Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Viktoro Roščenkovo apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo K. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 37 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl 154,84 Eur žalos Valstybės biudžetui atlyginimo tenkintas ir ši suma subsidiariai priteista iš kaltinamojo K. B. ir UAB „K“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo K. B., vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamoji byla nutraukta, naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis – nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

7. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, o šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-283-746/2015, Nr. 2K-496-746/2015).

8. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 punktas). Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas veikiant tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2010, 2K-526/2011, 2K-170/2012, 2K-590/2014, 2K-437-303/2015, 2K-138-139/2016, 2K-7-304-976/2016). Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, faktiškai neįvykusių operacijų fiksavimas ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-719/2021).

9. Šios nusikalstamos veikos subjektas yra specialusis. Pagal BAĮ 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas, tiek abu, jeigu tai jie daro susitarę. Baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu ar faktiniu vadovu – abu šie asmenys. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovas (kartu ir faktinis vadovas) gali būti tik BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Tačiau jei apgaulingai apskaitai vesti jis panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai pats sąmoningai pateikinėja buhalterei suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad ji juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalterė apie tai neinformuojama. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterės rankomis, šiai nesuvokiant jos daromos veikos pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014, 2K-313-696/2017).

10. Be to, kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011). Be to, svarbu konstatuoti priežastinį ryšį tarp buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. Smulkūs, nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai gali neturėti įtakos BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių kilimui. Todėl teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-356-696/2017, 2K-224-976/2019, 2K-155-976/2021).

10.1. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad K. B. padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, nes, būdamas įmonės direktorius, atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios bei laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, apskaitos informacijos tinkamumą, objektyvumą bei palyginamumą, pateikimą laiku, išsamumą ir naudingumą vidaus ir išorės informacijos vartotojams, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė UAB „K“ apskaitą, nes įtraukimui į 2014–2017 m. UAB „K“ apskaitą pateikė prieštaringus duomenis apie išgautus ir neparduotus smėlio likučius, įvertinus, kad mokesčių inspekcijai teiktose „Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą KIT708 deklaracijose“ (toliau – KIT708) apie išgautą smėlį ir statybinį gruntą nurodyti išgavimai:1) 2014 m. – 2 313 m³ (KIT708), pagal dokumentus parduota 61 692 m³, dokumentinis likutis 11 311 m³, o 15 buhalterinėje sąskaitoje pagal nebaigtos gamybos sąnaudų aktus apskaityta 423 m³, skirtumas – 10 888 m³; 2) 2015 m. – 36 526 m³ (KIT708), pagal dokumentus parduota 33 994 m³, dokumentinis likutis 13 843 m³, o 15 buhalterinėje sąskaitoje pagal nebaigtos gamybos sąnaudų aktus apskaityta 52 845 m³, skirtumas – 39 002 m³; 3) 2016 m. – 36 246 m³ (KIT708), pagal dokumentus parduota 28 783 m³, dokumentinis likutis 21 306 m³, o 15 buhalterinėje sąskaitoje pagal nebaigtos gamybos sąnaudų aktus apskaityta 62 305 m³, skirtumas – 40 999 m³; 4) 2017 m. – 29 169 m³ (KIT708), pagal dokumentus parduota 27 261 m³, dokumentinis likutis 23 214 m³, o 15 buhalterinėje sąskaitoje pagal nebaigtos gamybos sąnaudų aktus apskaityta 64 705 m³, skirtumas 41 491 m³, ir dėl šio pažeidimo negalima iš dalies nustatyti UAB „K“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo už 2014–2017 m.

11. Atkreipiamas dėmesys, kad byloje nenustatyta, jog K. B. įtraukimui į įmonės buhalterinę apskaitą apskritai nepateikė duomenų apie išgautus ir neparduotus smėlio likučius arba sąmoningai pateikė buhalterei suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad ji juos įtrauktų į apskaitą. Teisiamojo posėdžio metu K. B. nurodė, kad jis tyčia jokių neteisėtų veiksmų neatliko, parduotų iškasenų sumos dokumentuose nurodytos teisingai, iškastų iškasenų kiekis neatitinka parduoto kiekio todėl, kad iškastos medžiagos susitankina ir jų lieka žymiai mažiau, įmonė mokesčius valstybei sumoka už išgautą kiekį ir už parduotą produkciją. Iškasimas skaičiuojamas pagal markšeiderinius išmatavimus, deklaracijos KIT 708 teikiamos kas ketvirtį, jose rodoma, koks kiekis yra iškasamas. Kitos deklaracijos teikiamos už pardavimus. Paaiškino, kad UAB „K“ priklausančiame karjere inertinis mineralinis gruntas yra supilamas į saugojimo sąvartas, kurių plotas yra 19 159 m² ir per dvejus metus šis gruntas susitankino (sukrito) apie 35 sm., o tai sudaro apie 6 706 m³ grunto. Todėl šių medžiagų apskaita ir mokesčių mokėjimas už jas vykdomas kitokiais nustatytais Lietuvos Respublikos teisės aktais ir yra taikomos leistinos paklaidos. Mokestis už naudingąsias iškasenas yra mokamas pagal markšeideriniais apmatavimais paskaičiuotus kiekius. K. B. taip pat nurodė, kad parduota yra tiek iškasenų, kiek nurodyta buhalteriniuose dokumentuose, be to, nėra reikalavimo visus likučius suskaičiuoti ketvirčiais. Tonos tikslumu apskaičiuoti nėra galimybės, likučiai visada lieka. Įmonė tokios aparatūros, kokia atliekami markšeideriniai matavimai neturi, todėl tiksliai apskaičiuoti neįmanoma. Iškasimas skaičiuojamas pagal markšeiderinius išmatavimus, o kadangi iškasenos per pusmetį sukrenta, gaunasi, kad iškasta daugiau, o parduota mažiau. Likutį įmonė turėjo, tačiau apmatuoti likučių nėra su kuo ir tai nėra privaloma. Pažymėjo, kad dėl neteisingų matavimų geologinė tarnyba jo įmonei jokių pastabų nebuvo pareiškusi (4 t., b. l. 137–139; 6 t., b. l. 6–9). Atkreiptinas dėmesys, kad ir ekspertė M. K. teisiamajame posėdyje nurodė sutinkanti su K. B. teiginiu, jog dėl to, kad tiksliai negalima pamatuoti ir apskaičiuoti iškasto smėlio kiekio, tai priklauso nuo oro sąlygų, nuo iškasenų gulėjimo laiko ir paklaida dėl to yra galima (6 t., b. l. 7).

12. Kaip liudytoja teisiamajame posėdyje apklausta UAB „Kuastata“ buhalterė V. K. nurodė, kad įmonės dokumentus jai teikia direktorius K. B., ji pagal šiuos dokumentus atlieka buhalterinę apskaitą, mokesčių inspekcijai teikia deklaracijas. Nepamena, kad kada nors būtų buvę kokių nors netikslumų, ar neatitikimų, kad reikėtų taisyti dokumentus (4 t., b. l. 98). Liudytojas G. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jo įmonė užsiima geologiniais tyrimais, kietųjų iškasenų kvalifikavimu, teritorijų žvalgyba, projektavimu ir UAB „K“ yra šios įmonės klientė. Pažymėjo, kad iškasenų pardavimas su jų iškasimu gali nesutapti, nes gali būti likęs praeitų metų likutis. Markšeiderinis matavimas fiksuoja nuo vieno matavimo iki kito iškastą kiekį, o pardavimas gali būti fiksuojamas už metus, todėl iškasti ir parduoti kiekiai gali nesutapti (4 t., b. l. 99–101). Liudytojas L. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad patikrinus (duomenys neskelbtini) karjerą, turimą dokumentaciją, jokių pažeidimų nebuvo nustatyta (4 t., b. l. 101–102).

13. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas K. B. kaltę iš esmės grindė 2020 m. liepos 20 d. ekspertizės akto Nr. 11-90(20) (5 t., b. l. 58–87) ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. papildomos ekspertizės akto Nr. 11-913(21) (6 t., b. l. 58–70) išvadomis, kad dėl to, jog UAB „K“ apskaitoje pateikti prieštaringi duomenys apie tiriamuoju 2014–2017 m. laikotarpiu išgautus ir neparduotus smėlio likučius, yra nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų ir negalima nustatyti 2014–2017 m. UAB „K“ veiklos, turto ir nuosavo kapitalo. Pažymėtina, kad minėtų ekspertizių išvados yra sąlyginės, be to, pagal įmonės pateiktus dokumentus ekspertizių metu nustatyta, kokį kiekį tiriamu laikotarpiu, t. y. 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m., UAB „K“ pardavė smėlio ir statybinio grunto, koks yra šių iškasenų dokumentinis likutis, kiek jų apskaityta buhalterinėje sąskaitoje ir koks yra skirtumas. Todėl darytina išvada, kad nustatyti pažeidimai netrukdo nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo už 2014–2017 m. Akcentuotina ir tai, kad ekspertizių metu nustatyta, jog UAB „K“ 2017–2017 m. mokėtinas PVM sumažintas 125 Eur, o mokėtinas pelno mokestis sumažintas: 2014 m. – 4,15 Eur, 2015 m. – 13,14 Eur, 2016 m. – 5,42 Eur, 2017 m. – 7,13 Eur, iš viso – 29,84 Eur, o už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą siekiant nuslėpti arba nuslepiant nuo dešimt iki penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių arba siekiant nuslėpti arba nuslepiant daugiau kaip penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių, kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus, yra numatyta administracinė atsakomybė (ANK 205 straipsnio 5 ir 6 dalys). Baudžiamoji atsakomybė, kuriai konstatuoti reikia nustatyti vertinamojo pobūdžio pasekmes (negalėjimą nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų dydžio ar struktūros), vis dėlto negali kilti už mažiau pavojingą veiką nei administracinis nusižengimas, kurį konstatuojant būtina nustatyti atitinkamas nuslėptų mokesčių sumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-976/2021). Prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad UAB „K“ kiekvienais metais neatlikinėjo turto inventorizacijų, K. B. kaltės padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką taip pat nepatvirtina. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo“ 3 punkto (redakcija, galiojusi iki 2014 m. gruodžio 31 d., ir 7 punkto (redakcija, galiojusi iki 2017 m. gruodžio 19 d.), reikalavimų nevykdymas K. B. neinkriminuotas.

14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nenustatyta, jog K. B., kaip UAB „K“ direktorius, sąmoningai pateikinėjo įmonės buhalterei prieštaringus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad ji juos įtrauktų į apskaitą. Priešingai, iš byloje surinktų duomenų matyti, kad K. B. ėmėsi visų priemonių, kad apskaita būtų tvarkoma teisingai – laiku kreipdavosi dėl markšeiderinių išmatavimų atlikimo ir buvo įsitikinęs, kad parduotų iškasenų sumos dokumentuose nurodytos teisingai, nes iškasimas skaičiuojamas pagal markšeiderinius išmatavimus. Duomenų, jog K. B. būtų supratęs, kad jo pateikiami duomenys yra neteisingi ir būtų sąmoningai siekęs tai daryti, byloje nėra. Dėl to, neįrodžius K. B. veikoje tyčios apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, pateikiant buhalterinius dokumentus už buhalterinę apskaitą atsakingam asmeniui ir nenustačius kito BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymio – pasekmių, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – K. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

15. Konstatavus, kad K. B. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, prokuroro skundo argumentai, susiję su netinkamu BK 222 straipsnio 1 dalies, BK 37 straipsnio, BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymu nebenagrinėjami.

16. Civilinio ieškinio išsprendimo baudžiamojoje byloje, kurioje priimamas nuosprendis, klausimai reglamentuojami BPK 115 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį: 1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; 2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos; šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Kadangi K. B. išteisinamas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

17. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie baudžiamosios bylos pridėti buhalterinės apskaitos dokumentai – grąžintini UAB „K“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

K. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie baudžiamosios bylos pridėtus buhalterinės apskaitos dokumentus – grąžinti UAB „K“.

Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Viktoro Roščenkovo apeliacinį skundą atmesti.