- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-07-09
- Bylos Nr.
- AN2-248-932/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. D.
- Nukentėjusysis
- P. K. D., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Pažeidėjas
- V. D.
- Advokatai
- Marius Zamulskis, Dominykas Vanhara
dalyvaujant asmeniui, kuriam nutraukta administracinio nusižengimo teisena, V. D. ir jos įgaliotam atstovui advokatui Dominykui Vanharai,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotai atstovei Daivai Čerbauskienei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto Aleksandro Jermako (Aleksandr Jermak) ir suinteresuoto asmens J. D. įgalioto atstovo advokato Mariaus Zamulskio apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarimo, kuriuo tenkintas administracinėn atsakomybėn patrauktos V. D. įgalioto atstovo advokato Dominyko Vanharos skundas, Institucijos 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-1784-2024 (ROIK: 24260593306) panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena V. D. nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios specialistės 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. VVTAIT-ANR_N-1784-2024 (ROIK: 24260593306) V. D. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji, būdama nepilnamečių vaikų J. K. D., gimusio (duomenys neskelbtini), ir P. K. D., gimusio (duomenys neskelbtini), motina, neatliko savo, kaip motinos, teisių ir pareigų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, t. y. teisės, bet tuo pačiu ir pareigos, dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, atsižvelgiant į vaikų fizinę ir protinę būklę sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje, ji taip pat nepanaudojo savo, kaip motinos, valdžios ir veikė priešingai vaikų interesams, pažeidė vaikų teisę į jų sistemingą ugdymo procesą, vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais, sveiką ir saugią aplinką, o būtent: 2024 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyriuje buvo gauta (duomenys neskelbtini) progimnazijos informacija, kad J. K. D. šioje gimnazijoje mokosi (duomenys neskelbtini) metus, yra (duomenys neskelbtini). Mokinys ugdomas pagal pritaikytas programas, nes mokiniui yra nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Vaikui yra skirtas namų mokymas. Ugdymo procesas organizuojamas mokyklos patalpose. J. K. sudarytas individualus ugdymo planas. Mokiniui skirtos logopedo konsultacijos. Šiais mokslo metais jau antrą mokymosi savaitę J. K. susirgo ir ugdymo procese nedalyvauja. Mokyklos nuomone, vaikas yra labai priklausomas nuo mamos, mokinys kai kuriuos dalykus būtų pajėgus atlikti pats; 2024 m. rugsėjo 16 d. iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos gauta informacija, kad P. K. D. mokosi šios gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje. Motina dažnai prašo perteklinės informacijos, grįsdama tuo, kad P. K. yra sunkios formos (duomenys neskelbtini) turintis vaikas. Motina linkusi labiau ieškoti trūkumų, dėl P. ugdymo beveik visada kaltina aplinką. Mama niekada nedalyvavo klasės tėvų susirinkimuose. Ji ignoruoja P. K. D. specialistų teikiamas rekomendacijas, tokiu būdu neužtikrina pagalbos, teisės į nuoseklų, jo gebėjimus atitinkantį ugdymo procesą“.
V. D. taip pat nededa pastangų, pristatydama vaikus į (duomenys neskelbtini) kabinetą, kad būtų atkurtas vaikų ryšys ir bendravimas su tėvu, kuris, tėvo teigimu, nevyksta jau septynerius metus, o vienerius metus, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 1 d., tėvas visai nematė vaikų, jos pačios vaikams formuojamas tėvo atstūmimo sindromas, nors pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį dėl tėvo bendravimo su vaikais yra įpareigota „pristatyti nepilnamečius vaikus P. K. D. ir J. K. D. tėvo J. D. pasirinktam privačiai praktikuojančiam (duomenys neskelbtini) – R. P. arba E. M., (duomenys neskelbtini) nurodytu biuro adresu, (duomenys neskelbtini) suderintu laiku ir tvarka, neužėjus į (duomenys neskelbtini) kabinetą, kuriame vyks tėvo ir vaikų susitikimas, perduoti vaikus (duomenys neskelbtini) ir nedelsiant pasišalinti iš (duomenys neskelbtini)biuro; išskyrus, kai (duomenys neskelbtini) konkrečiu atveju rekomenduoja kitaip“, formuoja negatyvias nuostatas į tėvą, dėl ko P. K. D. ir J. K. D. ilgą laiką nepalaiko santykio su tėvu.
Tokiais veiksmais V. D. netinkamai vykdė savo, kaip motinos, pareigą, negalėjo užtikrinti savo vaikų teisės į sistemingą ugdymo procesą, vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais, sveiką ir saugią aplinką, numatytų CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 6 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 2 punkte numatytą vaiko teisę į saugią ir sveiką aplinką, 12 straipsnio 2 dalyje numatytą vaiko teisę bendrauti su savo tėvais, 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą dėl tėvų pareigų netinkamo vykdymo, vaiko teisę sveikai vystytis.
Žemesnės instancijos teismas
2. Dėl nurodyto Institucijos nutarimo V. D., atstovaujama įgalioto atstovo advokato Dominyko Vanharos, padavė skundą, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 19 d. nutarimu tenkino, atitinkamai panaikino Institucijos 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. VVTAIT-ANR_N-1784-2024 ir V. D. nutraukė administracinio nusižengimo teiseną. Toks sprendimas priimtas argumentuojant, kad Institucijos nutarime nėra atskleista ir pagrįsta inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė, kaltinimas suformuluotas abstrakčiomis bei formaliomis frazėmis. Tai leido pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, kad V. D. kaltė yra neįrodyta ir ji administracinėn atsakomybėn patraukta nepagrįstai.
II. Apeliacinio skundo ir teisiniai argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarimą, paliekant galioti Institucijos 2024 m. lapkričio 24 d. nutarimą.
2.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nustatyti trūkumai nėra tokie esminiai, kurių pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylos medžiagą, negalėjo pašalinti savo iniciatyva. Institucijos vertinimu, teismas galėjo pašalinti formuluotes, kurios, teismo manymu, yra perteklinės, palikdamas esmines įrodytas aplinkybes arba grąžindamas bylą Institucijai papildomam tyrimui atlikti ir naujam nutarimui priimti.
2.2. Pirmiausia skunde pažymima, kad tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, VTAPĮ, CK, įtvirtintas vaiko teisių apsaugos principas reikalauja, kad visur ir visada turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Taigi bylą nagrinėjęs apylinkės teismas turėjo atsižvelgti ir atidžiai vertinti tarp V. D. ir J. D. vykstančius tiek teisminius, tiek ikiteisminius procesus ir jų metu priimtus procesinius sprendimus (pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8-1094/2025).
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Toliau skunde dėstomi duomenys, kuriais remiantis buvo priimtas Institucijos 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimas Nr. VVTAIT-ANR_N-1784-2024 ir pažymima, kad jis iš esmės atitinka ANK 618 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Nurodoma, kad Institucijos 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimais nepilnamečiai P. K. D. ir J. K. D. buvo pripažinti nukentėjusiaisiais dėl patirtos neturtinės žalos (šių sprendimų V. D. neskundė). Institucijos teigimu, skundžiamame nutarime liko tinkamai neįvertinti svarbūs įrodymai (pavyzdžiui, vaikų ugdymo įstaigų pateikta informacija, Institucijos pateikti vaiko situacijos vertinimo sprendimai 1VSV-5997 ir 1VSV-5998, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4-1094/2024 atliktos teismo psichologinės – psichiatrinės ekspertizės išvados).
2.4. Remiantis ANK 73 straipsnio 1 dalimi, CK 3.155 straipsnio 2 dalimi, 3.161 straipsnio 3 dalimi, kasacinio teismo praktika (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-454/2014, 3K-3-16-706/2016, 3K-3-412-916/2020 ir kt.) nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas V. D. veiksmuose nesant kaltės, tai, kad jos veikos pavojingumas nesiekia tokios ribos, nuo kurios tikslinga taikyti administracinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju V. D. kaltinama tuo, kad teismo nutartimi būdama įpareigota pristatyti vaikus pas J. D. pasirinktą (duomenys neskelbtini), siekiant atkurti vaikų ryšį ir bendravimą su tėvu, nededa pastangų, kad šis ryšys būtų atkurtas. Institucijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad V. D. tinkamai vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį, kadangi ji vaikus atveža iki (duomenys neskelbtini) R. P. biuro, nors yra įpareigota sutartu laiku ir tvarka pristatyti vaikus J. D. pasirinktam privačiam praktikuojančiam (duomenys neskelbtini), be to, turi pareigą paruošti vaikus susitikimui su (duomenys neskelbtini) bei tėvu.
2.5. Institucijos vertinimu, bylos medžiaga patvirtinta, kad V. D. poveikis (tiek tiesioginis, tiek netiesioginis) turi įtakos vaikų nuomonės formavimuisi. Šis argumentas grindžiamas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1652-603/2023 atliktų ekspertizės akto išvadų vertinimu, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartimi. Atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamame teismo nutarime buvo padaryta klaidinga išvada dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi skirtos baudos panaikinimo.
2.6. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl V. D. kaltės, rėmėsi tik jos pačios ir jau pilnamečiu tapusio P. K. D. parodymais, nekreipdamas dėmesio į ankstesnius teismų sprendimus ir ekspertizės aktuose padarytas išvadas dėl pastebimo ilgalaikio V. D. poveikio formuojant P. K. D. nuomonę dėl bendravimo su tėvu. Akcentuojama ir tai, kad skundžiamą nutarimą priėmęs teismas padarė visiškai priešingą išvadą dėl V. D. kaltės atlikus tuos pačius veiksmus, nei tą atitinkamuose procesiniuose sprendimuose konstatavo Vilniaus miesto apylinkės teismas ar Kauno apygardos teismas, kurie pabrėžė motinos tyčią darant vaiko teisių pažeidimus, pažeidžiant vaikų teisę bendrauti su tėvu, teisę į sveiką ir saugią aplinką, teisę sveikai vystytis. Institucijos vertinimu, atsižvelgiant į civilinės bylos Nr. e2-4-1094/2024 duomenis, darytina išvada, kad V. D. ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė veikdama tiesiogine tyčia.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu suinteresuoto asmens J. D. įgaliotas atstovas advokatas Marius Zamulskis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimą, taip pat priteisti apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3.1. Pirmoje skundo dalyje nurodoma, kad apylinkės teismas pažeidė J. D., kaip nukentėjusiųjų atstovo, ANK 621 straipsnyje įtvirtintą teisę, neišsiųsdamas jam V. D. skundo. J. D. į procesą buvo įtrauktas tik Institucijos atstovei paprašius jį byloje apklausti kaip liudytoją. Apelianto atstovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šališkai pasisakė administracinėn atsakomybėn traukiamos V. D. naudai, bylą išnagrinėjo padarydamas neteisingas išvadas, prieštaraujančias byloje esantiems įrodymams (nepilnamečių vaikų teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizėms aktams bei įsiteisėjusiems teismų sprendimams).
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Apeliaciniame skunde, tvirtinant, kad skundžiamas teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pirmiausia nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Institucijos surinktų įrodymų. Tvirtinama, kad teismas netinkamai vertino vaikų ugdymo įstaigų pateiktą informaciją, byloje esančiuose ekspertizės aktuose padarytas išvadas dėl vaikų sveikatos būklės. Apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į vaikų ugdymo įstaigų pateiktus raštus, nurodoma, kad V. D. sistemingas veikimas prieš nuoseklų, pastovų nepilnamečių vaikų ugdymo proceso užtikrinimą pasireiškia ilgą laiką, o ekspertizės aktuose konstatuotos išvados yra padarytos išanalizavus visumą surinktų duomenų apie motinos veiksmus, neigiamai pasireiškiančius nepilnamečių vaikų ugdymosi procese.
3.3. Antra, apeliantas pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pateikęs teismų nutartis, kuriomis konstatuota V. D. kaltė dėl vaikų teisės bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu pažeidimo, jai buvo dėl to skirtos baudos, tačiau skundžiamą nutarimą priėmęs teismas šių įrodymų nevertino. Kartu su teismų nutartimis pateikti ir (duomenys neskelbtini) R. P. išvada bei (duomenys neskelbtini) E. M. atsiliepimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos, kurie, anot apelianto atstovo, skundžiamu teismo nutarimu taip pat nebuvo tinkamai įvertinti. Nesutinkama su skundžiamo nutarimo išvadomis dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarties. Pažymima, kad nors minima apygardos teismo nutartimi V. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi paskirta bauda buvo panaikinta, tačiau kartu aukštesnysis teismas konstatavo, jog ekspertizės išvados galėtų turėti reikšmės vertinant V. D. subjektyvius veiksmus. Sulaukęs ekspertizės aktų, J. D. dar kartą kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl baudos skyrimo V. D. už teismo nutarčių dėl vaikų teisės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu neįgyvendinimo (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartimi prašymas tenkintas, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi V. D. skundas atmestas).
3.4. Akcentuojama, kad dėl V. D. kaltės nevyko vaikų susitikimai su (duomenys neskelbtini) E. M.. Ekspertizės aktuose atskleistas vaikų motinos daromas poveikis ir įtaka vaikams, dėl ko vaikai atsisako bendrauti su tėvu. V. D. neigiamas poveikis nepilnamečiams vaikams buvo konstatuotas ir kituose byloje esančiuose duomenyse (antai, ekspertizės aktuose, Kauno apygardos teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-284-593/2020, Institucijos dokumentuose ir kt.). Kartu pažymima, kad, nepaisant vaikų amžiaus, jie yra visiškoje motinos įtakoje, todėl, kaip ir konstatuota ekspertizės aktuose, negali savarankiškai suformuoti savo nuomonės. Atsižvelgdamas į tai, apylinkės teismas turėjo kritiškai vertinti P. K. D. duotus paaiškinimus.
3.5. Trečia, apeliaciniu skundu nesutinkama, kad dėl vaikų ir tėvo ryšio nesukūrimo yra kaltas J. D., o ne vaikų motina V. D.. Įrodinėjant V. D. kaltę dėl vaikų ryšio su tėvu nesusiformavimo, cituojamos ekspertizės aktų išvados dėl motinos poveikio, lemiančio veikų neigiamas nuostatas tėvo atžvilgiu. Kartu pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino tėvo veiksmus dėl ryšio su vaikais atkūrimo, kas, apelianto teigimu, peržengia bylos nagrinėjimo ribas. Priešingai nei konstatuota apylinkės teismo nutarime, J. D., siekdamas bendrauti su vaikais, kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo, prašė Institucijos pagalbos. Pažymima, kad J. D. taip pat buvo pareikšti kaltinimai dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tačiau administracinė teisena jam buvo nutraukta, neįžvelgus netinkamų jo veiksmų. Nesutinkama su teismo argumentu, kad tėvo ir vaiko ryšio atstatymas nevyko dėl J. D. nebendradarbiavimo su paskirtu (duomenys neskelbtini) S. A.. Priešingai nei nurodo apylinkės teismas, dėl netinkamo (duomenys neskelbtini) S. A. pareigų vykdymo J. D. iniciatyva civilinėje byloje šis (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas kitu. Kartu pažymima, kad dėl to J. D. taip pat buvo pateikti kaltinimai, tačiau pateikus šiuos kaltinimus paneigiančius įrodymus administracinė teisena jam nutraukta.
3.6. Trečioje apeliacinio skundo dalyje, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-12-511/2021, nurodoma, kad teismas privalėjo būti aktyvus ir imtis priemonių nustatyti tiesą byloje. Nepašalinęs visų abejonių dėl V. D. kaltės, pirmosios instancijos teismas negalėjo nutraukti administracinio nusižengimo teisenos. Apelianto atstovo vertinimu, apylinkės teismas, nustatęs Institucijos priimto nutarimo trūkumus, turėjo pagrindą panaikinti nutarimą ir bylą grąžinti Institucijai tyrimui papildyti, o ne administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinius skundus V. D., kuriai administracinė teisena nutraukta, įgaliotas atstovas advokatas Dominykas Vanhara prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarimą nepakeistą ir priteisti V. D. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4.1. Atsiliepime pirmiausia nurodoma, kad iš Institucijos 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimo turinio neaišku, kuo V. D. yra kaltinama, taip pat kokiomis aplinkybėmis ir įrodymais grindžiamas kaltinimas, tokiu būdu pažeidžiant V. D. teisę gintis nuo jai pareikšto kaltinimo dėl tariamai padaryto administracinio nusižengimo. Taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas dėjo maksimalias pastangas Institucijos 2024 m. lapkričio 26 d. nutarime nustatytiems trūkumus pašalinti, t. y. tiek teismas, tiek V. D. įgaliotas atstovas uždavinėjo Institucijos atstovui klausimus, į kuriuos šis negalėjo atsakyti. Esant tokioms aplinkybėms, turi būti vadovaujamasi in dubio pro reo principu.
4.2. Toliau cituojant kasacinio teismo praktiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969/2019), nurodoma, kad Institucija padarė esminį pažeidimą, neapklausdama nukentėjusiais pripažintų P. K. D. ir J. K. D., tačiau šį pažeidimą iš dalies ištaisė apylinkės teismas, teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausęs (duomenys neskelbtini) tapusį P. K. D.. Šis parodė dėl jo teisių pažeidimų turintis pretenzijų ne motinai, o tėvui, kuris naudojo prieš jį fizinį bei psichologinį smurtą, taip priekaištavo Institucijai, kuri šių aplinkybių netyrė.
4.3. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Institucija netinkamai vertino byloje esančius įrodymus (vaikų ugdymo įstaigų pateiktas pažymas ir ekspertizės aktus). Pažymima, kad vaikai turi didelius specialiuosius poreikius, todėl dėl to yra nepalankūs mokykloms. Vaikų mokyklos siekė, kad vaikai dėl savo turimų poreikių būtų mokomi namuose, tačiau su tuo V. D. nesutiko ir siekė, jog vaikai būtų ugdomi mokykloje kontaktiniu būdu. Toliau skunde abejojama, ar byloje esantys ekspertizės aktai yra teisėti, manoma, kad jie galėjo būti parengti esant J. D. įtakai.
4.4. Pasisakant dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su vaikų teisės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu pažeidimo, nurodoma, kad tiek Institucija, tiek J. D. kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, tačiau patys apeliantai nesiremia nagrinėjant bylą teisme duotais P. K. D. parodymais. Nors Institucija žinojo P. K. D. apklausos metu nurodytas aplinkybes dėl tėvo fizinio ir psichologinio smurto naudojimo, be to, šias aplinkybes vaikai ne kartą buvo nurodę ir Institucijos atstovams, tačiau atitinkamų veiksmų buvo imamasi prieš vaikų motiną, o ne tėvą. Taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino ir tai, kad V. D. tinkamai vykdė teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (šis klausimas išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1652-603/2023).
4.5. Administracinėn atsakomybėn patrauktos V. D. įgaliotas atstovas nurodo, kad motina tinkamai užtikrina vaikų teisę į mokslą. Pažymi, kad vaikai turi sveikatos problemų, jiems nustatyti dideli specialieji poreikiai, dėl to jie dažnai serga. Praleistos pamokos yra pateisintos gydytojų. Nepilnametis sūnus J. K. D. pasižymi aukštu akademiniu pažangumu, yra įvairių akademinių konkursų prizininkas. Be to, V. D. yra suinteresuota vaikų ugdymu, domisi vaiku pamokų lankomumu, bendrauja su klasės auklėtoja.
4.6. Atsiliepime išsakoma pozicija, kad netikslinga vadovautis J. D. įgalioto atstovo skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-12-511/2021, kadangi skiriasi faktinės situacijų aplinkybės.
5. Vilniaus apygardos teisme gauti V. D. rašytiniai paaiškinimai dėl gautų apeliacinių skundų (past. – šie paaiškinimai pateikti jau po teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjami apeliaciniai skundai) (2 t., b. l. ?).
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu Institucijos įgaliota atstovė, taip pat suinteresuotas asmuo bei jo įgaliotas atstovas prašė jų pateiktus apeliacinius skundus tenkinti, kaip alternatyvų prašymą išreiškė – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas asmuo bei jos įgaliotas atstovas prašė apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusysis aiškios pozicijos dėl pateiktų apeliacinių skundų neišsakė, tačiau nurodė, kad motina V. D. savo veiksmais niekaip nepažeidė jo teisių.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
1. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
2. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad tiek Institucija, tiek suinteresuotas asmuo J. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinti Institucijos 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną V. D. nutraukti, todėl apeliaciniais skundais prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 19 d. nutarimą panaikinti. Pažymėtina, kad nors apeliacinių skundų rezoliucinėse dalyse ir nėra suformuluotas kitas alternatyvus prašymas, tačiau abiejuose apeliaciniuose skunduose, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodoma, kad bylą nagrinėjęs teismas, nustatęs trūkumus, galėjo grąžinti bylą Institucijai papildomam tyrimui atlikti ir naujam nutarimui priimti. Atsižvelgdami į tai, apeliacinės instancijos teismo posėdyje skundus pateikę apeliantai nurodė, kad nenustačius pagrindo tenkinti jų skundus ir palikti galioti Institucijos nutarimą, alternatyviai prašytų grąžinti bylą Institucijai papildomam tyrimui atlikti.
3. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarimo motyvus, apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentus bei išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, sprendžia, kad Institucijos nutarimu V. D. pateiktas kaltinimas nėra aiškus ir konkretizuotas, iš nutarimo galima tik spėti, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė V. D. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarymas. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Institucijos nutarime gausu perteklinių, teisiškai nereikšmingų frazių, kurios ne tik nepadeda atskleisti inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo esmės, bet ir apsunkina kaltinimo turinio suvokimą. Dėl tokio neapibrėžtumo pažeidžiama asmens teisė į gynybą – nesant aiškaus kaltinimo turinio, asmeniui objektyviai sudėtinga suprasti, kuo jis yra kaltinamas, bei tinkamai suformuoti savo poziciją dėl jo.
4. Nagrinėjamu atveju Institucija surašė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai administracinio nusižengimo protokolas nėra rašomas. Neabejotina, kad tokiais atvejais Institucijos nutarimas turi atitikti ir administracinio nusižengimo protokolui keliamus turinio reikalavimus. ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokolo turinyje, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio nusižengimo padarymo laikas, esmė. ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ne teismo tvarka išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje priimtame nutarime taip pat turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Tik ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkantis ne teismo tvarka bylą nagrinėjančios institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu. Tuo pačiu tik tinkamai motyvuotas ir aiškiai suformuluotas Institucijos nutarimas sudaro prielaidas pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, tinkamai įgyvendinti ANK 641 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
5. Kartu šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-11-628/2020, 2AT-33-511/2023). Taigi, sistemiškai aiškinant tiek ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turinį, tiek ANK 618 straipsnyje, reglamentuojančiame nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinį, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas, kokių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti (blanketinės dispozicijos atveju), koks ANK straipsnis ar jo dalis taikytinas, kadangi šie duomenys bei atsakomybę už nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek taikyti ANK 39 straipsnio nuostatas, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnyje ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą).
6. Kaip galima matyti iš Institucijos 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimo turinio, V. D. inkriminuotas ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas grindžiamas trimis kaltinimo punktais, t. y. V. D. pažeidė savo vaikų teisę į sistemingą ugdymo procesą, vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais bei sveiką ir saugią aplinką. Visgi konkretūs veiksmai, kuriais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė šias vaikų teises, nėra nurodomi. Antai, kaltinimas dėl vaikų teisės į sistemingą ugdymo procesą pažeidimo Institucijos nutarime paremtas iš esmės vien tik informacijos, gautos iš ugdymo įstaigų, aprašymu. Nutarime cituojamas (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2024 m. rugsėjo 17 d. raštas, kuriame nurodoma informacija apie J. K. D., ir (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2024 m. rugsėjo 16 d., kuriame pateikiama informacija apie P. K. D.. Be bendrų duomenų apie tai, kurioje klasėje mokosi vaikai, raštuose nurodoma, kad J. K. D. ugdomas pagal pritaikytas programas, kadangi jam nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai; vaikui skirtas namų mokymas, tačiau ugdymo procesas organizuojamas mokyklos patalpose. Jam sudarytas individualus mokymosi planas, skirtos logopedo konsultacijos; šiais mokslo metais jau antrą mokymosi savaitę J. K. D. susirgo ir ugdymo procese nedalyvauja. Mokyklos nuomone, vaikas yra labai priklausomas nuo mamos, mokinys kai kuriuos dalykus būtų pajėgus atlikti pats. Dėl P. K. D. nurodoma, kad motina dažnai prašo perteklinės informacijos, grįsdama tuo, kad sūnus yra sunkios formos (duomenys neskelbtini) turintis vaikas. Motina linkusi labiau ieškoti trūkumų, dėl sūnaus ugdymo beveik visada kaltina aplinką. Mama niekada nedalyvavo klasės tėvų susirinkimuose, ji ignoruoja P. K. D. specialistų teikiamas rekomendacijas. Akivaizdu, kad vien toks ugdymo įstaigų pateiktos informacijos aprašymas nesudaro pagrindo spręsti, kokius neteisėtus veiksmus, kuriais buvo pažeista vaikų teisė į sistemingą ugdymo procesą, padarė V. D.. Galima tik spėti, ar V. D. yra kaltinama tuo, kad J. K. D. ugdomas mokyklos patalpose, o ne namuose, taip pat galimai yra atsakinga dėl to, kad sūnus nedalyvauja ugdymo procese, nors tuo pačiu nutarime ir nurodoma, kad vaikas susirgo (nėra inkriminuota, kad mokinys tam tikru konkrečiu laikotarpiu nelankė ugdymo įstaigos be pateisinamos priežasties, yra susidaręs tam tikras nepateisintų pamokų skaičius). Aplinkybė dėl mokyklos nuomonės, kad vaikas labai priklausomas nuo motinos, vėlgi niekaip neatsispindi formuluojant konkretų kaltinimą. Panaši situacija ir dėl antrojo vaiko – jei V. D. vaiko teisės į sistemingą ugdymo procesą pažeidimu kaltinama dėl to, kad ignoruoja P. K. D. specialistų teikiamas rekomendacijas, nutarime būtina įvardinti, kokių konkrečiai rekomendacijų ir už kokį laikotarpį buvo nesilaikyta; jei Institucija aptariamos teisės pažeidimą įžvelgia ir dėl to, kad V. D. nedalyvauja klasės susirinkimuose, vėlgi būtina konkrečiai įvardinti konkretų laikotarpį ir kiek susirinkimų buvo praleista (juo labiau, vertinant tai, kad ugdymo įstaigos raštas yra pateiktas dar mokslo metų pradžioje, taigi, neaišku, kurio laikotarpio klasės susirinkimai yra aktualūs); neaišku, kokią reikšmę vaiko teisės į ugdymo procesą pažeidimui turi iš mokyklos rašto perkelti teiginiai „motina linkusi labiau ieškoti trūkumų, dėl P. ugdymo beveik visada kaltina aplinką“, „motina dažnai prašo perteklinės informacijos“. Taigi iš to, kas aptarta, akivaizdu, kad Institucija šioje dalyje iš esmės nesuformulavo kaltinimo ir neįvardino V. D. veiksmų, kuriais buvo pažeista jo sūnų teisė į sistemingą ugdymo procesą. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvavusi Institucijos atstovė, pasisakydama dėl šios nutarimo dalies, teigė, kad „Institucija, turėdama omenyje ugdymo procesą, neturi omenyje vien tik mokymosi proceso. Ta prasme, ugdymas apima tiek pedagogine, tiek psichologine prasme, vaikų ugdymas ugdymo įstaigoje apima ne tiek jų įgytas žinias, kiek visą pasiruošimą tapti suaugusiais, savarankiškais, atsakingais asmenimis, tai yra turėti savo nuomonę, būti nepriklausomu, būti tikru Lietuvos visuomenės nariu ir ? ... ? V. D. šitam procesui, deja, bet trukdė ? ... ? ji nesugebėjo paruošti, kad vaikai taptų tokiais visuomenės nariais. Tai čia Institucija ugdymą turėjo ta bendrąja prasme“(2 t., b. l. 186-197). Iš tokių atstovės teiginių kaltinimas dėl pažeistos teisės į sistemingą ugdymo procesą tampa tik dar labiau neaiškus ir, siekiant įvertinti, ar V. D. jai inkriminuotą nusižengimą padarė pažeisdama vaikų teisę į sistemingą ugdymo procesą, būtina įvardinti konkrečius tokį pažeidimą nulėmusius galimus neteisėtus veiksmus.
7. Kaltinimas dėl vaikų teisės bendrauti su abiem tėvais pažeidimo, grindžiamas tuo, kad V. D. nededa pastangų, pristatydama vaikus į (duomenys neskelbtini) kabinetą, siekiant atkurti vaikų ryšį ir bendravimą su tėvu, kuris, tėvo teigimu, nevyksta jau septynerius metus, o vienerius metus, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 1 d., tėvas visai nematė vaikų, jos pačios vaikams formuojamas tėvo atstūmimo sindromas, nors pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį dėl tėvo bendravimo su vaikais yra įpareigota „pristatyti nepilnamečius vaikus P. K. D. ir J. K. D. tėvo J. D. pasirinktam privačiai praktikuojančiam (duomenys neskelbtini) – R. P. arba E. M., (duomenys neskelbtini) nurodytu biuro adresu, (duomenys neskelbtini) suderintu laiku ir tvarka, neužėjus į (duomenys neskelbtini) kabinetą, kuriame vyks tėvo ir vaikų susitikimas, perduoti vaikus (duomenys neskelbtini) ir nedelsiant pasišalinti iš (duomenys neskelbtini) biuro; išskyrus, kai (duomenys neskelbtini) konkrečiu atveju rekomenduoja kitaip“, formuoja negatyvias nuostatas į tėvą, dėl vaikai ilgą laiką nepalaiko santykio su tėvu. Iš tokio kaltinimo vėlgi neaišku, kuriuo laikotarpiu padarytas pažeidimas (įvardijimas „tėvo teigimu, nevyksta jau septynerius metus, o vienerius metus, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 1 d., tėvas visai nematė vaikų“ nėra tinkamas, juo labiau, pagal nutarime nurodomos nutarties (be nuorodos į civilinę bylą) datą neaiškumas dėl laikotarpio tik dar didesnis), kiek buvo paskirta susitikimų su (duomenys neskelbtini) ir konkrečiai į kuriuos susitikimus vaikai nebuvo pristatyti (jei vaikai į susitikimus buvo atvežti, tačiau nepristatyti (nepalydėti) iki (duomenys neskelbtini) kabineto, tikslinga apibrėžti, ar šie veiksmai taip pat inkriminuojami kaltinant dėl vaikų teisės bendrauti su abiem tėvais pažeidimo padarymo). Taigi ir šiuo atveju kaltinimas dėl nurodomos teisės yra neatskleistas.
8. Dar labiau abstrakti kaltinimo dalis dėl vaikų teisės į sveiką ir saugią aplinką pažeidimo, kuris, kaip galima matyti iš nutarimo, įvardintas tik formaliai, neinkriminuojant dėl to iš esmės jokių konkrečių veiksmų.
9. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, sutiktina su skundžiamame apylinkės teismo nutarime padarytomis išvadomis, kad V. D. inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė Institucijos nutarime (past. – skundžiamame teismo nutarime klaidingai nurodoma „protokole“) nėra atskleista ir pagrįsta, suformuluota tik abstrakčiomis bei formaliomis frazėmis. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, kad Institucijos nutarime nėra nurodytas tikslus pažeidimo laikotarpis, nėra aiškūs konkretūs V. D. veiksmai ar neveikimas, taip pat trūksta kiekybinių duomenų, leidžiančių suprasti pažeidimo turinį ir mastą. Toks kaltinimo formuluotės pobūdis neleidžia pilnai suprasti kaltinimo esmės ir apsunkina teisės į gynybą realizavimą. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad toks V. D. inkriminuotas ydingas kaltinimas neleido pirmosios instancijos teismui visapusiškai patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, kaip tai numatyta ANK 641 straipsnyje.
10. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl Institucijos nutarimo trūkumų, vis dėl to nesutiktina su priimtu sprendimu administracinio nusižengimo teiseną V. D. nutraukti. Nagrinėjamu atveju nustatyti trūkumai sudaro pagrindą grąžinti bylą surašiusiai Institucijai, būtent kuri turi įgaliojimus atlikti patikrinimus ir surašyti administracinio nusižengimo protokolus bei priimti nutarimus (šiuo atveju aktualus būtent šis procesinis dokumentas), ji yra atsakinga už duomenų, būtinų įrodyti ir pagrįsti asmens kaltę, surinkimą bei įvertinimą. Pabrėžtina, kad administracinio nusižengimo bylos medžiagoje yra duomenų, suteikiančių pagrindą kelti klausimą dėl V. D. veiksmų (neveikimo) priešingai vaikų interesams, taip galimai pažeidžiant vaikų teises į jų sistemingą ugdymo procesą ir (ar) vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais, ir (ar) vaikų teisę į sveiką ir saugią aplinką. Siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo (ne)padarymo, pirmiausia būtina tiksliai ir aiškiai suformuluoti kaltinimą, kas šiuo atveju nebuvo padaryta, ką, beje, pripažino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvausi Institucijos atstovė, pažymėjusi, kad Institucijos priimtas nutarimas turi trūkumų ir klaidų, teigė, kad aptariamo administracinio nusižengimo apibrėžiančio straipsnio taikymas dar neturi gilios teisinės praktikos, kas nulėmė nutarimo turinio ydingumą. Dėl anksčiau nurodytų priežasčių skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, kuriuo administracinė teisena V. D. nutraukta, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas.
11. Esant aptartoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimas Nr. VVTAIT-ANR_N-1784-2024 panaikintinas ir byla grąžinama Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, šiame nutarime nurodytiems trūkumams ir neaiškumams pašalinti. Atsižvelgdamas į tokį priimamą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinių skundų argumentų iš esmės – nevertina V. D. kaltės, jos veiksmų kvalifikavimo, byloje surinktų duomenų patikimumo ir pakankamumo, nes visos reikšmingos bylos aplinkybės turės būti įvertintos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš naujo.
12. Tiek suinteresuoto asmens J. D. įgaliotas atstovas apeliaciniame skunde, tiek ir V. D., kuriai administracinio nusižengimo teisena nutraukta, prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos (ANK 666 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu suinteresuoto asmens įgalioto atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, administracinio nusižengimo bylą grąžinama iš naujo tirti Institucijai, surašiusiai skundžiamą nutarimą, nėra teisinio pagrindo šiuo metu iš esmės išspręsti pareikštus prašymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir suinteresuoto asmens J. D. įgalioto atstovo advokato Mariaus Zamulskio apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. VV TAIT-ANR_N-1784-2024 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 24260593306) panaikinti ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.