- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-03
- Bylos Nr.
- 2-350-901/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Karmazaitė
- Ieškovas
- BUAB „Jursa“
- Atsakovas
- AB SEB bankui
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Jursa“, veikiančio per bankroto administratorių UAB „Tytus“, ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme priimtas nagrinėjimui ieškovo BUAB „Jursa“, veikiančio per bankroto administratorių UAB „Tytus“, patikslintas ieškinys atsakovui AB SEB bankui, kuriuo ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 8698,74 Lt sumą ir bylinėjimosi išlaidas. Byla nagrinėta nedalyvaujant ieškovo atstovui, atsižvelgiant į jo prašymą, atsakovo atstovui tam neprieštaraujant.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2008-07-29 AB „SEB lizingas“ ir UAB „Jursa“ sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. S2008-07-0048, pagal kurią ieškovas įgijo teisę finansinio lizingo pagrindu sutarties galiojimo laikotarpiu valdyti ir naudoti autotransporto priemonę „Ford Tranzit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-09-30 AB „SEB lizingas“ vienašališkai nutraukė su UAB „Jursa“ sudarytą sutartį dėl finansinio lizingo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Finansinio lizingo sutarties pagrindu lizinguotas turtas buvo perimtas AB „SEB lizingas“ žinion ir realizuotas. 2013-04-29 Šiaulių apygardos teisme UAB „Jursa“ buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Tytus“. Ieškovo atstovas pateikė atsakovui prašymą grąžinti piniginių lėšų skirtumą, susidariusį parduoto lizinguojamo automobilio kainai viršijus atsakovo pagal sutartį patirtus nuostolius, pervedant pinigus į BUAB „Jursa“ banko sąskaitą. 2013-09-24 AB „SEB bankas“ pateikė atsakymą į ieškovo prašymą, kuriuo, nors iš dalies pripažindamas, esant skirtumui susidariusiam parduoto lizinguojamo automobilio kainai viršijus atsakovo pagal sutartį patirtus nuostolius, pervesti lėšas į BUAB „Jursa“ banko sąskaitą atsisakė. Pagal lizingo sutartį ieškovas turėjo atsakovui sumokėti ir atsakovas iš lizingo sutarties tikėjosi gauti 80 278,50 Lt. Ieškovas atsakovui pagal lizingo sutartį sumokėjo 55 675,45 Lt. Atsakovas, nutraukęs sutartį ir perėmęs lizinguojamą automobilį jį pardavė už 33 301,62 Lt, tačiau nei lizinguojamo automobilio pardavimo dokumentų kopijų nei tariamų nuostolių susidarymą patvirtinančių dokumentų ieškovo atstovui nepateikė. Ieškovo atstovo teigimu, 8698,74 Lt dydžio skirtumas (55675,62+33301,62-80278,50=8698,74), susidaręs parduoto lizinguojamo automobilio kainai viršijus atsakovo gautinas sumas pagal sutartį sumas, turi būti priteistas BUAB „Jursa“ naudai.
Atsakovas AB SEB bankas, kuris yra AB SEB lizingo teisių ir pareigų perėmėjas, su ieškovo ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad AB SEB lizingo su ieškovu BUAB „Jursa“ sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. S2008-07-0048 buvo nutraukta būtent dėl ieškovo kaltės, todėl, atsakovas mano, kad ieškovas neturi teisės reikšti jokių reikalavimų, susijusių su lizinguoto turto rinkos vertės padidėjimu. Nesutinka su ieškovo teiginiu, kad atsiėmęs lizinguotą automobilį ir pardavęs jį tretiesiems asmenims, atsakovas gavo net 8 698,74 Lt papildomų pajamų. Lizingo sutarties nutraukimo metu ieškovo skola pagal išrašytas sąskaitas buvo 3 899,35 Lt, taip pat buvo priskaičiuota 222,53 Lt delspinigių. Dėl lizingo sutarties nutraukimo atsakovas taip pat negavo 1345,87 Lt palūkanų, kurias būtų gavęs, jeigu būtų buvusi tinkamai įvykdyta lizingo sutartis. Be to, po automobilio atsiėmimo atsakovas, siekdamas išvengti nuostolių, taip pat jį draudė ir dėl to patyrė 27,03 Lt nuostolių. Atsakovas taip pat sumokėjo 200,00 Lt (be PVM) UAB „Auksmiltis“ už automobilio saugojimą. Dar 1500,00 Lt buvo sumokėta UAB „Krasta Auto Vilnius“ už minėto automobilio paruošimą pardavimui ir tarpininkavimą surandant automobilio pirkėją. Pažymėjo, kad lizinguoto automobilio Ford Transit neišmokėta vertė pagal finansinio lizingo sutartį Nr. S2008-070048 buvo 19908,91 Lt (be PVM), o parduotas jis buvo už 27552,00 Lt (be PVM). Palyginus kainą, kuri buvo gauta pardavus automobilį (27 552,00 Lt), su neišmokėta automobilio verte ir kitais atsakovo patirtais nuostoliais (27 145,69 Lt), atsakovo teigimu jokių 8 698,74 Lt pajamų, kurias ieškinyje iš atsakovo prašo priteisti ieškovas BUAB „Jursa“, lizingo davėjas ir atsakovas negavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnį, 17 straipsnį ir 178 straipsnį šalys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiškumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 185 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. liepos 29 d. buvo sudaryta trišalė Ertona ir Ko UAB (turto pardavėjo), UAB SEB lizingas (lizingo davėjo) ir UAB „Jursa“ (lizingo gavėjo) Finansinio lizingo sutartis Nr. S2008-07-0048, kuria lizingo davėjas, įsigijęs iš turto pardavėjo autotransporto priemonę „Ford Tranzit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties galiojimo laikotarpiu perdavė lizingo gavėjui valdyti ir naudotis šį lizinguojamą automobilį, kuris nuosavybės teise lizingo gavėjui pereitų visiškai sumokėjus mokėjimų grafike-sąskaitoje nurodytus mokėjimus ar šį turtą sutartyje numatyta tvarka išsipirkus iš anksto (12-21 b.l.). Ieškovas (lizingo gavėjas) sutartimi laikotarpiu nuo 2008-07-29 iki 2013-07-25 įsipareigojo viso sumokėti 20 525,37 EUR sumą lizinguojamo automobilio vertei dengti ir 2724,89 EUR palūkanų, viso 23 250,26 EUR (80 278,50 Lt) (13-14 b.l.). 2011-09-30 AB SEB lizingas vienašališkai nutraukė su UAB „Jursa“ sudarytą sutartį dėl finansinio lizingo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, reikalaudamas sumokėti jam 3899,35 Lt skolos ir 222,53 Lt jo paskaičiuotų delspinigių (22-23 b.l.). 2013-04-29 Šiaulių apygardos teisme UAB „Jursa“ buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Tytus“ (6-7 b.l.). Ieškovo bankroto administratorius pateikė lizingo davėjui prašymus grąžinti BUAB „Jursa“ piniginių lėšų skirtumą, susidariusį parduoto lizinguojamo automobilio kainai viršijus atsakovo pagal sutartį patirtus nuostolius, pervesti į šios bendrovės banko sąskaitą, lizingo davėjas atsisakė išmokėti reikalaujamas sumas, motyvuodamas tuo, kad sutartis buvo nutraukta dėl lizingo gavėjo kaltės, be to, po sutarties nutraukimo AB SEB lizingas patyrė papildomų išlaidų, susijusių su lizinguotos transporto priemonės draudimu, saugojimu ir pardavimu (8-10 b.l.).
Byloje nėra ginčo dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo, tačiau šalys nesutaria, ar atsakovas, kuris yra AB SEB lizingo teisių ir pareigų perėmėjas, turėtų mokėti ieškovui 8698,74 Lt ieškovo paskaičiuotą skirtumą po lizingo davėjo vienašališko sutarties nutraukimo ir perėmimo lizinguojamo automobilio ir jo realizavimo, parduoto lizinguojamo automobilio kainai viršijus atsakovo gautinas pagal sutartį sumas (nuostolius).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.567 straipsnyje nustatyta, kad lizingo (finansinės nuomos) sutartimi viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti.
Tais atvejais, kai šalys susitaria, kad pasibaigus lizingo sutarčiai nuosavybės teisė bus perduota lizingo gavėjui, tokia sutarties sąlyga sutarties šalims tampa esminė. Nuosavybės teisės perėjimo sąlygos buvimas tiesiogiai lemia įmokų, lizingo gavėjo mokamų lizingo davėjui, sandarą. Kai pasibaigus sutarčiai daikto nuosavybės teisė lieka lizingo davėjui, lizingo gavėjo mokamas įmokas sudaro lizingo davėjo patirtų išlaidų (sutarties administravimo, daikto nusidėvėjimo – amortizacijos ir pan.) kompensacija bei atlyginimas lizingo davėjui už suteiktą finansavimą ir teisę naudotis daiktu (palūkanos). Tuo atveju, kai lizinguojamo daikto nuosavybės teisė įvykdžius sutartį perduodama lizingo gavėjui, į įmokų sandarą papildomai įtraukiamos ir daikto vertės išpirkimo įmokos, nes lizingo gavėjas nuo sutarties įsigaliojimo momento pradeda įgyvendinti savo teisę įgyti nuosavybės teisę, periodinėmis įmokomis palaipsniui išpirkdamas daiktą iš lizingo davėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012).
Lizingo sutarties esminio pažeidimo teisiniai padariniai įtvirtinti CK 6.574 straipsnyje. Šioje normoje nurodyti du lizingo davėjo teisių gynimo būdai, lizingo gavėjui iš esmės pažeidus sutartį: pirma, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą; antra, jis gali nutraukti sutartį. Šie teisių gynimo būdai yra savarankiški ir nėra vienas kito taikymo sąlyga. Kai lizingo davėjas pasirenka nutraukti sutartį, kaip ir buvo šiuo atveju, jis turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012).
Tais atvejais, kai lizingo sutartyje nuosavybės teisės perėjimas lizingo gavėjui nenumatytas, nutraukus sutartį dvišalė restitucija negalima, nes lizingo gavėjo gauta nauda pagal tokią sutartį – tai galimybė valdyti ir naudotis daiktu, kuria jis jau pasinaudojo iki sutarties nutraukimo. Skirtinga situacija yra tuo atveju, kai lizingo sutartyje buvo numatytas nuosavybės teisės perėjimas ir atitinkamai – lizingo gavėjas mokėjo įmokas ne tik už naudojimąsi daiktu, bet ir išpirkdamas daikto vertę. Esant tokiai lizingo sutarčiai, dvišalė restitucija galima dėl tos įmokų dalies, kuriomis buvo išperkama lizinguojamo daikto vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2013).
Finansinio lizingo sutarties pagrindu lizinguotas turtas, kurio kaina jo perdavimo lizingo gavėjui metu buvo 20 525,37 EUR (70 870 Lt), buvo perimtas AB SEB lizingas žinion ir realizuotas už 33 301,62 Lt su PVM (27 552 Lt be PVM), sutarties nutraukimo metu neišmokėta lizinguojamos transporto priemonės vertė 23492,51 su PVM, lizingo davėjas negavo 289,79 EUR (1345,87 Lt) palūkanų, kurias jis būtų gavęs, jeigu sutartis būtų iki galo tinkamai vykdoma (8, 13 b.l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad BUAB „Jursa“ AB SEB lizingui viso pagal Lizingo sutartį sumokėjo 55675,45 Lt (24 b.l.). Atsakovo atstovas to neginčija. Be to, atsakovo atstovas taip pat neginčija, kad atsižvelgiant į lizingo davėjo iš lizingo gavėjo gautas sumas ir parduoto lizinguojamo automobilio gauta kaina, juos sudėjus, iš tiesų ši suma viršija lizingo davėjo nuostolius dėl sutarties nutraukimo, kad jį sugrąžinti į pradinę padėtį, jei lizingo sutartis būtų vykdyta tinkamai, tačiau šis skirtumas atsakovo atstovo teigimu yra apie 2300 Lt, be to, teisminė praktika dėl sumų grąžinimo lizingo gavėjui nevienareikšmė. Teismas su tokiais atsakovo atstovo teiginiais nesutinka, be to, jis teismui nedetalizuoja, kaip jo paskaičiavimu šiuo atveju gautina ne ieškovo ieškinyje nurodyto dydžio skirtumas, kur detalizuota kaip gaunama ši suma: 55 675,62 Lt (kiek įmokėjo lizingo gavėjas, 17 centų daugiau nei pateiktame išraše nurodyta) + 33 301,62 Lt (už kiek lizingo gavėjas pardavė lizinguojamą automobilį, atsižvelgiant į šio amortizaciją ir kt.) minus 80 278,50 Lt (kiek viso lizingo gavėjas turėjo įmokėti įmokų lizingo davėjui pagal sutartį) = 8698,74 Lt (kiek ir prašoma priteisti ieškiniu), susidaręs parduoto lizinguojamo automobilio kainai viršijus atsakovo gautinas sumas pagal sutartį sumas. Kaip jau teismas citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai lizingo sutarties šalys susitaria, kad išmokėjus pagal sutartį visas įmokas, nuosavybės teisė pereina lizingo gavėjui, taikoma dvišalė restitucija pagal CK 6.222, 6.574 straipsnių nuostatas, tačiau ne daugiau nei tiek, kiek šios įmokos viršija lizingo davėjo patirtus nuostolius, kadangi reikia atsižvelgti lizingo sutarties nutraukimui taikomus padarinius proporcingumo aspektu, t.y. kad viena šalis (šiuo atveju lizingo gavėjas) neproporcingai nenukentėtų.
Atsakovo atstovo teigimu iš ieškovo ieškinyje nurodomos sumos reiktų minusuoti atsakovo turėtas papildomas išlaidas po automobilio atsiėmimo. Nurodė, kad atsakovas, siekdamas išvengti nuostolių, lizingo automobilį draudė ir dėl to patyrė 27,03 Lt nuostolių, be to, sumokėjo 200,00 Lt (be PVM) UAB „Auksmiltis“ už automobilio saugojimą, dar 1500,00 Lt (be PVM) buvo sumokėta UAB „Krasta Auto Vilnius“ už minėto automobilio paruošimą pardavimui ir tarpininkavimą surandant automobilio pirkėją (8, 28-29, 68-69 b.l.). Su tokia atsakovo pozicija nesutiktina, kadangi lizingo davėjui vienašališkai nutraukus lizingo sutartį, lizingo gavėjas grąžino lizingo davėjui lizingo objektą 2011 m. rugsėjo mėn., atsakovo nurodytos išlaidos atsirado po lizingo sutarties vienašalio nutraukimo (30-35 b.l.). Teismo vertinimu perėmus (susigrąžinus) lizingo objektą, visos išlaidos, susijusios su jo išlaikymu, turi tekti lizingo davėjui, kadangi priešingas aiškinimas – kad lizingo gavėjas (skolininkas) privalėtų padengti visas išlaidas, susijusias su lizingo objekto išlaikymu nuo jo grąžinimo lizingo davėjui iki objekto realizavimo, reikštų nesąžiningumą skolininko atžvilgiu, nes skolininkas šių išlaidų dydžio ir jų pagrįstumo negalėtų kontroliuoti, be to, laikotarpis nuo objekto grąžinimo iki jo realizavimo yra neapibrėžtas ir gali tęstis nepagrįstai ilgai, jo trukmės kontroliuoti skolininkas taip pat negali, todėl reikalavimas, kad visas šias išlaidas padengtų skolininkas, neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų (CPK 185 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2107/2013).
Įvertinus nurodytą, teismo vertinimu ieškovas įrodė, kad lizingo davėjui, kurio teisių ir pareigų perėmėjas yra atsakovas (56-57, 59, 62-66 b.l.), nutraukus Lizingo sutartį ir perėmus lizinguojamą automobilį, susidarė 8698,57 Lt dydžio skirtumas, susidaręs parduoto lizinguojamo automobilio kainai viršijus atsakovo gautinas sumas pagal sutartį sumas, kuris lizingo gavėjui turi būti grąžintas. Reikia pastebėti, kad ieškovas ieškinyje nurodė 17 centų didesnę sumą, t.y. 8698,74 Lt, padarydamas techninę klaidą, nes tiek sąskaitos išraše, tiek kitur ieškinyje kalba, kad sumokėjo lizingo davėjui 55 675,45 Lt, o ne 55 675,62 Lt (55675,45+33301,62-80278,50=8698,57), kuri yra taisytina, nes nekeičia sprendimo esmės. Minėtas 8698,57 Lt dydžio skirtumas sutinkamai su formuojama teismų praktika yra priteistinas iš atsakovo BUAB „Jursa“ naudai.
Dėl kitų šalių atstovų nurodytų argumentų teisėja nepasisako kaip teisiškai nereikšmingų nagrinėjant šią bylą.
Kadangi atsakovas pažeidė sutartinės prievolės įvykdymo terminus, todėl vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d. atsakovas kaip juridinis asmuo privalo mokėti ieškovui 6 procentų įstatymines metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas iš antrosios šalies priteisia proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str.). Nei viena iš šalių nepatiekė teismui rašytinių įrodymų apie jų turėtas atstovavimo išlaidas šioje byloje, todėl šių išlaidų klausimas nespręstinas (CPK 98 str., 178 str.).
Ieškovo ieškinį patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 260,96 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, ir 34,48 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 8 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 185 str., 270 str., 284 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui BUAB „Jursa“, į.k. 300578644, iš atsakovo AB SEB banko, į.k. 112021238, 8698,57 Lt (aštuonis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus, 57 centus) sumą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 8698,57 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-10-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo AB SEB banko, į.k. 112021238, valstybės naudai 260,96 Lt (du šimtus šešiasdešimt litų, 96 centus) žyminio mokesčio ir 34,48 Lt (trisdešimt keturis litus, 48 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.