Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-09-15 · Civilinė byla Nr. e2YT-16772-1154/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-15
Bylos Nr.
e2YT-16772-1154/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12169-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Lina Navickytė (pirm.)
Pareiškėjas
A. U.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, L. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-16772-1154/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12169-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 2.5.9; 3.2.7.1; 3.4.5.19 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. U. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, L. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja A. U. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo V. U., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti.

2. Pareiškėja patikslintame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas V. U.. Tėvas mirė ištuokoje, turėjo dvi dukras – pareiškėją A. U. ir L. V.. Po pareiškėjos tėvo mirties į notarą dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Anot pareiškėjos, mirus jos tėvui, ji ilgai negalėjo rasti mirusio tėvo testamento, todėl nespėjo kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja paaiškina, kad 3 mėnesių terminą priimti palikimą taip pat praleido dėl teisinių žinių stokos ir sveikatos problemų, atsiradusių po tėvo mirties. Pareiškėjos sesuo L. V. taip pat nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo dėl atsiradusių sveikatos problemų, susijusių su tėvo netektimi. Pareiškėja nurodė, kad, jos žiniomis, tėvas buvo sudaręs testamentą, ir ji buvo įsitikinusi, jog kreipiantis dėl palikimo priėmimo, testamentą reikės pateikti notarui. Pareiškėjos tėvas nebuvo tiksliai nurodęs, kur laiko testamentą, dokumentą rasti pavyko tik 2022 m. gegužės 26 d., kai terminas priimti palikimą jau buvo pasibaigęs. Pasak pareiškėjos, jos tėvas V. U. nekilnojamojo turto neturėjo, liko tik piniginės lėšos, esančios jos tėvo banko sąskaitoje. Pareiškėja mano, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė pareiškėjos A. U. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VMI atstovui nedalyvaujant. VMI nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybei, kai valstybė paveldi kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius, tačiau nėra gavusi pranešimų ir nevykdė V. U. turto paveldėjimo procedūrų.

4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Teismui įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir įsitikinus pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo nurodė neprieštarausiantis pareiškimo patenkinimui.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo L. V. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja, ir prašė pareiškimą patenkinti.

6. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

8. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

9. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja A. U. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po jos tėvo V. U. mirties, priimti.

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. U. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas išsituokęs, turėjo du vaikus – A. U. ir L. V.. Pareiškėja yra palikėjo dukra, pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Testamentų registre duomenų apie V. U. sudarytus testamentus nėra. Testamentai ir palikimo priėmimo faktai Testamentų registre registruojami nuo 2001 m. liepos 1 d. Pareiškėja teismui kaip įrodymą į bylą pateikė notaro partvirtintą 1998 m. rugpjūčio 5 d. V. U. sudarytą testamentą. Duomenų apie palikimo priėmimo faktą, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktą, palikimo atsisakymo faktą, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktą byloje nėra. Po V. U. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjos tėvas jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturėjo.

13. Pareiškėja neginčija, kad praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, priėmimo terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Remiantis pareiškėjos paaiškinimais, ji nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, priėmimo dėl teisinių žinių stokos, nes buvo įsitikinusi, kad kreipiantis į notarą būtina pateikti testamentą. Tėvo sudarytą testamentą pareiškėja rado jau pasibaigus įstatyme nustatytam 3 mėnesių laikotarpiui. Pareiškėja nurodė, kad po tėvo mirties jai paūmėjo sveikatos problemos, tai taip pat turėjo įtakos įstatymo numatyto termino praleidimui. Kaip matyti iš byloje esančio neįgaliojo pažymėjimo, pareiškėjai nustatytas 50 procentų neįgalumo lygis. Mirties dieną palikėjas neturėjo nekilnojamojo turto, transporto priemonių, pareiškėjos teigimu, mirusio tėvo banko sąskaitoje liko piniginių lėšų. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti šiais pareiškėjos dėstomais argumentais.

14. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos įsitikinimas, jog notarui buvo būtina pateikti testamentą, jos teisinių žinių stoka bei sveikatos problemos sudarė prielaidas įstatymo nustatytam palikimo priėmimo terminui praleisti. Teismo vertinimu, šios aplinkybės pripažintinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių pareiškėja A. U. praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo mirties, priimti. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad terminas palikimui priimtas praleistas palyginti nedaug, apie pusantro mėnesio, nes pareiškėjos tėvas mirė (duomenys neskelbtini) (atitinkamai paskutinė palikimo priėmimo termino diena buvo (duomenys neskelbtini)), o pareiškėja į teismą kreipėsi (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos elgesys, nedelsiant imantis veiksmų savo teisėms įgyvendinti, vertintinas kaip rūpestingo ir atsakingo asmens. Įvertinus bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsniai) konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjai atnaujinti praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo mirties, priimti (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576–578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai A. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo V. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lina Navickytė