Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme gautas nuteistojo A. V. prašymas, kuriuo prašoma atsižvelgti į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. keičiasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio redakcija ir nuteistojo bausmė bus sumažinta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Komisijos 2023 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam A. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, motyvuojant tuo, kad nuteistajam atlikus pakartotinio vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Stebima teigiama dinamika šiose srityse: „išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“, kadangi nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę baigė (duomenys neskelbtini). Taip pat nuteistasis parodė iniciatyva įsidarbinti, raštiškai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) bei VĮ „(duomenys neskelbtini)“. „Gyvenimo stilius ir draugai, kadangi 2023 m. kovo 2 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis A. V. 2022 metais dalyvavo 27 pozityvaus užimtumo veiklose. Tačiau stebima neigiama dinamika šiose srityse: „Piktnaudžiavimas narkotikais“ ir „Piktnaudžiavimas alkoholiu“, kadangi asmuo nėra motyvuotas spręsti problemų susijusių su alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimu. Atsisakė dalyvauti „įžanginėje grupėje“. Taip pat gauta duomenų apie ankstesnį smurtinį elgesį apsvaigus nuo alkoholio. „Mąstvmas ir elgesys“ srityje, kadangi net ir struktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis negeba kontroliuoti savo elgesio. 2022 m. rugpjūčio 25 d. buvo baustas už smurtą kito nuteistojo atžvilgiu. „Nuostatos“, kadangi nuteistasis 8 kartus pažeidė įstaigoje nustatytą tvarką. Paskutinį kartą 2023 m. sausio 19 d. Be to yra stebimas atviras priešiškumas personalo ir apskritai resocializacijos proceso atžvilgiu. Pažymėtina, kad nusikalstamo elgesio rizikos pokytį nuo ankstesnio vertinimo, stebimas rizikos įverčių didėjimas. Siekiant pašalinti ar bent reikšmingai sumažinti kintamuosius kriminogeninius veiksnius nuteistajam buvo nustatytos ir paskirtos prevencinės intervencinės priemones. Nors nuteistasis rodė tam tikras pastangas įvykdyti kai kurias plane numatytas priemones, tačiau jų įgyvendinimas buvo įvertintas kaip labiau formalus. Formalus individualaus plano vykdymas, orientuotas ne į esminius asmenybės pokyčius, o į sieki užsitikrinti palankesnes, mažiaus suvaržytas bausmės atlikimo sąlygas, nėra vertinamas kaip reikšmingas nusikalstamo elgesio rizikos pokytis. Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 22 straipsnį, 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiais paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, paskiriant galutinę 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskiriant galutinę 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia – 2021 m. rugsėjo 16 d., pabaiga – 2024 m. liepos 14 d.

Anksčiau teistas.

Nuteistasis skunde nurodo, kad nesutinka su nurodytais pažeidimas, kadangi jos yra nepagrįstos. Taip pat nesutinka su nurodyta aplinkybę, kad neįsitraukia į resocializacijos procesą. Sprendžiant dėl skundo pagrįstumo, visų pirma teismas pabrėžia, kad BVK 50 straipsnyje nustatytos specialiosios laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareigos ir jiems taikomi draudimai. BVK 79 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji, nevykdantys šio kodekso 50 straipsnyje nustatytų pareigų ir (ar) nesilaikantys jiems nustatytų draudimų (toliau – pažeidimai), gali būti drausminami jiems skiriant drausmines nuobaudas. BVK 80 straipsnis nustato, kad šio kodekso 79 straipsnyje nurodytas drausmines nuobaudas nuteistiesiems skiria laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas. Skiriant drausmines nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, paskirtų drausminių nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo padarymo. Skiriamos drausminės nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Nuteistasis turi teisę šio kodekso 100 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti jam paskirtą drausminę nuobaudą. Skundo padavimas drausminės nuobaudos vykdymo nesustabdo. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius, išnagrinėjęs skundą, turi teisę nuteistajam paskirtą drausminę nuobaudą sušvelninti arba panaikinti, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus, netinkamai įvertino visas pažeidimo padarymo aplinkybes arba jeigu drausminė nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam. Tai reiškia, kad nepaisant nuteistojo nurodomų aplinkybių, nėra jokio teisinio pagrindo nevertinti asmens byloje nurodomų nuteistojo pažeidimų.

Visų antra teismas pabrėžia, kad BVK 51, 52 ir 53 straipsniai nustato, kad nuteistųjų resocializaciją organizuoja ir įgyvendina laisvės atėmimo vietų įstaiga, ji taip pat įtraukia į šią veiklą kitas įstaigas ir organizacijas, ir patikimus savanorius. Nuteistųjų resocializacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama vadovaujantis laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus ir (ar) Probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis. Resocializacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų resocializacijos planą. Sudarant šį planą, turi dalyvauti nuteistasis. Sudarant individualų resocializacijos planą, gali būti įtraukiamos šio kodekso 51 straipsnyje nurodytos įstaigos ir organizacijos, ir patikimi savanoriai, kurių dalyvavimas įgyvendinat resocializacijos plane numatytas priemones gali padėti nuteistajam resocializuotis. Tai reiškia, kad sudarant resocializacijos planą nuteistasis galėjo išreikšti savo nuomonę dėl jam sudaromo resocializacijos plano ir nurodyti savo galimybes jį įvykdyti.

Nuteistasis atliko BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 metai 2 mėnesiai ir 24 diena (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2023 m. balandžio 20 d.).

BVK 82 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį – vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo (BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2023 m. balandžio 24 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam, Komisijos 2023 m. balandžio 20 d. posėdžio protokolu, Socialinio tyrimo išvada, nuteistojo asmens byla bei nuteistojo pateikta medžiaga, darytina išvada, jog Komisijos 2023 m. balandžio 24 d. priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam, yra pagrįstas.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Nagrinėjamu atveju, nuteistasis A. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, ankščiau teistas, nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis pažeidė sąlygas. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y., kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK ir formaliai besilaikantiems laisvės atėmimo vietų įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Iš Socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad nuteistasis neturi problemų susijusių su gyvenamąją vieta ar jos pastovumu, taip pat nuteistasis turi patvirtintą gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis patvirtinęs įsidarbinimo galimybę. Bausmės atlikimo metu nuteistasis baigė (duomenys neskelbtini), taip pat įgijo siuvėjo specialybę. Nuteistasis turi pakankamą išsilavinimą, praeityje gebėjo išlaikyti stabilius ilgalaikius darbinius santykius, darbe buvo charakterizuojamas teigiamai, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar oficialiai niekur nedirbo, nuosekliai vykdė finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Įkalinimo įstaigoje praeityje taip pat buvo stebimas išrankumas darbo pobūdžiui. Šiuo metu nuteistasis taip pat nedirba, tačiau yra stebimas tam tikras nuteistojo darbinių nuostatų pokytis bei pastangos įsidarbinti, t. y. raštiškai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) bei VĮ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau gauti atsakymai, kad nėra laisvų darbo vietų. Nuteistasis ne visuomet užsitikrindavo legalų pragyvenimo šaltinį. Dauguma jo įvykdytų nusikaltimų yra orientuoti į finansinės naudos gavimą. Būdamas laisvėje nesugebėjo tinkamai skirstyti gaunamų pajamų, nebuvo motyvuotas dirbti ir iš gaunamo atlyginimo dengti įsiskolinimus. Dalį pinigų išleisdavo narkotinėms medžiagoms įsigyti. Šiuo metu turi finansinių įsipareigojimų. Šiuo metu nuteistasis orientuojasi į teigiamus santykius su vaikais, sulaukia paramos bei palaikymo iš savo artimųjų, tai vertinama, kaip svarbiu, nuteistojo tolesnį integracijos į visuomenę procesą, galinčiu palengvinti veiksniu. Nuteistasis praeityje įgijo pagrindinį išsilavinimą, kūrė šeimą, gebėjo išlaikyti darbo santykius. Visgi nuteistasis pripažįsta, kad jo aplinkoje buvo nemažai kriminalinį elgesį palaikančių asmenų, kurie turėjo įtakos besiformuojančiam gyvenimo stiliui. Jis laisvalaikį leisdavo bei bendraudavo su teistais ir bausmę atlikusiais asmenimis. Savęs vertinimo anketoje nuteistasis pažymėjo, jog bendravimas su bloga kompanija yra susijęs su jo nusikalstamu elgesiu. Savęs vertinimo anketoje asmuo taip pat pažymėjo, kad turi problemų dėl lankymosi vietose, kurios lemia nusikalstamo elgesio atsiradimą. Šiuo metu teisės pažeidėjas būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus yra teistas 13 kartų, daugiau nei 30 kartų baustas administracinių nusižengimų kodekso tvarka, atlieka savo trečią realią laisvės atėmimo bausmę. Jo nusikaltimų istorijoje yra smurtinis nusikaltimas vagystės, plėšimas, sukčiavimas, neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis, viešosios tvarkos pažeidimas. Laisvės atėmimo bausmės metu nuteistojo elgesys taip pat nėra nepriekaištingas. Teigiamai vertinama tai, kad asmuo įkalinimo įstaigoje įgijo vidurinį išsilavinimą, skaito knygas, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Remiantis pokalbio metu gauta informacija asmuo su piktnaudžiavimo narkotikais problemomis susidūrė ilgą laiko tarpą. Jam buvo nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opiatus bei psichozinis sutrikimas, priklausomybės sindromas. Kalbant apie nuteistojo piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis nutraukimo motyvacija matoma, kad asmuo yra bandęs spręsti šią problemą, tačiau nesėkmingai. Nusikaltimus padarė su asmenimis, kurie irgi vartojo narkotines medžiagas. Būdamas įkalinimo įstaigoje nuteistasis kreipėsi dėl galimybės būti perkeltam į reabilitacijos centrą. Psichologo pažymoje rašoma „Paskutinio pokalbio metu 2023 m. kovo 9 d. nuteistasis išreiškia teigiamą motyvaciją vykdyti numatytas reabilitacinio plano priemones pas psichologus, tačiau pokalbio metu atsispindi nuteistojo gynybiškumas, priekaištai specialistams ir nepasitikėjimas esama vidaus kalėjimo sistemos tvarka. Šie veiksniai gali prisidėti prie svyruojančios, tai yra krentančios motyvacijos vykdyti reabilitacijos planą“. Vertinamojo pokalbio metu nuteistasis teigia paskutinį kartą vartojęs narkotinių medžiagų 2022 m. gruodžio 29 d. Šiuo metu nuteistasis deklaruoja norą dėl savo vaikų išspręsti narkotikų vartojimo problemas, tačiau jo motyvacija kelia abejonių, kadangi asmuo iš esmės skeptiškai vertina resocializacijos procesą ir netgi struktūrizuotoje aplinkoje negebėjo išvengti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Naujausia nuteistojo nusikalstama veika įvykdyta apsvaigus nuo alkoholio. Yra įrodymų, jog asmuo alkoholio poveikyje yra naudojęs fizinį smurtą. Asmuo neigia turimą problemą ir neturi motyvacijos ją spręsti. Vertinamojo pokalbio metu stebima, kad asmuo vis dar neigia turintis alkoholio vartojimo problemų ir nėra motyvuotas jas spręsti.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje asmuo susiduria su adaptavimosi aplinkoje sunkumais. Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės duomenimis nuteistasis 4 kartus atsisakė būrio. Kaip pats teigia pokalbio metu, dėl narkotinių medžiagų problemų kildavo grėsmė jo saugumui, tačiau daugiau šių aplinkybių nedetalizuoja. Vertindamas save kaip asmenybę nuteistasis stokoja savikritiškumo. Save vertina labai gerai, pateikia tik savo gerąsias savybes. Šiuo metu nuteistasis teigia susitaikęs su esama situacija, tačiau pastebima, kad nuteistojo labai aukštas savęs vertinimas neskatina nuteistojo vidinės motyvacijos psichokorekcijai, ko pasėkoje, nuteistajam būdingi elgesio bei asmenybiniai trūkumai išlieka aktualūs bei galintys skatinti nuteistojo tolesnę nusikalstamo elgesio raišką. Siekiant sukurti palankias socialinės reabilitacijos proceso sąlygas yra svarbi nuteistojo vidinė motyvacija, gebėjimas objektyviai ir kritiškai vertinti savo asmenybę, bei įsitraukimas į procesą siekiant asmeninių pozityvių pokyčių. Nuteistojo nusikalstamas elgesys yra siejamas su polinkiu veikti spontaniškai, dažniausiai neplanuotai bei orientuojantis į asmeninių poreikių (narkotinių medžiagų vartojimo) patenkinimą, ko pasėkoje, pasireiškia jo negebėjimas valdyti savo impulsų bei potraukių ir objektyviai įvertinti galimas rizikas bei tolesnes savo tokio elgesio pasekmes. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis nuosekliai kartojo savo ankstesnius elgesio modelius bei nepaisant jo atžvilgiu taikytų poveikio priemonių, pasitikėjimo juo kuriamų sąlygų, jo elgesio teigiama dinamika nebuvo stebima. Analizuojant nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus, atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis geba įvertinti savo situaciją, pripažinti savo netinkamo elgesio modelį, pripažįsta turimus sunkumus dėl narkotinių medžiagų. Visgi alkoholio vartojimo problemą asmuo neigia, yra linkęs slėpti jo elgesį neigiamai apibūdinančią informaciją. Nuteistasis yra užsibrėžęs abstrakčius ateities tikslus, tačiau nenurodo, kokiomis priemonėmis pasieks užsibrėžtų tikslų ir kaip koreguos savo elgesį po bausmės atlikimo. Nuteistajam būdingi nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai impulsyvumas ir orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą bei tam tikras polinkis į agresiją (tikėtina, kad narkotinių medžiagų ar alkoholio poveikyje). Siekiant pašalinti ar bent reikšmingai sumažinti kintamuosius kriminogeninius veiksnius nuteistajam buvo nustatytos ir paskirtos prevencinės/ intervencinės priemonės, tačiau jų įgyvendinimas be paties nuteistojo įsitraukimo į procesą ir jo bendradarbiavimo yra neįmanomas. Formalus individualaus plano vykdymas, orientuotas ne į esminius asmenybės pokyčius, o į siekį užsitikrinti palankesnes, mažiaus suvaržytas bausmės atlikimo sąlygas, negali būti vertinamas kaip reikšmingas nusikalstamo elgesio rizikos pokytis. Nuteistasis siekia minimizuoti savo padarytus nusikaltimus, pateikia jam palankias aplinkybes, kurios prieštarauja nuosprendžiuose pateiktiems faktams. Remiantis psichologų pateiktomis išvadomis, bei vertinamojo pokalbio metu gauta informacija nustatyta, kad asmens motyvacija keisti nusikalstamą elgesį žema, o plano priemonių vykdymas daugiau formalus.

Pažyma apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus nustatyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu aštuonis kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką tris kartus baustas drausmine tvarka. Nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, nuteistasis yra vieną kartą skatintas, tačiau padaryti drausmės pažeidimai rodo nuteistojo dviprasmišką požiūrį į jam taikomą priežiūrą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pažeidimus A. V. darė ne tik laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje – 2022 m., bet ir vėlesnėje jos vykdymo stadijoje iki 2023 m. sausio 19 d., kai bausmės atlikimo vietos taisyklės jam jau buvo puikiai žinomos. Nors 2022 m. nuteistajam skirta pirmoji skatinimo priemonė, tačiau ir toliau jo elgesys išimtinai teigiamas neišliko, skatinimą keitė pažeidimai, susiję su įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymu, fizinio smurto naudojimu prieš kitus asmenis. Po paskutinio pažeidimo padarymo A. V. nebuvo skatintas. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme taip pat kelia A. V. nustatomi kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių nesupratimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; pasižymi maža motyvacija darbui; turi nestabilią darbo patirtį; rašymo problemos; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; piktnaudžiavimas narkotikais; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; neturi motyvacijos nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos / probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; priežiūros / apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. V. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatyta, vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau balų skaičius nenurodomas, taip pat nurodyta, kad nustatyti statiniai ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, vienas apsauginis veiksnys (patvirtinta įsidarbinimo galimybė). Nors nenurodoma, koks konkretus balų skaičius yra nustatytas šiuo metu, tačiau esant dinaminiams kriminogeniniams veiksnias, nuteistasis ne tik gali juos mažinti vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, bet ir privalo. Esant vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai tik nustačius, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau šiuo atveju, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. keičiasi BK redakcija ir nuteistajam paskirta bausmė bus perkvalifikuota. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo teisme metu teisinis reglamentavimas nėra pasikeitęs, todėl tai neturi reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Teismo vertinimu, A. V. neatliktos bausmės dalis (1 metai 2 mėnesiai 24 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. V. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl išdėstyto nuteistojo A. V. skundas dėl Komisijos 2023 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 86 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

atmesti nuteistojo A. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.