Vilniaus apygardos teismo nutarimas

dalyvaujant asmeniui, kuriam nutraukta administracinio nusižengimo teisena, V. D. ir jos įgaliotam atstovui advokatui Dominykui Vanharai,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotai atstovei Daivai Čerbauskienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto Aleksandro Jermako (Aleksandr Jermak) ir suinteresuoto asmens J. D. įgalioto atstovo advokato Mariaus Zamulskio apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarimo, kuriuo tenkintas administracinėn atsakomybėn patrauktos V. D. įgalioto atstovo advokato Dominyko Vanharos skundas, Institucijos 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-1784-2024 (ROIK: 24260593306) panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena V. D. nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

V. D. taip pat nededa pastangų, pristatydama vaikus į (duomenys neskelbtini) kabinetą, kad būtų atkurtas vaikų ryšys ir bendravimas su tėvu, kuris, tėvo teigimu, nevyksta jau septynerius metus, o vienerius metus, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 1 d., tėvas visai nematė vaikų, jos pačios vaikams formuojamas tėvo atstūmimo sindromas, nors pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį dėl tėvo bendravimo su vaikais yra įpareigota „pristatyti nepilnamečius vaikus P. K. D. ir J. K. D. tėvo J. D. pasirinktam privačiai praktikuojančiam (duomenys neskelbtini) – R. P. arba E. M., (duomenys neskelbtini) nurodytu biuro adresu, (duomenys neskelbtini) suderintu laiku ir tvarka, neužėjus į (duomenys neskelbtini) kabinetą, kuriame vyks tėvo ir vaikų susitikimas, perduoti vaikus (duomenys neskelbtini) ir nedelsiant pasišalinti iš (duomenys neskelbtini)biuro; išskyrus, kai (duomenys neskelbtini) konkrečiu atveju rekomenduoja kitaip“, formuoja negatyvias nuostatas į tėvą, dėl ko P. K. D. ir J. K. D. ilgą laiką nepalaiko santykio su tėvu.

Tokiais veiksmais V. D. netinkamai vykdė savo, kaip motinos, pareigą, negalėjo užtikrinti savo vaikų teisės į sistemingą ugdymo procesą, vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais, sveiką ir saugią aplinką, numatytų CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 6 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 2 punkte numatytą vaiko teisę į saugią ir sveiką aplinką, 12 straipsnio 2 dalyje numatytą vaiko teisę bendrauti su savo tėvais, 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą dėl tėvų pareigų netinkamo vykdymo, vaiko teisę sveikai vystytis.

II. Apeliacinio skundo ir teisiniai argumentai ir prašymai

5. Vilniaus apygardos teisme gauti V. D. rašytiniai paaiškinimai dėl gautų apeliacinių skundų (past. – šie paaiškinimai pateikti jau po teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjami apeliaciniai skundai) (2 t., b. l. ?).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

1. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

2. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad tiek Institucija, tiek suinteresuotas asmuo J. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinti Institucijos 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną V. D. nutraukti, todėl apeliaciniais skundais prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 19 d. nutarimą panaikinti. Pažymėtina, kad nors apeliacinių skundų rezoliucinėse dalyse ir nėra suformuluotas kitas alternatyvus prašymas, tačiau abiejuose apeliaciniuose skunduose, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodoma, kad bylą nagrinėjęs teismas, nustatęs trūkumus, galėjo grąžinti bylą Institucijai papildomam tyrimui atlikti ir naujam nutarimui priimti. Atsižvelgdami į tai, apeliacinės instancijos teismo posėdyje skundus pateikę apeliantai nurodė, kad nenustačius pagrindo tenkinti jų skundus ir palikti galioti Institucijos nutarimą, alternatyviai prašytų grąžinti bylą Institucijai papildomam tyrimui atlikti.

3. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarimo motyvus, apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentus bei išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, sprendžia, kad Institucijos nutarimu V. D. pateiktas kaltinimas nėra aiškus ir konkretizuotas, iš nutarimo galima tik spėti, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė V. D. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarymas. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Institucijos nutarime gausu perteklinių, teisiškai nereikšmingų frazių, kurios ne tik nepadeda atskleisti inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo esmės, bet ir apsunkina kaltinimo turinio suvokimą. Dėl tokio neapibrėžtumo pažeidžiama asmens teisė į gynybą – nesant aiškaus kaltinimo turinio, asmeniui objektyviai sudėtinga suprasti, kuo jis yra kaltinamas, bei tinkamai suformuoti savo poziciją dėl jo.

4. Nagrinėjamu atveju Institucija surašė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai administracinio nusižengimo protokolas nėra rašomas. Neabejotina, kad tokiais atvejais Institucijos nutarimas turi atitikti ir administracinio nusižengimo protokolui keliamus turinio reikalavimus. ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokolo turinyje, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio nusižengimo padarymo laikas, esmė. ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ne teismo tvarka išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje priimtame nutarime taip pat turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Tik ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkantis ne teismo tvarka bylą nagrinėjančios institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu. Tuo pačiu tik tinkamai motyvuotas ir aiškiai suformuluotas Institucijos nutarimas sudaro prielaidas pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, tinkamai įgyvendinti ANK 641 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

5. Kartu šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-11-628/2020, 2AT-33-511/2023). Taigi, sistemiškai aiškinant tiek ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turinį, tiek ANK 618 straipsnyje, reglamentuojančiame nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinį, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas, kokių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti (blanketinės dispozicijos atveju), koks ANK straipsnis ar jo dalis taikytinas, kadangi šie duomenys bei atsakomybę už nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek taikyti ANK 39 straipsnio nuostatas, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnyje ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą).

6. Kaip galima matyti iš Institucijos 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimo turinio, V. D. inkriminuotas ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas grindžiamas trimis kaltinimo punktais, t. y. V. D. pažeidė savo vaikų teisę į sistemingą ugdymo procesą, vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais bei sveiką ir saugią aplinką. Visgi konkretūs veiksmai, kuriais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė šias vaikų teises, nėra nurodomi. Antai, kaltinimas dėl vaikų teisės į sistemingą ugdymo procesą pažeidimo Institucijos nutarime paremtas iš esmės vien tik informacijos, gautos iš ugdymo įstaigų, aprašymu. Nutarime cituojamas (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2024 m. rugsėjo 17 d. raštas, kuriame nurodoma informacija apie J. K. D., ir (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2024 m. rugsėjo 16 d., kuriame pateikiama informacija apie P. K. D.. Be bendrų duomenų apie tai, kurioje klasėje mokosi vaikai, raštuose nurodoma, kad J. K. D. ugdomas pagal pritaikytas programas, kadangi jam nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai; vaikui skirtas namų mokymas, tačiau ugdymo procesas organizuojamas mokyklos patalpose. Jam sudarytas individualus mokymosi planas, skirtos logopedo konsultacijos; šiais mokslo metais jau antrą mokymosi savaitę J. K. D. susirgo ir ugdymo procese nedalyvauja. Mokyklos nuomone, vaikas yra labai priklausomas nuo mamos, mokinys kai kuriuos dalykus būtų pajėgus atlikti pats. Dėl P. K. D. nurodoma, kad motina dažnai prašo perteklinės informacijos, grįsdama tuo, kad sūnus yra sunkios formos (duomenys neskelbtini) turintis vaikas. Motina linkusi labiau ieškoti trūkumų, dėl sūnaus ugdymo beveik visada kaltina aplinką. Mama niekada nedalyvavo klasės tėvų susirinkimuose, ji ignoruoja P. K. D. specialistų teikiamas rekomendacijas. Akivaizdu, kad vien toks ugdymo įstaigų pateiktos informacijos aprašymas nesudaro pagrindo spręsti, kokius neteisėtus veiksmus, kuriais buvo pažeista vaikų teisė į sistemingą ugdymo procesą, padarė V. D.. Galima tik spėti, ar V. D. yra kaltinama tuo, kad J. K. D. ugdomas mokyklos patalpose, o ne namuose, taip pat galimai yra atsakinga dėl to, kad sūnus nedalyvauja ugdymo procese, nors tuo pačiu nutarime ir nurodoma, kad vaikas susirgo (nėra inkriminuota, kad mokinys tam tikru konkrečiu laikotarpiu nelankė ugdymo įstaigos be pateisinamos priežasties, yra susidaręs tam tikras nepateisintų pamokų skaičius). Aplinkybė dėl mokyklos nuomonės, kad vaikas labai priklausomas nuo motinos, vėlgi niekaip neatsispindi formuluojant konkretų kaltinimą. Panaši situacija ir dėl antrojo vaiko – jei V. D. vaiko teisės į sistemingą ugdymo procesą pažeidimu kaltinama dėl to, kad ignoruoja P. K. D. specialistų teikiamas rekomendacijas, nutarime būtina įvardinti, kokių konkrečiai rekomendacijų ir už kokį laikotarpį buvo nesilaikyta; jei Institucija aptariamos teisės pažeidimą įžvelgia ir dėl to, kad V. D. nedalyvauja klasės susirinkimuose, vėlgi būtina konkrečiai įvardinti konkretų laikotarpį ir kiek susirinkimų buvo praleista (juo labiau, vertinant tai, kad ugdymo įstaigos raštas yra pateiktas dar mokslo metų pradžioje, taigi, neaišku, kurio laikotarpio klasės susirinkimai yra aktualūs); neaišku, kokią reikšmę vaiko teisės į ugdymo procesą pažeidimui turi iš mokyklos rašto perkelti teiginiai „motina linkusi labiau ieškoti trūkumų, dėl P. ugdymo beveik visada kaltina aplinką“, „motina dažnai prašo perteklinės informacijos“. Taigi iš to, kas aptarta, akivaizdu, kad Institucija šioje dalyje iš esmės nesuformulavo kaltinimo ir neįvardino V. D. veiksmų, kuriais buvo pažeista jo sūnų teisė į sistemingą ugdymo procesą. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvavusi Institucijos atstovė, pasisakydama dėl šios nutarimo dalies, teigė, kad „Institucija, turėdama omenyje ugdymo procesą, neturi omenyje vien tik mokymosi proceso. Ta prasme, ugdymas apima tiek pedagogine, tiek psichologine prasme, vaikų ugdymas ugdymo įstaigoje apima ne tiek jų įgytas žinias, kiek visą pasiruošimą tapti suaugusiais, savarankiškais, atsakingais asmenimis, tai yra turėti savo nuomonę, būti nepriklausomu, būti tikru Lietuvos visuomenės nariu ir ? ... ? V. D. šitam procesui, deja, bet trukdė ? ... ? ji nesugebėjo paruošti, kad vaikai taptų tokiais visuomenės nariais. Tai čia Institucija ugdymą turėjo ta bendrąja prasme“(2 t., b. l. 186-197). Iš tokių atstovės teiginių kaltinimas dėl pažeistos teisės į sistemingą ugdymo procesą tampa tik dar labiau neaiškus ir, siekiant įvertinti, ar V. D. jai inkriminuotą nusižengimą padarė pažeisdama vaikų teisę į sistemingą ugdymo procesą, būtina įvardinti konkrečius tokį pažeidimą nulėmusius galimus neteisėtus veiksmus.

7. Kaltinimas dėl vaikų teisės bendrauti su abiem tėvais pažeidimo, grindžiamas tuo, kad V. D. nededa pastangų, pristatydama vaikus į (duomenys neskelbtini) kabinetą, siekiant atkurti vaikų ryšį ir bendravimą su tėvu, kuris, tėvo teigimu, nevyksta jau septynerius metus, o vienerius metus, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 1 d., tėvas visai nematė vaikų, jos pačios vaikams formuojamas tėvo atstūmimo sindromas, nors pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį dėl tėvo bendravimo su vaikais yra įpareigota „pristatyti nepilnamečius vaikus P. K. D. ir J. K. D. tėvo J. D. pasirinktam privačiai praktikuojančiam (duomenys neskelbtini) – R. P. arba E. M., (duomenys neskelbtini) nurodytu biuro adresu, (duomenys neskelbtini) suderintu laiku ir tvarka, neužėjus į (duomenys neskelbtini) kabinetą, kuriame vyks tėvo ir vaikų susitikimas, perduoti vaikus (duomenys neskelbtini) ir nedelsiant pasišalinti iš (duomenys neskelbtini) biuro; išskyrus, kai (duomenys neskelbtini) konkrečiu atveju rekomenduoja kitaip“, formuoja negatyvias nuostatas į tėvą, dėl vaikai ilgą laiką nepalaiko santykio su tėvu. Iš tokio kaltinimo vėlgi neaišku, kuriuo laikotarpiu padarytas pažeidimas (įvardijimas „tėvo teigimu, nevyksta jau septynerius metus, o vienerius metus, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 1 d., tėvas visai nematė vaikų“ nėra tinkamas, juo labiau, pagal nutarime nurodomos nutarties (be nuorodos į civilinę bylą) datą neaiškumas dėl laikotarpio tik dar didesnis), kiek buvo paskirta susitikimų su (duomenys neskelbtini) ir konkrečiai į kuriuos susitikimus vaikai nebuvo pristatyti (jei vaikai į susitikimus buvo atvežti, tačiau nepristatyti (nepalydėti) iki (duomenys neskelbtini) kabineto, tikslinga apibrėžti, ar šie veiksmai taip pat inkriminuojami kaltinant dėl vaikų teisės bendrauti su abiem tėvais pažeidimo padarymo). Taigi ir šiuo atveju kaltinimas dėl nurodomos teisės yra neatskleistas.

8. Dar labiau abstrakti kaltinimo dalis dėl vaikų teisės į sveiką ir saugią aplinką pažeidimo, kuris, kaip galima matyti iš nutarimo, įvardintas tik formaliai, neinkriminuojant dėl to iš esmės jokių konkrečių veiksmų.

9. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, sutiktina su skundžiamame apylinkės teismo nutarime padarytomis išvadomis, kad V. D. inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė Institucijos nutarime (past. – skundžiamame teismo nutarime klaidingai nurodoma „protokole“) nėra atskleista ir pagrįsta, suformuluota tik abstrakčiomis bei formaliomis frazėmis. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, kad Institucijos nutarime nėra nurodytas tikslus pažeidimo laikotarpis, nėra aiškūs konkretūs V. D. veiksmai ar neveikimas, taip pat trūksta kiekybinių duomenų, leidžiančių suprasti pažeidimo turinį ir mastą. Toks kaltinimo formuluotės pobūdis neleidžia pilnai suprasti kaltinimo esmės ir apsunkina teisės į gynybą realizavimą. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad toks V. D. inkriminuotas ydingas kaltinimas neleido pirmosios instancijos teismui visapusiškai patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, kaip tai numatyta ANK 641 straipsnyje.

10. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl Institucijos nutarimo trūkumų, vis dėl to nesutiktina su priimtu sprendimu administracinio nusižengimo teiseną V. D. nutraukti. Nagrinėjamu atveju nustatyti trūkumai sudaro pagrindą grąžinti bylą surašiusiai Institucijai, būtent kuri turi įgaliojimus atlikti patikrinimus ir surašyti administracinio nusižengimo protokolus bei priimti nutarimus (šiuo atveju aktualus būtent šis procesinis dokumentas), ji yra atsakinga už duomenų, būtinų įrodyti ir pagrįsti asmens kaltę, surinkimą bei įvertinimą. Pabrėžtina, kad administracinio nusižengimo bylos medžiagoje yra duomenų, suteikiančių pagrindą kelti klausimą dėl V. D. veiksmų (neveikimo) priešingai vaikų interesams, taip galimai pažeidžiant vaikų teises į jų sistemingą ugdymo procesą ir (ar) vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais, ir (ar) vaikų teisę į sveiką ir saugią aplinką. Siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo (ne)padarymo, pirmiausia būtina tiksliai ir aiškiai suformuluoti kaltinimą, kas šiuo atveju nebuvo padaryta, ką, beje, pripažino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvausi Institucijos atstovė, pažymėjusi, kad Institucijos priimtas nutarimas turi trūkumų ir klaidų, teigė, kad aptariamo administracinio nusižengimo apibrėžiančio straipsnio taikymas dar neturi gilios teisinės praktikos, kas nulėmė nutarimo turinio ydingumą. Dėl anksčiau nurodytų priežasčių skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, kuriuo administracinė teisena V. D. nutraukta, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas.

11. Esant aptartoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimas Nr. VVTAIT-ANR_N-1784-2024 panaikintinas ir byla grąžinama Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, šiame nutarime nurodytiems trūkumams ir neaiškumams pašalinti. Atsižvelgdamas į tokį priimamą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinių skundų argumentų iš esmės – nevertina V. D. kaltės, jos veiksmų kvalifikavimo, byloje surinktų duomenų patikimumo ir pakankamumo, nes visos reikšmingos bylos aplinkybės turės būti įvertintos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš naujo.

12. Tiek suinteresuoto asmens J. D. įgaliotas atstovas apeliaciniame skunde, tiek ir V. D., kuriai administracinio nusižengimo teisena nutraukta, prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos (ANK 666 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu suinteresuoto asmens įgalioto atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, administracinio nusižengimo bylą grąžinama iš naujo tirti Institucijai, surašiusiai skundžiamą nutarimą, nėra teisinio pagrindo šiuo metu iš esmės išspręsti pareikštus prašymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir suinteresuoto asmens J. D. įgalioto atstovo advokato Mariaus Zamulskio apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. VV TAIT-ANR_N-1784-2024 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 24260593306) panaikinti ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.