Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankroto administratorės V. V. ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė BUAB „Pabaltija“ bankroto administratorė V. V. prašo priteisti iš atsakovo A. B. 1 400,00 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo prileistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-01-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2204-866/2016 UAB „PABALTIJA“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto procesas“. 2016-02-12 teismo nutartimi šis administratorius buvo atstatydintas ir paskirta nauja bankroto administratorė V. V. (ieškovė). R. J. asmenų registrų išrašu įmonės akcininkai buvo A. B. ir R. R., tačiau pastarasis mirė 2012-08-14. Su akcininku A. B. administratoriui susisiekti nepavyko, nuvykus jo gyvenamosios vietos registracijos adresu, kuris yra ir įmonės veiklos vykdymo registracijos adresas, niekas durų neatidarė. Įmonės savininkai net nuo 2009 metų nevykdė jiems priklausančių pareigų: nepaskyrė naujo įmonės valdymo organo, nešaukė susirinkimų, netvirtino įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, nesiėmė jokių veiksmų dėl įmonės finansinės padėties pagerinimo. Nuo 2007 metų įmonė neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui. Atsakovas nevykdė ir pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Ieškinį, kurio pagrindu buvo iškelta bankroto byla, pateikė kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius. Įmonė buvo nemoki jau 2006 metais (pagal teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodomus duomenis). Tarp įmonės vieno iš savininko neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovas, kaip vienas iš įmonės savininkų nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o toks pareigos nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo. Kadangi įmonė registruotino turto neturėjo, įmonės bankroto procedūros buvo vykdomos iš bankroto administratoriaus lėšų, todėl ieškovo administravimo išlaidas turi atlyginti bendrovės akcininkas - atsakovas A. B.. Atsakovui buvo puikiai žinoma įmonės sunki finansinė padėtis, kadangi būtent jo gyvenamosios vietos adresu įmonė vykdė savo veiklą. Vilniaus apygardos teismo 2016-05-02 d. nutartimi UAB „PABALTIJA“ buvo taikoma supaprastinta bankroto proceso tvarka, o įmonės bankroto metu negauta jokių lėšų, ir visas būtinas administravimo išlaidas administratorius apmokėjo savo nuosavomis lėšomis, įmonės kreditorių reikalavimai liko nepatenkinti. Administratorius, vykdydamas bankroto procesą, atliko visus jam privalomus veiksmus: 1) surinko ir teikė tvirtinti Teismui kreditorių reikalavimus, 2) nusiuntė Atsakovui reikalavimus perduoti turtą ir įmonės finansinius dokumentus: 3) teikė Teismui prašymus dėl bankroto proceso; 4) supažindino kreditorius su Teismo priimtomis nutartimis; 5) teikė informaciją valstybinėms institucijoms, kaip tai numato Įmonių bankroto įstatymas; 6) pateikė išspausdinti skelbimus spaudoje apie juridinį asmenį; 7) pateikė prašymą VĮ Registrų centras dėl įmonės statusų pakeitimų; 8) pateikė prašymą ir gavo pažymą iš Regiono aplinkos agentūros dėl atliekų/grunto sutvarkymo; 9) pateikė prašymą ir gavo pažymą iš Vilniaus m. savivaldybė archyvo; 10) kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių dėl duomenų apie įmonės apdraustuosius ir tokius duomenis gavo; 11) kreipėsi į VMI dėl pasijungimo prie įmonės elektroninės sistemos, dėl skolų nustatymo, ir tokius duomenis gavo; 12) kreipėsi į VĮ Registrų centras ir gavo paskutinius finansinius dokumentus bei išrašus apie juridinį asmenį; 12) atliko kitus veiksmus, kurie privalomi bankroto administratoriui. Vilniaus apygardos teismo 2016-05-19 nutartimi buvo patvirtinta 1 400,00 Eurų administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo sąmata.Ieškovė laikosi pozicijos, kad teismo nustatyta bendra administravimo išlaidų ir atlyginimo administratoriui sąmata, patvirtinta teismo nutartimi, yra pagrįstai laikytina ieškovės negautomis pajamomis, kurių ji pagrįstai tikėjosi. Atsakovo neteisėtų veiksmų faktą įrodo tai, kad atsakovas nevykdė jam priklausančios pareigos dėl savalaikio bankroto bylos iškėlimo teisme, taigi neteisėti veiksmai yra atsakovo neveikimas, kai buvo būtina atlikti tam tikrus veiksmus. Priežastinis ryšys pasireiškia tuo, kad dėl tokio neveikimo, įmonė neturėjo lėšų atsiskaityti su bankroto administratoriumi, bei pagrįstai tikėdamasis, jis negavo uždirbtų pajamų. Nuostolių dydį sudaro Vilniaus apygardos teismo 2016-05-19 nutartimi nustatyta administravimo išlaidų sąmata. Ieškovė neturi duomenų apie tai, ar įmonės kitas akcininkas turi paveldėtojų, todėl pasinaudojo jai suteikiama civilinio proceso diskrecijos teise ir pasirinko atsakovu tik A. B.. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju teismas nustatė minimalų atlyginimo dydį už įmonės bankroto administravimo paslaugas, t.y. 3 MMA (1 140,00 Eur). Ieškovė taip pat patyrė šias išlaidas: 48,08 Eur už duomenų registravimą ir duomenų gavimą VĮ „Registrų centras“; 211,92 Eur transporto išlaidų.

2.Atsakovas A. B. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad niekada nebuvo įmonės akcininku, nepasirašė jokių dokumentų, tame tarpe ir ieškovės pateikto protokolo. Ieškovės pateiktame JAR išraše nėra duomenų, kad atsakovas būtų akcininkas, vadovas, direktorius ar koks kitas su įmone susijęs asmuo. Vieninteliu dokumentu, kuriuo ieškovė grindžia savo teiginius, yra jos pačios pateiktas 2009-01-27 Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kuriame nurodoma, kad A. B. yra įmonės akcininkas, turintis 50 akcijų, tačiau atsakovas tokio dokumento nepasirašė. Mano, kad šis protokolas yra suklastotas. Protokole pasirašyta B. (atsakovo pavardė B.). Ranka įrašytas įrašas „A. A. B.“ nėra pasirašytas atsakovo, nes tai ne jo raštas ir jo tikrasis parašas yra visiškai kitoks. Jei atsakovas būtų pasirašinėjęs tokio pobūdžio dokumentus, jis nebūtų padaręs klaidos rašydamas savo pavardę. Įmonės veiklos adresas yra Šaltinio g. 1-13, Vaidotų k., Vilniaus r. sav., o atsakovo adresas yra Šaltinių g. 3-17, Vaidotai, Vilniaus raj., todėl nesupranta, kodėl ieškovė tapatina du skirtingus adresus ir nepagrįstai teigia, kad atsakovo adresas yra įmonės veiklos vykdymo adresas. Ieškovė nepagrįstai kildiną jam atsakomybę už įmonės veiklą, kurioje jis niekuomet nebuvo dalyvis.

3.I. V. V. dublike nurodė, kad Juridinių asmenų registre saugomi duomenys yra įrodymai, turintys „prima facie“ įrodymų galios požymius, duomenys yra įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovo atstovo teiginiai, kad atsakovas nebuvo įmonės akcininku, neturi jokios įrodomosios galios ir vertintini kritiškai.

4.Atsakovas A. B. triplike nurodė, kad ieškovė visiškai be pagrindo siekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, nes atsakovas nebuvo įmonės akcininkas. Ieškovės pateiktame JAR išraše nėra duomenų, kad atsakovas būtų akcininkas, vadovas, direktorius ar koks kitas su šia įmone susijęs asmuo, todėl nėra suprantama kokiu pagrindu ieškovė mano, kad JAR išraše atsakovas nurodomas kaip akcininkas. Vieninteliu dokumentu, kuriuo ieškovė grindžia savo teiginius, yra jos pateiktas 2009-01-27 Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kuriame nurodoma, kad A. B. yra įmonės akcininkas turintis 50 akcijų, tačiau A. B. tokio dokumento nepasirašė, todėl mano, kad protokolas yra suklastotas. Visi ieškovės teiginiai, kurie siejami su civilinės atsakomybės taikymu atsakovui yra nepagrįsti, nes atsakovui negali būti keliama atsakomybė už įmonės veiklą, kurioje jis niekuomet nedalyvavo ir nėra atsakingas už joje priimtus sprendimus. Ieškovė 2016-11-02 byloje pateikė naujus duomenis, o būtent, 2007-11-05 akcininkų sprendimą, tačiau šio dokumento atsakovas nepasirašė, parašas nepanašus. Ieškovės pateiktuose dokumentuose (2009‑01‑27 Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas ir 2007-11-05 akcininkų sprendimas) atsakovo parašai nėra sutampantys, todėl tokiu dokumentų pateikimas nėra teisėtas, kadangi ieškovė privalėjo išsiaiškinti ar atsakovas tikrai pasirašinėjo šiuos dokumentus, prieš teigiant, kad atsakovas buvo akcininkas ir kildinant jam civilinę atsakomybę.

5.Teismo posėdžio metu ieškovė V. V. prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad žala susidarė, nes buvo likviduota UAB „Pabaltija“. Įmonės akcininku buvo atsakovas, kuris valdė 50 proc. akcijų. Tai patvirtina iš Registrų centro pateikti dokumentai. Nesutinka su atsakovo pozicija, kad jis nebuvo akcininkas ir neva tai ne jo parašas. Įmonės direktorė T. R. veikė kaip įmonės vadovė nuo 2007-11-19 iki 2009-02-12. Atsakovui, kaip įmonės akcininkui, buvo prievolė rūpintis įmonės veikla, vykdyti akcininkų susirinkimus, tvirtinti finansinę atskaitomybę ir priimti tam tikrus sprendimus remiantis finansine atskaitomybe. Viso to nebuvo daroma. Tokiu būdu padarė žala, nes įmonė buvo likviduota, o ji negavo teisėtų pajamų. Buvo dar ir kitas asmuo akcininku, bet jis yra miręs 2012-08-14. Bankrotą iniciavo VSDF valdyba, nes nebuvo mokėti mokesčiai net nuo 2011 metų. Teismas valdybai nenustatė mokėti depozito, priėmė ieškinį be šito. Jai jokių įmonės dokumentų nebuvo pateikta. Ieškovė įmonę išregistravo, likvidavo, pateikė tvirtinti kreditorių sąrašą, rašė laiškus ir važiavo vadovų ir įmonės registracijos adresais. Kai pradėjo administruoti ir važinėti tais adresais, pamatė, kad nėra atsakingų asmenų. Ji pateikė sutikimą dėl administravimo. Ji važiavo Kaminskio gyvenamosios vietos adresais, į Gyventojų registrą, pasiėmė visų buvusių vadovų adresus, rašė laiškus. Remiantis paskutiniuoju priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra nustatytas bent jau minimalus atlyginimas administratoriui, kuris sudaro 1 140,00 Eur pagal šios dienos minimalų atlyginimą. Tai minimalus atlyginimas, kuris negali būti mažesnis už tokį darbą ką ji bedarytų. Atlyginimas nustatomas už likvidavimą, o įmonė yra likviduota. Ji įmonę išregistravo. Pateikė archyvams, kokias turėjo pažymas. Teismo nutartimi buvo nustatyta 1 400,00 Eur administravimo sąmata.Išlaidas transportui paskaičiavo pagal automobilio nuomą(padalino pati iš nuomos mokesčio).

6.Atsakovas A. B. (jo atstovas) į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (LR (duomenys neskelbtini) str.).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7.Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą Vilniaus apygardos teismas 2016-01-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2204-866/2016 (toliau minimos Vilniaus apygardos nutartys taip pat priimtos šioje byloje) iškėlė UAB „Pabaltija“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto procesas“, tačiau 2016‑02‑12 teismo nutartimi paskirtasis bankroto administratorius buvo atstatydintas, o nauju administratoriumi paskirta ieškovė V. V. (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-FA232). Kadangi turto, iš kurio būtų dengiamos teismo ir administravimo išlaidos, įmonė neturėjo, Vilniaus apygardos teismas 2016-05-02 nutartimi nusprendė taikyti supaprastintą bankroto procesą. Vilniaus apygardos teismo 2016-05-19 nutartimi UAB „Pabaltija“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, supaprastinto bankroto proceso trukmė nustatyta iki 2016-07-31, taip pat visam bankroto proceso laikotarpiui patvirtinta 1 400,00 Eur (įskaitant mokesčius) administravimo išlaidų sąmatą (iš jų 1 050,00 Eur administratoriaus atlyginimas ir 350,00 Eur kitos administravimo išlaidos). Vilniaus apygardos teismas 2016-06-22 sprendimu nusprendė pripažinti BUAB „Pabaltija“ veiklą pasibaigusia ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro.

Dėl įrodymų vertinimo

8.Išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos A. T. 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos A. T. 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos A. T. 2013-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).

Dėl dispozityvumo principo

9.Civiliniame procese vyrauja dispozityvumo principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12,178 str.).

Dėl ieškinio pagrįstumo

10.Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.

P. Į. bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalį jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Kai įmonės vadovas ar akcininkas, sužinojęs apie realų įmonės nemokumą, delsia kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidžiami tiek pačios įmonės, tiek kreditorių interesai. Šiuo atveju jų civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų, imperatyvių teisės aktuose nustatytų pareigų (pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai) pažeidimu bei fiduciarinių pareigų pažeidimu (pareigos veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 str.)).

11.Įmonės bankroto administratorė (ieškovė) V. V. nurodė, kad patyrė 48,08 Eur išlaidų už duomenų registravimą ir duomenų gavimą VĮ „Registrų centras“, 211,92 Eur transporto išlaidų bei negavo 1 140,00 Eur administravimo atlyginimo, t.y. iš viso 1 400,00 Eur. Prašo šią sumą priteisti iš vieno iš buvusių dviejų įmonės akcininkų – A. B., nes kitas akcininkas R. R. mirė 2012‑08‑14 ir jo įpėdiniai nėra žinomi.Teismas gali suprasti ieškovės užmokesčio už paslaugas dydžio pagrįstumą(1050 eur),kuris kažkaip yra reglamentuotas norminiais aktais,išlaidas už duomenų registravimą atliekant bankroto procesdūras(48 eur),bet negali laikyti pagrįstomis ieškovo nurodomas realias išlaidas transportui šioje bankroto byloje.Ieškovės pasirinktos transporto priemonės nuoma negali būti laikoma būtinomis transporto išlaidomis vykdant savo darbą,o jos nurodoma suma net objektyviaia logiškai nepaaiškinta,todėl teismo laikoma neįrodyta((duomenys neskelbtini) str.).

12.Atsakovas neginčija administravimo išlaidų dydžio ((duomenys neskelbtini) str.), tačiau teigia, kad jis niekada nebuvo įmonės akcininku ir jokių su įmone susijusių dokumentų nepasirašinėjo. Ieškovė remiasi iš Juridinių asmenų registrų centro gautu UAB „Pabaltija“ 2009-01-27 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu, kuriame atsakovas įvardijamas 50 proc. įmonės akcijų turinčiu akcininku. Šis protokolas yra įregistruotas Juridinių asmenų registre (išrašo 14.3. punktas). Duomenų, kad atsakovas yra pareiškęs kažkokių reikalavimų dėl šio protokolo nuginčijimo, nepateikta. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad Juridinių asmenų registro duomenys ir informacija turi prima facie galią. Atsakovo argumentai, jų nepagrindžiant įrodymais, vertintini tik kaip jo subjektyvi nuomonė. Byloje prašymo skirti parašo ir rašysenos ekspertizę jis neteikė.Be to, triplike pateiktuose atsakovo parašo pavyzdžiuose iš asmens tapatybės kortelės ir paso matyti vizualiai atsakovo parašo skirtumai, t.y. pats atsakovas pasirašo skirtingai.Teismas nėra ekspertas,kad duoti išvadą dėl parašų ir rašysenos,ko pasekoje galima būtų laikyti akcininkų protokolus negaliojančiais ir paneigti ieškinio pagrįstumą šiuo atžvilgiu.Atsakovą atstovauja profesionalus advokatas,kuris turėjo prašyti atlikti ekspertizę,bet ne teismas ar ieškovas.Tokiu būdu teismas daro išvadą,kad atsakovas neįrodė savo argumentų dėl jo nebuvimo akcininku.

13.Vilniaus apygardos teismas iškeldamas bankroto bylą UAB „Pabaltija“ rėmėsi paskutinio Juridinių asmenų registrui pateikto įmonės balanso už 2006 metus duomenimis, pagal kurį įmonės turto vertė – 2 167,23 Eur (7 483 Lt), trumpalaikis turtas –1 408,71 Eur (4 864,00 Lt), ilgalaikis turtas – 758,51 Eur (2 619,00 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 29 580, 92 Eur (102 137,00 Lt). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad įmonėje nebuvo apdraustųjų asmenų, viešųjų registrų duomenimis įmonė neturėjo registruotino kilnojamojo/nekilnojamojo turto ir nebuvo pateikta duomenų, kad įmonė vykdytų veiklą, gautų pajamas.

14.Sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės administracijos vadovui ir įmonės savininkams taikymo, būtina nustatyti šių asmenų civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovas, kaip įmonės savininkas (akcininkas), turėjo žinoti bei domėtis bendrovės finansine padėtimi, o pradelstiems įmonės įsipareigojimams viršijus pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, privalėjo vykdyti IBĮ 8 straipsnio įpareigojimą ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas išnagrinėjęs bylos medžiagą ir šalių paaiškinimus mato, kad atsakovas to nepadarė ir savo neveikimu pažeidė įstatymo nustatytą imperatyviąją pareigą. Teismas turi pagrindą konstatuoti, kad įmonės savininkas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai ir išimtinai bendrovės bei kreditorių interesais. Bankroto byloje patvirtinta 1 400,00 Eur administravimo išlaidų suma laikytina tik iš dalies atsakovo padarytos žalos dydžiu,kurį įrodė ieškovas,t.y. 1098 eurų sumai.

Šiuo atveju neteisėti veiksmai – tai neteisėtas neveikimas, kai įmonės akcininkai neatliko imperatyvios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė prašo priteisti 1 400,00 Eur, nes iškėlus bankroto bylą paaiškėjo, kad įmonė jokio turto ir piniginių lėšų neturi ir nėra iš ko apmokėti bankroto administravimo išlaidų. Šiuo atveju, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti. ĮBĮ nustatyta tvarka, kadangi tam neužtenka įmonės turto, tai savo esme yra įmonės nuostoliai. Kreditoriams, šiuo atveju – administratoriui, padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos, sudarančios 1 400,00 Eur sumą.

15.Siekiant išvengti situacijos, kai administratorius, įvykdęs administravimo procedūras, negali realizuoti savo teisės į administravimo išlaidas, nes tam neužtenka įmonės turto, ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, jog teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 10 dalyje numatytus atvejus. Tai yra, teisminės bankroto procedūros paprastai nepradedamos esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms.

Siekiant, kad teismas iškeltų bankroto bylą, nesant įmonės turto ar jo nepakankant teismo administravimo išlaidoms apmokėti, asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, turėtų įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą sumą teismo nustatytą sumą (ne didesnę nei 25 MMA), naudotiną teismo ar administravimo išlaidoms apmokėti (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalis). Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį, ši suma teismine tvarka išieškoma iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Teismas daro išvadą, kad įmonės akcininkai yra atsakingi, jeigu dėl jų neteisėto neveikimo – nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti. Svarbu tai, kad jeigu atsakovas būtų kreipęsis į teismą nelaukiant, kol įmonėje visiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Atsakovui kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad šiuo atveju administravimo išlaidos būtų apmokėtos. Nagrinėjamu atveju tarp įmonės akcininko neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovo, kaip įmonės akcininko, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančių sumų. Atsakovo kaltė dėl jo veiksmais (neveikimu) padarytos žalos yra preziumuojama. Atsakovai, dėl kurių veiksmų (neveikimo) atsirado žala, privalėjo įrodyti, kad dėl žalos atsiradimo jų kaltės nėra (CK6.248 straipsnio 1 dalis).

16.Teismo nuomone, atsakovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nes matydamas, kad įmonė nevykdo veiklos nuo 2009 m. ir pagal turimą turtą ir įsipareigojimus yra nemoki, privalėjo vykdyti ĮBĮ 8 straipsnyje įtvirtintą įpareigojimą ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas, kaip įmonės akcininkas, žinodamas apie įmonės nemokumą, šiuo atveju to nepadarė. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas visiškai ir bankroto administratorei V. V. iš atsakovo A. B. priteistina 1 098 Eur administravimo išlaidoms atlyginti (ĮBĮ 8 str. 1 d., 10 str. 11 d., 6.245-6.249 str., 6.263 str. ).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17.Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir nustatytomis aplinkybėmis, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016‑09‑07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

18.Ieškinį tenkinus iš dalies(78 procentai), ieškovei V. V. iš atsakovo priteistinas už pareikštus reikalavimus 25 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 098,00 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt aštuonis eurus 00 ct) administravimo išlaidų atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 1 098,00 Eur sumos nuo 2016-09-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 25,00 Eur (dvidešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas V. A.