Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. N. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku jis su draugais (duomenys neskelbtini) šventė A. A. gimtadienį, gėrė degtinę ir alų su A. A. ir M. M., gėrė iki vidurnakčio. Buvo ir mergina. Kaltinamasis parodė, kad dėl girtumo vėliau įvykius prisiminė sunkiai, šiuo metu sunku prisiminti ir dėl įvykio senumo. Kaltinamasis parodė, kad, einant į namus, jis ėjo priekyje kitų, nukentėjusysis ant jo puolė, o jis tik gynėsi, nukentėjusysis prašė cigaretės, vadino kaltinamąjį snargliu. Nukentėjusysis buvo piktas, daug keikėsi. Kai nukentėjusysis kaltinamąjį griebė, abu susistumdė ir pargriuvo, išskirti niekas nespėjo. Kai draugai kaltinamajam padėjo atsikelti, nukentėjusysis grasino kaltinamąjį papjauti peiliuku. Kai nukentėjusysis traukėsi peilį ir kilo pavojus kaltinamojo gyvybei, kaltinamasis jam trenkė, žmogus nukrito, o kaltinamasis nuėjo, nes buvo išsigandęs, nuėjo kartu su A. A. ir panele. Prie žmogaus, atrodo, pasiliko M. M.. Ar buvo nukentėjusįjį susitikęs prieš smūgį, nepamena, ar su tuo žmogumi bendravo M. M., nežino. Kad nuo smūgio žmogus mirs, nesuvokė. Kaltinamasis parodė, kad tą naktį didelio girtumo nejuto, aplinkoje orientavosi. Nors po įvykio su M. M., A. A. ir kitais draugais bendrauti teko, apie įvykį su jais nesikalbėjo.

Nukentėjusioji O. S. parodė, kad žuvusysis V. S. buvo jos vyras. Tą naktį ji dirbo ligoninėje, į darbą ją vyras nuvežė iš vakaro, apie 20 val. Antrą valandą nakties vyras skambino ir sakė, kad atsigėrė alaus. Nukentėjusioji parodė, kad V. S. peiliuką ir dujų balionėlį turėjo, o nerūkė jau keletą metų. Kai V. S. rūbus paėmė policija, buto raktai ir dujų balionėlis buvo grąžinti jai. Nukentėjusioji parodė, kad jos vyras daug negerdavo, nes prieš 20 metų buvo patekęs į avariją, buvo sutrenktos jo smegenys, jam skaudėdavo galvą, jis gerdavo vaistus, naktimis negalėdavo užmigti. Nukentėjusioji parodė, kad V. S. prieš 10–15 metų dirbo taksistu.

Nukentėjusioji G. M. parodė, kad žuvusysis V. S. buvo jos tėvas. Nukentėjusioji parodė, kad, kai tėvas išėjo iš namų, galėjo būti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 88–89) jos nurodytas laikas – 2.14 val., tuo metu ji miegojo, atsibudo nuo durų trinktelėjimo.

Nukentėjusioji A. S. parodė, kad žuvusysis V. S. buvo jos sūnus. Tą dieną sūnus buvo bare, po to ėjo į garažą, apie sūnaus V. S. žuvimo aplinkybes nieko nežino.

Liudytojas V. Š. parodė, kad jis ir D. A. kaip policijos pareigūnai 2009-10-17 (duomenys neskelbtini) mieste dalyvavo girtaujančiųjų sulaikyme. Sulaikė ir pristatė išblaivinimui tik M. N., nes kitas asmuo sulaikymo metu pabėgo.

Liudytojas A. K. parodė, kad 2009-10-17 naktį dirbo taksistu (duomenys neskelbtini) , su draugais buvo taksi automobilyje. Iš automobilio matė, kaip nuo stoties link miesto nuėjo būrys žmonių. Matė, kad prie gulinčio žmogaus pribėgo vaikinai, ūgiu aukštesnis už kitus vaikinas skambino greitajai medicinos pagalbai. Kai atvyko policija, žmogus tebegulėjo ant šaligatvio. Liudytojas parodė, kad jis gulinčio ant šaligatvio vyriškio nepažinojo, kiti vyrai pasakojo, kad jis anksčiau dirbo taksistu. Liudytojas pastebėjo, kad iki įvykio tas žmogus buvo girtas, vaikščiojo aplink automobilį, kuriame sėdėjo liudytojas, ir apie kitus automobilius. Kad šį žmogų būtų kas nors pastūmęs, liudytojas nematė.

Liudytojas V. B. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodytu laiku (t. 1, b. l. 115–116) naktį sėdėjo liudytojo A. K. automobilyje ir žiūrėjo kino filmą. Kai kilo kažkoks triukšmas, kažkas subildėjo, pastebėjo parkritusį žmogų. Nuo stoties pro šalį triukšmaudama nuėjo girtų žmonių kompanija. Nuėjo trys, bet vienas aukšto ūgio vaikinas liko prie parkritusiojo ir ragino kviesti greitąją medicininę pagalbą bei policiją, nes pats telefono neturėjo. Kai liudytojas su kitais nuėjo pažiūrėti, kas atsitiko, pamatė ant šaligatvio prie gatvės gulintį žmogų. Žmogus buvo be sąmonės, matėsi kraujo klanas. Kokio nors susistumdymo liudytojas nepastebėjo.

Liudytojas A. S. parodė, kad įvykio naktį sėdėjo A. K. taksi automobilyje ir matė nuo (duomenys neskelbtini) autobusų stoties pareinant vaikų kompaniją. Išgirdo duslų kritimą. Jokio susistumdymo nepastebėjo. Liudytojui pasirodė, kad vienas žmogus parkrito. Kai išlipo iš A. K. automobilio ir nuėjo pažiūrėti, pamatė gulintį ant nugaros žmogų. Vienas žmogus iš praėjusiųjų pro šalį kompanijos stovėjo prie nugriuvusiojo. Atvyko policijos pareigūnai, parvirtęs žmogus buvo nuvežtas į ligoninę.

Liudytojas D. E. parodė, kad nakties metu (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) , būnant A. K. taksi automobilyje, nukentėjusysis prie A. K. automobilio buvo priėjęs, kažkas iš taksistų priėjusįjį pažinojo. Po to vyriškis perėjo į kitą gatvės pusę ir susistumdė su kažkokia nuo stoties pareinančia kompanija. Žmogus ėjo šalia jaunimo grupelės. Šiurkščių peštynių nebuvo, įvyko susistumdymas ir vyriškis pargriuvo. Tada prie nuvirtusio priėjo du vaikinai.

Liudytojas J. P. parodė, kad jis muštynių nematė, bet matė gulintį žmogų, girdėjo kviečiant greitąją pagalbą ir policiją, o iš kolegų taksistų kalbų suprato, kad jie matė muštynes, kad nelaimę prisiprašė pats nukentėjusysis – jį pastūmė, o virsdamas jis trenkėsi į šaligatvį.

Liudytoja D. B. parodė, kad jokio susistumdymo nematė, atsimena tik tiek, kad vaikinų kompanija ją palydėjo iki (duomenys neskelbtini) autobusų stoties. R. K. yra jos draugė, bet su ja nebendrauja jau treji metai. R. K. pasakojo, kad įvyko susistumdymas, vyriškis buvo komos būklės, vėliau mirė.

Liudytojas A. A. parodė, kad su kaltinamuoju buvo draugai, o mirusiojo V. S. nepažinojo. A. A. parodė, kad prieš tiriamą įvykį buvo švenčiamas jo gimtadienis, buvo vartojamas alkoholis, dalyvavo kaltinamasis M. N., M. M., D., R., R.. Naktį nutarė nueiti prie (duomenys neskelbtini) upės. Pakeliui užsuko į parduotuvę. Prie parduotuvės M. M. susitiko pažįstamą vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo, – nukentėjusįjį. M. M. papasakojo, kad susitiko draugės tėvą, kad šis pasigirdamas jam parodė peilį ir dujų balionėlį. Prie (duomenys neskelbtini) upės pabuvo keletą valandų, po to iki autobusų stoties palydėjo dvi merginas, kurios turėjo išvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Iš stoties link miesto grįžo liudytojas, M. N., M. M. ir R.. Neskubėdami ėjo link namų. Ėjo po du. M. N. ėjo su M. M.. Liudytojas su R. ėjo priekyje jų. Iš tolo pamatė pareinant išgėrusį ir siūbuojantį žmogų. Susigretinus žmogus kažką murmėjo, kažką sakė. Liudytojas suprato, kad žmogus prie jo kabinėjasi, bet abu su R. pro jį praėjo. Paėjus keletą metrų, liudytojas išgirdo šurmulį. Atsisukęs pamatė, kad M. N. ir tas vyriškis laiko vienas kito pečius, po to abu parvirto ant žemės ir pradėjo vartytis. M. M. bandė išskirti, vieną nuo kito atitraukti. M. N. atsistojo ir ėjo link A. A.. Vyriškis taip pat atsistojo, iš M. M. ištrūko, apibėgo apie M. N. ir užkirto jam kelią eiti link A. A., viena ranka čiupo M. N. už peties. M. N. galva buvo nuleista, jis viena ranka laikėsi įsikibęs vyriškio, o kita ranka tam vyrui trinktelėjo ir tas aukštielninkas nuvirto ant žemės. Kur smūgis kliuvo, liudytojas nematė, nematė ir to, ar M. N. sudavė tas vyriškis. Liudytojas prisiartino prie M. N., matė, kad prakirsta M. N. kakta, ant jos matėsi kraujo. Liudytojas R. liepė M. N. vestis, atsisukęs pastebėjo, kad vyriškis nebeatsistoja. M. M. buvo pasilikęs prie to vyriškio. Priėjęs arčiau, liudytojas matė per gulinčiojo lūpą nubėgusį kraują, M. M. ar liudytojas pavertė gulintįjį ant šono, kad jis neužspringtų, po to iškvietė greitąją medicinos pagalbą, padėjo nukentėjusįjį įkelti į automobilį. Po įvykio M. N. sakė, kad įvykio aplinkybes nelabai prisimena.

Liudytojas M. M. parodė, kad su kaltinamuoju draugavo, o žuvusįjį pažinojo kaip vaikystės draugo A. tėvą. Liudytojas parodė, kad kaltinamasis niekada agresyvus nebuvo, o žuvusysis buvo agresyvus, žuvusiojo sūnus A. pasakojo, kad jo tėvas, kai išgerdavo, būdavo agresyvus ir nesuvaldomas. Liudytojas parodė, kad jis besigrumiančius kaltinamąjį ir V. S. bandė išskirti, liudytojo nuomone, kaltinamasis sudavė gindamasis. V. S. artinosi sakydamas, kad užmuš, o liudytojas žinojo, kad jis turi peilį ir dujų balionėlį, todėl galėjo kaltinamąjį perspėti, kad grėsmę keliantis žmogus turi peilį. Liudytojo nuomone, M. N. iš jo rankų ištrūko ir nukentėjusiajam sudavė iš išgąsčio, nes nukentėjusysis sekė iš paskos ir rėkavo, kad užmuš. Liudytojas parodė, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė į kaklą, bet ne į galvą, nukentėjusysis už kaltinamąjį buvo stambesnis.

Liudytoja R. Ž. parodė, kad (duomenys neskelbtini) dalyvavo švenčiant gimtadienį, kuriame dalyvavo M., R., D. Buvo nuėję prie upės, girtavo ir ten, o vėliau išvažiavo į namus, įvykio nematė. Vėliau R. pasakojo, kad, pareinant iš stoties, įvyko muštynės, bet detaliau nepasakojo.

Liudytojas policijos pareigūnas D. A. parodė, kad apie kaltinamojo M. N. sulaikymo aplinkybes, apie kurias parodė ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 138–139), nieko neprisimena, nes sulaikymų nuo to laiko buvo daug.

Liudytojas policijos pareigūnas Ž. M. parodė, kad aplinkybių, dėl ko ir kada vyko į įvykio vietą, neprisimena, bet parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 124), patvirtina.

Iš specialistės J. K. 2009-10-17 tarnybinio pranešimo turinio matyti (t. 1, b. l. 1), kad 2009-10-17, apie 2.50 val., iš (duomenys neskelbtini) gatvės (iš vietos netoli 13 namo), (duomenys neskelbtini) , į (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyrių buvo pristatytas komos būsenos V. S., kuris tolimesniam gydymui išvežtas į (duomenys neskelbtini).

Iš 2009-10-17 įvykio vietos apžiūros protokolo turinio matyti (t. 1, b. l. 8–12), kad, dalyvaujant liudytojui V. B., buvo apžiūrėta įvykio vieta prie (duomenys neskelbtini) gatvės 13-to namo, (duomenys neskelbtini). Trijose vietose ant šaligatvio prie 13-to namo, kuriame įsikūrusi kirpykla, rasta kraujo dėmių, tyrimui paimti jų pavyzdžiai. Iš fotonuotraukų matyti, kad šaligatvis išklotas betoninėmis trinkelėmis.

Iš 2009-10-27 teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 674/09(03) tiriamosios dalies matyti, kad, (duomenys neskelbtini) poliklinikos duomenimis, 1989-06-28 V. S. susižalojo autoįvykio metu, patyrė depresinį kaukolės kaulų lūžį kairėje. Nustatyta diagnozė: „galvos sumušimas, kairės pusės kaktikaulio ir smilkinkaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kaukolės pamato lūžis, subarachnoidinis kraujo išsiliejimas, galvos smegenų sumušimas.“ 1999-08-05 kviesta GMP dėl galvos skausmų, nustatyta diagnozė: „kraujotakos sutrikimas galvos smegenyse.“ 2001-07-31 12.40 val. į medicinos įstaigą atvežė GMP dėl galvos skausmų ir sutrikusios orientacijos. Anamnezė: „prieš savaitę sumušė chuliganai.“ Nuo 2001-07-31 iki 2001-08-01 buvo gydytas Klaipėdos ligoninės Neurochirurgijos skyriuje. Nustatyta diagnozė: „galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, potrauminis kairės pusės momeninės–kaktinės skilties cistinis arachnoiditas.“ Anamnezė: „prieš 1 savaitę buvo sumuštas, buvo be sąmonės, prieš keletą metų turėjo sunkią galvos traumą, dėl to turi II invalidumo grupę. Prieš dvi dienas žmona pastebėjo sutrikusią psichiką, tapo neadekvatus, išryškėjo ataksija. 2002-01-31 atvyko su žmona, nurodė, kad prieš savaitę buvo sumuštas. Be sąmonės nebuvo. Antrą dieną tapo dezorientuotas, agresyvus, pradėjo trikti eisena.“ Nuo 2002-12-04 iki 2002-12-16 gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Diagnozė: „kairės krūtinės ląstos sumušimas, kairės pusės IX, X šonkaulių lūžis, kairės pusės hemotaraksas, kairiojo inksto sumušimas.“ Nuo 2003-02-17 iki 2003-02-26 gydytas Neurologijos skyriuje. Klinikinė diagnozė: „trauminė galvos smegenų liga, psichoorganinis sindromas, pablogėjimas.“ 2004-02-14 1 val. policija atvežė girtumo nustatymui. Nuo 2004-08-07 iki 2004-08-13 gydytas Traumatologijos skyriuje dėl galvos, veido sumušimo, veido muštinių žaizdų, galvos smegenų sukrėtimo. 2008-05-24 krito nuo laiptų, susitrenkė galvą. Nustatyta diagnozė: „veido, galvos, kairiojo peties, krūtinės, stuburo juosmeninės dalies, dešinės šlaunies sumušimas.“ 2009-10-17 2.45 val. V. S. buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninės Reanimacijos skyrių (GMP iškvietimo laikas – 2.24 val., GMP kvietė policija), buvo rastas gulintis ant šaligatvio (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties 13 namu, nesąmoningas, 2009-10-17 pervežtas į (duomenys neskelbtini). Nustatyta diagnozė: „galvos smegenų trauma, galvos smegenų skliauto kairės pusės lūžimas, subduralinė kraujosruva kairėje, cerebralinė koma, veido sumušimas, seni potrepanaciniai defektai, girtumas.“ Remiantis teismo medicinos eksperto G. P. išvada, V. S. mirė nuo stipraus galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu iš kairės bei kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžio, kurie sukėlė trauminį galvos smegenų pabrinkimą ir suspaudimą bei smegenų komą. V. S. mirė (duomenys neskelbtini) 13.30 val. (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Nustatyti šie V. S. padaryti sužalojimai: netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose ir kairiajame skruoste, dešinio antakio ir dešiniojo viršutinio voko išorėje, masyvios kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose abipus galvos, kairės pusės kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžis, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu iš kairės, galvos smegenų sumušimas. Sužalojimai atsirado dėl kairės akies ir kairiojo skruosto, dešiniojo antakio išorinės pusės, dešiniojo smilkinio ir dešinės akies viršutinio voko bei viršugalvio kairės pusės tiesioginio kontakto su kietais bukais daiktais. Visi sužalojimai yra apie vienos savaitės senumo, padaryti anksčiau kaip 2009-10-17 2.24 val. Mirusiojo V. S. tyrimo metu aptiktos trys trauminių kontaktų sritys: viršugalvio kairė pusė, kairė akis ir kairysis skruostas, dešiniojo antakio išorė, dešinysis smilkinys ir dešinės akies viršutinio voko išorė. Į tas tris sritis galėjo būti suduota ne mažiau kaip po vieną smūgį. Mirusiojo V. S. tyrimo metu rasta sena trepanacinė anga kaukolės dešinėje pusėje – momenkaulyje – įtakos mirčiai neturėjo (t. 1, b. l. 22–24).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-11-12 informacijos matyti, kad autobusai maršrutu (duomenys neskelbtini) (pro (duomenys neskelbtini) ) kiekvieną dieną važiuoja 1.45 val. (t. 1, b. l. 42). Šie duomenys patvirtina liudytojų A. A., D. B., R. Ž. parodymus, kad kaltinamasis M. N. kartu su A. A., M. M., R. K. 2009-10-17 naktį į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį lydėjo liudytojas D. B., R. Ž., o po to (duomenys neskelbtini) gatve grįžo link miesto centro.

Iš 2010-01-09 tarnybinio pranešimo turinio matyti (t. 1, b. l. 55–56), kad 2009-10-16 21.46 val. V. S. skambino O. S. (pokalbio trukmė – 1 sekundė). 2009-10-17 10.35 val. O. S. skambino G. S. (pokalbio trukmė – 4 min. 18 sek.). 2009-10-17 2.39 val. M. M. skambino M. N. (t. 1, b. l. 56, pokalbio trukmė – 22 sek.). 2009-10-17 2.20 val. į policija paskambino nenustatytas asmuo ir pranešė apie vykstančias muštynes.

Iš 2009-10-17 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad iš (duomenys neskelbtini) ligoninės buvo paimti V. S. rūbai, batai ir sulenkiamas peilis (t. 1, b. l. 57).

Iš 2009-10-17 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti iš (duomenys neskelbtini) ligoninės paimti V. S. rūbai, batai ir sulenkiamas peilis, kurio geležtė yra 9 cm ilgio, o kriaunos – 13,5 cm ilgio (t. 1, b. l. 58–63).

Iš (duomenys neskelbtini) ligoninės 2009-01-29 informacijos matyti, kad O. S. 2009-10-16 darbą ligoninėje pradėjo 20 val. ir dirbo iki 2009-10-17 14.12 val. (t. 1, b. l. 75).

Iš liudytojo V. Š. ir M. N. 2010-02-09 akistatos protokolo turinio matyti, kad policijos pareigūnas V. Š. su policijos pareigūnu D. A. 2009-10-17 M. N. pristatė į policiją už viešosios tvarkos pažeidimą – alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, keikimąsi. Liudytojas parodė, kad M. N. bandė pabėgti, bet pargriuvo ant šaligatvio ir buvo sulaikytas. Pargriuvęs susižalojo galvos dešiniąją pusę, matėsi kraujas, o iki pargriuvimo jokio sužalojimo nesimatė. M. N. parodė, kad nuo policijos nebėgo, o ant žemės jį parvertė policijos pareigūnai. Iki to laiko naktį buvo susižalojęs besigrumdamas su vyriškiu, dėl kurio iškelta baudžiamoji byla. Kai policijos pareigūnai parvertė, sužalojimas išryškėjo dar labiau (t. 1, b. l. 134–135).

Iš 2009-12-01 įtariamojo M. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo turinio matyti, kad jis (2009-10-17 20 val. M. M. buvo sulaikytas, t. 1, b. l. 160) įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste, parodė vietą prie pastato (duomenys neskelbtini) (prie kepyklos) ir paaiškino, kad ant šaligatvio prie šio pastato jis ir M. N. susitiko V. S., kad toje vietoje tarp M. N. ir V. S. kilo konfliktas, jie abu susistumdė ir parvirto. M. M. parodė, kad jis M. N., kuris buvo ant parvirtusio V. S. viršaus, atitraukė, o V. S. liko gulėti ant gatvės, prie pat šaligatvio krašto. M. M. taip pat parodė, kad, atskyręs M. N. nuo V. S., M. N. tebelaikė, kad abu nuėjo iki 13 pastato (iki kirpyklos), o ten M. N. iš M. M. rankų išsprūdo ir prisiartinusiam prie jų V. S. kairiąja ranka sudavė smūgį į kaklą (t. 1, b. l. 156) ar apatinį žandikaulį. M. M. parodė, kad nuo smūgio V. S. nugara aukštielninkas parkrito ant šaligatvio, o M. M. parkritusįjį parvertė ant šono, kad šis neužspringtų krauju (t. 1, b. l. 151–157).

2010-01-06 Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro R. K. 2010-01-06 nutarimu ikiteisminis tyrimas prieš M. M. buvo nutrauktas (t. 1, b. l. 163).

Iš 2009-11-12 specialisto išvados matyti, kad M. N. buvo nustatyti paviršinai odos nubrozdinimai kaktos dešinėje bei dešiniajame skruoste. Šie sužalojimai galėjo būti įgauti 2009-10-17 pirmoje paros pusėje. Šios dvi trauminio poveikio žymės galėjo atsirasti tiek dėl dviejų poveikių, tiek ir vienmomentiškai virstant ir atsitrenkiant dešiniąja veido puse į kietą šiurkštų paviršių. Dėl nurodytų sužalojimų M. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 6–7). 2010-02-09 akistatos metu (t. 1, b. l. 134–135) ir teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. N. parodė, kad šie sužalojimai atsirado grumtynių su V. S. metu. Po paros laiko ant galvos buvo užsidėjęs šašas, bet, kai sulaikant policininkai guldė ant žemės, šašas nusitrynė, todėl bėgo kraujas (t. 3, b. l. 98, 128).

Iš 2009-10-20 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo turinio matyti, kad M. N. parodė vietą ant šaligatvio prie (duomenys neskelbtini) pastato, (duomenys neskelbtini) , ir paaiškino, kad toje vietoje jis kairės rankos kumščiu sudavė smūgį į galvą priešais jį stovėjusiam nepažįstamam vyriškiui ir nuėjo. Fotonuotraukoje užfiksuota, kad M. N. smogė V. S. į dešinįjį žandikaulį ar į kaklą (t. 2, b. l. 20–22).

Iš 2009-12-10 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo turinio matyti, kad M. N., rodydamas vietą ant šaligatvio prie (duomenys neskelbtini) pastato, (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad toje vietoje jie su V. S. susigrūmė, stvėrė vienas kitą už rūbų, susistumdė, parvirto. M. N. parodė, kad besigrumdami nusirito nuo šaligatvio ant gatvės. Kai M. M. M. N. pakėlė, abu nuėjo iki 13 pastato. Tuo metu nuo žemės atsikėlęs V. S. siūlė eiti muštis ir grasino užmušti. Tada, M. N. parodymais, jis iš M. M. rankų išsilaisvino, priėjo prie V. S. ir kairės rankos kumščiu sudavė jam į galvą. Nuo smūgio V. S. parkrito ant žemės. M. N. parodė, kad po smūgio jis su A. ir K. nuėjo į namus, o M. M. liko prie V. S. (t. 2, b. l. 23–26).

Nusikalstamos veikos kvalifikacija

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dėl chuliganiškų paskatų), kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartis Nr. 2K–164/2014).

Nors M. N. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tyčinį nužudymą dėl chuliganiškų paskatų, pačiame kaltinimo turinyje chuliganiškų paskatų esmė neatskleista. Kaltinime paminėtas tik vienas chuliganizmo kvalifikacijai būdingas požymis – tai, kad įvykis vyko viešoje vietoje – Tilžės gatvėje. Kad kaltinamasis savo elgesiu stengėsi pabrėžti savo atvirą iššūkį visuomeninei tvarkai, siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba kaip pretekstą savo fiziniam smurtui panaudojo kokią nors mažareikšmę dingstį, tokie chuliganizmui būdingi kaltinamojo elgesio ypatumai kaltinime neakcentuoti. Kaltinime nurodyta kita konflikto priežastis – kaltinamasis ir nukentėjusysis sugriebė vienas kitam už rūbų ir pradėjo stumdytis dėl kilusio tarpusavio konflikto.

Iš kaltinimo formuluotės ir nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktas prasidėjo nuo to, kad nukentėjusysis V. S. kalbino praeinantį pro šalį A. A., o kai šis praėjo pro šalį, V. S. užkalbino su kaltinamuoju ėjęs M. M.. Tik po to tarp V. S. ir kaltinamojo M. N. kilo kažkoks tarpusavio ginčas, kaltinamasis ir nukentėjusysis susistumdė, abu parvirto ant šaligatvio, grūmėsi, kol M. M. M. N. nuo V. S. atitraukė ir taip juos išskyrė. Liudytojų A. A., M. M., kaltinamojo parodymais, konflikto pradžią išprovokavo ne kaltinamojo, bet nukentėjusiojo V. S. veiksmai – nepavykus prikibti prie praeinančio pro šalį A. A., jis prikibo prie M. N.. Liudytojo M. M. įtakos šio konflikto kilimui visiškai ištirti nepavyko. Yra pagrindo manyti, kad, jeigu M. M. nebūtų V. S. užkalbinęs ir atkreipęs jo dėmesį į save ir kartu einantį kaltinamąjį, kaltinamasis ir nukentėjusysis nebūtų turėję preteksto susiginčyti. Konfliktas baigėsi tuo, kad nukentėjusysis pasivijo nueinančius nuo jo M. M. ir M. N., ragino juos su juo muštis. Į pasiūlymą muštis atsiliepė kaltinamasis. Jis išsprūdo iš jį prilaikiusio M. M. rankos ir, žengęs prie V. S., smogė jam vieną smūgį kumščiu į galvą, daugiau smūgių nesudavė. Šis smūgis buvo lyg atsakas į nukentėjusiojo pasitikėjimo savo jėgomis demonstravimą žodžiais ir kibimą prie kaltinamojo ir M. M.. Kaltinamojo M. N. veikoje tik chuliganiškoms paskatoms būdinga tyčia bylos duomenimis nenustatyta.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-10-17, apie 2.20 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie 15 pastato, tarp apsvaigusio nuo alkoholio kaltinamojo M. N. ir neblaivaus V. S. kilo tarpusavio konfliktas. Konflikto metu jie vienas kitą sugriebė už rūbų ir pradėjo stumdytis. Besistumdydami abu parkrito ant betoninėmis plytelėmis grįsto šaligatvio, nusirito ant asfaltuotos gatvės dangos. Grumtynių metu V. S. kairės akies abiejuose vokuose ir kairiajame skruoste buvo padarytos poodinės kraujosruvos. Kai M. N. atsistojo ir nuėjo iki (duomenys neskelbtini) gatvės 13 pastato, o V. S. sekė jam iš paskos, M. N. kairės rankos kumščiu tyčia smogė V. S. į dešinę akį ir smilkinį, taip V. S. sužalojo dešinįjį antakį, dešinįjį smilkinį ir dešinės akies viršutinį voką. Nuo M. N. smūgio nukentėjusysis V. S. krito aukštielninkas ant betoninėmis trinkelėmis grįsto šaligatvio, dėl to lūžo kaukolės skliauto ir pamato kaulai, kraujas išsiliejo po kietuoju galvos smegenų dangalu iš kairės, tai sukėlė trauminį galvos smegenų pabrinkimą ir suspaudimą bei smegenų komą, kuri (duomenys neskelbtini) 13.30 val. (duomenys neskelbtini) universitetinėje ligoninėje baigėsi V. S. mirtimi.

V. S. mirtis įvyko nuo jo galvos sąlyčio su kietu pagrindu – betoniniu šaligatviu, V. S. be nuteistojo pavojingos veikos pagalbos nebūtų parkritęs. Nukentėjusiojo atsitrenkimas galva į šaligatvį ir galvos traumos gavimas yra tarpinė, bet sudėtinga grandis tarp smūgio į veidą ir nukentėjusiojo mirties. Pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai tarp suduoto smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamos įtakos mirčiai, laikytina, kad priežastinis ryšys egzistuoja (LAT kasacinės nutartys Nr. 2K-P-247/2009, 2K-342/2009). Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-P-247/2009).

Tarp kaltinamojo M. N. veiksmų ir kilusių padarinių būtinasis priežastinis ryšys yra, jis nėra atsitiktinis, nes tyčinė M. N. veika – kaltinamojo smūgis V. S. į galvą – buvo būtina sąlyga pasekmei kilti, kilusi pasekmė buvo dėsningas veikos rezultatas. Paprastai apie priežastinio ryšio pobūdį sprendžiama atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo vietos ypatumus, kaltininko galimybę numatyti, kad nukentėjusysis gali kristi ir susitrenkti galvą ir dėl to mirti. Visos nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad sunkų pavojingą gyvybei V. S. sužalojimą galima buvo numatyti iš anksto, prieš smogiant V. S. į galvą. Girto kaltinamojo (jo parodymais, girtavo visą 2009-10-16 vakarą iki 2009-10-17 2 val., t. 2, b. l. 12) girtam nukentėjusiajam (V. S. kraujyje rasta 1,48 promilės etilo alkoholio, t. 1, b. l. 29) suduotas smūgis buvo stiprus. Įvykis vyko ant betoninėmis trinkelėmis grįsto šaligatvio, nuo smūgio V. S. prarado pusiausvyrą, krito ant kieto pagrindo ir patyrė sunkią galvos traumą. Pagal fizinius duomenis (nukentėjusysis, gimęs (duomenys neskelbtini) m., buvo 1,71 m ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, t. 1, b. l. 22–24), didelį amžiaus skirtumą girtas nukentėjusysis nebuvo stipresnis už kaltinamąjį. Objektyvi įvykio seka leidžia teigti, kad priežastinio ryšio pobūdis dėl kilusių padarinių nebuvo atsitiktinis, už kilusius padarinius – V. S. mirtį – kaltinamasis M. N. trauktinas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus jo veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. N. liudytojo M. M. parodymus apie tai, kad nukentėjusysis V. S. pokalbio su M. M. metu M. M. rodė peilį ir dujų balionėlį, panaudojo teismui įtikinti, kad jis ir pats, prieš suduodamas smūgį nukentėjusiajam, matė, kaip nukentėjusysis iš kišenės traukėsi peilį, tai suprato kaip pavojų savo gyvybei, todėl gynėsi (t. 3, b. l. 24).

2009-10-18 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. M. parodė, kad jis ir M. N. 2009-10-17 nukentėjusįjį V. S. susitiko grįždami iš autobusų stoties. Kadangi M. M. V. S. pažinojo, sustojo su juo pasikalbėti. M. N. kažką V. S. pasakė ir jie abu pradėjo stumdytis, po to parkrito ant žemės. Kai M. N. V. S. sudavė ranka ir šis parvirto, M. M. parkritusįjį parvertė ant šono, nes jam iš nosies bėgo kraujas. Apie jokį peilį ar dujų balionėlį M. M. tų parodymų metu net neužsiminė (t. 1, b. l. 145). Po šios apklausos M. M. iš sulaikymo buvo paleistas (t. 1, b. l. 162).

2009-11-26 apklaustas kaip įtariamasis M. M. parodė, kad konfliktas kilo po to, kai M. M. paklausė V. S., kur šis eina, V. S. kažką įžeidžiančio pasakė M. N., o šis kažką negražaus pasakė V. S.. M. M. parodė, kad tą pačią dieną, netoli „(duomenys neskelbtini) “, V. S. buvo susitikęs anksčiau, kad tada jam vienam V. S. rodė peilį ir dujų balionėlį, o po pokalbio su V. S. M. M. apie pamatytus daiktus papasakojo A. A., M. N., R. K.. M. M. parodė, kad konflikto metu V. S. peilio iš kišenės išsitraukęs nebuvo (t. 1, b. l. 147). Nesunku pastebėti, kad duomenys apie peilį M. M. parodymuose atsirado po to, kai 2009-10-17 (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus sanitarė I. N. V. S. rūbus ir peilį perdavė policijos pareigūnei J. K. ir kai ši tuos daiktus apžiūrėjo (t. 1, b. l. 57, 58–63).

2010-01-11, 2010-01-12 ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. M. parodė, kad pokalbio su V. S. metu V. S. jam rodė peilį ir dujų balionėlį, kuriuos turėjo striukės kišenėse, kad tuo metu, kai V. S. siūlė muštis, V. S. kišo ranką į kišenę, todėl M. M. pamanė, kad V. S. išsitrauks peilį. M. M. taip pat parodė, kad susistumdymas tarp V. S. ir M. N. įvyko po to, kai M. M. paklausė V. S., kur jis eina, kai V. S. pasakė kažką įžeidžiančio M. N.. Vėliau, kai, eidamas iš paskos, V. S. siūlė muštis ir M. M., ir M. N., M. M. sakė M. N., kad V. S. turi peilį. V. S. konflikto metu laikė ranką kišenėje, kurioje turėjo peilį, tačiau peilio išsitraukęs nebuvo. Prieš smūgio sudavimą V. S. ėjo link M. M. ir M. N., o jie abu stovėjo (t. 1, b. l. 98–99, 103–104).

2009-10-29 ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. parodė, kad jis, M. N., M. M. įvykio metu buvo gerokai apgirtę, kai A. A. M. N. paklausė, kodėl jis susikibo su vyru, M. N. paaiškinti nieko negalėjo, sakė, kad neatsimena. Apie tai, kad nukentėjusysis M. M. rodė peilį, A. A. neužsiminė (t. 1, b. l. 95–96). Apie peilį jis užsiminė vėliau. 2009-12-11 A. A. parodė, kad 2009-10-16 vakare, jam, M. M. ir M. N. einant nuo baro „(duomenys neskelbtini)“ link (duomenys neskelbtini) gatvės, M. M. susitiko V. S. ir su juo kalbėjosi, o atėjęs nuo jo pasakojo, kad V. S. jam rodė peilį ir dujų balionėlį. Kad nukentėjusysis būtų išsitraukęs peilį, to liudytojas A. A. nepastebėjo (t. 1, b. l. 95–96, 97).

Kai 2009-10-18 jau buvo sulaikytas, 2009-10-19 apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu M. N. parodė, kad jis, M. M., A. A., R. K. girtavo labai ilgai – nuo 2009-10-16 vakaro iki 2009-10-17 antros valandos. 2009-10-17, apie 2.30 val., einant link namų, prie parkelio susitiko girtą nepažįstamą vyriškį. Apie ką su juo kalbėjosi, neatsiminė dėl girtumo. Dėl ko kilo konfliktas, nežino. Konflikto metu trenkė vyriškiui į galvą, ir jis parkrito ant šaligatvio. M. N. nuėjo nepagalvojęs, kad tam žmogui gali būti blogai. Prie parkritusio pasiliko M. M.. Įtariamasis parodė, kad daugiau apie įvykį neturi ką papasakoti, apie jokį nukentėjusiojo peilį neužsiminė (t. 2, b. l. 12).

Po to, kai 2009-10-20 M. N. iš laikino sulaikymo buvo paleistas (t. 2, b. l. 31), jo atmintis pagerėjo, todėl 2009-12-09 ir 2010-01-07 jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, praeinant pro sutiktą girtą vyrą, M. M. su juo pasisveikino, o vyras M. N. kažkodėl pavadino snargliumi. Kai M. N. jam kažką atsakė, o vyras priėjo arčiau ir norėjo M. N. suduoti ranka į galvą, M. N. prisidengė rankomis, todėl smūgis kliuvo į rankas. Tada vyras sugriebė M. N. už rūbų ir abu parvirto nuo šaligatvio ant kelio. M. N. krito ant dešiniojo šono ir susitrenkė galvą. M. M. M. N. nuo vyriškio atskyrė ir pakėlė nuo žemės. Atsikėlęs vyriškis artinosi prie M. N. siūlydamas muštis vienas prieš vieną, grasino užmušti. Eidamas link M. N., vyras kišo ranką į striukės kišenę, todėl M. N. pagalvojo, kad jis nori išsitraukti peilį ir ką nors jam padaryti, todėl iš M. M. išsilaisvino ir kairės rankos kumščiu sudavė tam vyrui į dešinę veido pusę. Vyras nuo smūgio parkrito nugara ant šaligatvio. Po to M. N. su A. A. ir R. K. nuėjo link namų, o (duomenys neskelbtini) kvartale išsiskirstė į skirtingas puses. M. M. pasiliko prie vyriškio. M. N. prisiminė ir tai, kad 2009-10-16, apie 21 val., prie baro „(duomenys neskelbtini)“ M. M. buvo susitikęs tą patį vyrą ir, pasilikęs su juo, kalbėjosi, o vėliau pasakojo, kad susitiko pažįstamą vyrą, kuris turi peilį. Kai naktį vyras puolė ant M. N., jis suprato, kad tai tas pats vyras, kurį sutiko prie baro „(duomenys neskelbtini) “, o kai tas vyras kišo ranką į kišenę, M. N. atsiminė tai, kad jis turi peilį, ir dėl to jam sudavė smūgį, kad nuo jo apsigintų (t. 2, b. l. 13, 15–16). Kadangi kaltinamasis dėl girtumo įvykio aplinkybių neprisiminė, jis tvirtino, kad iš įvykio vietos pasišalino su A. A. ir R. K., tačiau, liudytojo A. A. parodymais, kaltinamasis iš įvykio vietos pasišalino tik su R. K..

2010-02-01 apklaustas kaip įtariamasis M. N. pareiškė, kad jis tiksliai atsimena, kaip įvyko konfliktas, kad konflikto metu su vyru stumdėsi, po to nuvirto ant šaligatvio ir ant kelio, tačiau parkritimo pozos neatsimena, todėl parodymų patikrinimo vietoje metu galėjo parodyti netiksliai, atsiminė, kad kairės rankos kumščiu vyriškiui sudavė į galvą tik vieną smūgį, o kaip stovėjo smūgiuodamas, neprisiminė, su M. M. įvykio metu buvo išgėrę vienodai. M. N. parodė, kad vyriškis ranką į kišenę kišo, bet peilio neišsitraukė (t. 2, b. l. 17).

Palyginus kaltinamojo ir liudytojo M. M. parodymus matyti, kad kaltinamojo M. N. parodymus kažkieno iniciatyva buvo bandoma priderinti prie liudytojo M. M. parodymų (iš tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad tuojau pat po įvykio 2009-10-17 2.39 val. M. M. jau skambino M. N., t. 1, b. l. 56). 2009-10-20 parodymų patikrinimo vietoje metu M. N. parodyta vieta, kur jis smogė V. S. kumščiu, skyrėsi nuo tos vietos, kurią parodė 2009-12-10. 2009-12-10 parodymų patikrinimo vietoje metu M. N. parodė tą patį, ką 2009-12-01 parodymų patikrinimo vietoje metu parodė įtariamasis M. M. (t. 1, b. l. 151–157, t. 2, b. l. 23–26). Iš 2009-12-09 ir 2010-01-07 M. N. parodymų turinio matyti, kad jie ne tik priderinti prie M. M. parodymų, bet įvykio situaciją kaltinamojo parodymais bandyta dar labiau dramatizuoti, kaltinamojo parodymai paryškinti įvykio detalėmis, kurių nenurodė nė vienas iš liudytojų ar kaltinamasis savo pirminiuose parodymuose, pavyzdžiui, apie tai, kad V. S. M. N. pavadino snargliumi. M. N. parodymais, V. S. tik jam vienam siūlė muštis vienas prieš vieną, tik jį grasino nužudyti, tačiau iš liudytojo M. M. parodymų matyti, kad toks siūlymas buvo adresuotas ne tik kaltinamajam, bet ir M. M., nes kaltinamasis ir M. M. tuo metu buvo vienas šalia kito.

Nei kaltinamojo M. N., nei liudytojų M. M., A. A. parodymai tikrosios konflikto priežasties neatskleidė. Kaltinamojo ir liudytojo M. M. parodymai kelia tam tikrų abejonių. Mažai tikėtina, kad V. S., M. M. parodymais, būdamas pažįstamas su M. M., po to, kai su M. M. draugiškai pasikalbėjo, be jokios priežasties M. M. draugą – kaltinamąjį M. N. – galėjo pavadinti įžeidžiančiu žodžiu, norėjo M. M. ar M. N. nužudyti arba be rimtos priežasties siūlė jiems su juo muštis. Kelia tam tikrų abejonių ir tai, kad M. M., dėdamasis V. S. pažįstamu, būdamas šalia M. N. ir V. S., leido jiems vienas kitą įžeidinėti, nenutraukė konflikto pačioje jo užuomazgoje, leido kaltinamajam ir nukentėjusiajam grumtis, o pasitraukdamas su M. N. nuo V. S., V. S. ir M. N. nenuramino, nepadėjo V. S. išvengti M. N. smūgio. Kadangi nukentėjusysis V. S. žuvo, paneigti ar patvirtinti abejones dėl prieštaringo M. M. vaidmens V. S. nužudyme neįmanoma.

Nustatytos bylos aplinkybės duoda pagrindą tvirtinti, kad kaltinamojo M. N. veika būtinąja gintimi nelaikytina. Būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad šalia kaltinamojo M. N., kai vyko konfliktas su nukentėjusiuoju V. S., nuolat buvo ir liudytojas M. M.. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo V. S. kėsinimasis į kaltinamojo ar liudytojo M. M. gyvybę, sveikatą pavojingas, realus ir akivaizdus nebuvo. Nors, liudytojo M. M. ir kaltinamojo M. N. parodymais, V. S. žodžiais kaltinamajam ar liudytojui M. M. grasino, ragino juos su juo muštis, tačiau jokių priemonių grasinimui įvykdyti nepanaudojo ir nedemonstravo, V. S. peiliu ar dujų balionėliu negrasino ir negąsdino, nors, be abejonės, suvokė, kad jėgų santykis – ne jo naudai, kad dviejų jaunesnių priešininkų ar vieną, bet turintį pagalbininką, vienas neįveiks, kad nuo jų gali nukentėti pats. V. S. kibimas prie kaltinamojo ar liudytojo M. M. realiu kėsinimusi į jų gyvybę ar sveikatą nelaikytinas, toks kėsinimasis objektyviai neegzistavo, nebuvo akivaizdus ir prasidėjęs, todėl negalėjo atsirasti net ir neblaivaus kaltinamojo vaizduotėje. Net ir tuo atveju, jeigu keletą valandų prieš įvykį pokalbio su M. M. metu V. S. M. M. peilį demonstravo, nereiškia, kad tai buvo V. S. įspėjimas, kad šis peilis gali būti panaudotas puolimui prieš M. M.. Grėsmė nukentėti nuo peilio, šaunamojo ar kitokio ginklo atsiranda nuo tada, kai juo tiesiogiai grasinama arba perspėjama, kad ginklas bus panaudotas, bet ne nuo tada, kai sužinoma, kad konflikto šalis ginklą turi, ar manoma, kad gali jį turėti ir panaudoti.

Kolegijos nuomone, versija apie tai, kad V. S. be jokios priežasties gyrėsi M. M., jog turi peilį ir dujų balionėlį, yra išgalvota būtinosios ginties versijai pateikti po to, kai M. M. tapo žinoma, jog ligoninėje V. S. rūbuose (t. 1, b. l. 125–126) buvo surastas ir tyrėjai J. K. perduotas peilis (t. 1, b. l. 57), o dujų balionėlis atiduotas nukentėjusiajai O. S. (t. 3, b. l. 25). Tai, kad V. S. peilį laikė ne kur nors kitur, bet striukės kišenėje, tėra tik liudytojo M. M. parodymai. Nė vienų parodymų metu liudytojas M. M. jam rodyto peilio apibūdinti negalėjo, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai, patvirtino, kad peilio detaliai apibūdinti negali (t. 1, b. l. 103–104). Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad, prieš patirdamas smūgį, nukentėjusysis V. S. jokio peilio rankoje nelaikė, jeigu būtų buvę kitaip, nuvirtus V. S. ant šaligatvio, jo peilis būtų buvęs surastas ne kelnių kišenėje, bet ant šaligatvio ar gatvėje.

Kaltinamojo M. N. veiksmų prieš M. S. baudžiamasis teisinis vertinimas priklauso ir nuo atsakymo į klausimą, ar kaltinamasis neperžengė būtinosios ginties ribų. Pagal BK 28 straipsnio 3 dalį būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai yra aiškus gynybos neatitikimas kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui ir kai tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata. Padaryta veika vertinama kaip būtinosios ginties ribų peržengimas kai: 1) gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, 2) užpuolikas nužudytas arba jam sunkiai sutrikdyta sveikata, 3) tai padaryta tiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-423/2011).

Pagal teismų praktiką išvada dėl būtinosios ginties ribų peržengimo gali būti daroma tik tuo atveju, kai gynyba nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms gresia pavojus (gyvybė, sveikata, nuosavybė ir pan.), o jo pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, puolimui ir gynybai naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir panašiai. Iš anksčiau aptartų bylos aplinkybių darytina išvada, kad realaus kėsinimosi į kaltinamojo ar šalia jo buvusio liudytojo M. M. gyvybes ar sveikatą nebuvo, toks kėsinimasis objektyviai neegzistavo, nebuvo akivaizdus ir prasidėjęs, situacija būtinajai ginčiai atsirasti nebuvo susidariusi, ant nukentėjusiojo V. S. puolė pats kaltinamasis M. N., todėl išplėstinėms studijoms dėl būtinosios ginties ribų peržengimo šioje byloje nėra pagrindo.

Kaltinamasis M. N., smogdamas kumščiu nukentėjusiajam į galvą, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir numatė, kad dėl jo suduoto smūgio V. S. gali kristi aukštielninkas ir atsitrenkti galva į betono plytelėmis grįstą šaligatvį, kad dėl to gali kilti labai sunkūs padariniai, ir nors tokių padarinių – nukentėjusiojo mirties – nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis M. N. netiesiogine tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą, pasikėsino į didžiausią žmogaus vertybę – gyvybę, nusikaltimas baigtas.

Nors M. N. neteistas (t. 2, b. l. 38), tačiau polinkį, pavartojus svaigalus, daryti teisės pažeidimus turėjo. Iš policijos įskaitos duomenų matyti, kad 2006-05-22 M. N. pagal ATPK 129 straipsnį buvo baustas bauda už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti. 2008-08-22 M. N. pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį baustas už tai, kad, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir sukėlė eismo įvykį (t. 2, b. l. 40–41). Iš policijos įskaitos duomenų taip pat matyti, kad 2009-10-22 M. N. buvo baustas už nedidelį chuliganizmą (t. 2, b. l. 47), 2009-09-21 – už smulkų svetimo turto pagrobimą, 2009-02-09 – už viešosios rimties trikdymą (t. 2, b. l. 46), 2008-04-16 – už alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje, 2008-01-29 – už nedidelį chuliganizmą (t. 2, b. l. 44), 2008-01-17 – už viešosios rimties trikdymą (t. 2, b. l. 45), 2006-09-10 – už alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje (t. 2, b. l. 42–43).

Kaltinamojo M. N. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš policijos įskaitos duomenų matyti, kad 2004-02-17 V. S. buvo skirta administracinė nuobauda už nedidelį chuliganizmą, o 2007-02-19 – už alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje (t. 1, b. l. 71).

Iš (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro 2009-11-10 pažymos matyti (t. 1, b. l. 73), kad V. S. Psichikos sveikatos centro ar priklausomybės ligų kabineto įskaiton įrašytas nebuvo, sirgo organiniu nuotaikos sutrikimu, depresija (potrauminis sindromas).

Nepaneigus tos aplinkybės, kad girtas nukentėjusysis V. S. konflikto pradžioje su kaltinamuoju M. N. stumdėsi ir grūmėsi, vėliau prie neblaivių kaltinamojo M. N. ir liudytojo M. M. artinosi siūlydamas muštis, kad tai paskatino kaltinamąjį M. N. pulti ir suduoti smūgį nukentėjusiajam į galvą, kaltinamojo M. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo V. S. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės kaltinamajam skirtina mažesnė bausmė negu baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Po nusikaltimo padarymo M. N. buvo sulaikytas 2009-10-18 14 val., bet 2009-10-20 13.50 val. buvo paleistas (t. 2, b. l. 28, 31). 2010-04-12 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi paskelbta kaltinamojo M. N. paieška, kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas – buvo pakeistos į suėmimą (t. 2, b. l. 123–124). 2010-03-25 M. N. išvyko į užsienį (t. 2, b. l. 134). 2010-07-02 Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras išdavė Europos arešto orderį (t. 2, b. l. 151–155). 2013-07-06 M. N. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje (t. 2, b. l. 149), o Lietuvos Respublikai perduotas 2014-07-08 (t. 3, b. l. 39–42). Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-09 nutartimi M. N. suėmimo terminas buvo nustatytas trims mėnesiams (t. 2, b. l. 176–177), vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas iki šio laiko. M. N. sulaikymo laikas nuo 2009-10-18 iki 2009-10-20 ir suėmimo laikas nuo 2013-07-06 įskaitytini į jo bausmės laiką (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji O. S. parodė, kad labai konkrečias savo vyro laidojimo išlaidas išvardijo ikiteisminio tyrimo metu ir prašė tais duomenimis vadovautis. Iš nukentėjusiosios O. S. 2009-11-19 ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji išvardijo, kokias išlaidas patyrė laidodama savo vyrą V. S., paminėjo sūnaus A. skrydžio lėktuvu iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą bei atgal išlaidas – 1500 Lt, nurodė kitas V. S. laidojimo išlaidas. Teisiamajame posėdyje O. S. pateikė PVM sąskaitą faktūrą, iš kurios matyti, kad 2010-06-29 už paminklą sumokėta 4850 Lt (t. 3, b. l. 15), taip pat pateikė duomenis apie sūnaus A. skrydžio į tėvo laidotuves išlaidas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – 396,71 Eur (t. 3, b. l. 16–19). Teisiamajame posėdyje O. S. parodė, kad ryšium su vyro V. S. laidotuvėmis ji patyrė 11600 Lt dydžio turtinę žalą, žalos dydis pagrįstas dokumentais, ir 100000 litų dydžio neturtinę žalą, šias sumas prašo priteisti iš kaltininko (t. 3, b. l. 128).

Kaltinamasis M. N. teisiamajame posėdyje su O. S. prašomu priteisti turtinės žalos dydžiu sutiko, o prašomą priteisti neturtinės žalos dydį prašė sumažinti iki 5000 Lt dydžio (t. 3, b. l. 128).

Nukentėjusioji O. S. savo vyro V. S. laidojimo išlaidas pagrindė dokumentais ir savo parodymais, kaltinamasis turtinės žalos dydžio neginčijo, todėl teisiamajame posėdyje prašoma iš kaltinamojo priteisti turtinei žalai atlyginti 11600 Lt suma, kuri atitinka 3359 eurų sumą, O. S. priteistina (BPK 115 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 6.291 straipsnis, toliau CK).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji O. S. anksčiau reikalautą priteisti vieno milijono litų neturtinę žalą (t. 1, b. l. 79) sumažino iki 100000 litų. Prašydama priteisti iš kaltinamojo 100000 litų neturtinės žalos, O. S. parodė, kad, kol vyras buvo gyvas, ją nuveždavo į darbą, padėdavo dirbti sode, tvarkytis namuose, nuveždavo į mokyklą vaikus, be vyro gyventi sunkiau ir finansiškai, nes reikia išlaikyti save, vaikus ir butą. Po vyro mirties patyrė stresą, turėjo gerti raminamuosius vaistus.