Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės viešosios įstaigos „Valdresta“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. balandžio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Valdresta“ dėl įpareigojimo atsakovei surengti pakartotinį daugiabučio namo gyventojų susirinkimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos

10. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų 2019 m. kovo 28 d. susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susijusius dokumentus; Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų 2022 m. balandžio 14 d. susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susijusius dokumentus; Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų 2022 m. rugsėjo 26 d. susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susijusius dokumentus; Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų 2023 m. vasario 23 d. susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susijusius dokumentus.

11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

12. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį rašytinio proceso tvarka, nepranešęs atsakovei, todėl atsakovė neturėjo galimybės pateikti naujus įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau nagrinėjamu atveju, pateikti nauji įrodymai (išskyrus Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų 2022 m. balandžio 14 d. susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų 2023 m. vasario 23 d. susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario 23 d. susirinkimo paskelbimą, kurie jau yra priimti į bylą), neturi įtakos sprendžiant dėl apeliantės atskirojo skundo. Kitus įrodymus, t. y. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų 2022 m. balandžio 14 d. susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų 2023 m. vasario 23 d. susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), skelbimą apie 2023 m. vasario 23 d. susirinkimą, yra priėmęs bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

14. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tuos pačius kriterijus (šalių procesinio elgesio tinkamumas ir priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos) teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto ir tais atvejais, kai byla baigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

15. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-(duomenys neskelbtini)4/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 28 punktas).

17. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas).

18. Vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016, 31 punktas).

19. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl esmės, nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018 11 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

20. Byloje nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę VšĮ „Valdresta“ surengti pakartotinį daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų susirinkimą, pavedant spręsti ieškovės pateiktą 2022 m. rugsėjo 5 d. prašymą.

21. Iš ieškovės ieškinio matyti, kad 2022 m. rugsėjo 26 d. vykusio Daugiabučio namo butų savininkų susirinkimo metu nebuvo susirinkimo kvorumo, todėl ieškovė kreipėsi į apeliantę su prašymu pakartotinai inicijuoti Daugiabučio namo butų savininkų susirinkimą, kuriame sprendimas dėl jos 2022 m. rugsėjo 5 d. prašymo būtų priimtas, atsižvelgiant į dalyvaujančių susirinkime asmenų dauguma, tačiau apeliantė pakartotinio Daugiabučio namo butų savininkų susirinkimo nesušaukė. Apeliantei neinicijavus daugiabučio namo butų savininkų susirinkimo ir likus nesvarstytam ieškovės 2022 m. rugsėjo 5 d. prašyme nurodytiems klausimams, ieškovė kreipėsi ieškiniu į teismą.

22. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisdamas jas ieškovei iš apeliantės, neatsižvelgė, kad jei byla būtų nagrinėjama iš esmės, tai ieškovės ieškinys būtų atmestas ir apeliantei iš ieškovės būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos. Be to, ieškovė prašyme dėl bylos nutraukimo nurodė pirmosios instancijos teismui neteisingą informaciją, kad apeliantė gavusi ieškinį sušaukė susirinkimą, kuriame išsprendė ieškovės ieškinyje keliamus reikalavimus. Susirinkimas buvo paskelbtas, tačiau jame nebuvo sprendžiama dėl ieškinio reikalavimų, nes dėl jų buvo spręsta 2019–2022 m.

23. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantės vertinimui, kad ji 2023 m. vasario 23 d. organizuodama Daugiabučio namo butų savininkų susirinkimą neįvykdė ieškovės ieškinio materialaus reikalavimo.

24. Kaip jau minėta ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę VšĮ „Valdresta“ surengti pakartotinį daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų (butų savininkų) susirinkimą, pavedant spręsti ieškovės pateiktą 2022 m. rugsėjo 5 d. prašymą.

25. Iš 2022 m. rugsėjo 5 d. prašymo matyti, kad ieškovė pateikė apeliantei prašymą spręsti Daugiabučio namo gyventojų susirinkime dėl daugiabučio namo renovacijos išlaidų butui Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkos pakeitimo. Iš Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų 2022 m. rugsėjo 26 d. susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad susirinkimas neįvyko, nesusirinkus kvorumui. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į apeliantę su prašymu surengti pakartotinį Daugiabučio namų gyventojų susirinkimą dėl jos 2022 m. rugsėjo 5 d. prašyme išdėstytų prašymų.

26. Iš apeliantės į bylą pateikto atsiliepimo į ieškinį ir prie jo pridėto skelbimo dėl 2023 m. vasario 23 d. organizuojamo Daugiabučio namo butų savininkų susirinkimo bei iš apeliantės į bylą pateikto Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų 2023 m. vasario 23 d. susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad apeliantė gavusi ieškovės ieškinį, organizavo Daugiabučio namo butų savininkų susirinkimą, kuriame pirmu dienotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl investicijų paskirstymo (skaičiavimo) butui Nr. (duomenys neskelbtini), renovacijos metu. Susirinkimas nepritarė buto Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų investicijų paskirstymo perskaičiavimo renovacijos metu. Tai gi, iš aptartų duomenų nustatyta, kad apeliantė gavusi ieškovės ieškinį organizavo Daugiabučio namo butų savininkų susirinkimą ir jo metu buvo sprendžiama dėl ieškovės 2022 m. rugsėjo 5 d. prašyme išdėstytų prašymų, t. y. apeliantė įvykdė ieškovės ieškinio materialųjį reikalavimą.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantė skundė nurodė, kad jau anksčiau įvykusio 2022 m. balandžio 14 d. Daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų susirinkimo metu buvo svarstytas ieškovės keltas analogiškas klausimas, todėl apeliantė nebeturi pareigos pakartotinai organizuoti butų savininkų susirinkimo dėl tapataus ieškovės prašymo, tačiau pati apeliantė gavusi ieškovės ieškinį inicijavo Daugiabučio namo būtų savininkų susirinkimą, kuriame buvo svarstoma dėl ieškovės prašymo. Pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį, apeliantė atskirajame skunde išdėstė priešingus teiginius savo pateiktiems įrodymams, kad ji susirinkimą organizavo ne pagal ieškovės prašymą, o savo iniciatyva ir susirinkime nebuvo sprendžiama dėl ieškinio reikalavimų.

28. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės ieškinio materialusis reikalavimas buvo ne ieškovės 2022 m. rugsėjo 5 d. prašyme išdėstytų prašymų patenkinimas, o pakartotinas Daugiabučio namo butų savininkų susirinkimo organizavimas, kuriame būtų sprendžiama dėl minėtame prašyme išdėstytų prašymų. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, į tai, kad apeliantė gavusi ieškovės ieškinį organizavo pakartotinį Daugiabučio namo butų savininkų susirinkimą, kurio metu buvo svarstomas 2022 m. rugsėjo 5 d. ieškovės prašymas, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, pagrįstai kreipėsi į teismą.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nebuvo pakankamai rūpestinga, neorganizavo pakartotinio Daugiabučio namo butų savininkų susirinkimo dėl ieškovės 2022 m. rugsėjo 5 d. prašymo iki ieškovei kreipiantis į teismą ieškiniu, bei savalaikiai nepateikė ieškovei jokio atsakymo į ieškovės prašymą organizuoti pakartotinį Daugiabučio namo butų savininkų susirinkimą. Nagrinėjamu atveju, būtent apeliantės elgesys nulėmė, kad ieškovė siekdama apginti savo pažeistas teises, kreipėsi į teismą ieškiniu ir dėl to, ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

30. Nors apeliantė atskirajame skunde teigia, kad ji nėra tinkama atsakovė šioje byloje, tačiau nei su atsiliepimu į ieškinį, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, kad ne ji, būdama Daugiabučio namo administratore, turi pareigą organizuoti Daugiabučio namo butų savininkų susirinkimus, o tokią pareigą turi investicijas dėl daugiabučio namo renovacijos koordinuojanti įmonė – VšĮ Pakruojo verslo informacijos centras, todėl atmestini apeliantės argumentai dėl jos netinkamumo būti byloje atsakove.

31. Taip pat apeliantė skunde nesutiko, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi grąžino ieškovei sumokėto žyminio mokesčio dalį.

32. CPK 87 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad apeliantė ieškovės ieškinio reikalavimą patenkino ir ieškovė atsisakė pareikšto ieškinio, vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai grąžino ieškovei 75 procentus pirmosios instancijos teisme sumokėto žyminio mokesčio.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Atsižvelgdamas į konkrečias šios bylos aplinkybes, į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir teisingai sprendė, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus atskirąjį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.