur pajamų, taip pat 29,84 Eur pelno mokesčio, jeigu pardavė 27 lentelėje nurodytus išteklius, tačiau neišrašė pardavimo dokumentų ir kt. (žr. Ekspertizės aktą). Ekspertė konstatavo, kad dėl padarytų pažeidimų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje pateiktų prieštaringų buhalterinių duomenų apie tiriamuoju 2014-2017 m. laikotarpiu išgautus ir neparduotus smėlio likučius, kuo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų, iš dalies negalima nustatyti minėtu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir nuosavo kapitalo (5 t., b. l. 57-87).

Lietuvos teismo ekspertizės 2021 m. rugpjūčio 23 d. Papildomos ekspertizės akto (toliau Papildomos ekspertizės aktas) išvadomis patvirtinta, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes pateikti prieštaringi duomenys apie išgautus ir neparduotus smėlio likučius, (15 buhalterinėje sąskaitoje Nebaigta gamyba apskaityti duomenys viršija deklaruotus gavimo duomenis), ir kt. (žr. Papildomos ekspertizės aktą), Lietuvos Respublikos pridėtinės vertė mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1, 2 dalių, 15 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu pardavė 2020 m. liepos 20 d. Ekspertizės akto 27 lentelėje nurodytus išteklius, tačiau neapskaičiavo 125 Eur PVM (6 t., b. l. 58-70).

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 punktas). Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas veikiant tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2010, 2K-526/2011, 2K-170/2012, 2K-590/2014, 2K-437-303/2015, 2K-138-139/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-155-976/2021).

Vertindamas atliktų ekspertizių išvadas, teismas sprendžia, jog juose išdėstyti tyrimo duomenys yra sąlyginiai. Pvz. Ekspertizės akto 23 l. priešpaskutinėje eilutėje pažymėta, jog tyrimui nepateikti išgauti, bet neparduoti smėlio likučiai 2014 m. sausio 1 d., bendrovės apskaitoje pateikti prieštaringi duomenys apie tiriamuoju laikotarpiu išgautus ir neparduotus likučius, dėl ko ekspertas neturi galimybės nustatyti pirminiame kaltinime nurodytų neapskaitytų kiekių smėlio ir statybinio grunto.; 22 l. priešpaskutinėje pastraipoje nurodoma, jog 2015 m. sausio 1 d. bendrovės apskaitos duomenimis 15 buhalterinėje sąskaitoje Nebaigta gamyba išgautų, bet neparduotų išteklių apskaityta už 478,28 Eur, atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. III ketv. ir 2015 m. aktuose buvo vertinami tik smėlio likučiai, kurie įkainoti 1,13 Eur/m³, galima daryti prielaidą, kad 2015 m. sausio 1 d. galėjo būti sukaupta ir neparduota 423,26 m² (478,28/1,13) smėlio ir t. t.

Pagal kasacinio teismo praktiką, sąlyginės specialisto ar ekspertizės akto išvados nerodo jų neišsamumo ar nepatikimumo, tačiau jų vertinimas turi ypatumų. Tokių išvadų atveju eksperto (specialisto) atsakymas į pateiktą klausimą yra siejamas su viena ar keliomis sąlygomis, todėl aplinkybės, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, turi būti nustatytos patikimai ir nekelti jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319-511/2017).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisingai deklaravo iškastą smėlio kiekį, VMI deklaracijose iš esmės nurodydamas jį kaip gruntą ir taip siekdamas mokėti mažesnį tarifą, tačiau tiriamuoju ketverių metų laikotarpiu nustatytas nesumokėtas PVM sumažintas tik 125 Eur, o pelno mokestis per 2014-2017 m. laikotarpį sudaro tik 29,84 Eur.

Kaip nurodyta minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-155-976/2021, esant materialiajai BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėčiai, baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, 2K-26-788/2017). Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nurodyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.).

Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių buvimo klausimą. Tokią išvadą teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės tam tikro laikotarpio pajamas bei išlaidas, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikros asmens ar įmonės finansinės padėties ar turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, 2K-26-788/2017, 2K-226-976/2020).

Vertindamas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo K. B. veika pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, nes jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi ir pagal 2011 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnį, 14 straipsnio 2 dalį atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios bei laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, apskaitos informacijos tinkamumą, objektyvumą bei palyginamumą, pateikimą laiku, išsamumą ir naudingumą vidaus ir išorės informacijos vartotojams, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė bendrovės apskaitą, nes įtraukimui į 2014-2017 m. apskaitą pateikė prieštaringus duomenis apie išgautus ir neparduotus smėlio likučius ir dėl šio pažeidimo negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo už 2014-2017 m.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Atsižvelgdamas į nustatytas ir aukščiau aprašytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis K. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu.

BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenustato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukšiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-186-689/2020).

Teismas pripažįsta, kad žvyro karjero eksploatavimas yra specifinė veiklos sritis ir nemažai tokios veiklos dalykų yra tinkamai nesureguliuoti. Teismas sutinka su kaltinamojo bei jo gynėjo nuomone, kurią patvirtino ir liudytojai G. J., jog neatitikimai buhalterinėje apskaitoje ir faktiniame iškasto, realizuoto bei saugomo grunto kiekyje gali kilti dėl jo specifinių savybių, sandėliavimo ir pan., valstybei nesumokėti mokesčiai per ketverius metus yra itin nedideli – PVM sumažintas tik 125 Eur, o pelno mokestis per 2014-2017 m. laikotarpį sudaro tik 29,84 Eur, todėl sprendžia, jog kaltinamojo padarytos veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, kad jo atžvilgiu baudžiamosios atsakomybės taikymas būtų tikslingas, todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu, o baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Prie baudžiamosios bylos pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl 154,84 Eur žalos Valstybės biudžetui atlyginimo tenkintinas ir minėta suma subsidiariai priteistina iš kaltinamojo K. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304-307, 312, 313,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnio pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį dėl 154,84 Eur žalos Valstybės biudžetui atlyginimo tenkinti ir šią sumą subsidiariai priteisti iš kaltinamojo K. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Prie baudžiamosios bylos pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus įsiteisėjus teismo nuosprendžiui grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.