- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-22
- Bylos Nr.
- 2A-92-730/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01025-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- P. J.
- Atsakovas
- D. K.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės P. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės P. J. patikslintą ieškinį atsakovui D. K. dėl veikiant pagal įgaliojimą gautų sumų priteisimo ir atsakovo D. K. priešieškinį dėl atlyginimo už asmens priežiūros paslaugas priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovo 9762,61 EUR ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2016 m. kovo 22 d. Kauno m. 2-ojo notaro biuro notarė patvirtino jos įgaliojimą atsakovui parduoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą ir jį pirkti, disponuoti visomis sąskaitomis, esančiomis banke bei kredito įstaigoje. Atsakovas, remdamasis įgaliojimu, pardavė jai priklausantį butą (duomenys neskelbtini) už 34 500 EUR ir nupirko butą (duomenys neskelbtini) už 22 500 EUR. Atsakovas, disponuodamas jos sąskaitose esančiomis lėšomis, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 24 d. iki 2017 m. sausio 13 d. persivedė į savo ir artimųjų sąskaitas 12 562,61 EUR. Kadangi atsakovas nepateikė ataskaitos apie savo veiklą, tai yra kur panaudojo gautas lėšas, todėl mano, jog atsakovas visas lėšas panaudojo be jokio teisėto pagrindo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimais į ieškinį bei patikslintą ieškinį su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, jog ieškovė ieškinyje nurodo neteisingas faktines aplinkybes. Mano, jog ieškinys pareikštas asmenų, pasinaudojant ieškovės padėtimi, jie turi nesąžiningų ketinimų. Tvirtina, jog veikė neviršydamas ieškovės išduoto įgaliojimo ribų, žodžiu informuodavo ieškovę apie piniginių lėšų panaudojimą, kainas derindavo ieškovei siųsdamas fotonuotraukas, ieškovės lėšas naudodavo su jos pritarimu ir jos poreikiams tenkinti. Išduoto įgaliojimo pagrindu pardavė ieškovės butą (duomenys neskelbtini) už 34 500 EUR ir nupirko butą (duomenys neskelbtini) už 24 500 EUR, jame atliko buto remontą, nupirko baldus, buitinę techniką, namų apyvokos daiktų bei įrenginių, kelionės išlaidos, susijusios su daiktų pervežimu, pirkimo sandorių įforminimu, apie 350 EUR. Iš viso patyrė 5717,10 EUR išlaidų. Be to, kas mėnesį mokėjo su buto išlaikymu susijusius komunalinius mokesčius bei kitus mokesčius. Visas gautas ieškovės lėšas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir savivaldybės administracijos persivesdavo į savo sąskaitą, tuomet išgrynindavo ir atiduodavo ieškovei bei ją prižiūrėjusiai ir slaugiusiai I. K., kuri pirkdavo ieškovei maisto produktų, asmens higienos prekių, kitų būtinųs buities prekių. Taip pat patyrė išlaidų ieškovės tėvų ir sūnaus kapų tvarkymui – 250 EUR, ieškovės siuvimo mašinos tvarkymui – 75 EUR , ieškovės akinių rėmelių keitimui – 25 EUR. Taip pat ieškovę vežiojo pas gydytojus (duomenys neskelbtini), o kai ieškovė persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), kasdien atvykdavo jos aplankyti, dėl to patyrė transporto išlaidų, taip pat atliko daug kitų ieškovės pavedimų. Jų santykiai buvo grįsti pasitikėjimu ir supratimu, todėl jokių kvitų nekaupė. Su ieškove buvo sutaręs, jog jis ją prižiūrės iki gyvos galvos, ir už tai ieškovė buvo parašiusi testamentą, kuriuo paliko visą savo turtą jam.
3. Atsakovas pareiškė priešieškinį,f kuriuo prašo priteisti iš ieškovės 6702,01 EUR skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jis ieškovę prižiūrėjo ir vykdė jos pavedimus, tačiau atlygio už tai negavo, nes ieškovė atsiskaitė tik su ja prižiūrėjusia I. K.. Veikdamas ieškovės išduoto įgaliojimo pagrindu ieškovės interesais, atliko daug veiksmų, tai yra ieškojo ieškovės buto pirkėjo, formino buto pardavimą, vėliau atliko veiksmus, susijusius su kito buto pirkimu, įrengimu. Su ieškove buvo sutaręs, kad ji už priežiūrą iki jos gyvos galvos jam testamentu paliks turtą, todėl, vykdydamas šį susitarimą, rūpinosi ieškove. Ieškovė, nutraukusi santykius su juo, privalėjo atsiskaityti už jo darbą. Apskaičiavo, jog už ieškovės pavedimų vykdymą ir priežiūrą už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2017 m. vasario 13 d. jam priklauso 6702,01 EUR atlygis.
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo atmesti atsakovo priešieškinį kaip nepagrįstą. Nurodo, jog su atsakovo motina I. K. gyveno kartu bute, adresu (duomenys neskelbtini). I. K. ja rūpinosi, kadangi ji buvo sudariusi žodinę sutartį dėl priežiūros ir pagalbos buityje. Pagal susitarimą I. K. skirdavo pinigines lėšas, kurias jai mokėdavo Savivaldybės administracija kaip šalpos išmoką. Šias lėšas sudarė periodinės išmokos po 280 EUR kas mėnesį. 2016 m. kovo 22 d. pasirašė įgaliojimą atsakovui parduoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą ir jį pirkti, disponuoti visomis jos sąskaitomis. I. K. disponavo jos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skirtomis lėšomis, o atsakovui duodavo pinigų iš savo santaupų. Nurodo, kad nežino, už kiek atsakovas pirko baldus ar buitinę techniką, nepastebėjo, jog buvo atlikti buto remonto darbai. Atsakovas, pardavęs butą (duomenys neskelbtini), nedavė jai jokių pinigų, nevežė jos pas gydytojus. Atsakovas savo nuožiūra disponavo jos lėšomis, kurias gavo veikdamas pagal įgaliojimą. Visus buitinius prietaisus, baldus pirko ne ieškovei, o kartu su ja gyvenusiai I. K..
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. birželio 4 d. sprendimu priėmė ieškovės ieškinio atsakovui dalies dėl 2800 EUR sumos priteisimo atsisakymą ir šią civilinės bylos dalį nutraukė, ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 347,42 EUR sumą ieškovės naudai, priteisė iš atsakovo 12 EUR žyminio mokesčio valstybei, priteisė iš ieškovės 300 EUR nuo šios sumos kaip 5 procentus metinių palūkanų nuo 2018 m. kovo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 506 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovui, kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
5.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2016 m. kovo 22 d. P. J. suteikė įgaliojimus D. K. dėl banko sąskaitos atidarymo, disponavimo piniginėmis lėšomis, sutarčių pasirašymo, finansinių operacijų, nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo. Nurodo, kad atsakovas pagrindė naudotas ieškovės lėšas vykdant įgaliojimą ieškovės interesais, tai yra pagrindė 9415,19 EUR sumą: 1582,38 EUR – būsto įsigijimo tarpininkavimo paslaugoms, notarui; 2081,64 EUR – baldų ir buitinės technikos, namų apyvokos daiktų pirkimui; ieškovės buto remontui – 300 EUR; kurui – 100 EUR; 2351,17 EUR – pensijos sumos, panaudotos ieškovės kasdienių poreikių tenkinimui, mokesčių už butą mokėjimui; 3000 EUR grąžinta ieškovei grynaisiais, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina likusi 347,42 EUR suma, o atsakovui iš ieškovės priteistina 300 EUR suma kaip atlygis už ieškovės pavedimo vykdymą.
Atsiliepimas
5.2. Dėl būsto remonto pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad butas buvo labai prastos būklės, todėl buvo atliktas remontas. Atsakovas nepateikė nuotraukų, kokia buvo buto būklė prieš pirkimą. Atsakovas teismui pateikė 2016 m. lapkričio 21 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą, dėl santechnikos ir apdailos darbų (27 vnt.), jų kaina 2800 EUR. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir spręsdamas, kokios priemonės bei reikmenys buvo nupirkti, taip pat įvertinęs teismui pateiktas buto nuotraukas, iš kurių matyti, jog butas tvarkingas, kambarių sienos ištapetuotos, išdažytas tik koridorius bei virtuvės dalis, taip pat įvertinęs laiką, per kurį turėjo buto atlikti remonto darbai, nesant tiesioginių įrodymų, kad pirkimo–pardavimo kvite nurodyti santechnikos ir apdailos darbai (27 vnt.) buvo atlikti būtent ieškovės bute ir už ieškovės buto remontą buvo sumokėta 2800 EUR, darė išvadą, jog buvo atliktas tik minimalus einamasis ieškovei priklausančio buto remontas ir toks remontas vertintinas 300 EUR suma.
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Dėl grynųjų pinigų perdavimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas teismo posėdžio metu tikino, jog ieškovė prašė grynųjų pinigų ir jis jai davęs 3000 EUR, kad galėtų juos pasidėti. Tokias atsakovo išdėstytas aplinkybes patvirtino ir trečiasis asmuo I. K. ir liudytoja A. K.. Nurodo, kad, įvertinus ieškovės būklę pagal medicininius dokumentus, neatmetama galimybė, jog ji lipdama pro buto langą pametė vaistus ir kitus daiktus, taip pat gali būti – ir likusius pinigus, kuriuos jai atsakovas buvo perdavęs. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais dėl grynųjų pinigų ieškovei davimo, atsakovo paaiškinimai nuo pat pradžių buvo nuoseklūs, o ieškovės nurodomos aplinkybės dėl pinigų jai davimo (nedavimo) nuolatos kito. Taip pat įvertintina ir tai, jog ieškovė žinojo, už kiek parduotas butas (duomenys neskelbtini), už kiek nupirktas butas (duomenys neskelbtini), suprato, jog butas (duomenys neskelbtini) nupirktas pigiau, tačiau dėl lėšų jai negrąžinimo nereiškė atsakovui jokių pretenzijų, o tai leidžia daryti išvadą, jog ieškovė buvo gavusi grynųjų pinigų iš atsakovo po sandorio sudarymo.
5.4. Dėl atlyginimo priteisimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad duomenų, jog atsakovas netinkamai vykdė pavedimą, tai yra netinkamai pardavė ir nupirko ieškovei butą, baldus, nėra, ieškovė naudojosi jai nupirktu butu, naudosi baldais, taip pat nereiškė pretenzijų atsakovui ir dėl kitų jos pavedimų vykdymo. Teismas, įvertinęs atsakovo atliktus konkrečius veiksmus ir jiems atlikti objektyviai reikalingas laiko sąnaudas, atliktų veiksmų sudėtingumą, atsižvelgęs į pasiektus rezultatus, paslaugų pobūdį bei trukmę, sprendė, jog yra pagrindas iš ieškovės priteisti 300 EUR sumą, kuria, teismo vertinimu, iš esmės kompensuojamas atsakovo faktiškai negautas atlyginimas vykdant pavedimo sutartį su ieškove.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė P. J. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, atsakovo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas už teisinę pagalbą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Dėl grynųjų pinigų perdavimo apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė pavedimo teisiniai santykiai. Nurodo, kad po buto (duomenys neskelbtini) pardavimo ir buto (duomenys neskelbtini) pirkimo atsakovas nėra ieškovei grąžinęs 3000 EUR. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepriteisdamas nurodytos sumos iš esmės motyvavo tuo, kad ieškovė gerai ir nebepamena įvykių, kurie vyko 2016 metais. Apeliantė nurodo, kad motyvas, jog ji pinigus galėjo pamesti, yra nepagrįstas, nes tai yra teismo prielaida. Nurodo, kad atsakovas teigdamas, jog jis perdavė 3000 EUR sumą ieškovei, turi įrodyti šį faktą, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos rėmėsi tik liudytojų, tai yra ieškovės žmonos ir motinos, parodymais.
6.2. Dėl komunalinių mokesčių, įgytų baldų ir remonto darbų
apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo išlaidas baldams ir buitinei technikai įsigyti ir atsakovo atliktų bute remonto darbų faktą. Nurodo, kad byloje esančios nuotraukos įrodo, kad baldai yra seni, o atsakovo pateikti kvitai už baldų įsigijimą patvirtina tik tai, kad atsakovas šiuo baldus pirko galbūt savo reikmėms. Dėl buitinės technikos apeliantė nurodo, kad atsakovas pateikė kvitus dėl dviejų televizorių pirkimo, tačiau iš esančių nuotraukų matyti, kad vienas iš televizorių yra ne naujas, o kitas net nėra televizorius, o tik monitorius. Pažymi, kad atsakovas įrodinėja, kad daiktus pirko ne tik apeliantei, bet ir savo motinai I. K., tačiau tokio sutikimo nedavė. Dėl komunalinių mokesčių apeliantė nurodo, kad kadangi I. K. gyveno kartu su apeliante, ji taip pat iš savo pinigų turėjo mokėti dalį, tai yra pusę, jai tenkančių komunalinių mokesčių, pažymi, kad gyvenant bute nebuvo atliekami jokie remonto darbai.
6.3. Dėl atsakovo priešieškinio
apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą iš dalies tenkino atsakovo priešieškinį ir priteisė iš apeliantės 300 EUR už atsakovo vykdytus pavedimus. Mano, kad toks teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo jokio susitarimo nei dėl priežiūros, nei dėl kažkokių kitų veiksmų. Ieškovo pateikti argumentai apie neva vykdytus pavedimus, kuro ir laiko sąnaudas, susijusias su šių pavedimų vykdymu, yra tik ieškovo prasimanymai. Nurodo, kad visos atsakovo kelionės, susijusios su apeliantės artimųjų kapų lankymu ir jų tvarkymu, buvo apmokėtos iš apeliantės asmeninių lėšų.
Atsiliepimas
7. Atsakovas D. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 6 d. sprendimą nepakeistą ir atsakovui priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
7.1. Dėl grynųjų pinigų perdavimo atsakovas nurodo, kad apeliantės argumentas, jog atsakovas nėra perdavęs apeliantei 3000 EUR, yra nepagrįstas. Nurodo, kad apeliantė dėl senatvės ir įsisenėjusių ligų nepamena visų aplinkybių. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadas, kad apeliantė lipdama pro langą ir išmėtydama įvairius daiktus galėjo pamesti ir pinigus, o kad juos turėjo, pirmosios instancijos teismas nustatė iš pačios apeliantės nenuoseklių paaiškinimų, jog apeliantė nuolatos disponavo pinigais, kurių gaudavo iš atsakovo.
7.2. Dėl komunalinių mokesčių, baldų ir remonto darbų atsakovas nurodo, kad pagrindė visas išlaidas ir apeliantės pavestus reikalus tvarkė bei pinigines lėšas panaudojo pagrįstai ir tinkamai. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su remonto išlaidų vertinimu, nes jas pagrindžia rašytiniai įrodymai: remonto išlaidų apmokėjimas, liudytojų parodymai, fotonuotraukos po remonto, atliktų darbų aktas. Nurodo, kad apeliantė siekdama paneigti remonto išlaidas neteikė jokių priešpriešinių įrodymų, nepaneigė atliktų darbų akto, todėl remonto išlaidos yra visiškai įrodytos. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo atlygio už pavedimų vykdymo dydį, nes jis grindžiamas viešai skelbiamais įkainiais, o apeliantė kitokių įrodymų teismui neteikė. Nurodo, kad ieškovės argumentai, kad remonto išlaidos ir baldų su įranga pirkimo išlaidos neva buvo patirtos remontuojant atsakovo namą, yra nepagrįsti.
7.3. Atsakovas nurodo, kad apeliantė dėsto tik subjektyvų aplinkybių interpretavimą, tačiau nepateikia jokių teisinių argumentų apie tai, kokius procesinės teisės normų pažeidimus vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė. Nurodo, kad, skirtingai, nei argumentuoja apeliantė, CK 2.150 straipsnis nereglamentuoja ataskaitos apie atstovo veiklą formos, nereikalauja jos rašytinės formos. Nei prievolių teisės bendrosiose nuostatose, nei CK 6.929 straipsnyje, specialiai reglamentuojančiame atsiskaitymų teisinius santykius, nenustatyta, kad piniginis atsiskaitymas turi būti įforminamas ar patvirtinamas raštu. Dėl to darytina išvada, kad reikalavimo privalomai prievolės įvykdymą patvirtinti rašytine forma nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas kons ta tuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
10. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.
Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo
11. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė pavedimo teisiniai santykiai, todėl ką gavo vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo perduoti įgaliotojui, tačiau atsakovas šios pareigos neįvykdė. Atsakovas teigia, kad pavedimo santykiuose nebūtina rašytinė ataskaitų forma, todėl ataskaitas teikė žodžiu.
12. CK 6.756 straipsnio 1 dalis numato, jog pavedimo sutartimi viena šalis įsipareigoja kitos šalies vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. 2016 m. kovo 22 d. įgaliojimu apeliantė įgaliojo atsakovą jos vardu atidaryti banko sąskaitą, disponuoti piniginėmis lėšomis, pasirašyti sutartis ir atlikti kitus veiksmus (I tomas, 46 b. l.). Iš byloje esančių įrodymų viseto, ginčo aplinkybių matyti, kad pavedimo sutartis buvo vykdoma ir pasibaigė atsakovui perdavus turtą apeliantei (I tomas, 143 b. l.). CK 6.764 straipsnio 4 dalis numato, jog, pasibaigus pavedimo sutarčiai, įgaliotinis privalo pateikti įgaliotojui ataskaitą ir grąžinti viską, ką yra gavęs pagal sutartį, ir atlikti veiksmus, kurie yra jo veiklos pasekmė.
13. CK 6.764 straipsnis nenumato, kokia forma ir tvarka turi būti teikiamos ataskaitos. CK 1.63 straipsnis numato, jog sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę atlikti bet kokius veiksmus, jeigu jie nėra tiesiogiai draudžiami įstatymo, neprieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei kitiems teisės principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001). Įstatymui nenumatant, kokiu būdu turi būti teikiamos ataskaitos apie pavedimo sutarties vykdymą, atsakovas galėjo rinktis vieną iš įstatyme numatytų jų teikimo būdų, nagrinėjamos bylos atveju apeliantė pavedimo metu pretenzijų dėl ataskaitų neteikimo ar netinkamo teikimo nereiškė, tokių įrodymų byloje nėra, todėl teismas sprendžia, jog žodinė ataskaitų forma atitiko abiejų šalių poreikius bei įprastinę bendravimo tvarką.
Dėl komunalinių mokesčių, įgytų baldų ir remonto darbų
14. Dėl įrodymų dėl komunalinių mokesčių, įgytų baldų ir remonto darbų apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo išlaidas baldams ir buitinei technikai įsigyti ir atsakovo atliktų bute remonto darbų faktą. Nurodo, kad byloje esančios nuotraukos įrodo, kad baldai yra seni, o atsakovo pateikti kvitai patvirtina tik tai, kad atsakovas baldus pirko galbūt savo reikmėms.
15. Apeliantė nurodo, kad baldus atsakovas pirko savo namams, o apeliantės baldai buvo palikti seni. Byloje esančios fotofiksacijos patvirtina, kad apeliantei buvo siūloma išsirinkti baldus, kurie yra užfiksuoti su kainomis (I tomas, 169–170 b. l.) ir kurie pagal pirkimo–pardavimo sutartis buvo nupirkti (I tomas, 43 b. l.) ir pastatyti apeliantei priklausiusiame bute (I tomas, 144–158 b. l.). Pažymėtina tai, kad apeliantė nurodydama, jog baldai yra seni, nenurodo, kurie baldai buvo įsigyti apeliantei atsikeliant į naują būstą (duomenys neskelbtini) mieste. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo I. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad atsikeliant į naują butą buvo nupirkti ir suvežti baldai (minkštas kampas, du televizoriai, spinta), iš senojo buto (duomenys neskelbtini) buvo parvežti du staliukai, dvi siuvimo mašinos, spintelė, spinta. Faktą, kad apeliantei buvo perkami baldai, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2016 m. balandžio 9 d. ir 2016 m. balandžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartys (I tomas, 43 b. l.) ir byloje esančios fotofiksacijos, kurios patirtina aplinkybę, kad tokie patys įsigyti baldai buvo pastatyti apeliantės bute (I tomas, 144–158, 169–170), todėl nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas nupirktus baldus (I tomas, 43 b. l.) naudojo savo poreikiams tenkinti.
16. Apeliantė nurodo, kad nedavė sutikimo pirkti baldus kartu gyvenusiai trečiajam asmeniui I. K.. Byloje nustatyta, kad 2014 m. sausio 22 d. įgaliojimu apeliantė įgaliojo trečiąjį asmenį I. K. atstovauti jai ir jos interesams visose įstaigose, tvarkyti reikalus, susijusius su piniginės socialinės paramos, pašalpos gavimu, būsto šildymu, vandens kompensacijų gavimu, gauti jos vardu pašalpas, išmokas, sudaryti sutartis ir atlikti kitus veiksmus (I tomas, 46 b. l.). Apeliantei nuo 2015 m. birželio 25 d. nustatytas neterminuotas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir nuo 2015 m. liepos 15 d. neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (I tomas, 7, 45, 138–142 b. l.), todėl su apeliante apsigyveno ir I. K., ši aplinkybė šalių neginčijama, todėl nesutiktina su apeliantės argumentu, kad perkant baldus kartu gyvenusiai trečiajam asmeniui I. K. buvo pažeidžiami apeliantės ir tenkinami atsakovo interesai, kadangi baldai buvo perkami siekiant sudaryti sąlygas apgyvendinti I. K., kuri pačios apeliantės pageidavimu rūpinosi apeliante, todėl laikoma, kad perkami baldai buvo skirti apeliantės poreikiams tenkinti, t. y. kad ją slaugytų ir prižiūrėtų I. K..
17. Apeliantė dėl buitinės technikos nurodo, kad atsakovas pateikė kvitus dėl dviejų televizorių pirkimo, tačiau iš esamų nuotraukų matyti, kad vienas iš televizorių yra ne naujas, o kitas net nėra televizorius, o yra monitorius. Įvertinus byloje esančius įrodymus matyti, kad atsakovas 2016 m. balandžio 12 d. pirko televizorių LG 32LF531V už 279,99 EUR (I tomas, 42 b. l.) ir 2016 m. balandžio 21 d. pirko televizorių LG 32LF510U už 199 EUR (I tomas, 41 b. l.). Šie televizoriai buvo pastatyti apeliantei priklausiusiame bute ir šią aplinkybę patvirtina fotofiksacijos, kuriose užfiksuoti būtent šio modelio televizoriai, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad vienas iš televizorių yra ne naujas, o kitas yra monitorius. Šie argumentai paneigiami byloje esančiais rašytiniais įrodymais – pirkimo kvitais ir fotofiksacijomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios nutarties 15–17 punktuose, sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad atsakovas ieškovės poreikiams – baldams, buitinei technikai ir vežimėliui – išleido 2081,64 EUR (I tomas, 41–43, 48–50, II tomas, 3 b. l.)
18. Dėl komunalinių mokesčių apeliantė nurodo, kad trečiasis asmuo I. K. gyveno kartu su apeliante, ji taip pat iš savo pinigų turėjo mokėti dalį, tai yra pusę, jai tenkančių komunalinių mokesčių, tačiau apeliantė nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje nenurodė aplinkybių bei neteikė rašytinių įrodymų dėl komunalinių išlaidų dydžio ir jų apskaičiavimo. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime nurodė, kad apeliantė laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 24 d. iki 2017 m. sausio 13 d. yra gavusi 2318,35 EUR Valstybinio socialinio draudimo išmokų ir 3080 EUR šalpos išmokų, iš kurių kas mėnesį ir buvo perkami produktai ir kuriomis buvo dengiamos kitos būtinosios išlaidos. Faktą, jog apeliantė duodavo kas mėnesį pinigų trečiajam asmeniui I. K. pasirūpinti buitimi, patvirtina ir apeliantė. Kolegijos vertinimu, byloje nepakanka įrodymų, sudarančių pagrindą pripažinti įrodyta aplinkybę, jog iš piniginių lėšų, gautų pardavus butą, buvo mokami buto komunaliniai mokesčiai. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinio skundo pagrindas gali būti tik tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (CPK 306 straipsnio 2 dalis), tačiau teikdama ieškinį ir patikslintą ieškinį šiomis aplinkybėmis apeliantė nesirėmė.
19. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius įrodymus nustatė, kad atsakovas atstovaudamas apeliantei ir sudarydamas 2016 m. balandžio 11 d. nekilnojamojo turto – buto pirkimo–pardavimo sutartį (I tomas, 8–16 b.l.) patyrė nekilnojamojo turto pardavimo išlaidų, tai yra iš teismui pateiktos ieškovės sąskaitos matyti, kad 2016 m. balandžio 5 d. pervesta už tarpininkavimo paslaugas uždarajai akcinei bendrovei „Ober-haus“ nekilnojamam turtui 1100 EUR, 2016 m. balandžio 13 d. pervesta už tarpininkavimo paslaugas uždarajai akcinei bendrovei „Baltus“ 300 EUR (I tomas, 33–34 b. l.), taigi iš viso už tarpininkavo paslaugas nekilnojamojo turto agentūroms sumokėta 1400 EUR (I tomas, 6–7 b. l.) ir notarams sumokėta 182,38 EUR, bendra suma 1582,38 EUR.
20. Atsakovas nurodė, jog dėl ieškovės buto pardavimo, naujo buto pirkimo, ieškovės persikėlimo patyrė 350 EUR išlaidas. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Nors atsakovas nurodė, jog dėl nekilnojamojo turto paieškos nuvažiavo 818 km, tačiau pagrindžiančių įrodymų nepateikė, atsižvelgiant į tai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas vykdydamas pavedimą ieškovės interesais į (duomenys neskelbtini) galėjo važiuoti ne daugiau kaip porą kartų (900 km) ir patyrė kuro išlaidų, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 100 EUR suma yra pakankama ir tiesiogiai susijusi su ieškovės pavedimo vykdymu.
21. Dėl būsto remonto apeliantė nurodo, kad joks buto remontas atliktas nebuvo. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nesutinka su remonto išlaidų vertinimu, nes jas pagrindžia rašytiniai įrodymai: remonto išlaidų apmokėjimas, liudytojų parodymai, fotonuotraukos po remonto, atliktų darbų aktas. Nurodo, kad apeliantės argumentai, kad už lėšas buvo remontuojamas atsakovo būstas, yra nepagrįsti.
22. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad pagal 2016 m. lapkričio 21 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą už santechnikos ir apdailos darbų paslaugas buvo sumokėta 2800 EUR suma (I tomas, 41 b. l.). Atsakovas nurodo, kad remonto paslaugos buvo suteiktos apeliantei priklausiusiam būstui ir šią aplinkybę pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 21 d. pirkimo–pardavimo kvite nėra nurodyta duomenų, kokiam objektui buvo suteiktos remonto paslaugos (I tomas, b. l. 41), vertinant byloje esančias fotofiksacijas nustatyta, kad atsakovas fiksuodamas perduodamas patalpas nefiksavo duomenų, jog bute buvo įrengta nauja santechnikos įranga (vamzdžiai, ventiliai, filtrai ir ar pan.), kaip ir nėra duomenų, kad bute buvo atliekami apdailos darbai. Iš pateiktų fotofiksacijų matyti, jog yra užfiksuoti dviejų kambarių vaizdai, kurie nepatvirtina aplinkybės jog buvo atliekami apdailos darbai (I tomas, 144–159, 185–189 b. l.).
23. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo metu trečiasis asmuo I. K. parodė, kad bute buvo atliktas tik kosmetinis remontas, liudytoja A. K., atsakovo sutuoktinė, teismo posėdžio metu parodė, jog perkamam butui reikėjo perdažyti lubas, patvarkyti virtuvę, atlikti santechnikos darbus ir darbai iki persikeliant ieškovei buvo padaryti. Pažymėtina, kad liudytojų parodymai, vadovaujantis CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalimis, yra viena iš įrodinėjimo priemonių, kurių pagrindu nustatomi faktiniai duomenys civiliniame procese. Nors tiek trečiasis asmuo I. K., tiek liudytoja A. K. su atsakovu yra susijusios giminystės ryšiais, tačiau jų paaiškinimai, parodymai įvertinti, atsižvelgiant ir į jų konkretumą, nuoseklumą konkrečiai aplinkybei įrodyti, juos CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka vertinant kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais. Iš bylos duomenų ir skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad įvertinta įrodymų visuma, jų sąsajumas byloje, atsakovo nurodytos aplinkybės ir trečiojo asmens I. K. duoti paaiškinimai, liudytojos A. K. duoti parodymai apie remonto darbus nepagrindžia atsakovo argumentų apie faktiškai atliktus darbus apeliantei priklausiusiame bute. Ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų apie konkrečius atliktus santechnikos ir apdailos darbus, nesant įrodymų, jog darbai buvo atlikti atsakovei priklausiusiame bute, daro išvadą, kad atsakovas nepagrindė lėšų, tai yra 2800 EUR, kuriomis disponavo pagal pavedimo sutartį, panaudojimo.
Dėl pinigų perdavimo
24. Dėl grynųjų pinigų perdavimo apeliantė nurodo, kad po buto (duomenys neskelbtini) pardavimo ir buto (duomenys neskelbtini) pirkimo atsakovas nėra ieškovei grąžinęs 3000 EUR. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepriteisdamas nurodytos sumos iš esmės motyvavo tuo, kad ieškovė gerai ir nebepamena įvykių, kurie vyko 2016 metais. Nurodo, kad atsakovas teigdamas, jog jis perdavė 3000 EUR sumą ieškovei, turi įrodyti šį faktą. Atsakovas nurodo, kad apeliantės argumentas, jog atsakovas nėra perdavęs apeliantei 3000 EUR, yra nepagrįstas. Nurodo, kad apeliantė dėl senatvės ir įsisenėjusių ligų nepamena visų aplinkybių. Nurodo, kad teismas pagrįstai darė išvadas, kad apeliantė galėjo pamesti pinigus, o kad juos turėjo, teismas nustatė iš apeliantės paaiškinimų.
25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012), teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).
26. Įstatymas nustato, kad įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais, o įvykdęs pavedimą įgaliotinis privalo tuojau pat apie tai pranešti įgaliotojui ir pateikti ataskaitą, prie kurios turi pridėti pateisinamuosius dokumentus, ir grąžinti įgaliojimą, jeigu sutartis nenustato ko kita, visa, ką gavo vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui ir kt. (CK 6.760 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad pavedimo santykiuose įgaliotojas privalo bendradarbiauti su įgaliotiniu, kai šis vykdo pavedimą, privalo tuojau pat priimti iš įgaliotinio visa, ką šis įvykdė pagal pavedimo sutartį, privalo sumokėti atlyginimą ir kt. (CK 6.761 straipsnis).
27. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. balandžio 11 d. atsakovas iš apeliantės sąskaitos pervedė į savo banko sąskaitą 3000 EUR (I tomas, 6 b. l.). Atsakovas nurodė, kad lėšos buvo perduotos apeliantei jos pareikalavimu.
28. Nagrinėjamu atveju pinigų perdavimo faktą turi įrodyti atsakovas (CK 6.760 straipsnis), kuris grįsdamas aplinkybes dėl grynųjų pinigų perdavimo rėmėsi apeliantės banko sąskaitų išrašu ir liudytojų parodymais. Pinigų perdavimo faktą nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme patvirtino trečiasis asmuo I. K. ir liudytoja A. K. (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nors, kaip ir nurodyta šios nutarties 23 punkte, atsakovą, trečiąjį asmenį ir liudytoją sieja giminystės santykiai, tačiau jų parodymai privalo būti vertinami kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais. Pažymėtina, jog CK 2.150 straipsnis nenumato, kokia forma (žodžiu, ar raštu) turi būti pateikta ataskaita atstovaujamajam, todėl daryti išvada, jog tuo atveju, kai įgaliojime šalys neaptarė ataskaitos apie vykdytą veiklą pateiktinos formos, nesant kitų įrodymų, jog ataskaita privalėjo būti pateikta raštu, tokia ataskaita gali būti pateikti tiek žodžiu, tiek raštu. 2016 m. kovo 22 d. apeliantės įgaliojimas D. K. nenumatė, jog atsakovas atlikęs veiksmus įgaliojimo pagrindu privalėjo pateikti ataskaitą raštu (I tomas, b. l. 45–46), įrodymų, jog atsakovė būtų reikalavusi pateikti ataskaitą raštu, taip pat nepateikta (CPK 178 straipsnis).
29. Apeliaciniu skundu neginčijama aplinkybė, kad apeliantė gaudavo 270–280 EUR slaugos išmoką ir 220 EUR pensiją, šias lėšas buvo sutarta naudoti bendrai su trečiuoju asmeniu I. K. ir iš jų abi gyveno, jų dalį, tai yra 280 EUR, kas mėnesį perduodavo trečiajam asmeniui I. K. buitinėms išlaidoms padengti ir maistui pirkti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad po buto (duomenys neskelbtini) įsigijimo apeliantės nurodymu A. K. buvo perkamos dovanos – juvelyriniai dirbiniai (apie 455 EUR suma), apeliantė teismo posėdyje patvirtino, kad tai yra aukso dirbiniai (I tomas, b. l. 178–180, 2018 m. balandžio 10 d. garso įrašo 1.14.50–1.16.30 min.), apeliantė nežinomam asmeniui perdavė (paskolino) 500 EUR (2018 m. balandžio 10 d. garso įrašo 10.50–11.20 min.), atsakovui duodavo pinigų kapų priežiūrai (370 EUR), anūkams gimtadienio proga davė pinigų (2018 m. balandžio 10 d. garso įrašo 54.45–55.15 min.), todėl darytina labiau tikėtina išvada, nei priešingai, kad apeliantė turėjo turėti finansinių išteklių šiems veiksmams atlikti.
30. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija remdamasi įrodymų visuma sprendžia, nurodytomis civilinio proceso įrodinėjimo taisyklėmis, kad labiau tikėtina, jog piniginės lėšos – 3000 EUR buvo perduotos apeliantei. Tokia išvada darytina atsižvelgus ne tik į byloje esančių įrodymų pusiausvyrą – rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, apeliantės paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, bet ir į šalių elgesį pavedimo santykių metu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad visą santykių laikotarpį apeliantė turėjo galimybę kontroliuoti jai priklausančias pinigines lėšas, tačiau visą laikotarpį nuo piniginių lėšų paėmimo iš apeliantės sąskaitos (2016 m. balandžio 11 d.) iki ieškinio pateikimo teismui 2017 m. birželio 28 d. priekaištų įgaliotojui dėl netinkamo pavedimo vykdymo dėl 3000 EUR apeliantė atsakovui nereiškė (CK 6.761 straipsnis), todėl atsižvelgiant į tai, kad pagal susiklosčiusią tarpusavio šalių bendravimo praktiką ataskaitos buvo teikiamos žodžiu (CK 2.150 straipsnis), laikoma, kad esant išdėstytoms aplinkybėms, jog yra labiau tikėtina, kad atsakovas perdavė pinigines lėšas, iš kurių apeliantė atliko šios nutarties 29 punkte nurodytus veiksmus, ir nustatytoms aplinkybėms, surinkti įrodymai labiau paneigia nei pagrindžia ieškovės reikalavimą dėl 3000 EUR sugrąžinamo (CPK 185 straipsnis).
Dėl patikslino ieškinio ir priešieškinio reikalavimų.
31. Apeliantė prašė priteisti iš atsakovo 9762,61 EUR pinigų sumą, nurodė, kad atsakovas privalo atsiskaityti už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Iš byloje esančių įrodymų viseto matyti, kad pavedimo santykiai pasibaigė atsakovui perdavus turtą apeliantei (I tomas, b. l. 143). CK 6.764 straipsnio 4 dalis numato, jog pasibaigus pavedimo sutarčiai įgaliotinis privalo pateikti įgaliotojui ataskaitą ir grąžinti viską, ką yra gavęs pagal sutartį, ir atlikti veiksmus, kurie yra jo veiklos pasekmė.
32. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pavedimo santykiai tarp apeliantės ir atsakovo pasibaigė, atsakovas privalo grąžinti tai, ką gavo pardavęs butą (duomenys neskelbtini) mieste. Byloje nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas už 34 500 EUR sumą, už gautas lėšas buvo nupirktas butas (duomenys neskelbtini) už 24 500 EUR (I tomas, b. l. 8–16). Todėl pinigų likutis įsigijus butą (duomenys neskelbtini) buvo 10 000 EUR. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti, jos teigimu, likusią 9762,61 EUR pinigų sumą. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas vykdydamas pavedimą baldams, buitinei technikai ir vežimėliui išleido 2081,64 EUR (nutarties 17 punktas), tarpininkavimo paslaugoms – 1582,38 EUR (nutarties 19 punktas), kuro išlaidoms – 100 EUR (nutarties 20 punktas), grąžinto apeliantei 3000 EUR (30 punktas), atsižvelgiant į tai laikoma, kad apeliantės ieškinys yra pagrįstas iš dalies, kadangi likusi negrąžinta pinigų suma, paneigus aplinkybes dėl atliktų remonto darbų (nutarties 23 punktas), yra 2998,59 EUR.
33. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai nustatydamas faktines bylos aplinkybes netenkino ieškovės dalies reikalavimo dėl skolos priteisimo. Remiantis nurodytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant apeliantei iš atsakovo 2998,59 EUR sumą (CPK 326 straipsnio 3 dalis).
34. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
35. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
36. Kadangi nagrinėjamu atveju iš atsakovo priteistina suma yra padidinta nuo 347,42 EUR iki 2998,59 EUR, tai yra didesne apimtimi yra patenkintas apeliantės patikslino ieškinio reikalavimas, atitinkamai keičiasi ir tarp ginčo šalių paskirstytinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 88 straipsniai 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuotas CPK 98 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
37. Apeliantei Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi buvo atidėtas 377 EUR žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovė įrodymų apie patirtas atstovavimo išlaidos teismui nepateikė. Atsakovas pateikė įrodymus, jog už priešieškinį sumokėjo 151 EUR žyminio mokesčio, už teisines paslaugas sumokėjo 1000 EUR. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė žyminio mokesčio nėra sumokėjusi, nuo dalies ieškinio reikalavimo atsisakė, pagal ieškovės ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma 293 EUR, ieškinys tenkintas iš dalies (30,72 proc.), todėl iš atsakovo priteistina 90,01 EUR žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str. 1 dalies 1 punktas).
38. Iš atsakovo atstovo pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvito matyti, jog atsakovo atstovas nedetalizavo suteiktų teisinių paslaugų, o tik nurodė, jog jo teisinės paslaugas civilinėje byloje kainuoja 1000 EUR, iš pinigų priėmimo kvito matyti, jog atsakovas už dokumentų surašymą, patarimą sumokėjo advokatui 1000 EUR Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo atstovas parengė ir pateikė atsiliepimą į ieškinį, atsiliepimą į patikslintą ieškinį, priešieškinį, įvertinus šių dokumentų turinį, Rekomendacijose nustatytus vienodus dydžius už šių dokumentų parengimą (8.2 p.), atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, atsakovo atstovo pasisakymų turinį dėl ieškinio bei priešieškinio, laikytina, kad atsakovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų dalis pagal ieškinį sudaro 50 proc. ir pagal priešieškinį sudaro 50 proc. sąskaitoje nurodytos 1000 EUR sumos, todėl šios išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai pagal ieškinį bei priešieškinį. Atsakovui priteistina iš ieškovės 346,40 EUR bylinėjimosi išlaidų proporcingai atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai (500 EUR x 69,28 proc.), nekeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl priešieškinio tenkinimo – 20 EUR bylinėjimosi išlaidų proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai (500 EUR x 4 proc.), taip pat 6 EUR žyminio mokesčio, iš viso priteistina 372,40 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies, 5 punktas, 5 dalis, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
39. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
40. Apeliantei Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartimi buvo atidėtas 293 EUR žyminio mokesčio sumokėjimas, iki bus priimtas apeliacinėje instancijoje teismo sprendimas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė žyminio mokesčio nėra sumokėjusi, kad pagal ieškovės apeliacinį skundą mokėtina žyminio mokesčio suma 293 EUR, apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (30,72 proc.), todėl iš atsakovo priteistina 90,01 EUR žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Pažymėtina, kad nei ieškovė, nei atsakovai apie patirtas atstovavimo išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka nepateikė, todėl atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u taria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimą pakeisti:
Padidinti iš atsakovo D. K. ieškovei P. J. priteistą pagal įgaliojimą gautų grąžinamų lėšų sumą iki 2998,59 EUR sumos.
Sumažinti iš ieškovės P. J. priteistą atsakovui D. K. bylinėjimosi išlaidų dydį iki 372,40 EUR.
Padidinti iš atsakovo D. K. valstybės naudai priteisto žyminio mokesčio dydį iki 90,01 EUR.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo D. K. 90,01 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybės naudai. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą (įmokos kodas 5660).