Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-12-09 · Civilinė byla Nr. 2A-850-210/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-09
Bylos Nr.
2A-850-210/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-07305-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius, Vytautas Kursevičius, Danutė Burbulienė
Atsakovas
AB SEB banko
Ieškovas
BUAB „Jursa“
Kategorijos
  • 50.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-850-210/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07305-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 50.10.; 121.14.; 121.18.121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Kursevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Danutės Burbulienės, Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB SEB banko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-03 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-350-901/2014 pagal ieškovo BUAB „Jursa“, veikiančio per bankroto administratorių UAB „Tytus“, ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl restitucijos taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Jursa“, veikiantis per bankroto administratorių UAB „Tytus“, patikslintu ieškiniu atsakovui AB SEB bankui prašė teismo priteisti iš atsakovo 8698,74 Lt sumą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2008-07-29 AB „SEB lizingas“ ir UAB „Jursa“ sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. S2008-07-0048, pagal kurią ieškovas įgijo teisę finansinio lizingo pagrindu sutarties galiojimo laikotarpiu valdyti ir naudoti autotransporto priemonę „Ford Tranzit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-09-30 AB „SEB lizingas“ vienašališkai nutraukė su UAB „Jursa“ sudarytą sutartį dėl finansinio lizingo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Finansinio lizingo sutarties pagrindu lizinguotas turtas buvo perimtas AB „SEB lizingas“ žinion ir realizuotas. 2013-04-29 Šiaulių apygardos teisme UAB „Jursa“ buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Tytus“. Ieškovo atstovas pateikė atsakovui prašymą grąžinti piniginių lėšų skirtumą, susidariusį parduoto lizinguojamo automobilio kainai viršijus atsakovo pagal sutartį patirtus nuostolius, pervedant pinigus į BUAB „Jursa“ banko sąskaitą.

Atsakovas AB SEB bankas, kuris yra AB SEB lizingo teisių ir pareigų perėmėjas, su ieškovo ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad AB SEB lizingo su ieškovu BUAB „Jursa“ sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. S2008-07-0048 buvo nutraukta būtent dėl ieškovo kaltės, todėl, atsakovas mano, kad ieškovas neturi teisės reikšti jokių reikalavimų, susijusių su lizinguoto turto rinkos vertės padidėjimu. Nesutiko su ieškovo teiginiu, kad atsiėmęs lizinguotą automobilį ir pardavęs jį tretiesiems asmenims, atsakovas gavo net 8 698,74 Lt papildomų pajamų. Lizingo sutarties nutraukimo metu ieškovo skola pagal išrašytas sąskaitas buvo 3 899,35 Lt, taip pat buvo priskaičiuota 222,53 Lt delspinigių. Dėl lizingo sutarties nutraukimo atsakovas taip pat negavo 1345,87 Lt palūkanų, kurias būtų gavęs, jeigu būtų buvusi tinkamai įvykdyta lizingo sutartis. Be to, po automobilio atsiėmimo atsakovas, siekdamas išvengti nuostolių, taip pat jį draudė ir dėl to patyrė 27,03 Lt nuostolių. Atsakovas taip pat sumokėjo 200,00 Lt (be PVM) UAB „Auksmiltis“ už automobilio saugojimą. Dar 1500,00 Lt buvo sumokėta UAB „Krasta Auto Vilnius“ už minėto automobilio paruošimą pardavimui ir tarpininkavimą surandant automobilio pirkėją. Pažymėjo, kad lizinguoto automobilio Ford Transit neišmokėta vertė pagal finansinio lizingo sutartį Nr. S2008-070048 buvo 19908,91 Lt (be PVM), o parduotas jis buvo už 27552,00 Lt (be PVM). Palyginus kainą, kuri buvo gauta pardavus automobilį (27 552,00 Lt), su neišmokėta automobilio verte ir kitais atsakovo patirtais nuostoliais (27 145,69 Lt), atsakovo teigimu jokių 8 698,74 Lt pajamų, kurias ieškinyje iš atsakovo prašo priteisti ieškovas BUAB „Jursa“, lizingo davėjas ir atsakovas negavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014-06-03 sprendimu ieškinį tenkino.

Priteisė ieškovui BUAB „Jursa“ iš atsakovo AB SEB banko 8698,57 Lt (aštuonis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus, 57 centus) sumą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 8698,57 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-10-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisė iš atsakovo AB SEB banko valstybės naudai 260,96 Lt (du šimtus šešiasdešimt litų, 96 centus) žyminio mokesčio ir 34,48 Lt (trisdešimt keturis litus, 48 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Teismo vertinimu, ieškovas įrodė, kad lizingo davėjui, kurio teisių ir pareigų perėmėjas yra atsakovas, nutraukus Lizingo sutartį ir perėmus lizinguojamą automobilį, susidarė 8698,57 Lt dydžio skirtumas, susidaręs parduoto lizinguojamo automobilio kainai viršijus atsakovo gautinas sumas pagal sutartį sumas, kuris lizingo gavėjui turi būti grąžintas. Teismo vertinimu perėmus (susigrąžinus) lizingo objektą, visos išlaidos, susijusios su jo išlaikymu, turi tekti lizingo davėjui, kadangi priešingas aiškinimas – kad lizingo gavėjas (skolininkas) privalėtų padengti visas išlaidas, susijusias su lizingo objekto išlaikymu nuo jo grąžinimo lizingo davėjui iki objekto realizavimo, reikštų nesąžiningumą skolininko atžvilgiu, nes skolininkas šių išlaidų dydžio ir jų pagrįstumo negalėtų kontroliuoti, be to, laikotarpis nuo objekto grąžinimo iki jo realizavimo yra neapibrėžtas ir gali tęstis nepagrįstai ilgai, jo trukmės kontroliuoti skolininkas taip pat negali, todėl reikalavimas, kad visas šias išlaidas padengtų skolininkas, neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas AB SEB bankas prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-03 sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai vadovavosi visiškai kitokioje byloje suformuota Aukščiausiojo Teismo praktika, netinkamai skaičiavo atsakovo dėl lizingo sutarties nutraukimo patirtų nuostolių dydį. Skundo argumentai:

Byloje negalėjo būti taikoma dvišalė restitucija ieškovo UAB „Jursa“, dėl kurio kaltės buvo nutraukta lizingo sutartis, naudai, šis argumentas grindžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012 suformuota praktika;Pirmosios instancijos teismas neteisingai skaičiavo AB SEB banko nuostolių dydį, kainas skaičiavo su PVM, nors turėjo skaičiuoti be šio mokesčio, nepagrįstai atsisakė atsakovo nuostoliais laikyti ieškovo įsiskolinimus, buvusius lizingo sutarties nutraukimo metu (ieškovo skola pagal sąskaitas buvo 3899,35 Lt ir 222,53 Lt delspinigių) ir papildomas išlaidas, susijusias su lizinguoto turto pardavimu, kurias atsakovas pagrindė leistinais įrodymais;Nepagrįstai sprendė, kad atsakovas nepaaiškino, kokiu būdu buvo skaičiuojamas skirtumas tarp ginčo automobilio pardavimo kainos ir AB SEB banko patirtų nuostolių: ginčo automobilį bankas pardavė už 27552,00 Lt be PVM. AB SEB banko nuostolius sudaro neišmokėta automobilio vertė (19908,91 Lt be PVM), 4121,88 Lt skola, buvusi sutarties nutraukimo metu, 1345,87 Lt palūkanų, kurias atsakovas turėjo gauti pagal grafiką, jeigu toliau būtų vykdoma sutartis, 27,03 Lt turto draudimo išlaidų, 200 Lt be PVM išlaidų už automobilio saugojimą, 1500 Lt be PVM už automobilio paruošimą pardavimui ir tarpininkavimą jį parduodant. Todėl, atsakovo skaičiavimu, iš automobilio kainos be PVM atėmus AB SEB banko patirtus nuostolius (iš 27552,00 Lt atėmus 19908,91 Lt , atėmus 4121,88 Lt, atėmus 1345,87 Lt, atėmus 27,03 Lt, 200 Lt, 1500,00 Lt) ieškovui mokėtina suma sudarytų 448,31 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Jursa“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-03 sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Kartu su ieškiniu buvo pateiktas tiek mokėjimo grafikas, tiek atsakovo ieškovui pateikta mokėjimų suvestinė pagal finansinio lizingo sutartį, todėl teismas įvertino aplinkybes, kokia dalis BUAB „Jursa“ sumokėtų įmokų buvo skirta turto vertei išpirkti. Be to, remiantis šiais dokumentais akivaizdu, jog teismo sprendimu ieškovo naudai priteista suma yra aiškiai mažesnė už sumokėtų automobilio išpirkimo įmokų sumą. Atsakovas kitokių duomenų, nei anksčiau nurodyti apie ieškovo sumokėtas įmokas ir jų paskirstymą neteikė, nors yra bankas, profesionalus finansinių paslaugų teikėjas. Ieškovo nuomone, apelianto cituojamos Vilniaus apygardos teismo bylos Nr. 2A-819-585/2014 yra iš esmės skirtingos.Ieškovo nuomone, restitucijos klausimas turėtų būti sprendžiamas neišskiriant PVM, tačiau jei teismas nuspręstų iš apelianto nurodytų sumų atimti PVM, analogiškai turėtų būti tikslinama suma, kurią pagal lizingo sutartį ieškovas turėjo sumokėti atsakovui ir atsakovas iš Lizingo sutarties tikėjosi gauti. Tokiu atveju pagal ieškovo skaičiavimą skirtumas, susidaręs parduoto automobilio kainai viršijus atsakovo gautinas sumas pagal sutartį yra 24068,82 Lt. Nesutikimas su apelianto motyvais dėl atsakovo nuostolių po lizingo sutarties nutraukimo patirtomis sąnaudomis motyvuojamas tuo, kad tai reikštų nesąžiningumą skolininko atžvilgiu, nes skolininkas šių išlaidų negali kontroliuoti, be to, atsakovo nurodomos sąnaudos nėra pagrįstos leistinais ir susijusiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-03 sprendimas pakeistinas (Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad UAB „Jursa“ ir UAB SEB lizingas 2008-07-29 pasirašė finansinio lizingo sutartį Nr. S2008-070048, pagal kurią AB SEB lizingas įsipareigojo iš ieškovo nurodyto pardavėjo nupirkti sutartyje nurodytą turtą ir perduoti jį naudoti ir valdyti ieškovui su sąlyga, kad pastarasis sutartyse numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Pagal šią sutartį iš UAB „Ertona ir Ko“ buvo nupirktas automobilis Ford Tranzit 300 M 2.2 TDCi, perduotas UAB „Jursa“, kuri pagal 2008-07-29 mokėjimų grafiką vykdė savo finansinius įsipareigojimus pagal sutartį. UAB „Jursa“ 2011 m. rugpjūčio mėnesį nustojus vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, AB SEB lizingas 2011-09-30 nutraukė sutartį, pareikalavo sumokėti įsiskolinimus ir gražinti lizingo bendrovei pagal sutartį gautą turtą. Gražintas automobilis buvo parduotas 2012-01-25 per tarpininką UAB „Krasta Auto Vilnius“ už 33301,62 Lt su PVM (27552,00 Lt be PVM).

Šiaulių apygardos teismo 2013-04-29 nutartimi UAB „Jursa“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Tytus“, kuri ir pareiškė ieškinį atsakovui AB „SEB lizingas“ dėl restitucijos taikymo ir skirtumo (8698,74 Lt), susidariusio parduoto lizinguojamo automobilio kainai viršijus atsakovo pagal sutartį gautinas sumas, priteisimo.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovą ir atsakovą siejusi lizingo sutartis nutraukta prieš terminą, lizingo gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų, t. y. dėl lizingo gavėjo kaltės. Byloje ieškovas pareiškė reikalavimą taikyti dvišalę restituciją, priteisti piniginių lėšų skirtumą, susidariusį parduoto lizinguoto automobilio kainai viršijus atsakovo pagal sutartį patirtus nuostolius. Atsakovas apeliaciniame skunde sutinka, kad šiuo atveju gali būti taikoma dvišalė restitucija, tačiau nurodo, kad ji gali būti taikoma tik dėl tos lizingo gavėjo sumokėtų įmokų dalies, kuri buvo skirta turto vertei išpirkti, be to, skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuostolių dydžio skaičiavimu.

Byloje keliamas klausimas dėl lizingo sutarties nutraukimo, kai lizingo gavėjas ją iš esmės pažeidžia, teisinių padarinių. Bendrieji sutarčių nutraukimo teisiniai padariniai įtvirtinti CK II dalyje „Sutarčių teisė“. CK 6.222 straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi; kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Tais atvejais, kai sutartis nutraukta dėl vienos iš šalių kaltės – sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, reiškiančio esminį sutarties pažeidimą (CK 6.217 straipsnio 1 dalis), sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai analizuojant nurodytas normas, darytina išvada, kad tais atvejais, kai sutartis nutraukiama dėl vienos iš sutarties šalių padaryto esminio jos pažeidimo, pagal sutarties nutraukimo padarinių bendrąją taisyklę vienos iš šalių reikalavimu gali būti taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į tokią padėtį, kurioje jos buvo iki sutarties sudarymo, jeigu tai neprieštarauja pačios sutarties esmei ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, o nukentėjusi šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, sumokėti netesybas. Lizingo sutarties esminio pažeidimo teisiniai padariniai įtvirtinti CK 6.574 straipsnyje. Šioje normoje nurodyti du lizingo davėjo teisių gynimo būdai, lizingo gavėjui iš esmės pažeidus sutartį: pirma, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą; antra, jis gali nutraukti sutartį. Šie teisių gynimo būdai yra savarankiški ir nėra vienas kito taikymo sąlyga. Kai lizingo davėjas pasirenka nutraukti sutartį, jis turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Šioje normoje įtvirtinta lizingo gavėjo civilinės atsakomybės apimtis, kuri apibrėžiama aiškiai: lizingo davėjui turi būti atlyginta tiek nuostolių, kad jie grąžintų jį į tokią padėtį, kokia būtų buvusi tinkamai įvykdžius sutartį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kavaska“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-472/2012).

Lizingo sutarčių atribojimas pagal tai, ar šalys susitarė dėl nuosavybės teisės perėjimo lizingo gavėjui, svarbus sprendžiant dėl lizingo sutarties nutraukimo padarinių, be kita ko, ir aiškinant bei taikant jas nustatančią CK 6.574 straipsnio normą dėl restitucijos. Tais atvejais, kai lizingo sutartyje nuosavybės teisės perėjimas lizingo gavėjui nenumatytas, nutraukus sutartį dvišalė restitucija negalima, nes lizingo gavėjo gauta nauda pagal tokią sutartį – tai galimybė valdyti ir naudotis daiktu, kuria jis jau pasinaudojo iki sutarties nutraukimo; akivaizdu, kad to grąžinti kitai šaliai neįmanoma. Skirtinga situacija yra tuo atveju, kai lizingo sutartyje buvo numatytas nuosavybės teisės perėjimas ir atitinkamai – lizingo gavėjas mokėjo įmokas ne tik už naudojimąsi daiktu, bet ir išpirkdamas daikto vertę. Esant tokiai lizingo sutarčiai, dvišalė restitucija galima dėl tos įmokų dalies, kuriomis buvo išperkama lizinguojamo daikto vertė. Analizuojant CK 6.574 straipsnio normos turinį, darytina išvada, kad joje įtvirtinta vienašalė restitucija, kuri reiškia, kad visais lizingo sutarties nutraukimo atvejais, nepriklausomai nuo sutarties rūšies ir jos nutraukimo pagrindo, lizingo dalykas turi būti grąžinamas lizingo davėjui. Dėl restitucijos taikymo kitai šaliai – lizingo gavėjui – šioje normoje nepasisakyta. Tais atvejais, kai lizingo sutartyje nenustatyta lizingo gavėjo teisės įgyti lizingo dalyką nuosavybėn, vienašalės restitucijos taikymas nutraukus sutartį yra logiškas ir teisingas, tačiau lizingo sutarties su teise įgyti daiktą nuosavybėn sudarymo atveju vienašalė restitucija gali reikšti dvigubos civilinės atsakomybės taikymą lizingo gavėjui, taigi neatitiktų savo paskirties – grąžinti šalis į tą padėtį, kurioje jos buvo iki sutarties sudarymo. Dėl to tam, kad būtų pasiekti civilinės atsakomybės tikslai ir neiškreiptos atsakomybės ribos, CK 6.574 straipsnio nuostata dėl vienašalės restitucijos aiškintina ir taikytina sistemiškai su CK 6.222 straipsniu, kuriame įtvirtintos bendrosios restitucijos taisyklės. Restitucija turi būti taikoma atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes. Tais atvejais, kai lizingo sutartyje šalys susitarė ne tik dėl daikto valdymo bei naudojimo, bet ir dėl jo nuosavybės teisės perėjimo, vienašalė restitucija, nutraukus tokią lizingo sutartį, gali būti netaikoma, o taikoma dvišalė restitucija vadovaujantis CK 6.222 straipsniu. Pagal CK 6.222 straipsnį, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Minėta, kad dvišalė restitucija galima tuo atveju, jeigu lizingo sutartyje buvo numatyta lizingo gavėjo teisė įgyti daiktą nuosavybėn, ir tik dėl tos įmokų dalies, kurią sudarė daikto išpirkimo įmokos. Taigi CK 6.222 straipsnio norma suteikia teisę lizingo gavėjui, kuris mokėjo įmokas pagal lizingo sutartį išpirkdamas daiktą nuosavybėn, reikalauti iš lizingo davėjo grąžinti šias įmokas po to, kai jis grąžino lizingo davėjui lizingo dalyką.

Nagrinėjamoje byloje šalys UAB „Jursa“ ir AB SEB lizingas Lizingo sutartyje Nr. S2008-070048 susitarė, kad ieškovo (lizingo gavėjo) mokamų įmokų dalį sudaro turto išpirkimo įmokos, o visas turtas ieškovo išperkamas per sutarties galiojimo laikotarpį. Taigi sutartyje nustatyta nuosavybės teisės perėjimo lizingo gavėjui sąlyga. Sutarties nutraukimo sąlygos ir padariniai įtvirtinti Lizingo sutarties 18 punkte. Pagal sutarties 18.1 punktą lizingo bendrovė (atsakovas) turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį anksčiau joje nustatyto termino, jeigu lizingo gavėjas (ieškovas) iš esmės pažeidė sutartį. Lizingo sutarties 18.6.2 punkte nurodyta, kad jeigu sutartis nutraukiama dėl lizingo gavėjo padaryto esminio pažeidimo, tai sutartinės įmokos, kurias lizingo gavėjas sumokėjo vykdant sutartį, jam negrąžinamos, be to, lizingo gavėjas įsipareigoja atlyginti lizingo bendrovės patirtus nuostolius (18.6.4.). Lizingo sutarties 18.6.2 punkto sąlyga negrąžinti įmokėtų įmokų lizingo gavėjui kvalifikuotina kaip susitarimas dėl vienašalės restitucijos ir priskirtina civilinės atsakomybės taikymui sutartį pažeidusiai šaliai.

Nagrinėjamos bylos atveju aktualu, kad dėl sutarties nutraukimo nukentėjusi sutarties šalis gautų kompensaciją, atitinkančią jos patirtus nuostolius – turėtas išlaidas ir negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Minėta, kad lizingo sutarties nutraukimo padarinius reglamentuojančioje CK 6.574 straipsnio normoje nustatytas lizingo davėjo nuostolių dydžio kriterijus: nuostolių turi būti atlyginta tiek, kad jie grąžintų lizingo davėją į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Lizingo sutartyje šalys gali susitarti dėl kitokios nuostolių nustatymo tvarkos, bet jos negali susitarti dėl nuostolių dydžio, kuris gerokai viršytų komentuojamoje normoje nustatytą nuostolių sumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, kad lizingo gavėjo sumokėtų įmokų suma ir lizingo davėjo susigrąžinto turto vertė viršija lizingo davėjo patirtus nuostolius, tai sutarties sąlyga, kurioje nustatyta lizingo davėjo teisė negrąžinti lizingo gavėjui turto išpirkimo įmokų, turi būti visiškai ar iš dalies netaikoma, o turto išpirkimo įmokos ar jų dalis, likusi išskaičius lizingo davėjo nuostolius, grąžinta lizingo gavėjui restitucijos pagrindu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kavaska“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-472/2012). Šio išaiškinimo pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad buvo pagrindas turto išpirkimo įmokų dalį, išskaičius lizingo davėjo nuostolius, grąžinti lizingo gavėjui.

CK 6.249 straipsnyje įtvirtintos realaus žalos atlyginimo taisyklės leidžia teigti, kad sprendžiant dėl lizingo davėjui atlygintinos žalos dydžio svarbu nustatyti grąžinto daikto vertės santykį su patirtais nuostoliais, nes, lizingo davėjui susigrąžinus daiktą, jo verte nuostoliai turi būti mažinami. Tuo atveju, kai lizingo davėjas grąžintą turtą parduoda, jo patirtų nuostolių dydį sudaro ne turto vertė lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grąžinimo momentu, o skirtumas tarp sumažėjusios dėl dalinio lizingo sutartimi prisiimtų mokėjimų įsipareigojimų vykdymo turto vertės ir gautos turto pardavimo kainos be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v. UAB „Altėja“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-397/2013).

Iš bylos medžiagos ir apeliacinio skundo argumentų matyti, kad atsakovas neneigia aplinkybės, jog pardavus iš ieškovo susigrąžintą automobilį buvo gauta 448,31 Lt suma, viršijanti atsakovo nuostolius. Atsakovo nuomone, teismas neteisingai apskaičiavo AB SEB banko patirtų nuostolių dydį.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovo pateiktu nuostolių skaičiavimo būdu: prie automobilio pardavimo kainos 33301,62 Lt pridėjo ieškovo pagal lizingo sutartį atsakovui sumokėtą 55675,45 Lt sumą, iš gautos sumos atėmė sumą, kurią lizingo gavėjas turėjo sumokėti lizingo davėjui pagal sutartį (80278,50 Lt) ir priteisė iš atsakovo gautą 8698,57 Lt skirtumą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šis nuostolių skaičiavimo būdas nėra teisingas ne tik dėl to, kad nuostoliai buvo skaičiuojami neatėmus pridėtinės vertės mokesčio, bet ir dėl to, kad pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką šis nuostolis turi būti skaičiuojamas kaip skirtumas tarp sumažėjusios dėl dalinio lizingo sutartimi prisiimtų mokėjimų įsipareigojimų vykdymo turto vertės ir gautos turto pardavimo kainos be PVM, t.y. skaičiuojant atsakovo nuostolius turi būti įvertinta neišmokėta automobilio vertė sutarties nutraukimo dieną, palūkanos, kurias atsakovas būtų gavęs, jei sutartis nebūtų buvusi nutraukta, bei lizingo gavėjo įsiskolinimas sutarties nutraukimo dieną. Kolegija pastebi, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas skaičiavimo būdas teisingas, bet pats skaičiavimas nėra teisingas. Atsakovas AB SEB lizingas 2011-09-22 raštu informavo UAB „Jursa“, kad 2011-09-30 nutrauks tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą lizingo sutartį Nr. S2008-070048, jei ieškovas iki 2011-09-29 nepadengs pagal sutartį susidariusio 3899,35 Lt įsiskolinimo ir 222,53 Lt delspinigių (b. l. 22). Minėtame rašte nurodomas įsiskolinimas susidarė už 2011 metų birželio – rugsėjo mėnesius. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad neišmokėta automobilio vertė 19908,91 Lt be PVM, taigi atsakovas nurodo neišmokėtą automobilio vertę 2011 m. birželio mėnesiui (6803,91 Eur iš mokėjimų grafiko 35 eilutės padauginus iš 3,4528, iš gautos 23492,54 Lt sumos atėmus PVM, gaunama 19909,91 Lt suma), tuo tarpu teisingai skaičiuojant nuostolių dydį, turi būti atsižvelgiama į neišmokėtą automobilio vertę sutarties nutraukimo dieną, t. y. 2011-09-30. Apeliacinės instancijos teismo nuomone ši vertė turi būti skaičiuojama pagal byloje pateikto mokėjimų grafiko 39 eilutėje nurodytą neišmokėtą vertės dalį (5821,57 Eur padauginus iš 3,4528, iš gautos 20100,72 Lt sumos atėmus PVM, gaunama 17035,36 Lt neišmokėta automobilio vertė be PVM). Be to, atsakovas, teigdamas, kad neišmokėta automobilio vertė turi būti skaičiuojama be PVM, prašydamas į savo nuostolius įskaičiuoti ieškovo įsiskolinimą už 2011 m. birželio – rugsėjo mėnesius, 3899,35 Lt, neišmokėtą automobilio vertę šioje sumoje skaičiuoja su PVM. Pridėtinės vertės mokestis už neišmokėtą automobilio vertę 2011 m. birželio – rugsėjo mėnesius sudaro 517,25 Lt, todėl įsiskolinimas už šiuos keturis mėnesius, atėmus neišmokėtos automobilio vertės pridėtinės vertės mokestį sudaro 3382,10 Lt, pridėjus 222,53 Lt delspinigių, įsiskolinimas lygus 3604,63 Lt. Taigi, atsakovo nuostolius dėl nutrauktos lizingo sutarties sudaro 17035,36 Lt neišmokėta automobilio vertė sutarties nutraukimo dieną, ieškovo įsiskolinimas už 2011 m. birželio – rugsėjo mėnesius ir delspinigiai, nurodyti minėtame 2011-09-22 pranešime, atėmus PVM, 3604,63 Lt, bei 1345,87 Lt palūkanų, kurias atsakovas būtų gavęs, jei būtų vykdoma sutartis.

Byloje kilo ginčas ir dėl atsakovo prašomų į nuostolius įskaičiuoti išlaidų, susijusių su automobilio draudimu, saugojimu ir pardavimu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad visos šios išlaidos turi tekti lizingo davėjui, tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad skolininkas šių išlaidų dydžio ir pagrįstumo negali kontroliuoti. Ieškovas atsikirtime į apeliacinį skundą nurodė, kad atsakovo sąnaudos, be kita ko, nėra pagrįstos leistinais ir susijusiais įrodymais, nes atsakovo pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje AUK Nr. 036, išrašytoje UAB „Auksmilis“ nėra nurodytas koks automobilis kokį laiką saugotas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad, perėmus (susigrąžinus) lizingo objektą, visos išlaidos, susijusios su jo išlaikymu ir pardavimu, turi tekti lizingo davėjui, nepagrįsta. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog lizingo sutarties nutraukimo atveju susigrąžinto sutarties dalyko pardavimas nėra lizingo davėjo veikla, bet papildomos finansinės ir laiko sąnaudos, nes lizingo davėjas, sudarydamas lizingo sutartį, turi tik finansinį, bet ne nuosavybės interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012, 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013, kt.). Atsakovas šioje byloje pateikė keturias sąskaitas: 2011-11-30 KS Nr. 11002372 27,03 Lt draudimo įmokos kompensavimui pagal sutartį S2008-070048-1; 2011-12-15 AUK Nr. 036 200 Lt be PVM sąskaita UAB „Auksmilis“ už automobilio saugojimą su žyma „atsiimtas turtas S2008-070048-01 saugojimas“; 2012-01-31 KV Nr. 010038 Krasta Auto Vilnius 1500 Lt be PVM sąskaita už automobilio Ford Transit paruošimą pardavimui ir pardavimą; 2011-12-20 SBP Nr. 0077625 UAB „Švaros broliai“ 500 Lt be PVM sąskaita už automobilio plovimą ir valymą (b. l. 32-35). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu paskutinė šių sąskaitų neturi sąsajų su lizingo davėjo atsiimtu automobiliu, nes sąskaitoje nenurodyta, koks automobilis buvo plaunamas ir valomas, tačiau atsakovas apeliaciniame skunde neprašo šios sumos įskaičiuoti į jo nuostolius. Tokiu būdu, nepripažintini pagrįstais ieškovo argumentai dėl papildomų išlaidų nepagrįstumo. Įrodymų, kad patirtos išlaidos per didelės, kad atsakovas šias paslaugas galėjo pirkti pigiau, byloje nebuvo pateikta. Todėl išlaidos už automobilio draudimą, saugojimą, paruošimą pardavimui ir pardavimą įskaičiuotinos į atsakovo nuostolius.

Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai skaičiavo AB SEB lizingas dėl lizingo sutarties Nr. S2008-07-0048 nutraukimo patirtus nuostolius, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimas pakeičiamas, ieškovo reikalavimas tenkinamas iš dalies, iš atsakovo priteisiama suma mažinama, ją perskaičiuojant tokiu būdu: iš automobilio pardavimo sumos be PVM 27552,00 Lt atimama neišmokėta automobilio vertė sutarties nutraukimo dieną 17035,36 Lt, ieškovo įsiskolinimas sutarties nutraukimo dieną 3604,63 Lt, 1345,87 Lt palūkanų, kurias atsakovas būtų gavęs, jei būtų vykdoma sutartis, su turto draudimu, saugojimu, pardavimu susijusios išlaidos 1727,03 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, todėl priteisė visą žyminį mokestį ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidas iš atsakovo.

Apeliacinės instancijos teismui keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, mažinant iš atsakovo priteistinos sumos dydį nuo 8698,74 Lt iki 3839,11 Lt, teismas sprendžia, kad ieškovo BUAB „Jursa“ ieškinio reikalavimai patenkinti 44 procentais, todėl sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keičiama, iš atsakovo priteisiant 44 procentus žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Atsakovas AB SEB bankas, teikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 261 Lt žyminio mokesčio. Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytas vienas iš atleidimo nuo žyminio mokesčio atvejų, kai nuo žyminio mokesčio atleidžiami įmonė, kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus, todėl apeliantui AB SEB bankas grąžinamas sumokėtas 261 Lt žyminis mokestis.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą ir išdėstyti jį taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui BUAB „Jursa“, įmonės kodas 300578644, iš atsakovo AB SEB bankas, įmonės kodas 11202138, 3839,11 Lt (tris tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt devynis litus 11 centų), 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3839,11 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. spalio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo AB SEB bankas, įmonės kodas 11202138, 114,40 (šimtą keturiolika litų 40 centų) žyminio mokesčio, 15,17 Lt (penkiolika litų 17 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Likusią ieškinio dalį atmesti“.

Grąžinti iš valstybės atsakovui AB SEB bankas (į. k. 112021238, Gedimino pr. 12, Vilnius, a. s. Nr. LT747044063000000022 AB SEB bankas) 261 Lt (du šimtus šešiasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio, sumokėto 2014 m. liepos 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 14552.

Teisėjai Vytautas KursevičiusDanutė BurbulienėEgidijus Mockevičius