Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistosios E. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. spalio 21 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistosios E. A.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022 m. rugpjūčio 8 d. pirminę pažymą „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų“ Nr. (12.34Mr) PT-5824 baudžiamojoje byloje Nr. 1-431-1133/2022, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos E. A. sudaro 1 258,87 Eur, kurias prašo iš jos priteisti.

Prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisino iš E. A. netenkinamas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. BPK 361 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

BPK 51 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog nurodytais atvejais, taip pat šio kodekso 50 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais, jei gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam išaiškinti, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, gali būti išieškotas į valstybės biudžetą šio kodekso nustatyta tvarka, ir pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas bei paskirti šios institucijos parinktą gynėją.

BPK 106 straipsnyje reglamentuojamas advokato darbo apmokėjimas. Šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, jog, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimi ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėdamas klausimą dėl valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistosios, teismas atsižvelgia, kokiu pagrindu pastarajai atstovavo gynėjas, į kaltininkės turtinę padėtį.

Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, kad būtų tinkamai užtikrinta įkalinimo įstaigoje esančios E. A., kaltinamos padarius nusikalstamą veiką, teisė į gynybą, o ne dėl to, kad to pageidavo pati kaltinamoji.

Be kita ko atsižvelgtina į E. A. turtinę padėtį. E. A. bylos nagrinėjimo ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos matyti, jog E. A. nedirba ir jokių pajamų negauna. Taigi, matyti, kad E. A. turtinė padėtis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo sunki, atlikdama laisvės atėmimo bausmę nedirba.

Be to, nagrinėjamu atveju teismas privalėjo skirti gynėją kaltinamajai, nepriklausomai nuo jos noro ar net pastarajai atsisakius, nes gynėjo dalyvavimą paskirti buvo būtina pagal įstatymą, kad būtų tinkamai užtikrinta jos teisė į gynybą (nagrinėjimo metu atliko laisvės atėmimo bausmę) bei esant gynybos interesų prieštaravimams.

Įvertinus išdėstytą, teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš E. A. negali būti tenkintas, nes šiuo atveju teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistosios būtų nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jos teisę į gynybą baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama asmeniui, kurio laisvė yra suvaržyta, o jos turtinė padėtis nėra gera.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi ir 364 straipsniu,

nutaria:

netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo ir nepriteisti valstybei iš E. A.258,87 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 87 euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartį išsiųsti susipažinti nuteistajai, prokurorui ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.