Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2022-03-28 · Civilinė byla Nr. e2-1124-852/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-28
Bylos Nr.
e2-1124-852/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22669-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Verikas
Ieškovas
R. N.
Atsakovas
V. T.
Kategorijos
  • 2.1.3.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.29.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-1124-852/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22669-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.3.1; 2.6.29.1; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,sekretoriaujant Daivai Jokūbaitytei,vertėjaujant Rimantui Skuratovičiui (Rimantui Skuratovič),dalyvaujant ieškovei R. N. ir jos atstovei advokatei J. S.,atsakovės atstovei advokatei M. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovei V. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė R. N. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės V. T. 34 863,01 Eur skolos, 8 710,97 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Iškovė atsakovei, turėjusiai bendrovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Apskaitos pasaulis“ ir vykdžiusiai veiklą adresu (duomenys neskelbtini), paskolino 120 375 Lt (34 853,01 Eur) papildomoms patalpoms įsigyti. Atsakovė žadėjo užsidirbti ir atsiskaityti su ieškove. Paskolų suteikimas buvo įformintas vekseliais. Sutartu laiku atsakovė paskolų negrąžino.

1.2. Ieškovę ir atsakovę siejo draugiški, pagrįsti pasitikėjimu santykiai. Atsakovė buvo ieškovės vyro giminaitė, abi turėjo netoli viena kitos vasarnamius, kur praleisdavo daug laiko, atsakovė dažnai svečiuodavosi pas ieškovę.

1.3. Ieškovė nepateikė vekselių apmokėti Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau – ĮPVĮ) tvarka. Nepaisant to, atsakovės skolinė prievolė nesibaigė.

1.4. Piniginę prievolę praleidusi, atsakovė privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsakovė turi sumokėti ieškovei 8 710, 97 Eur (34 863,01 Eur / 100 proc. x 5 proc. / 365 d. x 1 824 d.) palūkanų, susikaupusių nuo 2016 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. rugpjūčio 15 d., t. y. už penkerius metus iki pareiškimo dėl teismo įsakymo pateikimo Vilniaus miesto apylinkės teismui (2021 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-28069-1089/2021 priėmė teismo įsakymą dėl skolos priteisimo ieškovei iš atsakovės, tačiau teismo įsakymas panaikintas atsakovei pateikus prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo).

Atsiliepimas

2. Atsakovė V. T. su ieškovės reikalavimais nesutinka, prašo ieškinio netenkinti, taikyti ieškinio senatį, priteisti iš ieškovės jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją atsiliepime atsakovė grindžia tokiais pagrindinias atsikirtimais:

2.1. Su ieškove buvo pažįstamos seniai, tačiau bendrauti pradėjo 2002 m. po to, kai 2002 m. sausio 18 d. atsakovė įsteigė UAB „Apskaitos pasaulis“. 2002 m. gegužės 24 d. bendrovės vardu atsakovė įgijo patalpas adresu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)), 2012 m. rugpjūčio 31 d. jas pardavė.

2.2. Pagal išrašytus vekselius jokių pinigų ieškovė atsakovei neskolino ir neperdavė. Vekseliuose nėra fiksuota, kad atsakovei buvo perduoti pinigai ir kad tai yra paskola.

2.3. Pagal ĮPVĮ 79 straipsnio 1 dalies 8 punktą paprastiesiems vekseliams taikomos įsakomųjų vekselių nuostatos dėl reikalavimų pateikimo senaties terminų (72 ir 73 straipsniai), remiantis 72 straipsnio 2 dalimi, ieškovė kaip vekselio turėtoja turėjo teisę pareikšti reikalavimus vekselio davėjui, t. y. atsakovei per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos, šiuose vekseliuose esant sąlygai – neprotestuotini. Ieškovė yra praleidusi įstatymo nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą su reikalavimais pagal teikiamus vekselius, kas taip pat sudaro pagrindą jos reikalavimus atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, 1.135 straipsnis).

3. Atsakovė pateikė atskirą prašymą, jeigu teismas sprendimu tenkintų ieškinio reikalavimus (visiškai, ar iš dalies), išdėstyti teismo sprendimo vykdymą tokia tvarka: lygiomis dalimis 10 metų laikotarpiui, įmokas mokant kasmet iki einamųjų metų gruodžio 31 d., nustatyti, kad priskaičiuotos 5 proc. dydžio metinės palūkanos yra mokamos kartu su mokamu mokėjimu. Prašymas motyvuojamas tuo, kad atsakovės yra sunki turtinė padėtis (žymiai blogesnė nei ieškovės), vienintelės gaunamos pajamos yra senatvės pensija ir našlių pensija (vidutiniškai 667,25 Eur per mėn.), yra neįgali (neterminuotas neįgalumas, nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis), įsidarbinti nėra galimybių, dėl ligų nuolat turi pirkti vaistus ir kt. medikamentus, neturi jokio nekilnojamojo turto, nuomoja butą (nuoms šlaidos yra 400 Eur per mėn., komunaliniai mokesčiai vidutiniškai apie 75 Eur per mėn.), neturi turto, kurį realizavusi, galėtų gauti papildomų pajamų. Ieškovė beveik devynerius metus jokių pretenzijų dėl išrašytų vekselių nereiškė, atsakovė buvo pamiršusi apie vekselius ir yra sąžininga.

4. Teismo posėdyje ieškovė teigė, kad 75 000 Lt (grynais pinigais) perdavė atsakovei, jog UAB „Apskaitos pasaulis“ vardu būtų įgytos administracinės patalpos (duomenys neskelbtini), o 45 375 Lt (grynais pinigais) perdavė šių patalpų remontui. Atsakovei trūko pinigų (kadangi pardavėjas norėjo parduoti tik visas patalpas kartu), todėl įtikino ieškovę paskolinti (investuoti) pinigus, žadėjo, kad patalpas galima bus išnuomoti, ieškovė gaus papildomų pajamų. Vekselius atsinešė atsakovė pinigų perdavimo metu. Ieškovė pasitikėjo atsakove (atsakovės mamą ieškovė pažinojo kaip labai gerą žmogų), todėl net jei atsakovė vekselių nebūtų davusi, vis tiek būtų juos perdavusi. Ieškovė teigė, kad jokių pinigų iš atsakovės niekada negavo ir neatgavo. Atsakovė vis žadėjo grąžinti skolą, tačiau vėliau pradėjo vengti ieškovės, neatsiliepė į skambučius. Vėliau ieškovė turėjo šeimoje rūpesčių, sveikatos problemų, todėl daug metų nesikreipė dėl skolos išieškojimo. Apie tai, kad UAB „Apskaitos pasaulis“ šias patalpas 2012 m. pardavė, o ne įgijo, ieškovė sužinojo tik iš savo atstovų (advokatų).

Šalies argumentai

5. Atsakovės atstovė teismo posėdyje pateikė atsakovės rašytinį pareiškimą dėl ieškinio dalies (13 141, 51 Eur skolos priteisimo) pripažinimo. Jame nurodyta, kad atsakovė pripažįsta skolą pagal antrąjį vekselį, nes pusė (apie 47,7 kv. m.) atsakovės vadovautos UAB „Apskaitos pasaulis“ pirktų patalpų (visų patalpų plotas – 97,73 kv. m.) adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai priklausė ieškovei (buvo pirktos už jos lėšas), todėl atsakovė sutinka, kad pardavus minėtas patalpas, atsakovė liko ieškovei skolinga 45 375 Lt (13 141, 51 Eur) bei pažymima, jog abiejų vekselių surašymas susijęs su atsiskaitymu už ieškovei faktiškai priklausios patalpų dalies pardavimą, tačiau vėlesnis vekselis, kurį pripažįsta ieškovė, pakeitė pirmesnįjį. Atsakovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė dalyvavo patalpų namuos versle, savo vardu registruoti patalpų nenorėjo, nes nesutarė su vyru, o skyrybų atveju nenorėjo, kad turtas būtų dalijamas. 2012 m. atsakovei pardavus UAB „Apskaitos pasaulis“ nuosavybės teise priklausiusias administracines patalpas ((duomenys neskelbtini)), šalys susitarė iš pradžių dėl 75 000 Lt sumos grąžinimo (tiek, kiek buvo gauta už pusę ieškovei faktiškai priklausiusių patalpų), tačiau kitą dieną atsakovė persigalvojo, kad teisinga būtų atgauti tokią pinigų sumą, kurią ji perdavė atsakovei. Atsakovė tikėjosi, kad ieškovė pirmąjį vekselį sunaikins. Prašo nepripažįstamą ieškinio reikalavimą atmesti vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, laikant vekselį paprastu byloje įrodymu, pripažįstant, kad šalių nesiejo paskolos teisiniai santykiai, vekselio davimo metu ieškovei nebuvo perduoti pinigai, reikalavimą dėl palūkanų priteisimo atmesti vadovaujantis ĮPVĮ nuostatomis, numatančiomis, kad palūkanų norma turi būti nurodyta vekselyje, jei ji nenurodyta, sąlyga dėl palūkanų negalioja, nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, nes nepateikti bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Nustatyta, kad atsakovė V. T. išrašė ieškovei R. N. du paprastuosius vekselius:

6.1. 2012 m. spalio 30 d., pagal kurį įsipareigojo 2015 m. kovo 30 d. sumokėti ieškovei 75 000 Lt už 50 kv. m. patalpą (duomenys neskelbtini);

6.2. 2012 m. spalio 31 d., pagal kurį įsipareigojo 2013 m. spalio 31 d. sumokėti ieškovei 45 375 Lt;

7. Nurodytų vekselių apmokėjimo vieta – (duomenys neskelbtini). Vekseliai yra paprastos rašytinės formos.

8. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės vekseliuose nurodytas sumas. Atsakovė pripažįsta ir sutinka, kad būtų patenkinta ieškinio reikalavimo dalis dėl skolos pagal antrąjį vekselį priteisimo. Nuo ieškinio reikalavimo priteisti 75 000 Lt (21 721,50 Eur) ginasi remdamasi tuo, kad antrasis vekselis pakeitė pirmąjį vekselį, tarp šalių nėra paskolos teisinių santykių.

9. Byloje abi šalys pripažįsta, jog atsakovė savo įsteigtos bendrovės UAB „Apskaitos pasaulis“ vardu už ieškovės lėšas pirko dalį (apie ½) patalpų (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). Abi šalys pripažįsta, kad atsakovė, pardavusi patalpas, su ieškove turėjo atsiskaityti (grąžinti tokią sumą, kokią ieškovė atsakovei buvo perdavusi), tačiau neatsiskaitė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnio 1 dalis). Taigi, ginčas byloje yra kilęs dėl to, kokią tiksliai sumą atsakovė turi ieškovei grąžinti.

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių ir skolos dydžio

10. Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimą dėl vekselyje nurodytos mokėjimo prievolės įvykdymo grindžia tarp šalių susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais. Atsakovė su tuo nesutinka.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 konstatuota, kad vekselio turėtojui, praleidus ĮPVĮ 72 straipsnyje nustatytus reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminus, atsiranda teisiniai padariniai, analogiški vekselio pateikimo apmokėti terminų (ĮPVĮ 55 straipsnis) praleidimui: vekselis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių, tačiau aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą. <...> Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. <...> Tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką.

12. Paskolos sutartis pagal savo sampratą yra realinis sandoris (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, paskolos sutartinių teisinių santykių egzistavimui nustatyti reikia įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą.

13. Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas).

14. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016, 31 punktas).

15. Nagrinėjamu atveju atsakovės pasirašytas vekselis per se (pats vienas) negali būti pripažintas paskolos rašteliu ar kitu skolos dokumentu, nes jame nėra duomenų, rodančių, kad šalis siejo paskolos santykiai ir atsakovei buvo perduotas paskolos dalykas. Nors atsakovė nurodo, kad šalių nesieja paskolos teisiniai santykiai, tačiau nepaaiškina, kokie teisiniai santykiai šalis sieja. Ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą, teismas dėl toliau nurodomų motyvų pritaria ieškovei.

16. Atsakovė pripažįsta, jog pardavusi turtą, liko skolinga ieškovei ir abiejų vekselių išdavimo pagrindas buvo tas pats – vekselio davėjos (atsakovės) piniginei prievolei vekselio gavėjai (ieškovei) patvirtinti (įforminti), todėl vertintina, kad ieškovė, kuriai teko pareiga įrodyti savo reikalavimo, reiškiamo remiantis ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuotu vekseliu, pagrindą, jį įrodė.

17. Atsakovės paaiškinimus apie, tai kad ieškovė persigalvojo dėl pirmajame vekselyje nurodytos pinigų sumos ir kad antrasis vekselis pakeitė pirmąjį, teismas atmeta kaip nepagrįstus. Pirmiausiai, šių atsakovės paaiškinimų svarbą sumenkina atsakovės pirminė pozicija atsiliepime į ieškinį, kad 2012 m. atsakovės su ieškove nesiejo jokie paskolos teisiniai santykiai. Neįtikinami atsakovės atstovės paaiškinimai, kad atsakovė, pardavusi turtą, tiesiog pamiršo grąžinti skolą. Antra, liudytojo E. T. (atsakovės sūnaus, UAB „Aspkaitos pasaulis“ dirbusio vyr. buhalteriu) paaiškinimais, atsakovė turi finansinį išsilavinimą, ji įsteigė bendrovę UAB „Aspkaitos pasaulis“, kurios pagrindinė veikla buhalterinių paslaugų teikimas, konsultavimas finansiniais klausimais ir kt., atsakovė dirbo bendrovės direktore, todėl teismas sprendžia, kad atsakovei neabejotinai buvo žinoma ir suprantama, kas yra vekselis. Neabejotina, kad analogiškoje situacijoje rūpestingas ir atsakingas asmuo, pasirašydamas naują vekselį, pirmąjį būtų sunaikinęs. Tačiau iš atsakovės atstovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė tiesiog tikėjosi, jog ieškovė pirmąjį vekselį sunaikins pati.

18. Aplinkybes dėl patalpų pirkimo atsakovė byloje grindė tik savo rašytiniais ir atsakovės atstovės paaiškinimais teismo posėdyje bei Valstybės įmonės Registrų centro pažyma, tačiau nepagrindė kitais įrodymais (pirkimo–pardavimo sutartimis ir t.t.). Atsakovė teismo buvo įspėta apie paaiškinimų teikimo tiesiogiai teismui svarbą, tačiau į teismo posėdį atsakovė neatvyko, nepasinaudojo teise pateikti teismui paaiškinimus asmeniškai. Atsakovei į teismo posėdį neatvykus, teismas remiasi ieškovės paaiškinimais, kad viename vekselyje yra nurodyta jos perduota pinigų suma patalpų įsigijimui, o antrajame – už visų patalpų remontą. Šiuos ieškovės paaiškinimus pagrindžia (papildo) ir liudytojo E. T. patvirtinimas, kad ½ dalies patalpų pirkimui buvo imama paskola, o kitai daliai patalpų, atsakovė su liudytoju ieškojo pirkėjo, taip pat, kad nupirktas turtas buvo remontuojamas.

19. Teismas vertina, kad atsakovė nagrinėjamu atveju nepagrįstai suabsoliutina ir vieną iš paskolos sutarties elementų – paskolos dalyko – pinigų perdavimą vekselio pasirašymo metu, tačiau neatsižvelgia į atsakovės įsipareigojimą vekseliu grąžinti skolą. Pažymėtina tai, kad kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, jog bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatymo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartota terminija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-408-687/2018, 21 punktas). Išanalizavus byloje pateiktus įrodymus, teismas daro išvada, kad ieškovė pagrindė pinigų 34 863,01 Eur perdavimo faktą ir atsakovės įsipareigojimą grąžinti paskolintus pinigus iki vekseliuose nurodyto termino, o atsakovė neįrodė, kad pagal pačios 2012 m. spalio 30 d. pasirašytą vekselį ji nėra skolinga ieškovei (CPK 185 straipsnis). Kadangi atsakovė ieškinio dalį pripažino, tačiau iki šios dienos ieškovei negrąžino skolos, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 34 863,01 Eur skolą tenkintinas (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

Dėl reikalavimo priteisti palūkanas

20. Pagal vekselius ieškovė atsakovei paskaičiavo 8 710, 97 Eur (34 863,01 Eur / 100 proc. x 5 proc. / 365 d. x 1 824 d. (pradelstas prievolės vykdymo terminas) palūkanų, susikaupusių nuo 2016 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. rugpjūčio 15 d., t. y. už penkerius metus iki pareiškimo dėl teismo įsakymo pateikimo Vilniaus miesto apylinkės teismui (2021 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-28069-1089/2021).

21. Nustačius, kad atsakovė praleido skolos grąžinimo terminą, iš atsakovės ieškovei priteisiamos 8 710,97 Eur palūkanos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 1 dalis).

22. Iš atsakovės ieškovei taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (34 863,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

23. Atsakovė nurodo, kad ĮPVĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog palūkanų norma privalo būti nurodyta vekselyje, o jeigu ji nenurodyta, palūkanų mokėjimo sąlyga negalioja, todėl ieškovė negali reikalauti palūkanų priteisimo. Dėl tokių (mokėjimo) palūkanų nagrinėjamu atveju nebuvo susitarta (ĮPVĮ 50 straipsnio 1 punktas), tačiau ieškovė šiuo atveju prašo priteisti kompensuojamąsias palūkanas iš paskolos santykių. Teismas įvertinęs aplinkybių visumą, sprendžia, kad pinigai atsakovei nebuvo perduoti neatlygintinai, ką iš esmės pripažino ir pati atsakovė, nurodydama, kad už pinigų naudojimą ji ieškovei buvo įsipareigojusi mokėti periodines įmokas, gautas iš įsigytų patalpų nuomos.

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo

24. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Tokiu būdu klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

25. Nors teismų sprendimai vykdomi jiems įsiteisėjus, išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo savanoriškai (CPK 281 straipsnis), ir paprastai visas sprendimas vykdomas iš karto, tačiau socialiai reikšmingos aplinkybės gali būti pagrindas numatyti išimtį iš įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo nedelsiant taisyklės ir tai nebus ieškovės, kurios atžvilgiu priimtas palankus teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų pažeidimas. Tarp pagrindų, sudarančių galimybę atidėti teismo sprendimo vykdymą ar išdėstyti, yra skolininko sunki turtinė padėtis (CPK 284 straipsnio 1 dalis), objektyviai lemianti skolininko negalėjimą iš karto įvykdyti jam nepalankų teismo sprendimą.

26. Atsakovė pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, iš kurio matyti, kad atsakovės draudžiamosios pajamos laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d iki 2022 m. kovo 31 d. buvo 630 Eur senatvės pensija, 32 Eur našlių pensija. Nekilnojamojo turto registro pažymą, pagrindžiančią duomenis, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto. Iš pateiktos 49,96 kv. m. buto nuomos sutarties matyti, kad atsakovė už nuomojamą butą kas mėnesį moka 400 Eur nuomos mokestį. Iš Swedbank banko išrašo matyti, kad 2022 m. kovo 1 d. nurodytas sąskaitos likutis – 296,63 Eur. Atsakovei nustatytas neįgalumas, vidutinis specialiųjų poreikių lygis. Iš pateiktų duomenų galima spręsti, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, todėl kaip minėta būtų įstatyme numatytas pagrindas sprendimo vykdymą išdėstyti. Tačiau teismui nėra pateikti visi duomenys apie turtinę atsakovės padėtį, kad būtų galima visapusiškai įvertinti atsakovės tutinę padėtį (pavyzdžiui, nėra pateikta duomenų, ar atsakovė neturi kitų banko sąskaitų). Ieškovė taip pat nepateikė tikslių duomenų apie savo turtinę padėtį. Tačiau ieškovė yra pensinio amžiaus, daug metų netgavo savo skolos ir buvo priversta savo pažeistas teises ginti teisme. Sprendimo vykdymo išdėstymas dešimčiai metų neabejotinai pažeistų ieškovės interesus ir suteiktų atsakovei nepagrįstą pranašumą. Be to, pažymėtina, kad atsakovė 2022 m. kovo 7 d. ieškinį pripažino, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų grąžinusi nors skolos dalį. Esant tokioms aplinkybėms spręstina, kad atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkintinas iš dalies, išdėstant teismo sprendimu priteistos skolos (43 573,98 Eur) vykdymą dvylikos mėnesių laikotarpiui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28. Už pareikštą ieškinį ieškovė sumokėjo 920 Eur žyminį mokestį, taip pat turėjo 1 905 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

29. Atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo trukmę, joje nagrinėjamų klausimų sudėtingumą, bylos apimtį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka rekomendacijas.

30. Patenkinus ieškinį, nurodytų išlaidų atlyginimas – 2 825 Eur, ieškovei priteisiamas iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

31. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5 Eur. Atsižvelgiant į tai, šių išlaidų atlyginimas iš atsakovės nepriteisiamas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patenkinti ieškovės R. N. ieškinį.

Priteisti ieškovei R. N. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. T. (duomenys neskelbtini) 34 863,01 Eur (trisdešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt trys Eur vieną ct) skolos, 8 710,97 Eur (aštuonis tūkstančius septynis šimtus dešimt Eur devyniasdešimt septynis ct) palūkanų, 5 procentus dydžio metinių palūkanų už priteistą (34 863,01 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 16 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei R. N. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. T. (duomenys neskelbtini) 2 825 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt penkis Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Vykdymą atsakovei V. T. (duomenys neskelbtini) išdėstyti 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, mokant ieškovei R. N. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį įmokas į jos nurodytą banko atsiskaitomąją sąskaitą lygiomis dalimis po 3 631,17 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt vieną Eur 17 ct), mokant 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (34 863,01 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pradedant mokėti tą mėnesį, kai įsiteisės teismo sprendimas. Nustatyti, kad pirmąją ir vėlesnes įmokas atsakovė sumoka iki paskutinės mėnesio dienos, sumokant ir iki šios dienos apskaičiuotas procesines palūkanas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Andrius Verikas