- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-12
- Bylos Nr.
- e2S-2943-936/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03309-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Šiaulių apygardos prokuratūra, Mažeikių rajono savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) V. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2024 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 13.12.-31 ir Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2024 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 5VI-17 panaikinimo, suinteresuoti asmenys Šiaulių apygardos prokuratūra, Mažeikių rajono savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. B. 2024 m. liepos 22 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama ginti viešąjį interesą: 1) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. T1-96 „Dėl specialiojo plano patvirtinimo“ dalyje, kurioje patvirtinta Mažeikių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema, kurioje pažymėti vietinės reikšmės keliai Mž-40, Mž-41, Mž-60 ir Mž-105, einantys tarp privačios žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) panaikinti Telšių apskrities viršininko 1999 m. kovo 22 d. įsakymą Nr. 364 „Dėl Mažeikių rajono Mažeikių seniūnijos Krakių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalyje, kurioje žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įbraižyti neprivatizuotini bendro naudojimo viešieji keliai; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 35SK-(14.35.110.)-546 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.
1.1. Nurodė, kad Telšių apskrities viršininko administracijos 1998 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 61-5918 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui (-tei) P. P. <...>“ P. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,29 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – žemės sklypas). P. P. mirus, šį žemės sklypą paveldėjo pareiškėjos mama E. S.
1.2. Atliekant nuosavybės teisių atkūrimą ir suformuojant žemės sklypą, buvo atlikta žyma, kad į žemės sklypo ribas patenka kelias, tačiau pareiškėjai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Mažeikių skyrius raštu buvo patvirtinęs, jog keliai yra valstybės išperkama žemė ir nuosavybės teisių atkūrimas į juos negalėjo būti vykdytas.
Žemesnės instancijos teismas
1.3. Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2009 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T1-96 „Dėl specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino Mažeikių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, kurioje pažymėti vietinės reikšmės keliai Mž-40, Mž-41, Mž-60 ir Mž-105, einantys tarp privačios žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)).
1.4. Pareiškėja V. B., sužinojusi, jog kelias nuosavybės teise priklauso Mažeikių rajono savivaldybės administracijai ir kad yra padalinti jai nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, kreipėsi su prašymais į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją ir į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Mažeikių skyrių, siekdama išsiaiškinti, ar jos teisės nebuvo pažeistos, t. y. ar atliekant nuosavybės teisių atkūrimą ir Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T1-96 įtraukus kelią, kuris pateko į žemės sklypo ribas, į kelių schemą, nesusidarė situacija, kad nuosavybės teisė buvo atkurta į per mažą plotą.
1.5. Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2022 m. liepos 29 d. raštu patvirtino, kad administracijoje nėra saugomų dokumentų iki 2009 m. kovo 27 d. su savininko parašais ir sutikimu dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bendro naudojimo keliams tiesti per privačius sklypus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja buvo papildomai informuota, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nebuvo vykdomos, žemė visuomenės poreikiams nebuvo paimta. Tik atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus šie sklypai buvo pertvarkyti dėl juos skiriančių bendro naudojimo viešųjų kelių.
Šalies argumentai
1.6. Kilus pareiškėjai abejonių dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kadastrinių matavimų teisėtumo, ji su skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos dėl kilusio ginčo išsprendimo iš esmės. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundo dalyje netenkino, o kitoje dalyje paliko nenagrinėtą.
1.7. Pareiškėja kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių su prašymu ginti viešąjį interesą. Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius 2024 gegužės 3 d nutarimu Nr. 5VI-17 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nurodydamas, jog pareiškėjos keliami klausimai nesusiję su viešuoju interesu.
1.8. Pareiškėja pateikė skundą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, prašydama panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2024 gegužės 3 d. nutarimą Nr. 5VI-17 „Atsisakyti taikyti viešo intereso gynimo priemones“ ir prašė jas taikyti. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2024 m. birželio 21 d. priėmė nutarimą Nr. 13.12-31, kuriuo paliko galioti Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2024 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. 5VI-17, nurodydama, kad nei pareiškime, nei skunde pats nuosavybės atkūrimo faktas nekvestionuojamas, o nesutinkama su vėlesniais sklypų kadastriniais matavimais, kurie svarbūs tik sklypų savininkei, taip pat nusprendė, kad šiuo atveju valstybės interesas, tuo pačiu ir viešasis interesas, nebuvo pažeistas, o pareiškėjos keliami reikalavimai yra asmeninio pobūdžio ir negali būti vertinami kaip viešasis interesas.
1.9. Pareiškėja nesutiko su šiais prokuratūrų priimtais nutarimais. Teigė, kad nagrinėjant jos skundą nebuvo įgyvendinti visi prokurorui suteikti įgaliojimai rinkti medžiagą, siųsti paklausimus raštu ir dėl to nebuvo visapusiškai įvertintos pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės bei nepagrįstai spręsta, jog nagrinėjamu atveju viešasis interesas neegzistuoja. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju vyrauja akivaizdus viešasis interesas dėl valstybinių institucijų padarytų klaidų, neatitikimų dokumentų įrašuose tiek atkuriant nuosavybės teises, tiek tvirtinant žemės sklypų kadastrinius matavimus, tiek patvirtinant teritorijoje žemėtvarkos projektą, kelių schemą. Pažymėjo, kad nei Mažeikių savivaldybė, nei Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad tremtinė E. S. savo laisva valia sutiko, jog per jos privačius žemės sklypus 2009 m. būtų pažymėtas kelias ir kad šie privatūs žemės sklypai šiuo keliu būtų padalijami. Taip pat kėlė klausimą dėl ant kelio ribos esančio šulinio, iki tol buvusio žemės sklypo viduryje, o įtraukus ir pažymėjus gatvę savivaldybės gatvių schemoje, pateko į gatvės kelkraštį. Pareiškėja nurodė, jog neturi galimybių užtikrinti šulinyje esančio geriamojo vandens kokybės, apsaugoti naudotojų sveikatą nuo higienos normų neatitinkančio vandens.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Šiaulių apygardos prokuratūra pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašė pareiškėjos skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2024 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 13.12.-31 ir Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2024 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 5VI-17 panaikinimo dalyje dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2024 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 5VI-17 „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ panaikinimo palikti nenagrinėtą ir civilinę bylą nutraukti bei pareiškėjos skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2024 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 13.12.-31 ir Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2024 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 5VI-17 panaikinimo dalyje dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2024 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 13.12.-31 palikti galioti Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės 2024 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. 5VI-17 „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ atmesti kaip nepagrįstą.
2.1. Nurodė, jog teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas, todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2024 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. 5VI-17 „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ yra nenagrinėtinas teisme ir bylos dalis dėl šio reikalavimo turi būti nutraukta.
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėja, teigdama, kad prokuroras nerinko pagal jam suteiktus įgaliojimus papildomos medžiagos, nereikalavo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ar Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pateikti dokumentus ir informaciją, nepateikė jokių pagrįstų argumentų, galinčių patvirtinti teiginius apie neišsamų jos pareiškimo dėl viešojo intereso gynimo išnagrinėjimo. Priešingai nei teigia pareiškėja, Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė rinko duomenis dėl pareiškėjos 2024 m. kovo 25 d. pareiškime dėl viešojo intereso gynimo nurodytų aplinkybių: 2024 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 5S-624 ir 2024 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 5S-643 kreipėsi į VĮ Registrų centrą, 2024 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 5S-645 kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją, 2024 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 5S-647 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos, reikalaudama pateikti nagrinėjamam klausimui aktualią informaciją, dokumentus, ir gautos informacijos, dokumentų pagrindu buvo atliktas realus faktinių aplinkybių tyrimas, atsižvelgta į teisinį reglamentavimą, suformuotą teismų praktiką, padaryta teisinga bei pagrįsta išvada, kad nėra pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
2.3. Pareiškėja V. B. neįrodė, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, nagrinėdama jos pareiškimą, bei aukštesnysis prokuroras, nagrinėdamas skundą, padarė kokių nors proceso teisės pažeidimų, todėl pažymėjo, jog nėra teisinio pagrindo naikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2024 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. 5VI-17 „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2024 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. 13.12.-31 palikti galioti Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės 2024 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. 5VI-17 „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateiktu atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
3.1. Nurodė, jog žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) performuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ reikalavimais, t. y. teisėtu įstatyminiu pagrindu, todėl nurodė, jog naikinti Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 35SK-(14.35.110.)-546 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“ ginant viešąjį interesą nėra teisinio pagrindo.
3.2. Taip pat nurodė, jog nagrinėjamu atveju prašoma ginti privačius vieno asmens interesus, reikšmingus tik jam vienam, o ne visai visuomenei ar jos daliai, todėl V. B. savo interesus turi ginti pati. Suinteresuotas asmuo palaikė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2024 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 13.12.-31 „Palikti galioti Šiaulių apygardos prokurorės 2024 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. 5VI-17 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ argumentus, kad prokurorės nutarimas surašytas argumentuotai, išanalizavus visas sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes.
4. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašė civilinę bylą dalyje dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2024 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. 5VI-17 „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ nutraukti, o pareiškėjos skundo dalį dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2024 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 13.12.-31 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
4.1. Nurodė, kad teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas, todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2024 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. 5VI-17 yra nenagrinėtinas teisme, o bylos dalis dėl šio reikalavimo turi būti nutraukta. Pažymėjo, jog Šiaulių apygardos prokuratūroje tyrimo metu buvo gauti dokumentai iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centro ir šie dokumentai buvo pakankami sprendimui priimti, todėl pareiškėjos argumentas, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, priimdama nutarimą nerinko pagal jai suteiktus įgaliojimus papildomos medžiagos, nereikalavo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ar Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pateikti dokumentus ir informaciją, atmestinas. Skundo teismui teiginiai susiję su prokuroro pareiga imtis viešojo intereso gynimo priemonių nėra ir negali būti bylos pagal suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų, atsisakant ginti viešąjį interesą, nagrinėjimo dalyku. Pareiškėjos reikalavimą įpareigoti prokurorę taikyti viešojo intereso gynimo priemones – kreiptis į teismą reiškiant pareiškėjos nurodomus reikalavimus, vertino kaip neteisėtą.
5. Suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybė atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. spalio 9 d. nutartimi pagal pareiškėjos V. B. skundą nutraukė bylą dalyje dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2024 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 5VI-17 panaikinimo, netenkino pareiškėjos skundo dalyje dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2024 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 13.12.-31 panaikinimo bei įpareigojimo Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiąją prokurorę taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir kreiptis į teismą.
6.1. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas, sprendė, jog pareiškėjos reikalavimas panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2024 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. 5VI-17 yra nenagrinėtinas teisme, todėl bylos dalį dėl šio reikalavimo nutraukė.
6.2. Teismas, įvertinęs šalių argumentus, sprendė, kad suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, kurios patvirtina, jog pareiškėjos kreipimasis dėl viešojo intereso gynimo išnagrinėtas laikantis nustatytos nagrinėjimo tvarkos ir dėl jo priimti motyvuoti procesiniai sprendimai. Nurodė, jog šiuo atveju prokurorė tinkamai taikė CPK 49 straipsnio 1 dalies ir Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas dėl prokuroro teisės ginti viešąjį interesą bei atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl viešojo intereso gynimo, jog viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.
6.3. Teismas sutiko su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nustatytomis aplinkybėmis, kad prokurorės buvo prašoma ginti privataus fizinio asmens interesą, susijusį su jo privačia nuosavybe – t. y. pareiškėjai priklausančiais žemės sklypais ir šuliniu, kas reikšminga ir aktualu tik jai vienai, bet ne visai visuomenei ar jos daliai, taip siekiant privačių interesų gynimo. Teismas sutiko su aukštesniojo prokuroro išvada, kad pareiškėjos keliami klausimai (dėl žemės sklypo padalinimo ir šulinio eksploatavimo saugumo) nelaikomi patenkantys į viešojo intereso gynimo sritį, kadangi viešojo intereso gynimas susijęs ne su konkrečių asmenų galimu interesų pažeidimu. Teismas taip pat sutiko su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros argumentais, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė rinko ir vertino medžiagą gautą iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, VĮ „Registrų centras“, kas buvo pakankamas pagrindas sprendimui priimti.
6.4. Teismas pažymėjo, jog vien ta aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui ir negali būti pakankamu pagrindu panaikinti aukštesniojo prokuroro priimtą procesinį sprendimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų teisiniai argumentai
7. Pareiškėja V. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Nurodo, jog Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2009 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T1-96 padalino sklypus, valdomus privačios nuosavybės teise, keliais, kurie įregistruoti nekilnojamojo turto registre be savininko (pareiškėjos mamos E. S.) žinios ir sutikimo. Pareiškėja nesutinka su Mažeikių rajono savivaldybės pozicija, kad sklypų padalijimas buvo atliktas teisėtai, nes nebuvo pateikta jokio raštiško, savininkės noru pagrįsto, dokumento, kuris patvirtintų, kad ji sutiko su šiais pakeitimais. Kadangi žemės sklypų savininkė E. S. nebuvo informuota apie ruošiamus daryti pakeitimus jos privačiuose sklypuose, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros taip pat nebuvo vykdomos, su vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema nebuvo supažindinama, pareiškėjos nuomone, šiuo atveju buvo elgiamasi nesąžiningai, vyko dokumentų klastojimas bei sukčiavimas, buvo pažeidžiamas įstatymas ir viešasis interesas.
7.2. Nurodo, jog po Mažeikių rajono savivaldybės 2009 m. kovo 27 d. sprendimo priėmimo sklypai prarado dalį žemės, o privažiavimas prie sklypų buvo panaikintas. Pareiškėja minėtu sprendimu iš viso neteko 0,9899 ha žemės ne savo noru. Tokie veiksmai reiškia savininkės teisių pažeidimą.
7.3. Pareiškėjos teigimu, 1991 m. teismo sprendimu grąžinta ne tokia nuosavybės dalis, kokia priklausė prieš pareiškėjos motinos ištrėmimą. Į sklypo plotą įskaičiuotas 0,2000 ha kelias. Šio fakto niekas nenuginčijo ir tą liudija nekilnojamojo turto dokumentai.
7.4. Pareiškėjos mama E. S. teikti prašymą kadastriniams sklypo matavimams buvo įkalbėta, jai buvo pateikta klaidinanti informacija nurodant, kad sklypuose niekas nesikeis, o apie kelio atsiradimą jame niekas net neužsiminė.
7.5. Padalintuose sklypuose be savininko žinios ir sutikimo atsirado bendro naudojimo kelias, kuris 2010 m. pavadintas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, šio kelio niekas neprižiūri, nesirūpina jo eksploatacija, bet visi važinėja.
7.6. Pareiškėja taip pat nurodo, jog dėl žemės sklypų padalijimo procedūros bei kelių schemos perbraižymo pasikeitė šulinio vieta, dėl ko jame esantis vanduo pasidarė netinkamas naudoti nei buityje, nei kaip geriamas.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos V. B. atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentas:
8.1. Nurodo, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) performuotas teisėtu įstatyminiu pagrindu, todėl naikinti Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 24 d sprendimą Nr. 35SK-(14.35.110.)-546 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ginat viešąjį interesą nėra teisinio pagrindo.
8.2. Pritaria teismo išdėstytai pozicijai, kad pareiškėja prašo prokurorės ginti privačius vieno asmens interesus, susijusius su jos privačia nuosavybe, t. y. pareiškėjai priklausančiais žemės sklypais ir šuliniu, o tai reikšminga ir aktualu tik jai vienai, bet ne visai visuomenei ar jos daliai. Savo interesus ji turi ginti pati.
8.3. Nurodo, jog teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos 2024 m. spalio 9 d. prašymą dėl rašytinių įrodymų prijungimo, teisingai motyvuodamas, jog šis prašymas pateiktas nesavalaikiai, teismui išnagrinėjus bylą, o šių duomenų prijungimas tik užvilkins bylos nagrinėjimą. Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba savo poziciją išreiškė pateikdama atsiliepimą 2024 m. rugpjūčio 14 d., todėl pareiškėja turėjo pakankamai laiko susipažinti su institucijos atsiliepimo argumentais bei išdėstytais faktais, pateikti teismui atsikirtimus ir pateikti naujus rašytinius įrodymus.
8.4. Pažymi, jog atskirojo skundo argumentai yra analogiški pareiškime išdėstytiems argumentams, kuriuos teismas išnagrinėjo 2024 m. spalio 9 d. nutarime ir išdėstė aiškius jų atmetimo teisinius pagrindus bei motyvus.
9. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriame prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas, priimdamas 2024 m. spalio 9 d nutartį dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo praktika, tinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas (patikrinti tik prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu) ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokurorų veiksmų, patikrino, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą.
9.2. Pareiškėja, teikdama atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutarties, nepateikė jokių argumentų ir motyvų, kodėl prašo šią nutartį panaikinti. Pažymi, jog atskirajame skunde nurodytos aplinkybės yra susijusios su sklypo padalinimu, o šių aplinkybių vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės galėtų būti vertinamos ginčo teisenos byloje, nagrinėjant ieškinį su pareikštais atitinkamais reikalavimais.
10. Suinteresuotas asmuo Šiaulių apygardos prokuratūra pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriame prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nurodo, jog teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas, todėl nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai nutraukė bylą dalyje dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2024 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 5VI-17 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimo.
10.2. Teismas, priimdamas 2024 m. spalio 9 d. nutartį dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, patikrino, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino, motyvavo savo išvadą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.
10.3. Pareiškėja pateikdama atskirąjį skundą ir nenurodydama jokių argumentų, kodėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 9 d. nutartis turi būti panaikinta, pakartodama teiginius apie žemės sklypo padalinimo aplinkybes, siekia kitokio nustatytų aplinkybių vertinimo nei vertino prokurorai ir pirmosios instancijos teismas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
13. Apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos V. B. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2024 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 13.12.-31 ir Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2024 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 5VI-17 panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo
14. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-273-450/2022). Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).
15. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. lapkričio 14 d. gauti pareiškėjos V. B. rašytiniai paaiškinimai, iš kurių turinio matyti, kad pareiškėja pateikia argumentus dėl faktinės situacijos ir tokiu būdu papildo savo atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės apeliacinės instancijos teismui pateikti rašytiniai paaiškinimai pagal savo turinį yra atskirojo skundo papildymas, o terminas, per kurį galima keisti (pildyti) atskirąjį skundą, šio dokumento pateikimo teismui metu buvo pasibaigęs. Rašytiniais paaiškinimais iš esmės siekiama papildyti pareiškėjos atskirojo skundo argumentaciją dėl pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo. Atsižvelgiant į aptartą CPK 323 straipsnyje nurodytą draudimą, apeliacinės instancijos teismas apelianto pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisako priimti prie bylos medžiagos ir juos vertinti (CPK 338 straipsnis).
Dėl viešojo intereso gynimo
16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2-3 dalyse nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. CPK 5 straipsnio 3 dalyje, 49 straipsnyje nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Nurodytos nuostatos detalizuotos, be kita ko, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
17. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti (pvz., ar egzistuoja konkuruojantis viešasis interesas, kuris būtų pažeistas pateikiant ieškinį, ar nėra svarbiau užtikrinti teisinių santykių stabilumą, nei galbūt pažeisto viešojo intereso gynimą, ar gauta nauda bus proporcinga bylinėjimosi kaštams, kurie bus realūs ieškinio patenkinimo padariniai, ir pan.). Prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
18. Prokurorai, atlikdami tyrimą dėl viešojo intereso galimo pažeidimo, turi įgaliojimus: 1) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją; 2) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių atlikti patikrinimus, auditą, pateikti išvadas; 3) kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus; 4) gauti iš teismo išnagrinėtą bylą; 5) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių vadovų paskirti specialistus padėti prokurorui nustatyti viešojo intereso galimus pažeidimus ir jį ginti (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1-5 punktai). Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus nurodytus: kreiptis į teismą; nutarimu reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti; įstatymų nustatytais atvejais nutarimu sankcionuoti fizinių asmenų iškeldinimą; nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų; nutarimu reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 1-5 punktai). Prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalis).
19. Teisės aktai nepateikia universalios ir aiškios viešojo intereso sąvokos apibrėžties. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/20110). Tai reiškia, kad teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokių būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
20. Kasacinės instancijos teismo praktikoje dėl prokuroro kompetencijos ginant viešąjį interesą yra konstatuota, jog Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
21. Nagrinėjamu atveju aktualios ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. I-218 patvirtintos Rekomendacijos dėl viešojo intereso gynimo (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 5 punkte nustatyta, kad prašymus dėl galimai pažeisto viešojo intereso nagrinėja apygardų prokuratūrų, o ypatingos svarbos atvejais – Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai. Prašymo nagrinėjimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po prašymo užregistravimo prokuratūroje (Rekomendacijų 8 punktas). Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras rezoliucija prašymą paveda nagrinėti prokurorui (prokurorams), prokurorui ir vyriausiojo prokuroro (prokuroro) padėjėjui (padėjėjams). Vyriausiojo prokuroro (prokuroro) padėjėjui (padėjėjams) pavesti nagrinėti prašymą galima tik kartu su prokuroru. Pirmasis rezoliucijoje nurodytas vykdytojas (prokuroras) organizuoja prašyme išdėstytų aplinkybių tyrimą, tyrimui reikalingų duomenų išsireikalavimą, apibendrina kitų vykdytojų pateiktus pasiūlymus ir priima galutinį sprendimą dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo (Rekomendacijų 16 punktas). Nagrinėdamas prašymą prokuroras pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus įgaliojimus renka medžiagą, išsiųsdamas paklausimą raštu, išaiškindamas paklausimo reikalavimų (išskyrus Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 4 punktą) nevykdymo pasekmes (Rekomendacijų 19 punktas). Prokuroro ar aukštesniojo prokuroro sprendimas dėl prašymo (ieškinio, pareiškimo, prašymo teismui ar nutarimo taikyti (netaikyti) viešojo intereso gynimo priemones) ar skundo dėl prokuroro nutarimo (panaikinti ar palikti galioti prokuroro nutarimą) turi būti priimtas per 20 darbo dienų nuo prašymo prokuratūroje gavimo dienos, jeigu kituose teisės aktuose nenustatyti kiti prašymų nagrinėjimo terminai (Rekomendacijų 25 punktas). Šis terminas gali būti pratęstas (Rekomendacijų 26-28 punktai). Prokuroras, išnagrinėjęs prašymą gali priimti nutarimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones arba netaikyti (Rekomendacijų 32-44 punktai). Prokuroras nutarime privalo išaiškinti apskundimo tvarką (Rekomendacijų 48.1-48.6 punktai). Aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjęs skundą dėl prokuroro nutarimo, priima vieną iš šių nutarimų palikti galioti prokuroro nutarimą; panaikinti prokuroro nutarimą ir priimti naują sprendimą; panaikinti prokuroro nutarimą ir perduoti medžiagą prokurorui nagrinėti iš naujo (Rekomendacijų 52.1-52.3 punktai). Aukštesnysis prokuroras, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo, gali rinkti papildomus dokumentus, kuriuos įvertinęs gali palikti galioti skundžiamą nutarimą arba jį panaikinti (Rekomendacijų 54 punktas).
22. Visų pirma, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, ką šiuo konkrečiu atveju teismas ir padarė, o vertinti pačių išvadų ar motyvų neturėjo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl, jos nuomone, egzistuojančios būtinybės ginti viešąjį interesą buvo detaliai išanalizuoti prokurorų nutarimuose. Paminėtina, kad prokurorų nutarimuose pasisakyta dėl visų pareiškėjos pareiškime apygardos prokuratūrai ir skunde Generalinei prokuratūrai keliamų argumentų, vien tai, kad pareiškėja kitaip vertina tam tikras faktines aplinkybes, nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, t. y. kad nebuvo tirti, vertinti įrodymai ir priimtos nemotyvuotos išvados. Iš Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės nutarimo matyti, jog prokurorė 2024 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 5S-624 ir 2024 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 5S-643 kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, 2024 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 5S-645 kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją, 2024 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 5S-647 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos, reikalaudama pateikti nagrinėjamam klausimui aktualią informaciją, dokumentus. Gautos informacijos ir dokumentų pagrindu buvo atliktas realus faktinių aplinkybių tyrimas, atsižvelgta į teisinį reglamentavimą, suformuotą teismų praktiką – pasisakyta dėl pareiškėjos paveldėtų žemės sklypų, nuosavybės teisių atkūrimo į juos bei žemės sklypų formavimo, taip pat dėl klausimų, susijusių su šulinio pasikeitusia vieta, t. y. pasisakyta dėl visų argumentų, kuriuos pareiškėja kėlė savo skunde, pateiktame Generalinei prokuratūrai. Matyti, kad nagrinėjant pareiškėjos skundą, apygardos prokuratūros prokurorė rinko skundo nurodytoms aplinkybėms išnagrinėti reikalingus duomenis, jie analizuoti ir vertinti aktualių teisės aktų nuostatų kontekste, pateiktos argumentuotos išvados. Pažymėtina, kad aukštesniajam prokurorui, nagrinėjančiam skundą, Rekomendacijų 54 punkte nustatyta teisė rinkti papildomus įrodymus, tačiau ne pareiga, todėl nagrinėjant skundą aukštesnysis prokuroras gali vertinti ir tik jau surinktus duomenis, nurodant tiek argumentų, kad jų pakaktų išvadai pagrįsti, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas argumentas turi būti atsakytas detaliai ir plačiai. Pareiškėja kitų procedūrinių pažeidimų, išskyrus netinkamai vertintus įrodymus, nenurodė.
23. Apeliantė iš esmės teikia argumentus, kad nebuvo įvertinti jos nurodomi dokumentai ir faktinės aplinkybės tokiu būdu, kaip ji jas interpretuoja. Tačiau pažymėtina, kad tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo atlieka, įrodymus renka ir vertina prokuroras jam teisės aktuose nustatytos kompetencijos ribose. Ir būtent prokuroras pagal atlikto tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas taikyti vienas ar kitas viešojo intereso gynimo priemones. Kaip minėta, teismas, spręsdamas dėl skundžiamo prokuroro nutarimo pagrįstumo, negali nagrinėti ginčo, kurį nagrinėjo prokuroras iš esmės, ir taip pažeisti prokuroro diskrecijos teisę priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją. Pareiškėja skunde teismui nenurodė, kokių tyrimui reikšmingų procedūrų buvo nesilaikyta, neįrodinėjo, kad prokurorai pažeidė konkrečias Prokuratūros įstatyme ir / ar kituose teisės aktuose nustatytas normas, taikytinas tokio pobūdžio pranešimams nagrinėti.
24. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nebuvo pažeistos proceso normos, nustatančios skundo tyrimo procedūras, kadangi buvo rinkti faktiniai duomenys dėl skunde nurodytų aplinkybių, jie analizuoti bei vertinti ir pateiktos argumentuotos išvados dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Nors atskiruoju skundu skundžiama visa pirmosios instancijos teismo nutartis, skunde nepateikiami jokie argumentai, susiję su nutarties dalies dėl bylos nutraukimo neteisėtumu.
25. Pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde iš esmės nurodo aplinkybes, susijusias su žemės sklypo padalijimo procedūra, įrodinėdama savo asmeninių interesų pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad pareiškėjos skundu prašoma ginti privataus fizinio asmens interesą, susijusį su jo privačia nuosavybe – t. y. pareiškėjai priklausančiais žemės sklypais ir šuliniu, kas reikšminga ir aktualu tik jai vienai, bet ne visai visuomenei ar jos daliai, taip siekiant ne viešojo, o privačių interesų gynimo. Tokias aplinkybes teismas galėtų vertinti nagrinėjant bylą ginčo teisenos tvarka, t. y. apeliantei pateikus ieškinį su atitinkamais reikalavimais, o ne per viešojo intereso gynimo institutą.
Dėl bylos baigties
26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl prokurorių priimtų nutarimų, tinkamai aiškino teisės normas bei ją aiškinančią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.